Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui E. D. (E. D.), jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Rybakui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. D. (E. D.) ir M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-405(205)(206)(15/5-1)44U-988 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Azerbaidžano Respublikos piliečiams E. D. ir M. D. ir dėl jiems išduotų daugkartinių nacionalinių vizų panaikinimo“.Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti E. D. (E. D., gim. 1968-07-24) ir M. D. (gim. 1971-05-17) leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba iš naujo išnagrinėti E. D. ir M. D. prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paaiškina, kad pareiškėjas E. D. Lietuvos Respublikoje faktiškai ir teisėtai gyvena nuo 1990 metų pagal išduodamas daugkartines vizas ir leidimus laikinai gyventi. Pareiškėja M. D. Lietuvos Respublikoje gyvena nuo santuokos sudarymo su E. D.. Jie turi labai stiprų socialinį ir ekonominį ryšį su Lietuvos Respublika. Visi pareiškėjo E. D. artimieji ir giminaičiai gyvena Lietuvoje, yra smulkiojo verslo atstovas, turi samdomų darbuotojų.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas jiems sukelia labai skaudžias pasekmes, nes netenka galimybės gyventi Lietuvoje, netenka ryšio su savo visais artimaisiais ir giminaičiais, Azerbaidžane neturi kur gyventi, neturi artimųjų žmonių, kurie galėtų padėti; pareiškėjo vykdoma veikla negali būti tęsiama be jo asmeninio dalyvavimo, jo verslas yra smulkusis, susijęs su fasuotų vaisių bei kitų maisto prekių mažmenine prekyba.

Taip pat nurodo, kad pareiškėjo E. D. teistumą pagal 2010 m. sausio 25 d. baudžiamąjį įsakymą, administracinius nusižengimus ir kitas aplinkybes, išskyrus duomenis apie 2017 m. vasario 14 d. administracinę nuobaudą, jau Migracijos departamentas vertino priimdamas teigiamus sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi (jie pareiškėjui buvo išduodami nuo 2009 metų). Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad dėl tų pačių aplinkybių pareiškėjo E. D. vertinimas jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei požiūriu galėtų pasikeisti į neigiamą pusę.

Nurodo, kad Migracijos departamentas visiškai neatsižvelgė į prejudicinę reikšmę turinčius faktus, konstatuotus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9909-561/2015, kad pareiškėjas pripažintinas ilgalaikiu imigrantu ir turi stiprius ryšius su Lietuvos Respublika, kad jis gana seniai gyvena Lietuvos Respublikoje bei užsiima ūkine veikla. Nebandė aiškintis, kokius socialinius ir ekonominius ryšius turi pareiškėjas ir kokias pasekmes jam ir jo verslui gali sukelti toks sprendimas.

2017 m. vasario 14 d. paskirta nuobauda yra vienintelė galiojanti administracinė nuobauda, o kitos ginčijamame sprendime nurodytos nuobaudos, skirtos nuo 2010-05-03 iki 2015-03-07, laikytinos negaliojančiomis, kadangi po jų padarymo praėjo daugiau kaip vieni metai. Mano, kad 2017 m. vasario 14 d. protokolu nustatyti administraciniai pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, todėl negali objektyviai nulemti pareiškėjo asmenybės vertinimo, kaip galinčio kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekiant atsisakyti pakeisti leidimą gyventi nebūtina nustatyti, kad sprendimo priėmimo metu teismo sprendimu yra konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas, užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Mano, kad priešingu atveju valstybės institucijų galimybės operatyviai reaguoti į galimą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai būtų itin apribotos.

Taip pat nurodo, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo remtasi ne tik Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2017 m. vasario 27 d. išvada Nr. 5-S-1566, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertintas jo padarytų pažeidimų pobūdis, mastas, elgesys po pažeidimų padarymo ir kitos aplinkybės.

Sutinka, kad pareiškėjo iki 2015 metų padaryti administraciniai teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis kelia grėsmę, tačiau surinkti duomenys neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad asmuo nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus.

Pažymi, kad pareiškėjas E. D. laikomas turinčiu teistumą iki 2019 m. lapkričio 19 d., kadangi buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą. Be to, jis prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl teisėtos veiklos UAB „Mobitra“, o administraciniai nusižengimai susiję būtent su teisėtą veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad padarytų pažeidimų pobūdis, mastas, pareiškėjo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas E. D. Policijos departamento 2015 m. liepos 28 d. raštu Nr. 5-G-7157 buvo pasirašytinai įspėtas, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje pakeisti leidimą laikinai gyventi arba jo turimas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas, tačiau po to jis padarė tris tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus.

