Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-07-03 · Civilinė byla Nr. 2S-502-212/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
2S-502-212/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
R. R.
Ieškovas
UAB „Danvila“
Civilinė byla Nr. 2S-502-212/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09173-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6; 3.2.6.6.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 3 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1082-956/2018 pagal ieškovės UAB „Danvila“ ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos priteisimo ir atsakovo R. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Danvila“ prašė priteisti iš atsakovo R. R. 533,03 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2015 m. balandžio 15 d. sudarė darbo sutartį, kuria R. R. buvo įdarbintas UAB „Danvila“ tarptautinių reisų vairuotoju. Su atsakovu buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovo prašymu, 2017-05-15 jis buvo atleistas iš darbo. Vykdydamas užsakymą pervežti krovinį iš Amsterdamo, Olandija, į Jeneč, Čekija, 2016-09-14 atsakovas kraudamas automobilius, vienam jų, Nissan Quashqai, VIN 803024, pažeidė kėbulo gaubtą, dėl ko UAB „Danvila“ atlygino užsakovui Autologistica Biedermann Deutschland GmbH, (duomenys neskelbtini), 441,80 Eur žalą. Atsakovas 2017-04-22 vykdydamas užsakymą pervežti krovinį iš Parmos, Italija, į Trnavą, Slovakija, kraudamas automobilius vienam jų, Citroen Jumper, VIN 21227, pažeidė galinį bamperį, dėl ko UAB „Danvila“ atlygino užsakovui SIA GEFCO Baltic filialas, (duomenys neskelbtini), 91,23 Eur žala. Bendra atsakovo UAB „Danvila“ padarytos žalos suma – 533,03 Eur.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, ir iš atsakovo R. R. priteisė 533,03 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 327,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas R. R. 2018 m. kovo 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes ieškinyje nebuvo nurodyta dėl sprendimo už akių taikymo. Mano, jog teismas turėjo nustatyti ieškinio trūkumams pašalinti, o ne siųsti atsakovui pranešimą dėl atsiliepimo. 2018 m. vasario 19 d. ieškovė atskiru dokumentu pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, kurio teismas atsakovui neišsiuntė bei nenustatė termino atsiliepimui pateikti. Ko pasekoje teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Be to, darbo komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl tarp šalių ginčo nėra, ieškovė šio sprendimo neprašė panaikinti. Į Panevėžio miesto apylinkės teismą ieškovė kreipėsi praėjus 1 mėnesiui ir 13 dienų, neprašė atnaujinti termino pripažįstant praleidimo priežastis svarbiomis, taip pat ieškinyje nėra reikalavimo panaikinti įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą. Ieškovė prašė ginčą spręsti dokumentinio proceso tvarka, o teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė ne preliminarų sprendimą, bet sprendimą už akių. Automobilių defektai atsirado dėl ES šalyse jaunuolių laisvalaikio pramogos – apmėtyti akmenimis pravažiuojančias transporto priemones, todėl atsakovas dėl atsiradusios žalos yra nekaltas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Nustatė, kad atsakovui (asmeniškai) procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, 2018 m. sausio 9 d. nutartis) įteikti 2018 m. sausio 31 d. Atsakovas šio fakto neginčijo. Ieškovė, 2017 m. gruodžio 18 d. teikdama teismui ieškinį, prašė civilinę bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priimti preliminarų sprendimą, todėl teismo vertinimu ieškovė pagrįstai ir nesuformulavo ieškinyje savo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, nes ji norėjo preliminaraus sprendimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė civilinę bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje bei pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo teismas atsakovui išaiškino atsiliepimo nepateikimo pasekmes, numatytas CPK 142 straipsnio 4 dalyje, t. y. jeigu be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių. Ieškovė 2018 m. vasario 19 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo. Esant įstatyminei galimybei priimti sprendimą už akių, kurią teismas atsakovui buvo išaiškinęs, jei jis bus pasyvus ir nepateiks atsiliepimo į ieškinį, atsakovas turėjo numatyti ir tikėtis tokio galimo civilinės bylos išnagrinėjimo būdo, priimant sprendimą už akių. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepažeidė civilinio proceso teisės normų teikdama vėlesnėje civilinio proceso stadijoje savo prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo atskirame procesiniame dokumente, o ne ieškinyje jo priėmimo stadijoje. Teismo vertinimu svarbu yra pačios valios išreiškimas dėl sprendimo už akių priėmimo, o ne kokia forma (kokiame procesiniame dokumente) ir kada ji išdėstyta. Teismas neprivalėjo ieškovės 2018 m. vasario 19 d. prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo išsiųsti atsakovui. Atsakovas turėjo būti pats aktyvus, domėtis nagrinėjama byla bei pagal CPK 142 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą pateikti atsiliepimą kartu su visais turimais įrodymais. Teismas konstatavo, kad kliūčių teismui priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu nebuvo.Teismas pažymėjo, jog net jei ir būtų laikoma ieškovės ieškinio pateikimas kaip ieškinio padavimo termino praleidimas, jis būtų atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Priimdamas 2018 m. vasario 21 sprendimą už akių, teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl materialinės žalos priteisimo iš atsakovo. Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovės prašymą dėl žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui Kauno apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 30 d. ir teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti bei nurodė kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ieškovė gavo 2017 m. gruodžio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme ieškovės ieškinys gautas 2017 m. gruodžio 18 d., o iš Kauno jis išsiųstas paštu 2017 m. gruodžio 15 d. Ieškovė į Kauno apylinkės teismą kreipėsi nepraleidusi 1 mėnesio termino, t. y. teismine gynyba pasinaudojo laiku, tik ne pagal įstatyme reglamentuotas teismingumo teisės normas. Jei ir būtų teismas laikęs, kad terminas yra praleistas, tai šis terminas, esant aukščiau teismo nustatytoms aplinkybėms, būtų atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovė sąžiningai, pagal savo vidinį supratimą visą laiką aktyviai gynė pažeistas teises, be to, terminas praleistas nežymiai. Taigi ir vienu atveju – laikant, kad terminas nepraleistas, ir kitu atveju – laikant, kad yra praleistas, tačiau jis atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, teisinės pasekmės būtų tos pačios, t. y. teismas būtų išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės ir priėmęs tokį pat sprendimą už akių.Pažymėjo, jog ieškovė pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui 2017 m. lapkričio 30 d., todėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Ieškinyje ieškovas neprivalėjo suformuluoti atskiro reikalavimo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, nes DK 231 straipsnio 7 dalyje yra reglamentuota, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, t. y. šalies atskiro reikalavimo nebereikia. Be to, Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.Atsakovo argumentą, kad ieškovė prašė ginčą spręsti dokumentinio proceso tvarka, o teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė ne preliminarų sprendimą, bet sprendimą už akių, laikė nepagrįstu, todėl atmetė. Ieškovė ieškinyje prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustatė terminą sumokėti žyminio mokesčio dalį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių.Atsakovas nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ar papildomų paaiškinimų, tiesiog nurodė vieną iš galimų versijų. Be to, atsakovas, nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, posėdžio metu nurodė visiškai kitas galimas transporto priemonių sugadinimo priežastis. Dėl pirmojo įvykio – transporto priemonė Nissan Quashqai galėjo būti apgadinta atsakovui važiuojant po tiltu, kai tuo metu važiavo kitas tiltu automobilis ir ant atsakovo vežamo automobilio galėjo užkristi akmenys. Dėl antrojo įvykio – transporto priemonės Citroen Jumper įbrėžimai yra beveik nematomi, todėl ar jie atsirado atsakovui kraunant ar nukraunant automobilius, negalėjo paaiškinti. Ieškovė įrodė ieškinio pagrįstumą, todėl teismas jį tenkino visiškai. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo nurodyta versija negali įtakoti kitokio sprendimo, nei jau yra priimtas šioje civilinėje byloje.Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos priimtam sprendimui už akių. Teismas nenustatė ir aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, nenustačius įstatyme numatytų sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. R. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, jog teismo padarytos išvados prieštarauja protingumo principui bei elementariems logikos dėsniams, įstatymai aiškinti ir taikyti taip, kad formuojasi nuomonė, jog byla neteisingai išnagrinėta sąmoningai. Teismo išvados laikytinos tik tezėmis, yra absoliučiai nemotyvuotos ir teisiškai neargumentuotos, todėl pažeistas ne tik CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, bet pati nutartis turi absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.Pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas nėra sankcija atsakovui už atsiliepimo į ieškinį nepateikimą, bet supaprastintas ginčo išnagrinėjimas. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės nesiskiria nuo apeliacinio skundo ir teisės taikymo aspektu yra sudėtingesnis už apeliacinį skundą. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nuo pareiškimo nagrinėjimo nusišalinti. Civilinio proceso kodekse nėra imperatyvo nustatančio, kad pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atliktų tas pats teisėjas, kuris priėmė sprendimą už akių. Procesinis pažeidimas esminis, nulėmęs neteisingą bylos išsprendimą. Nagrinėjant pareiškimą visas dėmesys buvo skirtas ne tiesos nustatymui, bet neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo už akių pagrindimui.Teismas visiškai nepatikrino apelianto argumentų apie tai, kad tinkamas atsakovo informavimas apie bylos iškėlimą laikytinas tuomet, kai atsakovas gauna ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, o ne dokumentą panašų į ieškinį. Atsakovas negavo procesinio dokumento, kuriame būtų nurodyta ieškovės nuomonė apie galimybę priimti sprendimą už akių. Atsakovas gavo ieškinį, kuriame prašoma bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, kuriame nebuvo prašoma priimti sprendimą už akių. Atsakovui buvo įteiktas pirminis ieškinys, o byla nagrinėtina pagal kitą ieškinį, kurio jam teismas iš viso neįteikė. Todėl šiuo atveju sprendimas už akių nebuvo galimas. Procesiniu dokumentu atsakovas nebuvo įspėtas apie tai, kad ieškovė neprieštarauja, jog būtų priimtas sprendimas už akių, todėl toks sprendimas byloje iš viso negalėjo būti priimtas. Jeigu atsakovas būtų gavęs tokį procesinį dokumentą, tuomet būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį.Visiškai nesuprantama aplinkybė, kaip teismas priimdamas 2018 m. sausio 9 d. nutartį bei siųsdamas atsakovui pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį, žinojo, jog ieškovė paprašys teismo 2018 m. vasario 19 d. priimti sprendimą už akių. Pažymi, jog be ieškovės prašymo sprendimas už akių nėra galimas, o tai rodo teismo šališkumą.Teismas neteisingai aiškina, jog esant reikalavimui bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nereikia ieškinyje nurodyti nuomonės dėl galimybės priimti sprendimą už akių. CPK 425 straipsnio 1 dalyje kaip tik akcentuota, kad ieškinyje turi būti ne tik visi reikalavimai, nurodyti CPK 135 straipsnyje, tačiau dar ir papildomi reikalavimai. Tačiau teismas šių aplinkybių neargumentavo.Teismo išvada, jog neprivalėjo ieškovės 2018 m. vasario 19 d. prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo išsiųsti atsakovui, neparemta jokiu įstatymu, todėl šioje dalyje teismo nutartis turi absoliutaus negaliojimo pagrindą. Atsakovui neįteikus dalį procesinių dokumentų, sprendimo už akių priėmimas yra negalimas.Pažymi, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių tuomet, kai ieškovė praleido vieno mėnesio terminą darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti ir neprašo teismo praleisto termino atnaujinti. Teismo tezė, jeigu ir būtų praleistas terminas ieškiniu pateikti, tai būtų jis atnaujintas, atskleidžia, kad šiuo atveju nėra atskleista bylos esmė. Kadangi teismas net nenustatė buvo praleistas terminas kreiptis į teismą ar ne. Be to, šis klausimas turėjo būti spręstinas ieškinio priėmimo stadijoje. O neesant prašymui atnaujinti terminą ieškinio padavimui, turėjo būti atsisakyta priimti ieškinį. Ieškovė nepateikė prašymo atnaujinti terminą ieškinio pateikimui bei nepateikė įrodymų dėl kokių svarbių priežasčių terminas buvo praleistas. Teismas nepagrįstai laikė svarbia aplinkybe ieškinio termino atnaujinimui, tai jog ieškovė ne į tą teismą kreipėsi. Pažymėtina, jog nei vienoje byloje teismai nėra pasisakę, jog žioplumas, nekompetencija laikytinos svarbiomis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę atnaujinti praleistus terminus. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie praleisto termino priežastis, todėl teismas negalėjo net įvertinti ar praleistas terminas dėl svarbių priežasčių ar dėl apsileidimo. Teismas nepagrįstai ignoravo apelianto nurodomą CK 1.130 straipsnio 4 d. ir nieko dėl jo nepasisakė. Pažymi, jog pagal šį įstatymą kreipimasis į kitą teismą ieškinio senaties terminas nenutrūksta, o tai yra pagrindas ieškiniui atmesti. Mano, jog teismas šiuo atveju yra šališkas.Apelianto nuomone, šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu Darbo ginčų komisijos sprendimu. Ieškovė ieškiniu neprašė panaikinti šį Darbo ginčo komisijos sprendimą, neprašė atnaujinti terminą ieškinio pateikimui. Teismas dėl šių aplinkybių nieko nepasisakė.Byloje nėra įrodymų, kuriuos formaliai įvertinus