Tai, kad pareiškėjas E. D. nesilaiko teisės aktų reikalavimų, parodo ir faktas, kad jis nemoka nustatytų mokesčių valstybei. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. gegužės 16 d. UAB „Mobitra“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 2 105,79 Eur (2017 m. balandžio 11 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo dieną, įmonės skola sudarė 1 321,09 Eur).

Nesutinka su pareiškėjų skundo argumentu, kad ginčijamas sprendimas neigiamai paveiks jų gyvenimą, jie bus priversti išvykti į Azerbaidžaną, su kuriuo neturi jokių ryšių. Pažymi, kad teisė gyventi Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečių teisė, o valstybė turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jos teritoriją ir jų gyvenimą valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais. Nurodo, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinti pareiškėjų ryšiai su Lietuvos Respublika. Nors pareiškėjas E. D. nurodo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau leidimą laikinai gyventi turi tik nuo 2009 m. birželio 30 d. Jo sutuoktinė, kuri yra taip pat pareiškėja šioje byloje, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2014 m. liepos 10 d. Tai, kad jų ryšiai su kilmės valstybe nėra nutrūkę, įrodo ir aplinkybė, kad jie susituokė Azerbaidžane, per 2016 m. sausio 20 d. apklausą pareiškėjas E. D. nurodė Azerbaidžane gyvenančius savo giminaičius, o laikotarpiu, kai jie neturėjo galiojančių leidimų laikinai gyventi, taip pat gyveno Azerbaidžane.

Mano, kad įmonę, kurios savininkas ir direktorius yra pareiškėjas, jis gali valdyti pasitelkęs atstovus ar nuotoliniu būdu ir nebūdamas Lietuvos Respublikoje.

Nesutinka su pareiškėjų skundo argumentu, kad, vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų REC(2000)15 nuostatomis, pareiškėjas E. D. turėtų būti vertinamas kaip ilgalaikis migrantas. Nurodo, kad šios rekomendacijos valstybėms narėms nėra privalomas teisės aktas, o ilgalaikio gyventojo statusą apibrėžia 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004 1 23, p. 44–53) nuostatos bei šias nuostatas įgyvendinantis Įstatymas. Be to, nors pareiškėjas E. D. gyveno Lietuvos Respublikoje 5 metus, turėdamas leidimą laikinai gyventi, tačiau dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo nesikreipė.

Mano, kad ginčijamas sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – nesuteikti leidimo gyventi užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-405(205)(206)(15/5-1)44U-988 atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti daugkartines nacionalines vizas teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. vasario 10 d. pareiškėjas E. D. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kad jis yra UAB „Mobitra“ vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas šioje bendrovėje.

Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojančio kelionės dokumento kopiją, leidimo laikinai gyventi, galiojančio iki 2017 m. vasario 25 d., kopiją, išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą, UAB „Mobitra“ įstatus, 2017 m. sausio 20 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl šios bendrovės įstatinio kapitalo, bendrovės verslo planą, kasos aparato kasos operacijų žurnalą Nr. 3, balansą bei 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2016 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, bendrovės sudarytas darbo sutartis su 3 Lietuvos Respublikos piliečiais ir kitus dokumentus.

Pareiškėja M. D. 2017 m. vasario 13 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis E. D., turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė galiojančio kelionės dokumento kopiją, leidimo laikinai gyventi, galiojančio iki 2017 m. vasario 25 d., kopiją, dokumentą apie turimas pragyvenimo lėšas Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus.

Pareiškėjai 2017 m. vasario 28 d. Migracijos departamentui kartu su prašymais išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė prašymus išduoti ir daugkartines nacionalines vizas.

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo (toliau – Vizų aprašas) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. balandžio 15 d.) 66.10² papunkčiu, 2017 m. kovo 13 d. priėmė sprendimus išduoti pareiškėjui E. D. daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 001342568, galiojančią nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., kurią įformino 2017 m. kovo 14 d., ir sprendimą pareiškėjai M. D. išduoti daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 001342569, galiojančią nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gegužės 2 d.

Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2017 m. vasario 13 d. raštu Nr. (15/4-4)10K-6552 kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) su paklausimu, ar E. D. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Policijos departamentas į paklausimą atsakė 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. 5-S-1566. Nurodė, kad E. D. 2010 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda. Pareiškėjas buvo nuteistas dėl to, kad per Lietuvos Respublikos sieną gabeno privalomus muitinei pateikti daiktus, t. y. 18 770 pakelių cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių visų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 116 313,30 Lt (33 686,66 Eur). Bauda išieškota 2014 m. lapkričio 19 d. Taip pat nurodė, kad 2010 m. gegužės 3 d., 2012 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. kovo 19 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. balandžio 18 d., 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. kovo 7 d. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Penki pažeidimai buvo padaryti dėl greičio viršijimo, vienas dėl saugos diržo naudojimosi, vienas dėl prekybos be kasos aparatų, vienas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų.

2017 m. vasario 14 d. jam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 162 straipsnio 1 dalį „Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas“, 163 straipsnio 1 dalį „Kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas ar netinkamas išdavimas“, 164 straipsnio 1 dalį „Asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas“ ir 187 straipsnio 1 dalį „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“.

Nurodė, kad policijos registruojamų įvykių registre yra įrašas, kad E. D. 2013 m. vasario 19 d. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą už viešosios tvarkos pažeidimą – triukšmavimą, konfliktą viešoje vietoje ir bandymą sukelti muštynes.

E. D. padaryti nusikaltimai, kurie buvo nustatyti 2010 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, kvalifikuojami kaip sunkūs ir jis laikomas turinčiu teistumą iki 2019 m. lapkričio 19 d.

Atsižvelgęs į šiuos argumentus padarė Policijos departamentas, kad E. D. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl tikslinga uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus.

Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi minėtu Policijos departamento raštu. Taip pat nustatė, kad 2017 m. vasario 10 d. pareiškėjo E. D. kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktas rašytinis pasiaiškinimas, kad per pastaruosius metus jis nepadarė jokių nusižengimų ir neturi paskirtų baudų, neatitinka tikrovės, nes 2017 m. vasario 9 d. UAB „Mobitra“ patikrinimo metu nustatyti keturi administraciniai nusižengimai, nors protokolas surašytas tik 2017 m. vasario 14 d.

Atsižvelgiant į tai, kad M. D. sutuoktiniui leidimas laikinai gyventi neišduodamas, ji neatitinka sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju.

Tuo pačiu sprendimu Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, panaikino pareiškėjams išduotas daugkartines nacionalines vizas, kadangi pareiškėjai neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų ir Vizų aprašo 66.10² papunkčio reikalavimų, nes buvo atsisakyta jiems išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčijamame sprendime atsakovas taip pat nusprendė perduoti pareiškėjų bylas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai spręsti jų tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą Įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai neginčija šios Migracijos departamento sprendimo dalies, todėl teismas jos teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.

Ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi dėl to, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas E. D. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų, o jo sutuoktinė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi grindė tik šeimos susijungimu, todėl atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui E. D., ji neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

Pareiškėjai nesutikimą su ginčijamu sprendimu grindžia tuo, kad jis yra neproporcingas, nes sukelia skaudžias pasekmes, jie netenka galimybės gyventi Lietuvoje, netenka ryšio su visais Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais ir giminaičiais, o Azerbaidžane neturi kur gyventi, neturi artimųjų žmonių, be to, pareiškėjo vykdoma veikla Lietuvoje negali būti tęsiama be jo asmeninio dalyvavimo. Mano, kad nuobaudos, skirtos 2010-05-03–2015-03-07 laikotarpiu, laikytinos negaliojančiomis, kadangi po jų padarymo praėjo daugiau kaip vieni metai, 2017 m. vasario 14 d. protokolu nustatyti administraciniai pažeidimai nelaikytini šiurkščiais ir negali objektyviai nulemti pareiškėjo asmenybės vertinimo kaip galinčio kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gegužės 1 d.) 35 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. To paties straipsnio 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Vizų aprašo 66.10² papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Aktualus ir Įstatymo 19 straipsnio 1 punktas, kuriame nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 10 punktas).

Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Policijos departamentas pateikė išvadą, kad pareiškėjas E. D. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 12.1 papunktyje nustatytu kriterijumi, t. y. kad jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, administracinėje byloje Nr. I-9909-561/2015 nustatė, kad pareiškėjas E. D. Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvena nuo 2009 m., todėl jis turėtų būti vertinamas kaip ilgalaikis migrantas.

Byloje buvo pateikta Policijos departamento 2015 m. birželio 4 d. išvada Nr. 5-IL-2595 „Dėl E. D. grėsmės viešajai tvarkai“ dėl pareiškėjo E. D. nusikaltimų ir administracinių nusižengimų laikotarpiu nuo 2010 iki 2015 m. Teismas minėtame sprendime pareiškėjo E. D. nusikaltimus ir administracinius nusižengimus vertino kaip charakterizuojančius asmenį ir priėjo prie išvados, kad jie turi būti įvertinti visų aplinkybių kontekste bei įvertinta, ar taikytinos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams.

Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas pateikė duomenis ne tik dėl 2017 m. vasario 14 d. E. D. padarytų administracinių nusižengimų, bet ir dėl pareiškėjo 2010–2015 m. padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų.

Teismas minėtoje byloje priėjo prie išvados, kad pareiškėjas E. D. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl to, kad buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs, t. y. dėl 2010 m. padarytų nusikaltimų.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicialumo požymį, t. y. sprendimui įsiteisėjus šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių nebegali ginčyti kitose bylose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Minėtame sprendime pareiškėjo E. D. 2010–2015 m. padaryti nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai buvo įvertinti viešosios tvarkos aspektu, todėl teismo nustatyti faktai negali būti kvestionuojami šioje byloje ir vertinti iš naujo.

Nustatyta, kad pareiškėjas E. D. 2017 m. vasario 14 d. pažeidė ANK 162 straipsnio 1 dalį „Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas“, 163 straipsnio 1 dalį „Kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas ar netinkamas išdavimas“, 164 straipsnio 1 dalį „Asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas“ ir 187 straipsnio 1 dalį „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“. Visi šie administraciniai nusižengimai susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika, išvardyti ANK XV skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika“.

Iš administracinių nusižengimų registro (tikrinimo data 2017 m. balandžio 5 d. 16 val. 57 min.) matyti, kad pareiškėjui E. D. už paminėtus administracinius nusižengimus 2017 m. vasario 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 35 Eur bauda, ją jis sumokėjo 2017 m. vasario 22 d.

Teismo nuomone, pareiškėjui E. D. skirta nuobauda už minėtus administracinius nusižengimus negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šie pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. administraciniai nusižengimai vertintini kaip nešiurkštūs. Apraše šiurkštus administracinis nusižengimas apibūdinamas kaip administracinis teisės pažeidimas ar nusižengimas, sukėlęs realią grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar gyvybei arba (ir) žalingas pasekmes (Aprašo 3.2 papunktis). Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų būtų nustatyti Aprašo 3.2. papunktyje išvardyti pareiškėjo E. D. padarytų administracinių nusižengimų padariniai ar reali grėsmė viešajai tvarkai. Be to, nei Policijos departamentas savo rašte, nei atsakovas nenurodo, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra pagrindas neišduoti pareiškėjams leidimų laikinai gyventi.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Rec (2000)15 teigiama, kad kiekviena šalis ilgalaikio imigranto statusą turi pripažinti asmeniui, kuris teisėtai ir nuolat gyveno jos teritorijoje mažiausiai penkerius metus.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui E. D. buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis Policijos departamento pateiktu raštu, kuriame konstatuota, kad E. D. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl padaryto sunkaus nusikaltimo.

Nors minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl pareiškėjo teistumo nebuvo pasisakyta, tačiau teismui buvo žinomas šis faktas, kuris taip pat buvo įvertintas, vertinant pareiškėjo teistumą už padarytą sunkų nusikaltimą dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl teistumas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir iš naujo neįrodinėtina.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2010–2015 m. buvo nubaustas 8 kartus, 2017 m. buvo nubaustas vieną kartą už keturis panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, kurie išvardyti ANK XV skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika“ (ANK 162 straipsnio 1 dalis, 163 straipsnio 1 dalis, 164 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis).

Padarytų pažeidimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad pareiškėjas tęstinai nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, pažeidinėja ANK nuostatas gerokai viršydamas leistiną greitį, potencialiai sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui, ir pritaikytos nuobaudos, kaip matyti iš pažeidimų skaičiaus, savo tikslų nepasiekė. Padarytų administracinių teisės pažeidimų pakartotinumas neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę ir akivaizdu, kad jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas, jos negerbia, viešoje erdvėje nesielgia taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms ir nėra linkęs laikytis imperatyvių įstatymo normų.

Pažeidimų kiekis ir jų pobūdis leidžia pareiškėją charakterizuoti neigiamai, tačiau atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nes padarė sunkų nusikaltimą, nelaikytinas pagrįstu, nes įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuris turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, ši aplinkybė įvertinta ir pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo grąžintas nagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas leidimą laikinai gyventi išdavė. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui E. D. nuo 2009 metų yra išduodami leidimai laikinai gyventi, jis vykdo veiklą UAB „Mobitra“, kurioje dirba pats ir samdo darbuotojus, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas turi ilgalaikius socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.

Pareiškėja M. D. prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju (susituokus su pareiškėju E. D.), todėl panaikinus ginčijamo sprendimo dalį, kuria atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi jos sutuoktiniui E. D. ir kuria jam panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, taip pat naikintina ir ginčijamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi M. D. ir kuria jai panaikinta daugkartinė nacionalinė viza.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-405(205)(206)(15/5-1)44U-988 dalis, kuria atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Azerbaidžano Respublikos piliečiams E. D. ir M. D. ir panaikintos jiems išduotos daugkartinės nacionalinės vizos, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų E. D. (E. D.) ir M. D. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-405(205)(206)(15/5-1)44U-988 dalį, kuria atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Azerbaidžano Respublikos piliečiams E. D. (E. D.) ir M. D. ir panaikintos jiems išduotos daugkartinės nacionalinės vizos.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti E. D. (E. D.) ir M. D. prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.