būtų galima teigti, kad žala padaryta dėl atsakovo kaltės. Taip pat nėra nustatyta kokius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko, todėl neaišku kaip susidaro priežastinis ryšys – būtinos sąlygos darbuotojo materialinei atsakomybei kilti. Byloje yra tik faktas, kad atvežti automobiliai turi aprašytus defektus, bet nenustatytos faktinės aplinkybės atskleidžiančios defektų kilmę. Ieškovei tenka našta įrodyti atsakovo kaltę, tačiau to nepadarė. Teismas neatkreipė dėmesio kokius įrodymus pateikė ieškovė. Neesant jokių įrodymų, kuriuos būtų galima vertinti formaliai ir nustatyti materialinės atsakomybės pagrindus, sprendimas už akių priėmimas negalimas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį. Nurodo, jog taip ir neaišku dėl kokių priežasčių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Nesutinka su atsakovo argumentu, jog sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes pradiniame ieškinyje nebuvo nurodyta tokia ieškovo pozicija. Šis ieškinio trūkumas pašalintas papildomu 2018-02-19 prašymu. Tai negali būti laikoma svarbia atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastimi. Teismas teisingai pažymėjo, kad svarbiausia aiškiai išreikšta šalies valia, o ne kokia forma ir kada ji išdėstyta. Atsakovas turėjo būti aktyvus, domėtis nagrinėjama byla.Nesutinka su argumentais, jog buvo praleistas ieškinio padavimo terminas. Mano, jog ieškinio pateikimo terminas nebuvo praleistas, kadangi pradžioje buvo kreiptasi į Kauno apylinkės teismą ir tik vėliau į Panevėžio apylinkės teismą. Net jei ir būtų traktuojama, jog ieškinio pateikimo terminas yra praleistas, jis būtų atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Atnaujinti bylos nagrinėjimą nėra jokio pagrindo, nes jis neturėtų įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas teisingai nusprendė, kad nuo šios aplinkybės nepasikeistų sprendimo už akių turinys. Atsakovas nurodo, kad dėl padarytos žalos nėra jo kaltės. Tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas bylą pradėjo nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teigia, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Danvila“ pareiškė ieškinį atsakovui R. R. dėl padarytos žalos priteisimo ir prašė teismo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b. l. 3-5). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nusprendė bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka bei nustatė ieškovei ieškinio trūkumus pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti įrodymus pagrindžiančius ieškinio aplinkybes (b. l. 49- 50). Ieškovė 2018 m. sausio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų pašalinimo bei pateikė papildomus įrodymus (b. l. 52-85).Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 10 d. išsiuntė atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas bei nustatyti 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui, atitinkančiam CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pateikti, nurodyti atsiliepimo nepareiškimo pasekmes, numatytas CPK 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse, atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį (b. l. 86-87). Teismo 2018-01-10 pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir teismo nutartis įteikta asmeniškai atsakovui 2018 m. sausio 31 d. (b. l. 138). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė terminą atsiliepimui pateikti pratęsti ar pan. 2018 m. vasario 19 d. gautas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo ir prašė teismo priimti sprendimą už akių jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 139). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino (b. l. 140-144).Apeliantas nurodo, jog teismas neturėjo teisės spręsti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes tai sudėtingesnis klausimas ir prilygsta apeliaciniam skundui. CPK 287 straipsnis numato, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas gavęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą išsprendžia šį klausimą toje pačioje byloje. CPK nenumato pareiškimo nagrinėjimą apeliacine tvarka, todėl apelianto argumentai, jog teismas neturėjo nagrinėti jo pareiškimą atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).Iš byloje esančios įteikimo pažymos matyti, kad procesiniai dokumentai, t. y. ieškinys su priedais, teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį atsakovui buvo įteikti tinkamai (b. l. 138). Todėl apelianto argumentai, jog jis nėra gavęs procesinių dokumentų, t. y. pačio ieškinio ir nežinojo, jog byla yra nagrinėjama ginčo teisenos tvarka atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog iš siųstų atsakovui procesinių dokumentų aiškiai matyti, jog civilinė byla yra nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, o ne dokumentine tvarka kaip nurodo apeliantas.CPK 225 straipsnis numato, jog teismas priėmęs ieškinį nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes (CPK 225 straipsnio 3 punktas). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismo šališkumą įrodo ta aplinkybė, jog 2018 m. sausio 10 d. pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, teismas, įspėdamas apie galimybę priimti sprendimą už akių, negalėjo žinoti, kad ieškovė tokio sprendimo prašys, nes prašymas gautas tik 2018-02-19. Atsakovui siunčiamame 2018 m. sausio 10 pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo aiškiai, paryškintai nurodyta, kad per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsakovas privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį (b. l. 87). Taip pat nurodyta, jog CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių. Taigi, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie galimas pasekmes nepateikiant atsiliepimo į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė, nei civilinio proceso kodekso nuostatų, nei apelianto teisių.Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė pateisinamos priežasties dėl ko nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, neprašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.Nesutiktina su apelianto argumentu, jog ieškinys yra su trūkumais ir neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų. Tai, kad ieškinyje nenurodyta CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikalaujama informacija, savaime nereiškia, jog ieškovė nepageidauja priimti sprendimo už akių. Šių formalių ieškinio turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymas nesudaro pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendžia teismas, bet ne atsakovas. Be to, 2018 m. vasario 19 d. ieškovas pateikė prašymą į bylą dėl sprendimo už akių priėmimo ir išreiškė savo norą, jog būtų priimtas byloje sprendimas už akių.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi kreipėsi į teismą laiku, bet dėl klaidingai pasirinkto teismingumo, ieškinys Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas 2017 m. gruodžio 18 d. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovės prašymą dėl žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė ieškinį atsakovui pateikė Kauno apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 30 d. ir šis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti bei nurodė kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.Antra aplinkybė, kurią turi nustatyti teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo - šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Apeliantas nurodo, jog teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltės, nėra priežastinio ryšio darbuotojo materialiniai atsakomybei kilti.Apelianto argumentai nepagrįsti ir atmestini. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 15 d. UAB „Danvila“ ir R. R. sudarė darbo sutartį pagal kurią R. R. priimtas dirbti įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi (b. l. 10-11). Taip pat 2015 m. balandžio 14 d. UAB „Danvila“ ir R. R. sudarė Materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią R. R. prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, betarpiškai susijusią su įmonės krovinių vežimu nurodytu adresu, kad užtikrintų darbdavio jam perduotų vertybių, tame tarpe ir krovinių bei piniginių lėšų saugumą (b. l. 13). 2016 m. rugsėjo 14 d. važtaraštis patvirtina, jog atsakovas autovežiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervežė iš Amsterdamo (Olandija) į Jeneč (Čekija) 7 transporto priemones Nissan Quashqai, o 2017 m. balandžio 22 d. važtaraštis - kad atsakovas iš Parmos (Italija) į Trnavą (Slovakija) pervežė 2 transporto priemones Citroen Jumper ir Peugeot Boxer. Atsakovo kaltę dėl įmonei padarytos žalos patvirtina 2016 m. rugsėjo 14 d. CMR važtaraštyje esanti žyma, kad krovinio pristatymo metu automobilio Nissan Quashqai sugadintas priekinio variklio gaubtas. Automobilio Citroen Jumper apgadinimą patvirtina automobilio pristatymo dieną surašyta Kokybės patikrinimo pažyma, kurioje užfiksuotas automobilio Citroen Jumper apgadinimas, kuris iš pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų laikytinas nežymiu.CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama.Taigi, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad dėl padarytos žalos jo kaltės nėra, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių kitų (be byloje jau esančių) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei sąlygotų jo panaikinimą.Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pateiktus įrodymus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė