Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis N. C., nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau tvirtino, jog smurtą panaudojo tada, kai pats buvo užpultas, kad pradžioje gynėsi, o paskui „perlenkė lazdą“, tvoros nelankstė, nesudavė tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, kiti kaltinamieji nukentėjusiojo nemušė. Paaiškino, kad įvykis galėjo būti kaltinime nurodytu metu. Tą dieną grįžo iš Kauno, jau buvo įpusėjusios krepšinio varžybos, užsuko pas V. N.. Draugauja su M. P. ir A. N.. Pažiūrėję krepšinį, nuėjo su M. P. atokiau nuo visų pakalbėti, atsirado arčiau prie kaimynų tvoros. Šnekučiavosi tyliai, kad niekas negirdėtų. Paskui išgirdo, kad ten kažkokie „koliojimaisi“ vyksta, kažką rėkia ant jų, tai jie atgal atsakė. Tiksliai negali pasakyti, ką vieni ant kitų sakė. Buvo tokie žodžiai „ateik čia“, bet kas iš kaimynų juos pasakė, nežino, nes balsų neatpažino. Kaimynų jis iš viso nepažinojo. Jis su M. P. nuėjo prie tvoros, gal kažkas dar ėjo iš paskos, bet neprisimena to. Priėję prie tvoros abu su M. P. gavo po smūgį ir tada pradėjo lipti per tvorą, pasidarė agresyvūs. Jis su M. P. buvo užpulti pirmi. M. P. lyg tai su S. P. konfliktavo. Kaimynai patys išprovokavo juos ateiti prie tvoros. Kaimynai prieš tai neprašė jų netriukšmauti. Tvoros jie nelankstė. Iš pradžių kažkiek kalbėjosi, tiksliau keikė vieni kitus, o paskui iš karto gavo po smūgį. Matė kaip gavo smūgį M. P. nuo S. P., o tada atsisuko ir pats gavo smūgį į galvos sritį, kumščiu nuo A. S.. M. P. mušėsi su S. P.. Kaltinamasis patvirtino, kad gavęs smūgį sudavė kumščiu A. S., kuris tada nugriuvo. Nurodė, kad sunku viską prisiminti, nes viskas įvyko staiga. Matė, kaip prie tvoros A. S. bandė suduoti J. P., bet ji smūgio išvengė. Paskui A. S. išėjo iš savo kiemo per vartelius, ar perlipo per tvorą, ir trenkė J. P. gatvėje, pataikė, nuslydo ir dar ir jis (N. C.) gavo smūgį, o toliau prisimena tik tiek, kad V. N. jį (N. C.) ramino. Nematė, kad kas nors būtų lipęs į S. kiemą, bet M. P. buvo įėjęs į vidų, jis ten su S. P. konfliktavo. Kitų asmenų kieme nematė, pats kieme tikrai nebuvo. Su A. S. mušėsi gatvėje, kiek smūgių jam sudavė nežino, galėjo spirti apie penkis kartus. Matė, kad M. P. mušėsi su S. P., o ką kiti darė, nematė. Pats po smūgio buvo tarsi afekto būsenoje, atmintis miglota. A. S. mušė, bet ar spardė, nežino. Nepamena, kad būtų tempęs A. S.. Prisimena, kaip A. S. gulėjo nukritęs prie automobilio. Jis su A. S. mušėsi tik dviese, o paskui V. N. juos ramino, rėkė ant visų, kad baigtų. V. N. atėjo jau viskam įpusėjus, jis iš karto atėjęs pradėjo visus raminti. N. C. nurodė, kad nesijautė apsvaigęs, buvo išgėręs gal pusantros skardinės alaus. Mano, kad A. S. buvo neblaivus. Policijai sakė, kad pretenzijų neturi, medikų pagalbos atsisakė, kiti iš jų kompanijos medikų pagalbos taip pat neprašė. Vaikystėje yra turėjęs smegenų sutrenkimą, bet neįgalumas dėl šios traumos nenustatytas, ji įtakos gyvenimui neturi. Pas N. atvažiuodavo nelabai dažnai, žinojo, kad A. S. jų kaimynas, bet į jų tarpusavio santykius nesigilino. Iki tol jis jokių konfliktų su A. S. neturėjo, net nepažinojo jo, pykčio jam nejaučia. Liudytojas nurodė, kad tik jis vienintelis padarė sužalojimus A. S.. Iš pradžių tiesiog gynėsi, o paskui perlenkė lazdą. Prisipažįsta dėl visko, kad greičiau viską užbaigti, mano, kad nebuvo būtina kreiptis į policiją. Su civilinio ieškinio suma nesutinka, nes ji labai didelė. Sutiktų per tam tikrą laiką atlyginti ne daugiau kaip 2000 Eur. Su savo tėvu D. C. ryšius palaiko, klauso jo, gerbia, jis daro jam įtaką, mano, kad tėvas paremtų finansiškai dėl dalies žalos atlyginimo. Bandė nukentėjusiojo atsiprašyti, bet nepavyko, nes A. S. atsiprašymo nepriėmė. Įvykio metu pametė laikrodį, o M. P. pametė kepurę. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Laikrodžio ir megztinio nukentėjusiajam nereikėjo išmesti, megztinį galima buvo išskalbti. Su 50 Eur už tvoros sugadinimą sutinka, sutinka dėl išlaidų advokatui. Sutiktų su 2000 Eur neturtine žala, jei ji būtų padalinta tarp visų kaltinamųjų.

Kaltinamasis A. N., nors nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, nes jo panaudotas fizinis smurtas buvo gynyba, tačiau prašė jį išteisinti. Paaiškino, kad 2017-09-10 naktį, 2 val. įvyko muštynės. Tą dieną anksti kėlėsi, nes buvo varžybos, o vakare važiavo pasiimti tėvų iš Kauno. Dieną A. S. buvo atėjęs paprašyti pritildyti muziką, nes turi mažą vaiką, tad pritildė. Pas S. irgi būna garsios muzikos, bet jis nekreipia dėmesio. Grįžęs namo iš Kauno jis nuėjo miegoti, bet buvo atidarytas langas, todėl išgirdo triukšmą. Girdėjo šaipymąsi, juoko atkartojimą, tuomet išgirdo žodžius „gaidžiai ateikite čia, išsiaiškinsime“. Tada greitai šoko iš lovos, bėgo žemyn, bet pamatė, kad kieme nieko nėra. M. P., N. C. ir J. P. buvo prie S. tvoros, jis pamatė, kaip A. S. trenkė J. P., tada antrą kartą bandė, bet nepataikė, pataikė N. C. į veidą. Tada pamatė kaip A. S. eina link būdos, norėjo paleisti ir užsiundyti šunį. A. N. nurodė, kad neprisimena ar A. S. pats vartelius atidarė. A. S. jam trenkė pirmą kartą tarp vartų, bet smūgis praslydo pro šoną, o antrą kartą nepataikė. Tuomet jis gynėsi ir ranka trenkė A. S. atgal du kartus į veido sritį. Iš kojos nespyrė, jo nepapsjovė, gal tik pavaidino, kad spjauna. Kaip nuo smūgių buvo sužalotas A. S. tamsoje nesimatė. N. C. tuo metu buvo ant kelio, o M. P. mušėsi su S. P. A. S. kiemo teritorijoje. Paskui nuo A. S. jis (A. N.) nuėjo link M. P. ir S. P., bandė juos skirti, bet dar pats gavo. Jie išsiskyrė, tuomet jis (A. N.) išėjo į keliuką, bet daugiau nieko nemušė. Kai M. P. mušėsi su S. P., V. N. buvo tualete. V. N. atbėgo pačiame gale, kai A. S. jau gulėjo už mašinos. Atėjęs V. N. bandė visus skirti, liepė baigti, dar bandė padėti A. S.. Mano, kad dėl konflikto kalti abu, nes A. S. jam (A. N.) trenkė, todėl jis trenkė atgal. Jei nebūtų puolę, nebūtų buvę ir konflikto, būtų tik pasikalbėję. Mano, kad kiekvienas gintųsi, jei tėvus pultų. Anksčiau su A. S. nekonfliktavo, vaikystėj labai gerai sutardavo, bendraudavo, bet prieš porą metų viskas pasikeitė. A. S. laiko ant jo pyktį, tai ir jis laiko. Kas sumušė A. S. nematė. M. P. tikrai jam nesudavė, nes jis mušėsi su S. P.. Kai priėjo prie A. S. už automobilio, jis buvo sąmoningas, šnekėjo kažką, vartėsi. Buvo kažkiek kraujo, bet nesimatė, kad jis būtų labai ištinęs. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, nieko aplink nebuvo. Pasižiūrėjo į jį, bet nieko nedarė. Nežino kaip A. S. atsidūrė už automobilio. A. S. tikrai nespyrė ir nematė, kad kas nors būtų jį spardęs. Nemano, kad nukentėjusysis buvo blaivus, nes matėsi, kad ne taip šneka, bandė prisikabinti. A. S. šuo būna uždarytas, būna ir palaidas laksto, bet tai jau ne pirmas kartas, kai šuo siundomas ant jų. Ant A. S. vartų parašyta, kad yra piktas šuo, bet jis (A. N.) pats su juo nuo mažens augo, tai ant jo šuo nelabai urzgia, o N. C. tas šuo tikrai nepažįsta, tad loja ant jo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis V. N. kaltu neprisipažino, tvirtino, kad jis smurto nenaudojo. Nurodė, kad įvykio dieną grįžo iš Kauno. Su vaikais pažiūrėjo krepšinį ir ruošėsi eiti miegoti. N. C. su M. P. nuėjo aiškintis savo santykius, o jis išėjo į tualetą. Tada pasigirdo kaimynų balsas: „gaidžiai, ateikit čia, ko ten rėkaujat“. Kol jis sėdėjo tualete, liepė vaikams nieko nedaryti, kol jis neišeis. Jam atėjus, jau rado N. C. ir A. S. ant kelio. Griebė A. S. ir pasakė, kad ramintųsi, tada paleido jį, nusisuko į tvorą, bet ta tvora jau ten „kabaliojo“ nuo šuns, liepė vaikams eiti iš kiemo. Kieme tuo metu buvo A. N. ir M. P.. Atsisukęs pamatė, kad A. S. vėl daužo N. C., tad vėl griebė A. S. už rankų, paguldė pilvu ant kapoto ir liepė baigti, liepė ramintis ir N. C., bet N. C. nepaklausė ir dar sudavė A. S.. Griebė A. S., o ne N. C., nes jis tiesiog buvo arčiau. Po to jis (V. N.) atsitraukė, liepė J. S. nustoti filmuoti ir padėti vyrus skirti, nes jis jau vienas negalėjo susitvarkyti. Atsisukęs pamatė, kad A. S. jau guli ant žemės, priėjo prie jo, paklausė ar jam blogai, ir jis atsakė, kad gal ir blogai. Tada jis paėmė A. S., padėjo jam atsistoti ir įvilko į namus, paguldė, kur J. S. parodė. Jis pasiūlė J. S. pirmiausia kviesti greitąją, o jeigu reikia, ir policiją. A. S. kraujavo nosis. J. S. kvietė greitąją, o jis išėjo. Buvo grįžęs antrą kartą, kad pasiteirauti, kaip jaučiasi A. S., bet jo jau neįleido. Atvažiavus greitajai, A. S. į ją ėjo labai kariškai nusiteikęs, po to, iššoko iš greitosios su „kulokais“. Tuo metu greitosios vairuotojas buvo prie mašinos ir kalbėjosi su pareigūnais, o jis stovėjo šalia su vaikais. A. S. nespėjo suduoti, nes jį spėjo pagriebti policininkas. Policijos pareigūnas sakė, kad jį (A. S.) reikia vežti ne į ligoninę, o į policiją. V. N. nurodė, kad jis pats nesudavė A. S. nei vieno smūgio ir smurto prieš jį nenaudojo. A. S. mušėsi su N. C.. Nežino, kodėl nukentėjusysis kaltina jį, gal pyktį laiko, gal nori, kad išsikraustytų iš sodo. A. S. yra priešiškai nusiteikęs, nuolat be pagrindo kviečia policiją, kuri atvažiuoja ir nieko neranda. Konfliktas tarp jų tęsiasi maždaug 3 metus, nors prieš tai jų santykiai buvo labai geri. Sodą jis turi apie 13 metų, tad su A. S. yra kaimynais 10 metų. Kaltinamasis nurodė, kad savo kaltės šioje situacijoje nemato, o kad vaikai pasileidžia muziką, tai juk pas visus būna švenčių. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs. Gatvėje matė tik N. C. ir A. S., kiti buvo kieme su S. P.. Nematė, kad kiti būtų sudavę smūgius A. S.. Negali pasakyti kiek kuris kuriam smūgių sudavė. N. C. veidas buvo tikrai normaliai ištinęs, burna pilna kraujo. A. S. tikrai buvo išgėręs, nes jeigu būtų buvęs blaivas, jis nebūtų taip pasielgęs, būtų rėkęs „tvarkykis savo vaikus“, turbūt galvojo, kad pats su S. P. galės vaikus sutvarkyti. Nieko panašaus anksčiau nebuvo įvykę, konfliktų visada būdavo išvengta. Parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė, nes taip patarė advokatas, norėjo pirmiausia išklausyti kitą pusę.

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-09-10, apie 2 val. nakties, buvo su N. C. V. N. sode. Buvo prieš kokį pusvalandį grįžę iš Kauno, sėdėjo kieme. Kalbėjo atskirai su N. C. netoli S. tvoros, bet V. N. kieme. Tuomet kaimynai išėjo į lauką parūkyti, pradėjo rėkauti, vadinti „gaidžiais“. Tada jis (M. P.) atsakė „kokie mes tau gaidžiai“. Nuėjo pakalbėti prie jų (Sidorovų) tvoros, iš pradžių kalbėjo, tada apsižodžiavo, ir tada jis (M. P.) gavo pirmą smūgį nuo S. P., o tada N. C. trenkė A. S.. Sulaukęs progos, N. C. irgi trenkė A. S.. A. S. nukrito, bet atsikėlęs vėl pradėjo šakotis. Tada A. S. grasino, kad paleis šunį, bet tas šuo, kadangi juos pažįsta, nepuolė. Tuomet A. S. atidarė vartelius ir išėjo į keliuką kontaktuoti su N. C., bet atėjo J. P. ir įsikišo, rėkė „baikit, kam čia reikia“. A. S. trenkė J. P., bet pirmo smūgio ji išvengė, o kito išvengti nepavyko. Nukentėjusysis buvo neblaivus, tai matėsi iš nerišlios jo kalbos, veiksmų, jautėsi kvapas. Nukentėjusysis mušėsi su N. C.. Jis (M. P.) tuo metu mušėsi su S. P.. Iš pradžių mušėsi per tvorą, paskui A. S. kieme, paskui keliuke. Kai jis (M. P.) buvo A. S. kieme, tuo metu A. S. buvo išėjęs į keliuką. Kieme jis (M. P.) mušėsi su S. P., ten pametė savo kepurę, o po to jis (M. P.) atsitraukė, perlipo per tvorą. Tuomet S. P. atėjo ant keliuko ir trenkė A. N. ir tada vėl viskas užsivedė – jis (M. P.) vėl puolė S. P.. Tuo metu nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės. Prie nukentėjusiojo buvo N. C., lyg buvo priėjęs A. N., bet jis (M. P.) tuo metu mušėsi su S. P., tai į tą pusę nelabai žiūrėjo. Jis (M. P.) A. S. nesudavė nei vieno smūgio. V. N. atėjo prieš pabaigą, nes jis tuo metu buvo tualete. Atėjęs V. N. visus ramino. Per tvorą lipo jis (M. P.) ir A. N., tačiau tvoros tyčia nelankstė, ji turbūt sulinko kai per ją lipo. Nežino kaip kieme atsidūrė A. N. ir ką jis ten veikė, su S. P. mušėsi tik jis (M. P.). S. P. pretenzijų neturi. Anksčiau su A. S. nekonfliktavo, čia buvo pirmas konfliktas. Nebent tėvai konfliktuodavo žodžiais. Kaltinamasis nurodė, kad ten negyvena, būna mieste ir atvažiuoja į sodybą tik savaitgaliais. Patvirtino, jog atvykęs į sodybą dieną klausosi muzikos, bet naktį jos neleidžia, o jei tos muzikos būtų tiek daug, tai būtų surašyti už tai protokolai. Sodyba priklauso V. N., su kuriuo gyvena jo mama J. P.. Kaltinamasis nurodė, kad nesijaučia kaltas, nes ne jie pirmi pradėjo muštynes, jie tik nuėjo pakalbėti, o gavo smūgius. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nes A. S. net neprilietė.

Nors kaltinamasis N. C. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, M. P. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, A. N. ir V. N. kaltais neprisipažino, tačiau visų kaltinamųjų parodymų turiniui leidžiant daryti išvadą, kad jie kaltais neprisipažino, N. C., M. P., A. N. ir V. N. kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. S. posėdžio metu nurodė, kad įvykis galėjo būti 2017-09-10, apie 2 val. nakties. Jis buvo namuose – (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje, su žmona J. S.. Pas jį buvo atvykę svečių – S. P. su S. A.. Vaikas tuo metu buvo pas jo mamą. Jie visi keturi šnekėjosi, žiūrėjo krepšinio varžybas. Kaltinamieji V. N. ir A. N. yra kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), o kitus žino tik iš matymo. Santykiai su kaimynais yra konfliktiški, pas juos nuolat girtuokliaujama, būna susibūrimai, nuolat girdisi garsi muzika iki 4 val. ryto, kviečiama policija. Pareiškimų dėl kaimynų keliamo triukšmo nerašė, manė, kad atvykusi policija juos nubaudžia. Buvo kartą su žmona nuvykę pas apylinkės tyrėją, kad kažką darytų, bet jis atkalbėjo nuo pareiškimo rašymo. Iš pradžių bandė gražiai tartis, prašė kaimynų patildyti muziką. Pirmą kartą patildė, o po to alkoholis suveikė ir tada sakė „čia gi sodai, čia mes ką norim, tą darom, važiuokite į vienkiemį, jeigu netinka“. Kaimynai N. sode gyvena tik šiltuoju sezonu, o jis su šeima – nuolatos. Pažiūrėję rungtynes draugai susiruošė į namus, tad jis su žmona išėjo į lauką juos išlydėti. Atsisėdo ant suoliuko su S. P. parūkyti. Žmona su S. A. stovėjo ir šnekučiavosi. Pradėjo juokauti, juoktis ir išgirdo, kad kaimynai pradėjo atkartoti jų juoką, tyčiotis iš jų žodžių. Išgirdo, kad A. N. ir/ar M. P. sakė „išeikite į gatvę, ateikite ožiai, išsiaiškinsime“. Nematė kas kalbėjo, kadangi ten yra gyvatvorė ir buvo tamsu, atskyrė tik iš balsų. Ožiais vadino turbūt dėl to, kad jis kviečia policiją. Jis į juos stengėsi nekreipti dėmesio. Netrukus pamatė, kad M. P., A. N., N. C. stovi prie tvoros, o dar ateinant matė V. N. ir J. P.. Visi 3 jaunuoliai – A. N., M. P. ir N. C., pradėjo lankstyti tvorą. Tvora paprasta, vielinė, 180 cm. aukščio. Jis nuėjo prie tvoros ir liepė jaunuoliams baigti. Policijai dėl gadinamo turto neskambino, nes galvojo, kad tuo viskas ir pasibaigs. Matė, kad M. P. jau bandė lipti per tvorą, todėl priėjęs prie tvoros bandė jį sulaikyti ir iš karto pajuto smūgį. Smūgį sudavė M. P. į kairę veido pusę. Tuomet jis (A. S.) atsitraukė, beveik pargriuvo ant žemės, tada priėjo S. P., paklausė kas vyksta. Jie lyg ir atsitraukė nuo tos tvoros, todėl manė, kad tuo viskas ir pasibaigs, bet kažkuris pasakė „lipam per tvorą“ ir tada pamatė, kad A. N. išspyrė vartus ir įsiveržė, o visi kiti perlipo per tvorą. Jis (A. S.) buvo atstūmęs vartų skląstį, buvo likusi tik apačia neatidaryta, tad tiesiog galėjo išstumti vartus. Vartų neišlaužė, jie nuo smūgio atsivėrė. Visi keturi atsirado kieme. Iš karto puolė ant jo (A. S.), pasipylė smūgių kruša. Matė, kad jį muša visi keturi. Kol jis stovėjo, jį visi mušė rankomis, o kai prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės, pradėjo spardyti. Negali konkrečiai pasakyti, kuris ką darė, bet jautė, kad visi tikrai spardė. Tik J. P. nespardė, ji stovėjo gatvėje. Pirmą smūgį tikrai sudavė M. P. į galvos sritį, o po to visi supuolė, tad pasipylė smūgių kruša. Kai buvo spardomas, rankomis dengėsi tik galvą, visaip sukinėjosi. S. P. buvo šiek tiek toliau, matė, kaip jis (S. P.) pribėgo, bandė ginti. Po to, kiek žino iš pasakojimų, S. P. gynė, tuomet du atsitraukė, o M. P. su N. C. pakėlė jį (A. S.) už rankų ir išvilko per tvorą į gatvelę. Smūgių buvo tikrai labai daug, ne mažiau kaip po 5 smūgius kiekvienas sudavė. Išvilkę į gatvelę dar įspyrė lyg ir po du kartus. Tada buvo pauzė, jie kažkur nubėgo, nes jis (A. S.) jau buvo nemažai gavęs, prieš tai, kai visi buvo supuolę, net buvo praradęs sąmonę, tad negalėjo gintis. Prie gatvelės lyg ir bandė atsigauti, stotis, bet pajuto, kad V. N. jį prispaudė prie S. A. automobilio kapoto ir N. C. smūgiavo į veidą kumščiu, ne mažiau kaip 5 kartus. Tada vėl nukrito ant žemės, ir N. C. įspyrė dar 2 kartus, o kaip matė iš vaizdo medžiagos, dar ir apspjovė. Viską filmavo žmona telefonu, kad turėtų įrodymų policijai. Nukentėjusysis nurodė, jog lyg kažkuriuo momentu buvo praradęs sąmonę, po to pajuto, kad kažkas suėmęs už kaklo ar už galvos sudavė keletą smūgių į galvą, į veido sritį. Prasimerkęs pamatė, kad tai V. N., o po to staiga V. N. pradėjo jį kelti ir tempti į namus. Kažkas šaukė „padėk“, kažkas padėjo. Jis pats tyčia niekam nesudavė. Sužalojimai kaltinamiesiems galėjo atsirasti tada, kai S. P. jį gynė. S. P. turėjo keletą mėlynių, bet jis į medikus nesikreipė. Med. pagalbą ir policiją iškvietė žmona. Kai greitoji suteikinėjo pagalbą, atvyko policininkai, kuriems sakė, kad rašys pareiškimą. Jį skubiai vedė į greitąją, o žmona bijojo pareiškimą rašyti prie visų kaltinamųjų, tad sėdo į greitąją ir greitoji nuvežė į priimamąjį, kad galėtų susiūti lūpą, nes buvo didelis kraujavimas. Jie nenorėjo važiuoti į ligoninę, nes bijojo palikti žmoną. Susiuvus lūpą staigiai išvežė į Kauno klinikas daryti galvos kompiuterinę tomografiją. Policininkai pas juos į gydymo įstaigą neatvyko, niekas nieko neklausė. Kai paguldė į ligoninę, žmona pati skambino į policiją, nes nežinojo, ką daryti, kadangi namai buvo likę atrakinti, tvora nulenkta, galėjo vaikščioti kas norėjo. Policija paaiškino, kad jis pats (A. S.) yra įtariamasis, nes kaltinamieji parašė ant jo pareiškimą, prikūrė versijų. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nežino iš kur atsirado sužalojimai J. P., gal jie patys tarpusavyje susimušė. Jis (A. S.) jokių veiksmų prieš J. P. nenaudojo, jokio smūgio jai nesudavė. J. P. buvo viso šito veiksmo kurstytoja, ji visą laiką šaukė, rėkė, kad jis (A. S.) ją išvadino visokiais žodžiais ir čia viskas už tai. Mano, kad kaltinamųjų elgesį įtakojo alkoholis ir iki tol buvę santykiai, pykčio laikymas už tai, kad jis su žmona juos nuolat drausmindavo, neleisdavo jiems laisvai gyventi. Jis pats (A. S.) įvykio vakarą buvo atsidaręs butelį tamsaus alaus, bet gal net viso ir neišgėrė. Kieme, priekyje prie namo yra prikabinta halogeninė lempa, kuri įsijungia nuo judesio ir dega apie 30 sekundžių ar 1 minutę, o tada išsijungia. Buvo apšviestas kiemo priekis ir dalis gatvelės, o kaltinamieji atėjo prie gatvelės, prie tvoros, prie vartelių, kur viskas vyko, o prožektorius šviečia tiesiai ten, tad viskas matėsi. Kaimynų kiemo jo (A. S.) prožektoriai neapšviečia. Kaltinamieji taikytis ar atlyginti žalą nesiūlė, tik advokatai posėdžio metu siūlė susitaikyti, bet tuo pašnekėjimu viskas ir baigėsi. Jeigu matytų nuoširdų gailėjimąsi ir stengimąsi atsiprašyti, stengimąsi pataisyti santykius, tai būtų sutikęs taikytis, bet nebuvo absoliučiai jokio noro. N. C. atsiprašė posėdžio metu, kai teisėja tokią galimybę suteikė. Nukentėjusysis nurodė, kad savo civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palaiko. Laikrodis buvo brolio dovana, jis vertas daugiau nei prašomų 200 Eur. Laikrodis buvo visiškai sugadintas, todėl jį išmetė. Taip pat išmetė ir džemperį. Tvora buvo pastatyta gal prieš šešis metus, bet ją reikės keisti, remontuoti. Nepamena kiek tiksliai mokėjo už tvoros vielas. Tvorą tvarkė pats, savo darbą ir laiką vertina 30 Eur, o viela kainavo apie 15-20 Eur. Po įvykio visa galva buvo ištinusi, savaitę nesimatė su vaiku, kad praeitų visos mėlynės. Patyrė daugybinius sumušimus, bet sunkiausias sužalojimas buvo moralinis. Buvo sulaužyta nosis, išstumti dantys. Reikia dėti plokšteles, tvarkyti sąkandį. Lūpa buvo suplyšusi iš vidaus, siūta, reikia lūpos plastinės operacijos, nes nejudina, nejaučia dalies lūpos. Kreipėsi pas plastikos chirurgus, sakė, kad dar reikės palaukti mažiausiai pusę metų, kad būtų galima kažką daryti, be to, tai kainuoja kosminius pinigus, kurių jis neturi. Dar jam buvo smegenų sutrenkimas, dėl ko iki šiol sunku rišlius sakinius dėstyti. Darbe buvo paaukštintas, bet po šio įvykio turėjo atsisakyti pareigų. Buvo perkeltas tvarkyti darbų saugos dokumentus, o ten didžiulė atsakomybė. Po įvykio jis negali susikoncentruoti, skaito sakinius, o jie tiesiog neužsifiksuoja. Pareigas darbe pakeitė savo noru, nes buvo per sunku, norėjo grįžti į senesnes pareigas, kadangi jaučia atsakomybę, nes jo klaidos įmonei gali kainuoti didelius pinigus. Beveik 3 mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Galėjo ir ilgiau būti, bet saugojo savo darbo vietą, grįžo dar ir todėl, kad už nedarbingumo laikotarpį mokėjo mažesnius pinigus, tik 80 proc. Dabar dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu. Dėl įvykio juto fizinį skausmą. Teko gerti vaistus, taip pat ir raminamuosius. Lankėsi pas nervų gydytoją, buvo siunčiamas pas psichiatrą, bet nenuėjo. Buvo neramu gyventi, nes po tokio įvykio jie už tvoros vėl nuolat būna. Buvo įsiveržta į namus, į privačią teritoriją ir sumušė, neramu kas vyks toliau. Apie dvi savaites negyveno savo namuose, gyveno pas savo mamą bute, nes žmona su vaiku bijojo grįžti į savo namus. Kol jis gulėjau ligoninėje, žmona atvažiuodavo į namus tik gyvūnus pašerti ir išvažiuodavo. Vėliau grįžo gyventi į namus, bet kieme negali būti, nes jie irgi amžinai visi yra ir vyksta eiliniai baliai, juokai. Būdavo namuose, užsirakinę. Kai jis pradėjo į darbą vykti, žmona viena bijodavo būti namuose. Dabar praėjo šiek tiek laiko, emocijos nuslūgo, bet vis tiek neramu. Jokių bandymų susitaikyti ar atsiprašyti nebuvo, net šmeižtas prasidėjo. Buvo parašytas pareiškimas, kad neva jis (A. S.) sumušė J. P., kad trenkė jai ir dantį nuskėlė, kad jaunuolius mušė. Kitą dieną po įvykio jaunuoliai važiavo pro namus, rodė įvairius gestus, žmona rašė pareiškimą. Daugiau susikirtimų nebuvo, bet iš kaltinamųjų kiemo nuolat girdėdavosi šaipymaisi, nors tiesiogiai jiems (S.) nieko nesakė. Muzikos jau nebėra, bet nuolatiniai sėdėjimai, vakarojimai vyksta. Po įvykio iš namų niekas nedingo.

Liudytoja J. S., nukentėjusiojo žmona, nurodė, kad 2017-09-09 pasikvietė į svečius S. A. ir S. P., o įvykis galėjo įvykti 2017-09-10, apie 2 val. Vyrai prisėdo ant suoliuko parūkyti, o ji su S. A. stovėjo netoliese, teritorijos viduje. Juokavo ir išgirdo, kaip jas pradėjo mėgdžioti kaimynai. Jų kaimynai yra V. N., J. P. ir A. N., pas juos dažnai atvažiuoja ir J. P. sūnus M. P.. Ji girdėjo, kad ten buvo A. N. ir M. P. juokas, mėgdžiojimas ir žodžiai „ateikit gaidžiai“. Tada atėjo M. P., N. C., A. N. ir dar vienas nepažįstamas asmuo, o J. P. ėjo paskutinė. M. P. pradėjo tampyti tvorą, todėl jos vyras atsistojo nuo suoliuko ir paklausė, ką jis čia daro, prilaikė tvorą ir gavo smūgį į veidą. Smūgį sudavė M. P. į veido sritį. Vyras nukrito, suklupo. Tada išgirdo žodžius „visi lipam“ ir visi pradėjo veržtis. Matė kaip A. N. kokius 3-4 kartus įspyrė į vartelius ir įbėgo pro juos. M. P. pralipo pro pirmą už didžiųjų vartų sekciją, kur ir sudavė vyrui, o pro sekančią sekciją pralipo N. C.. V. N. bandė patampyti mažuosius vartelius, bet jų atidaryti nepavyko, tai jis su nepažįstamu asmeniu į kiemą pateko pro pačią paskutinę vartų sekciją. Į kiemą atėjo M. P., A. N., V. N. ir du nepažįstami asmenys, o J. P. liko už vartų, nėjo į teritoriją. Tas penktas asmuo kažkuriuo metu dingo. Ji matė kaip visi penki asmenys muša jos vyrą, kuris mosavosi rankomis, bandė gintis, bet kad jos vyras kažkam konkrečiai sutrenktų – nematė. Matė, kad S. P. pora vyrų atitraukė už striukių ir tada tarp jų prasidėjo muštynės, S. P. sudavė kelis smūgius. Tada likę trys spardė jos vyrą, o kai S. P. primušė, tada vėl visi 5 puolė ant jos vyro ir spardė toliau. Visi spardė, o jos vyras, atrodė jau gulėjo be sąmonės, nes nebesimatė iš jo jokių judesių, dejavimo, kas prieš tai buvo. Ji buvo šoko būsenoje, mano, kad reikėjo iš karto kviesti policiją, bet jiems buvo patarta Ž. L., kad kai jau vyksta tokie konfliktai, reikia turėti įrodymų, tad kai daužė jos vyrą, ji viską filmavo, bet turi tik paskutinį įrašą padarytą iš namo vidaus. Darant kitus įrašus turbūt nepaspaudė mygtuko filmuoti. Paskui pamatė, kad prie jos ir S. A. artėja nepažįstamas asmuo, todėl jos nuėjo į vidų. Viduje ji pribėgo prie lango, pasakė S. A., kad ji kviestų policiją ir greitąją, o pati toliau filmavo. Pro langą matė, kaip N. C. su M. P. tempė jos vyrą pro tvorą, pro pirmą sekciją, kur M. P. sudavė pirmą smūgį. Pratempė pro tvorą, sudavė dar po kelis smūgius iš kojų, paskui matė, kad V. N. jos vyrą spaudė prie automobilio, prieš tai dar irgi davė smūgių, kiek atsimena, paskui N. C. irgi sudavė 4-5 smūgius. Po to jos vyras nugriuvo, o N. C. dar jį spardė, A. N. apspjovė. Susižinojusi, kad S. A. neiškvietė greitosios, ji pati iškvietė. Tuomet grįžto sumuštas S. P., valė jo akį. V. N., pamatęs, kad viskas yra filmuojama, neva pradėjo gelbėti jos vyrą, ji su S. A. parvedė A. S. į namus. Vyras kvėpavo, bet tai prarasdavo sąmonę, tai vėl atsigaudavo, ji kėlė vyrą, kad nespringtų kraujais. Kviesdama policiją nurodė, kad įsiveržę į teritoriją ir sumušė 5 asmenys. Greitosios darbuotoja labai skubino, nes galvojo, kad vyrui gali būti kraujo išsiliejimas į smegenis ar smegenų sukrėtimas. Policijai pasakė, kad pareiškimą rašys kai vyras atsigaus, nes bijojo prie kaltinamųjų rašyti. Kartu su vyru greitosios automobiliu vyko į Kėdainių ligoninę. Sudvejojo ar užrakino duris, o koridoriuje buvo nemaža pinigų suma, todėl skambino į policiją paklausti ką daryti, ar saugu ten grįžti, bet buvo atsakyta, kad policija teritorijos visą naktį nesaugos. Iš namų niekas nedingo. Ligoninėje vyrui susiuvo lūpą ir tuomet jį patys išvežė į Kauno klinikas, nes nebuvo nei vieno laisvo greitosios automobilio. Kai vežė vyrą į gydymo įstaigą, ji nejautė nuo vyro sklindančio alkoholio kvapo, nematė, kad vyras būtų neblaivus išlydint svečius. Kai vežė vyrą į ligoninę, jis nesiskundė, kad jam kažkur konkrečiai skauda, tiesiog buvo susiėmęs už galvos. Kitą dieną skundėsi, kad jaučia fizinius skausmus. Skaudėjo nosį, kūną, vėmė, galva svaigo. Vyras jautėsi pažemintas, kad į tą teritoriją buvo įsiveržta, kad negalėjo apginti savo žmonos. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, t. y. po 3 mėnesių, jis dar nesijautė gerai. Po šio įvykio įsirengė kameras. Ramybės dar neatgavo. Po įvykio vyrui dar vis stringa atmintis, išniro dantys, reikėjo valgyti specialų minkštą maistą. Visą laiką, kol važiavo į Kauną, jis kraujavo iš nosies ir burnos. Kai jį vežė į Kauno klinikas, jis tą patį sakinį kartojo kokį 30 kartų. Po įvykio antrą parą vyrui buvo pasidarę negera, užkilo temperatūra iki 39 laipsnių, pradėjo griūti, vemti. Vyras gėrė įvairius vaistus nuo skausmų, visų pavadinimų nepamena, bet gėrė ir „piraset“, „nošpa“, „ketanov“. Ji pati po įvykio su vaiku buvo pabėgusi gyventi pas vyro mamą, grįždavo tik su kažkuo pašerti gyvūnus. Dabar jau muzika tikrai groja tyliau. Laukia žiemos, nes žiemą būna ramu, kadangi kaimynai būna ten tik nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Pati fizinių skausmų nepatyrė, bet psichologinių patiria iki šiol, gydosi vaistais. Konfliktai su kaimynais tęsiasi kokius 3-4 metus. Iš pradžių galvojo, kad kviesti policiją nebūtina, užteks pasikalbėti su kaimynais ir viskas bus gerai, bet pamatė, kad taip nebus. Įvykio dieną alkoholio ji negėrė, S. A. gėrė šampaną, o A. S. galėjo išgerti 1-2 skardines alaus. Visi kaltinamieji jai atrodė neblaivūs. V. N. atrodė labai neblaivus, vos ne griuvinėjo, todėl labai keista kaip jis parnešė A. S. namo. Konkrečiai pasakyti, kas į kokias vietas įspyrė ar sudavė jos vyrui, negali. Matė, kad kol jos vyras stovėjo, jam daugiau galvą daužė, o gulint jį spardė kojomis. V. N. jos vyrą ir stovintį mušė rankomis ir gulintį spardė. Prieš tai buvo prispaudęs prie kapoto ir trenkė rankomis į veidą. Kas kaltinamiesiems padarė sužalojimus nežino, gal S. P. sudavė kelis smūgius kai gynė jos vyrą, o gal pats vyras gindamasis galėjo suduoti kokį smūgį. Šviesa, jeigu iki tinklinės tvoros niekas nejuda, užgesta, o jie buvo už mašinos, tai ta šviesa užgesdavo. O kol jos vyrą mušė viduje, šviesa degė, tad buvo galima viską labai gerai matyti. Liudytojos manymu, šiame įvykyje labai svarbus J. P. vaidmuo, nes ji turbūt buvo prisiskundusi, kad ją A. S. yra visaip išvadinęs. Viso įvykio metu J. P. vis sakė „duokite dar, dar mažai“, kai vyras antrą kartą gulėjo be sąmonės, tai ji sakė „neapsimetinėk“. Liudytoja nurodė, kad prieš tai su J. P. nėra turėjusi jokių konfliktų, tik po įvykio prie policijos susiginčijo ir gavo baudą. Žino, kad po įvykio, ryte buvo parašytas pareiškimas, jog jos vyras sudavė J. P.. J. P. kišosi, labai ten lindo, tad galėjo gauti iš alkūnės nuo S. P. ar net nuo A. N., arba galėjo būti sužalota po įvykio. Be to, tarp kaltinamųjų buvo muštynės dar prieš įvykį, bet tikslios datos neprisimena. Liudytoja nurodė, kad dar prieš šį įvykį kaimynų draugai grasino ją išprievartauti. Ji apie tai papasakojo Ž. L., kuris žinojo kokia situacija yra, bet ji pareiškimo nerašė, nes buvo atkalbėta. Be to, dvi dienos prieš įvykį gėrė arbatą savo kieme ir girdėjo, kaip M. P. sakė A. N. ir N. C. „kaip norėčiau sudaužyti tą A.“, bet tuo metu ji galvojo, kad jie kalbasi apie kažkokį draugelį, todėl į policiją nesikreipė. Kaltinamieji atsiprašyti kitą dieną net nebandė. Ji matė V. N. girtą, kaimynams pasakojantį, kad „sumušėm A., A. ligoninėj“.

Liudytoja S. A. nurodė, kad su S. P. nuvyko pas draugus S. į (duomenys neskelbtini)sodus žiūrėti krepšinio varžybų. Pasisėdėjo ir vakare susiruošė eiti namo. Alkoholį vartojo tik ji viena, daugiau niekas nevartojo. A. S. alkoholio negėrė, jis iš viso negeria. Pastovėjo visi lauke, garsiai kalbėjosi, nes pas kaimynus buvo triukšmas, tuomet pradėjo rėkauti kaimynai, šaukė „oo, oo“, ar „ei, ei“. Netrukus greitai pasirodė 3 jaunuoliai iš kaimynų kiemo prie tvoros, sakė „ką kaimynas čia rėkauji“, pradėjo judinti tvorą, lenkti ją. Jaunuoliai buvo nusiteikę konfliktiškai, bet akivaizdžių jų girtumo požymių nebuvo matyti. Tada iš jų kiemo pasirodė moteris, kuri praktiškai ir užvedė tą konfliktą. Ta moteris sakė, kad „kaimynas ant manęs negražiai pasakė, dabar duokit jam“, ji kurstė muštynes sakydama „duok jam, duok jam“. Vyrai irgi priėjo prie tos tvoros ir prašė jaunuolių jos nedraskyti, eiti nuo tos tvoros, kad išvengti konflikto. Pirmi puolė tie jaunuoliai, vienas iš jų sudavė A. S. per tvorą į viršutinę kūno dalį, bet kuris jaunuolis ir kur tiksliai sudavė, negali pasakyti. Po smūgio A. S. nukrito ant nugaros, o tada J. S. ją nusivedė į vidų, todėl nematė kas vyko toliau, nematė kaip visi pateko į kiemo vidų, tik per langą pamatė, kad jie jau S. kieme. J. S. įėjusi į namus iš karto puolė skambinti gal policijai, o gal greitajai, o paskui sakė, kad reikia filmuoti. Įvykio metu ji (S. A.) taip pat bandė įrašyti viską telefonu, bet įraše nieko nesimatė, buvo tamsu, be to, ji matė, kad J. S. įrašinėja, tad pati nebefilmavo. Įrašo net neišsaugojo, nes jis gavosi juodas. Liudytoja nurodė, kad įėjusi į namus iš pradžių nieko nematė, o paskui per langą matė, kad veiksmas vyksta jau kieme. Kai ji priėjo prie lango, A. S. jau buvo už tvoros, už mašinos, ten su juo buvo ir tas vyresnis vyras, bet nežino ką jis ten jam darė, nematė ar gaivino. Pačių muštynių ji nematė, nematė kuris kuriam duoda, nes buvo koridoriuje. Jame galėjo prastovėti 5-7 minutes, nes buvo šoke, išsigandusi, tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą. Ji policijai neskambino. Kai po to ji išėjo į lauką, A. S. jau buvo gatvėje už tvoros, kokiu būdu jis ten atsirado, ji nežino. A. S. gulėjo ant žemės, o ta moteris pribėgus dar jį kaltino „taip tau ir reikia, už tai, kad tu mane įžeidei, taip tau ir reikia“. Paskui tas vyresnis vyras pamatė, kad A. S. blogai, tada sakė „oi padėkim, padėkim, A. blogai, neškim“. Jis paėmė A. S., kuris jau buvo be sąmonės, už pažastų ir tempė iki vartelių, tai tada jau ir ji (S. A.) pribėgo, atidarė vartelius, padėjo nešti A. S. į namus. Namuose paguldė jį ant žemės, J. S. bandė jį kalbinti, kad jis atgautų sąmonę, tuomet jis pradėjo šiek tiek vartyti akis, bet labai greitai atvažiavo greitoji ir jį išsivedė. Ji su J. S. išėjo į lauką kartu, bet ji pati prie greitosios mašinos nėjo, nelindo, tad nežino ar ten dar kas nors vyko. Kai A. S. grįžo iš ligoninės, kalbėjo apie įvykį. S. P. pasakojo jai, kad jaunuoliai lipo, korėsi per tą tvorą, kažkuris įėjo per vartelius, puolė A. S., S. P. bandė ginti, bet dar ir pats gavo. Vyrai sakė, kad nenorėjo žaloti tų jaunuolių, norėjo tik apsiginti. Jos vyras S. P. anksčiau sportavo, lankė Sambo. Jis taip pat buvo kažkiek sužalotas per muštynes, jam buvo nubrozdintas skruostikaulis, buvo atsiradusi kraujosruva, bet jis pareiškimo nerašė. Nežino ar S. bendravo su policija ir reiškė pretenzijas. Kaltinamąjį M. P. ji pažįsta iš anksčiau dėl darbo reikalų, o kitų kaltinamųjų negali atpažinti. Su M. P. santykiai normalūs, nekonfliktiški. Nematė kokius veiksmus atliko M. P., nežino kuris iš jų sudavė pirmąjį smūgį, bet jeigu būtų mačiusi, kad tikrai pirmą smūgį sudavė M. P., būtų jį atpažinusi. Nežino kas galėjo sužaloti N. C. ir M. P.. Nurodė, kad vyresnis vyras atėjo į S. kiemą vėliau, jis buvo ne nuo muštynių pradžios. Ji nematė ar jis atliko kokius nors veiksmus. Su Sidorovais ji yra kalbėjusi apie jų santykius su kaimynais, žinojo, kad jie blogi, bet kodėl jie pykosi, nežino, lyg dėl garsiai leidžiamos muzikos, trukdymo savaitgaliais ilsėtis.

Liudytojas S. P. nurodė, kad įvykis galėjo būti kaltinime nurodytu laiku. A. S. tada jį ir S. A. pasikvietė žiūrėti krepšinio varžybas. Jis alkoholio negėrė, A. S. išgėrė alaus, S. A. šiek tiek šampano. Susiruošus eiti namo, A. S. dar lauke rūkė. Iš kaimynų kiemo pasigirdo garsas, A. S. kažką atsakė, bet tiksliai negali pasakyti kas buvo sakoma. Kaimynų pasakymas, į kurį atsakė A. S. nebuvo draugiškas. Tuomet pasipylė keiksmažodžiai iš kaimynų. Netrukus prie A. S. tvoros atėjo keturi vyrai ir viena moteris. Buvo trys jaunuoliai, o gal net keturi, ir vyriškis. Jie kvietė ateiti išsiaiškinti. Viską kurstė moteris, kuri kaltino A. S., kad jis ją kažkaip pavadino. Jeigu ne ji, nieko ten nebūtų buvę. Jaunuoliai pradėjo lankstyti tvorą, A. S. prašė nelįsti, tuomet prasidėjo smūgiai vienas kitam. Nežino kaip ten buvo tiksliai, lyg A. S. atstūminėjo kažkurį nuo tvoros ir tada gavo smūgį iš jo, A. S. lyg atgal davė, bet nežino ar jis kažkam pataikė ar ne, bet jis pats tikrai gavo. Negali pasakyti, kuris iš asmenų sudavė tą pirmąjį smūgį. Nematė, kad A. S. būtų nugriuvęs. Liudytojas nurodė, kad jis stovėjo prie tvoros ir taip pat konfliktavo su kitais asmenimis buvusiais už tvoros. Paskui visi atsirado viduje – kas per tvorą lipo, kas per vartus, vyresnis žmogus lyg lipo šalia per tvorą, o moteris įėjo per vartus. Jis kieme su kažkuriuo susimušė, todėl nematė kas ką darė A. S., tik paskui pamatė jį gulintį prie mašinos, tuomet išbėgo iš kiemo ir liepė nelįsti prie A. S.. Neprisimena ar pats pirmas sudavė, ar jam pirmam sudavė, bet jie buvo dviese, nors susimušė tik su vienu, po to jis atsitraukė, ir tada pamatė A. S. gulintį už mašinos. Kaip jis ten atsidūrė, nežino. Išbėgus iš kiemo vėl kilo su jais konfliktas, susimušė gatvėje, bet kapišonas buvo ant galvos, todėl nežino ar pats pargriuvo, ar jį pargriovė, ar gavo smūgį. Liudytojas nurodė, kad dabar viską geriau prisimena, bet gerai prisiminė ir apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, todėl patirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 59-65), liudytojas nurodė, kad pamatęs, jog A. S. trenkė, pribėgo prie tvoros ir trenkė vienam iš jaunuolių į veidą. Trys jaunuoliai puolė prie A. S., o vienas prie jo. Jį puolusį jaunuolį galėtų atpažinti, bet nenori, nes nenori jam kenkti ir neturi jam jokių pretenzijų. Vyko muštynės, tad jis pats ir gynėsi nuo to jaunuolio, ir davė jam, ir pats gavo. Matė kaip prie mašinos gulintį A. S. spardė, o kai išbėgo iš kiemo jo ginti, visi trys pastojo jam (S. P.) kelią ir mušė. Negali pasakyti ar nuo jų jautėsi alkoholio kvapas. Matė, kai A. S. gavo smūgį, o paskui matė kaip jis gulėjo ant žemės. Matė, kaip jis buvo spardomas kaimyno (vyresnio amžiaus žmogaus) ir dviejų ar trijų jaunuolių. Kažkuriam iš jų pamačius, kad viskas filmuojama, kaimyno elgesys iš karto pasikeitė ir jis puolė užsiimti gelbėtojo vaidmenį – kėlė A. S. iš už mašinos, ar kažką ten darė. Negali pasakyti konkrečiai, kuris spyrė, kuris davė, kadangi konflikto metu nebuvo visiškai adekvatus ir ne viską tiksliai pamena, bet tvirtina, kad A. S. prie mašinos gatvėje spardė 2-3 asmenys. Vienas tikrai buvo kaimynas, o kitų dviejų nežino. Kai jis bėgo į gatvę ginti A. S., tie asmenys, kurie spardė A. S., puolė jį. Matė A. S. pusiau išlindusį iš už automobilio, matė jo kojas ir matė kaip jį spardė, bet nematė kur kas pataikė, į kojas tuo metu nespardė. Kiek pamena ir kiek matė, nei jis, nei A. S. negalėjo suduoti tai moteriai. A. S. matė po kelių dienų jam grįžus iš ligoninės, jis jautėsi blogai, jo nosis buvo kreiva, kvėpuoti negalėjo, galva sutinusi. Kalbėjosi apie šį įvykį dar prieš apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Iš karto po muštynių su juo nebendravo, tik matė, kad jis kruvinas. Viso konflikto metu, kažkaip atrodė, kad iš pradžių atbėgo 4 jaunuoliai, o po to kaimynas ir kaimynė, bet paskui suprato, kad tikrai buvo trys jaunuoliai ir vienas vyriškis bei moteris. Apšvietimas ten buvo užsidegantis nuo judesio, tad viską buvo galima matyti. S. yra pasakoję, kad tarp jų ir kaimynų vyksta konfliktai, nes kaimynai triukšmauja, pas juos išgėrinėjama, o S. augina mažametį vaiką, kuris yra alergiškas ir jo priežiūra yra sudėtinga, jam reikia ramybės. Kažkada buvo kalbama su jais gražiuoju, po kiek laiko kvietė policiją, tada pasidarė „ožys, priešas“, prasidėjo kivirčai. Liudytojas nurodė, kad anksčiau yra kultivavęs kovines sporto šakas – Sambo, kovas be taisyklių. Nematė, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų nukritęs nuo jo smūgio. Nežino ar A. S. žinojo apie jo kultivuotas sporto šakas, su juo apie tai nėra kalbėję. Moterys bandė visą įvykį filmuoti, bet nufilmavo tik viena, kitai nepavyko. Vaizdo įrašus matė. Pareigūnams nurodė, kad pareiškimo nerašys.

Liudytoja E. Ž., VšĮ Kėdainių PSPC greitosios med. pagalbos skubios pagalbos med. specialistė, nurodė, kad 2017-09-10, apie 2 val., buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini)kolektyvinius sodus kaip medikė, nes vyko muštynės. Kartu vyko A. B.. Nuvažiavus kiemas buvo tamsus, bet nuo judesio užsidegė lempa, kieme žmonių nesimatė. Namuose buvo žmona ir dar kažkoks vyriškis, bet jo neatsimena. Įėjusi į kambarį pamatė sumuštą pacientą (nukentėjusįjį), kuris buvo gana stipriai nukentėjęs, sėdėjo pusiau sėdom, kadangi kraujavo iš lūpos, buvo labai sumušta nosis, matėsi, kad žmogus buvęs be sąmonės, nes nerišliai kalbėjo, net nenorėjo į ligoninę važiuoti, galima sakyti, kad jis neadekvačiai vertino situaciją. Tokia elgsena ir kalbėsena buvo dėl patirtų sužalojimų. Gal jis ir buvo išgėręs, bet negali to teigti, nes alkotesterio nesivežioja, visada girtumą matuoja policija. Nukentėjusysis tikrai nebuvo labai girtas, nes atsakinėjo į klausimus. Jo žmona papasakojo, kad įvyko muštynės su kaimynais, tiksliai aplinkybių nepamena. Iš namų išėjo su nukentėjusiuoju, kartu išėjo ir žmona. Kai nukentėjusįjį vedė į mašiną, kieme buvo daug žmonių ir buvo kilęs triukšmas. Kas ten buvo sakoma neįsiminė, dar nukentėjusysis kažką lyg bandė aiškintis, bet suduoti ar muštis jis nepuolė. Policijos pareigūnai padėjo palydėti nukentėjusįjį iki mašinos, nes kieme buvo rėkiama, šaukiama, lyg „koliojamasi“. Balsai buvo pakelti, tad gal buvo ir agresyvumo požymių. Agresyviai nusiteikę žmonės stovėjo už tvoros, žmonių veidus buvo galima įžiūrėti, bet ji į tą minią nežiūrėjo. Einant žmona dar parodė, kad tvora išversta. Daugiau niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų pagalbos neprašė. Jai pasakojo, kad į teritoriją buvo įsiveržta per tvorą. Vežant nukentėjusįjį į ligoninę, jis sąmonės praradęs nebuvo, bet jo mąstymas buvo neadekvatus. Jis skundėsi kad jam negera, buvo susiėmęs už galvos, jam stipriai kraujavo iš burnos, todėl jie daugiau bendravo su žmona. Įtarė, kad nukentėjusiajam gali būti smegenų sukrėtimas, todėl jis buvo vežamas į Kauną. Negali pasakyti kokia buvo nukentėjusiojo eisena, nes ji jį visą laiką vedė už parankės, dar žmona padėjo vesti. Greitosios automobilis sustoja prie pat priėmimo skyriaus, tad reikia paeiti labai mažai. Greitosios automobilyje alkoholio kvapo nesijautė, tik kraujo kvapas. Gal kokio alaus kvapas ir galėjo jaustis, bet tikrai ne stiprus tas kvapas buvo.

Liudytojas A. B. posėdžio metu nurodė, kad dirba greitojoje vairuotoju. Į minimą įvykį (duomenys neskelbtini)soduose atvyko su E. Ž., su kuria kartu dirbo tą dieną. Atvykus kiemas buvo tuščias, įvažiavus į kiemą užsidegė šviesa, išėjo kažkokia moteris ir felčerė nuėjo į vidų. Gatvėje nebuvo jokių žmonių. Laukiant atvyko pareigūnai, jie vaikščiojo aplink, bet prie jo asmeniškai nepriėjo. Kitų žmonių aplink nebuvo. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 86-89), liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Nurodė, kad kai felčerė išėjo su nukentėjusiuoju iš namo, abi pusės aiškinosi santykius, kas kaltas, o kas ne, kalbėjo apie sulankstytą tvorą. Tvoroje buvo kažkoks įlinkimas. Nukentėjusiojo žmona pareigūnams sakė, kad bijo rašyti pareiškimą dėl vaiko, o ką ji turėjo omeny, nežino. Nukentėjusysis būdamas greitosios automobilio viduje keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, puolė iš automobilio. Ką konkrečiai jis sakė, neatsimena. Nežino kam jis grasino, jis norėjo išeiti į lauką. Nuo jo tikrai sklido alkoholio kvapas, visa mašina smirdėjo alkoholiu. Nukentėjusiajam į nosį buvo įdėta vata, kad nebėgtų kraujas, ir viskas. Jis kalbėjo adekvačiai, keiksnojosi, grasino ir puolė iš automobilio, bet paskui jį policininkas pagavo. Nukentėjusysis jautėsi gerai, atvežus į ligoninę, jis išlipo su žmona ir nuėjo. Įvykio vietoje daugiau niekam pagalbos suteikti nereikėjo. E. Ž. greitąją važiavo ne šalia, o viduje, bet tarp jų greitojoje esančioje sienelėje yra tarpas, tad galima viską matyti ir girdėti. Galbūt ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai užfiksuoti neteisingai, nes niekas neklausė ar nukentėjusysis grasino. Liudytojas patvirtino, kad tikrai prisimena, jog nukentėjusysis grasino, užgauliojo, nurodė, kad įvykių nemaišo, kalba būtent apie tą įvykį ir jį gerai prisimena. Dar prisimena, kad nukentėjusysis šokinėjo pirmyn atgal, sakė, kad be žmonos niekur nevažiuos.

Liudytojas Ž. L. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį dirbo Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, buvo apylinkės inspektorius, (duomenys neskelbtini)kaimas įėjo į jo aptarnaujamą teritoriją. Kaltinamųjų nepažįsta, tik atrodo matytas tas, kuris apsivilkęs kariškio uniformą. Su nukentėjusiuoju teko bendrauti vieną kartą, žino jį tik iš matymo, nei vardo, nei pavardės neatsimena. Jis su žmona, kuri sėdi šalia, buvo atvažiavę į jo kabinetą Kėdainiuose, sakė, kad nesutaria su kaimynais, rodė telefone garso įrašą, kaip „koliojasi“, bet ir jie patys vartojo necenzūrinius žodžius, todėl liudytojas juos įspėjo, kad jeigu baus kaimynus, turės nubausti ir juos. Apie muštynes, sužalojimus tuo metu nekalbėjo. Po pokalbio, pareiškimo nerašė. Iš nukentėjusiojo sutuoktinės to pokalbio metu jokių nusiskundimų dėl vyro elgesio nebuvo gauta. Praėjo jau du metai, tad negali pasakyti kokius patarimus dėl elgesio su kaimynais jiems davė. Daugiau niekas į jį dėl problemų soduose nesikreipė. Vėliau girdėjo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl konflikto, lyg muštynių, (duomenys neskelbtini)soduose. Teko priiminėti sprendimą pagal pareiškimus, bet dabar neprisimena kas ten juos rašė, kadangi pareiškimai buvo keli. Jis priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bet žmones apklausinėjo ir medžiagą rinko kolegos. Tuomet konfliktas buvo dėl to, kad kažkas važiavo mašina ir rodė gestus. Nepamena nei vardų, nei pavardžių. Kiek pamena, pats protokolų apie įvykius dėl kaimynų triukšmavimo nėra rašęs. Į įvykius reaguojant pareigūnams, gali būti, kad tik nuvykstama, o sprendimai jokie nepriimami, nes galbūt triukšmo nesigirdi, galbūt pareiškimas nepateikiamas.

Liudytojas P. R. nurodė, kad yra policijos pareigūnas. Įvykį prisimena miglotai. Į vietą dėl muštynių vyko mobilios kuopos ekipažas, o jie važiavo jiems į pagalbą. Kai atvyko, viena kompanija buvo pas save kieme, sėdėjo pavėsinėje, kita gal kieme stovėjo, gal viduj, tiksliai nepamena. Pavėsinėje kur sėdėjo vaikinai su tėvais buvo apšvietimas, o ar gatvėje buvo apšvietimas, nepamena. Jaunuoliai lyg sakė, kad kilo konfliktas, nes jų mamą kažkaip pavadino, o su kita konflikto puse bendravo kolegos. Nežino kas ten konkrečiai buvo, tik pamena, kad buvo vienas vyriškis akivaizdžiai, stipriai sužalotas, ištinusiu veidu, jį išsivežė greitoji. Nei vienas pavėsinėje sėdintis asmuo neatrodė sužalotas, jie tiesiog buvo nepatenkinti dėl konflikto. Abi pusės teigė, kad yra nukentėję. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (2 t., b. l. 111-112), jis nurodė, kad tuo metu viską geriau prisiminė ir savo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad į įvykį atvyko padėti mobilaus būrio pareigūnams. Įvykio vietoje jau buvo greitoji, kieme apšvietimas buvo labai silpnas. Medikai kambaryje apžiūrinėjo vieną sumuštą vyrą, jo veidas buvo stipriai sumuštas. Jo žmona aiškino, kad vyrą sumušė kaimynai, sakė, kad pareiškimo nerašys, minėjo, kad bijo kaimynų. Ji atrodė blaiva. Jis (P. R.) su kolega daugiausia bendravo su kaimyniniame kieme buvusiais asmenimis – J. P., jos sūnumi, V. N. ir J. P. sūnaus draugu. Jie neatrodė girdi, sumušimų ant jų nepastebėjo. Ką jie aiškino, tiksliai neįsidėmėjo. J. P. pasakojo, kad kaimynai ją ar tai įžeidė, ar pastūmė, o sūnus su draugu ją puolė ginti. Dėl kilusių muštynių kaimynai kaltino vieni kitus. Kurie iš jų teisūs nesiaiškino, nes atvyko tik padėti kolegoms iš mobilaus būrio, bet kadangi muštynės jau nevyko, pagalba buvo nereikalinga.

Liudytojas R. K. nurodė, kad yra P. R. kolega, dirba policijos pareigūnu šešis metus. Įvykio neatsimena, pamena tik, kad buvo vienas sužalotas žmogus. Neatsimena, kad dar kas nors būtų skundęsis dėl sužalojimų. A. S. vizualiai atrodė neblaivus, neatsimena ar jautė nuo jo alkoholio kvapą. Mano, kad A. S. galėjo atrodyti neblaivus dėl sumušimų arba dėl to, kad iš tikro buvo girtas. Negali pasakyti ar skiriasi girto ir sumušto žmogaus požymiai. Liudytojas patvirtino, kad jam A. S. vizualiai atrodė neblaivus, išgėręs, jo visas elgesys atrodė kaip neblaivaus asmens, judesiai buvo nekoordinuoti. A. S. buvo sumuštas veidas, buvo kraujo. Nepamena, kad A. S. būtų ką nors kalbėjęs. Neatrodė, kad A. S. galėtų pūsti į alkoholio matuoklį, nes jis buvo kruvinu veidu, jam labiau reikėjo medikų pagalbos. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (2 t., b. l. 120-122), jis nurodė, kad tuo metu viską geriau prisiminė ir savo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą su kolega M. S., juos pasitiko A. S. žmona, su jais dar buvo jų draugas ir jo žmona. A. S. atrodė girtas, kiti lyg buvo išgėrę, bet nestipriai. A. S. buvo sužalotas, todėl jo kolega M. S. iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvyko per maždaug 10 min., apžiūrėjo A. S. ir jį išvežė. Matėsi, kad A. S. sužalota nosis ir veidas. A. S. buvo girtas, kalbėti nenorėjo. Jo žmona, kuri atrodė išgėrusi, bet negirta, papasakojo, kad nuolat pykstasi su kaimynai, jie atėjo į jos kiemą ir užpuolė bei sumušė jos vyrą. Visi kiti įvykio dalyviai vengė bendrauti, aiškino, kad jokių pretenzijų neturi ir pareiškimų nerašys. Liudytojas nurodė, kad jis su M. S. bendravo ir su kitos konflikto pusės dalyviais – vyru, moterimi ir dviem jaunuoliais. Jie prisipažino, kad buvo konfliktas su kaimynu, bet aiškino, kad nieko nenori, pretenzijų neturi, konkrečių įvykio aplinkybių nenurodė.

Liudytojas V. V. posėdžio metu nurodė, kad yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)kaime, pirmininkas. Nukentėjusiuosius ir kaltinamuosius pažįsta. A. S. ir V. N. yra šios bendrijos gyventojai, su A. S. šiek tiek bendrauja, nes jų vaikai yra to paties amžiaus. Žino, kad A. S. turi problemą dėl kaimynų leidžiamos muzikos, jis pats jam skundėsi dėl to kaip bendrijos pirmininkui, kaip draugui, bet jis kaip pirmininkas, tikrai nieko negali padaryti. Su N. jokių santykių neturi, paskutinį kartą bendravo su V. N. sekmadienį, kai nunešė atsiskaitymo lapuką, nes jau 3 metus nemoka už sodą, bet jis pasakė, kad nemokės ir toliau. Jis yra skolingas bendrijai 90 Eur. Jis (V. V.) rytais 5 val. bėgioja, tai būdavo taip, kad bėgdamas pro šalį dar girdėdavo besitęsiantį naktinį baliuką. Su S. yra viskas gerai, A. S. netgi geranoriškai padeda bendrijai, dėl jų šeimos nėra gavęs nusiskundimų. Dėl N. daugiau irgi niekas nesiskundė, bet kažkurie gyventojai tame gale sakė, kad ten vyksta nuolatiniai baliai. Nuo N. gyvena apie 500 metrų atstumu, mato ten daug mašinų, nuolatinį važinėjimą, didelį judėjimą. A. N. su draugu, kuris turi BMW, laksto tais keliais, o tai yra nesaugu. Iš S. pasakojimų žino, kad dėl muzikos būdavo iškviečiama policija, tačiau policijai išvažiavus muzika ir toliau būdavo leidžiama. Apie 2017-09-09 – 10 d. įvykį nieko nežino, tik iš A. S. pasakojimų. A. S. pasakojo, kad buvo konfliktas su kaimynais, susimušė. Liudytojas nurodė, kad jo supratimu buvo užpuolimas, kadangi buvo įsibrauta į privačią teritoriją. V. N. nemoka bendrijai mokesčių, tačiau piktumo jis jam nejaučia, o triukšmas yra policijos reikalas. Jis gali tik ateiti ir pasikalbėti su sodų bendrijos gyventojais, bet V. N. į jį tiesiog visai nekreipia dėmesio ir viskas. Sodų bendrijoje vieni gyventojai gyvena nuolatos, o dalis atvažiuoja tik savaitgalį „pasitūsinti“, praleisti laiką. Sodų bendrijoje daugiau tokių konfliktiškų asmenų kaip N. nėra.

Liudytoja (iki kaltinamasis sulaukė pilnametystės buvusi ir įstatyminė A. N. atstovė) J. P. nurodė, kad N. C. su M. P. prie tvoros aiškinosi santykius, bet negarsiai, o muzika grojo tyliai. Tada priėjo A. S. ir dar kažkas. Išgirdo, kaip kaimynas A. S. klausia „ko čia rėkaujat“. M. P. atsakė „koks tavo reikalas“, o tada A. S. atsakė „gaidy, ateik čia“. V. N. nuėjo į tualetą, negalvojo, kad išsivystys muštynės. Ji pati ne kartą buvusi „iškoliota“, išvadinta necenzūriniais žodžiais, buvo rašyti pareiškimai, bet jie atmesti, kadangi nebuvo įrodymų. Prasidėjus muštynėms, ji stojo į tarpą. A. S. tiesiai iš kiemo sudavė jai vieną smūgį, ji atsitraukė, tada jis pasakė, kad paleis šunį. Tuomet jis (A. S.) išėjo pro vartelius ir tiesiai su kumščiu puolė ant jos, trenkė į žandą, bet smūgis nuėjo N. C. į veidą ir tada užvirė muštynės. Kas pirmas muštynėse sudavė smūgį nematė. V. N. atėjęs prie tvoros, liepė vaikams eiti iš ten. Viduje buvo A. N. ir M. P.. Tuo metu nukentėjusysis mušėsi gatvėje su N. C.. Jiedu pradėjo muštis tada, kai A. S. jai sudavė. Atėjęs V. N. prispaudė A. S. ir liepė baigti muštynes. Tada A. S. atsistojo lyg niekur nieko ir vėl puolė N. C., tuomet V. N. užsuko A. S. rankas ir prispaudė jį prie kapoto. S. P. mušėsi su A. N., ten vėl visi kiti supuolė, ji pati nespėjo lakstyti iš vienos pusės į kitą ir jų skirti. Rėkė ant nukentėjusiojo, nes jai atrodė, kad jis apsimetinėja, bet nesiūlė duoti dar. Ji su V. N. tik skyrė juos. Matė, kaip N. C. mušėsi su nukentėjusiuoju, bet nematė, kad dar kas nors nukentėjusiajam suduotų smūgius. A. S. buvo neblaivus, nes blaivas niekada nesikabina. Jeigu vaikai nebūtų nuėję, gal nieko ir nebūtų buvę, bet jaunimas karštakošiai. A. N. lanko mokyklą, taip pat lanko krepšinį, problemų su juo nėra. Nors ji ir nėra jo mama, bet jie nei karto nėra susipykę, jis ją gerbia ir myli. A. N. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. N., todėl ji jį augina jau tris metus. Konfliktai su kaimynais prasidėjo, kai A. S. pagąsdino su gamtos apsauga, nes jis leido savo perdirbtas srutas ir nuo to laiko užsitraukė jo nemalonę. Buvo nuolat be jokio reikalo kviečiama policija, užkabinėjami draugų vaikai, užstatinėjamos mašinos. Dėl konfliktų nėra bausti nei vieni, nei kiti, policija atvažiuodavo, bet niekada nieko nerašydavo. J. P. nurodė, kad tikrai nematė, jog M. P. ir V. N. būtų sudavę bent vieną smūgį nukentėjusiajam. Ji gruodžio 7 dieną skambino A. S., kalbėjo 15 minučių, bandė taikytis, bet jai buvo atsakyta, kad nesitaikys, kad reikia auklėti vaikus ir tegul jie atsako už tai, ką padarė.

Liudytojas M. S. nurodė, kad atvykęs į iškvietimą, rado vieną stipriai sumuštą asmenį – A. S.. Jis atrodė neblaivus, visas jo veidas buvo kruvinas. Buvo paaiškinta, kad mušėsi su kaimynais. Iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė nukentėjusįjį. Buvo atėję dar trys asmenys iš kitos sodybos, aiškino, kad susimušė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo žmona sakė, kad viskas vyko kieme. Matėsi sulankstyta tvora. Nukentėjusiojo žmona kalbėjo adekvačiai, buvo gal truputį išgėrusi. Nukentėjusysis sakė, kad pretenzijų neturi, kita pusė taip pat pretenzijų neturėjo. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 108-109), liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes ir patvirtino savo duotus parodymus. Nurodė, jog nepamena ar nukentėjęs ką puolė. Ant kitos konflikto pusės dalyvių sužalojimų nematė, jie kalbėjo adekvačiai. Sunkiausia buvo bendrauti su nukentėjusiuoju, jis negalėjo detaliai paaiškinti įvykio aplinkybių, bet neaišku ar dėl neblaivumo, ar dėl sumušimo, gal kažkiek buvo ir nenoro pasakoti.

Liudytojas R. Z., policijos pareigūnas, dirbantis Kaune, nurodė, kad gavę pranešimą dėl muštynių kaime, nuvyko į įvykio vietą. Buvo konfliktas tarp kaimynų. Vienas pilietis buvo smarkiai sumuštas, įvykio vietoje buvo jo žmona, draugas. Konfliktas ir muštynės įvyko, nes nukentėjęs asmuo iškoneveikė kito namo šeimininkę. Nukentėjęs buvo susijaudinęs, išgėręs, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, pasakojo, kad sumušė kaimynai. Kad nukentėjusysis buvo neblaivus, matėsi ir iš jo elgesio, bet toks jo elgesys galėjo būti ir dėl patirto smurto. Nukentėjusiojo žmona buvo išgėrusi. Buvo nuėjęs pas tuos kaimynus, jie nurodė, kad nukentėjęs asmuo įžeidė mamą. Nesugebėjo gražiuoju visko išsiaiškinti. Liudytojo teigimu, nukentėjusioji pusė buvo daugiau išgėrusi, nors asmenys kitos pusės irgi buvo išgėrę. Nematė, kad kitos pusės asmenys būtų buvę sumušti. Nukentėjęs iš pradžių lyg nenorėjo važiuoti su greitąja, vėl buvo pradėjęs kilti konfliktas, kai buvo atėjusi kita pusė. Abi pusės buvo nepatenkintos. Vieni jautėsi įžeisti, kiti nukentėję, bet niekas pareiškimo nenorėjo rašyti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 115-116), liudytojas juos patvirtino.

Rašytiniai įrodymai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – (duomenys neskelbtini)namu, nustatyta, kad gatvė išpilta žvyru, abu gatvės kraštai apaugę žole, gatvė neapšviesta (1 t., b. l. 35-40). Papildomos apžiūros metu nustatyta, kad Rožių g. 11 namas yra dviejų aukštų, sodyba aptverta tinkline tvora. Prie vartelių medinis suoliukas, už vartelių (2 metrai į dešinę pusę), matosi apie 4 metrai akivaizdžiai aplankstyta viršutinė tinklo, t. y. tvoros dalis, už jos pagrindiniai vartai. Ant vartelių kaba įspėjamasis ženklas dėl paleisto šuns, teritorijoje matomas palaidas šuo. Grumtynių pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 43-50).

Iš policijos suvestinių registro duomenų matyti, kad 2017-09-10 01.55 val. telefonu 8 641 10125 skambino neprisistačiusi moteris, kuri pranešė, kad (duomenys neskelbtini)kaime, prie (duomenys neskelbtini)namo, pranešėjos vyrą sumušė pažįstami asmenys. Vyrui 33 metai, jam sumušta galva, kraujuoja iš burnos. Mušeikos yra įvykio vietoje, šiuo metu muša kitą vyrą. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad tarp jos vyro A. ir kaimynų iš šalia esančio namo – J. P., N. C. ir M. P., įvyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo sumuštas jos vyras. Visi konflikto dalyviai nurodė, kad niekam pretenzijų neturi, pareiškimus rašyti atsisakė (1 t., b. l. 51-53).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė informaciją apie tai, kad 2017-09-10 2.51 val., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)skambino moteris, kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) soduose vyko incidentas ir ji su sumuštu vyru atvažiavo į greitąją. Įvykio metu buvo išlaužta tvora, liko neapsaugoti namai, prašo pagalbos dėl namų apsaugos. Moteriai pasiūlyta susisiekti su Kauno VPK ir nurodytas jų telefono numeris (1 t., b. l. 81-86).

Nukentėjusysis A. S. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos ir sužalojimų nuotraukomis (1 t., b. l. 102-105, 107-111).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados (1 t., b. l. 126-127) matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2017-11-03 atlikus tyrimą, pateikta išvada, jog A. S. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktos kairėje, kairiame žande, dešinės ausies kaušelyje, dešinio peties srityje, krūtinėje abipus, nugaros dešinėje, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, dešino žando gleivinėje, odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, nosies nugarėlės kairėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinio pirmo ir kairio pirmo dantų sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kairės apatinės kriauklės lūžis, nosinkaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 12 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kairės apatinės kriauklės lūžio, nosinkaulių lūžio, A. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Nukentėjusysis A. S. parodymų patikrinimo metu (2 t., b. l. 10-20) parodė, vietas, kuriose M. P. jam sudavė pirmą smūgį į veidą, kur jis po suduoto smūgio nukrito ir buvo mušamas N. C., M. P., A. N. ir V. N., kur per tvorą jį M. P. ir N. C. ištempė už teritorijos ir kur jį ištempę ant keliuko mušė, taip pat kur stovėjo S. A. automobilis, kur jis buvo nugriuvęs ir V. N. jam sudavė smūgius į galvą.

J. S. atpažinimo procesinio veiksmo metu atpažino N. C., kaip asmenį, mušusį jos sutuoktinį – nukentėjusįjį A. S. (2 t., b. l. 37-41).

J. S. parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 42-53) parodė vietą, kurioje stovėjo ji kai buvo mušamas jos sutuoktinis, kurioje prie tvoros M. P. sudavė jos sutuoktiniui smūgį į veidą, po kurio jis nukrito, parodė vietą, kurioje sutuoktinį nukritusį mušė M. P., N. C., V. N., A. N., parodė vietą tvoroje, per kurią M. P. ir N. C. ištempė į gatvę jos sutuoktinį, parodė vietą, kurioje ištemptą jos sutuoktinį mušė M. P. ir N. C., parodė vietą, kurioje stovėjo S. A. automobilis, prie kurio V. N. laikė jos sutuoktinį, o N. C. smūgiavo sutuoktiniui į galvą, parodė vietą, kurioje V. N. pakėlė jos vyrą.

2017 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje J. P. konstatuota dešinio žando srities sumušimas su paviršine žaizda vidiniame žando paviršiuje ir viršutinio V danties vainiko lūžiu, kairės plaštakos II ir V pirštų sumušimai. Sužalojimų laikas neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui ir būdui (2017-09-10 apie 1val. kaimynas trenkė vieną kartą kumščiu į veidą). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikiant dešinį skruostą ir kairę plaštaką. Sužalojimai atspindi du traukinius poveikius ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 146).

Išvada dėl sužalojimų M. P. – 3 t., b. l. 8.

Išvada dėl sužalojimų N. C. – 3 t., b. l. 46.

Iš policijos įvykių suvestinės matyti policijos kvietimai dėl konfliktų su kaimynais nuo 2015-01-01 iki 2017-09-13, adresu (duomenys neskelbtini) (be paskutinių 2017-09-10 įvykių):

1. 2015-07-19 pranešta į BPC pranešėjas neprisistatęs, nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), apie tai, kad sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pas kaimynus yra didelis triukšmas. Anot pranešėjos, keturi asmenys braunasi per tvorą, grasina. Name gyvena šeima su mažamečiu vaiku, prašo, kad atvyktų pareigūnai. Pranešėja pageidavo parašyti pareiškimą pas apylinkės inspektorių kitą dieną.

2. 2015-06-06 1.08 val. pranešimas, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ kaimynai trukdo ilsėtis, triukšmas pasireiškia garsiai leidžiama muzika. Įvykis vyksta (duomenys neskelbtini).

3. 2017-06-10 1.50 val., kad (duomenys neskelbtini), kieme garsiai groja muzika, triukšmas, trukdo ilsėtis kaimynams.

4. 2017-06-10 2.09 val., kad (duomenys neskelbtini)kaime, nuolatos triukšmaujama, garsiai lauke groja muzika, vartojamas alkoholis, įvykyje dalyvauja ir nepilnamečiai. Iškvietus policiją ir jai išvykus grasinama susidoroti, keiksmai, bandymas pateikti į jų privačią teritoriją.

5.2017-06-18 2.26 val., (duomenys neskelbtini), lauke garsiai groja muzika, vartojamas alkoholis, kieme yra nepilnametis šeimininko sūnus, trikdoma aplinkinių gyventojų ramybė. Šeimininkas turi ar turėjo problemų su vaiko teisių apsaugos tarnyba.

6. 2017-06-25 1.34 val., (duomenys neskelbtini), triukšmauja kaimynai, garsiai groja muzika, girdisi riksmai. Rašys pareiškimą elektroniniu būdu, policijos pareigūnų prašo juos sudrausminti, nes yra vaikas po gerklės operacijos ir triukšmai vaiką pakelia iš miego, jis verkia.

7. 2017-06-25 2.00 val., pakartotinis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras dėl kylančio triukšmo konfliktuoja su kaimynu, kuris triukšmauja. Rašys pareiškimą. Įvykių paieškoje nurodytas asmuo, pranešęs apie įvykius, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pagal byloje esančią liudytojų anketinių duomenų paiešką, matyti, kad šie duomenys yra J. S., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57-69).

Pradėjus ikiteisminį tyrimą J. P., M. P., N. C. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau 2017-11-29 nutarimu šios procesinės padėtys panaikintos (1 t., b. l. 11-27), J. P. skundas atmestas (2 t., b. l. 155).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, ištirtais liudytojo parodymais, specialisto išvadomis, kt. aukščiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2017-09-10 apie 01.55 val., N. C., M. P., V. N. ir tuo metu nepilnamečiu buvęs A. N., veikdami kartu, (duomenys neskelbtini), Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini)namo savininkui nukentėjusiajam A. S. paprašius kaimynų netriukšmauti, atėję iki (duomenys neskelbtini)namo tvoros, pradėjo ją lankstyti, A. S. pareikalavus to nedaryti, M. P. kumščiu sudavė vieną kartą A. S. į veido kairę pusę, po ko, N. C., M. P., A. N. ir V. N. per tvorą ir per vartus įsibrovė į (duomenys neskelbtini)nuosavo namo aptvertą teritoriją, veikdami kartu sudavė kumščiais ir įspyrė teritorijoje buvusiam A. S. į galvą bei kitas kūno vietas ne daugiau kaip 20 smūgių, tęsdami nusikalstamus veiksmus, N. C. kartu su M. P. ištempė A. S. iš Rožių g. 11 namo teritorijos ant bendro naudojimo keliuko, kur abu įspyrė ne daugiau kaip po du kartus nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį, po ko prie stovinčio automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. N. sugriebė A. S. už drabužių ir jį paguldė ant priekinio automobilio dangčio, o N. C. ne daugiau kaip penkis kartus sudavė kumščiu A. S. į galvos sritį, po ko, A. S. nuo suduotų smūgių nukritus ant žemės, V. N. kumščiu sudavė jam tris kartus į galvą, tuo visi bendrais veiksmais padarė A. S. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktos kairėje, kairiame žande, dešinės ausies kaušelyje, dešinio peties srityje, krūtinėje abipus, nugaros dešinėje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, dešinio žando gleivinėje, odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje, nosies nugarėlės kairėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinio pirmo ir kairio pirmo dantų sumušimus, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nosies kairės apatinės kriauklės lūžį, nosinkaulių lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamieji kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., kuriame numatyta atsakomybė už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Nors suduotų smūgių tikslus kiekis veikos kvalifikacijai esminės įtakos neturi, nes svarbiausia yra sužalojimo sunkumas, pradiniame kaltinime nurodytas neapibrėžtas suduotų smūgių kiekis naudojant sąvoką „ne mažiau kaip“, kas reiškia daugiau, nei nurodyta kaltinime, keistinas į „ne daugiau kaip“, nes kaltinamieji turi žinoti, kuo jie yra kaltinami, kaltinimas negali būti formuojamas neapibrėžtai sunkinant kaltinamųjų padėtį.

Nors N. C. kaltu prisipažino iš dalies, o kiti kaltinamieji kaltais neprisipažino ir prašė juos išteisinti, teismas, remdamasis įrodymų visuma ir to sąlygotu vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, kad visi kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, kurio pasėkoje nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas.

Nukentėjusysis A. S., įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, nuo pat jo pirmos apklausos 2017-09-14, kategoriškai teigė, kad smurtą, kurio turinys nurodytas kaltinime, jo atžvilgiu naudojo visi keturi kaltinamieji, kurie, išskyrus N. C., yra jo artimiausi kaimynai, nurodė, kad santykiai su kaimynais blogi apie metus laiko, kad jie nuolat vieni ant kitų rašo pareiškimus policijai. Tokius pačius savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo procesinio veiksmo ikiteisminiame tyrime metu.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir dėl melagingų parodymų davimo įspėti liudytojai.

J. S. patvirtino, kad matė, kaip visi kaltinamieji, tame tarpe N. C., kurio anketinių duomenų nežinojo ir atpažino tik atpažinimo procesinio veiksmo metu, įsiveržę į jų namo kiemą, o po to ir gatvėje, mušė/spardė jos sutuoktinį A. S., kuris tik mosavosi rankomis ir bandė gintis, matė kaip jos sutuoktinis buvo mušamas ir į galvos sritį, nurodė, kad jos manymu, konfliktą išprovokavo jų su kaimynais N. besitęsiantys nesutarimai bei P., kuri ragino jos sutuoktinį mušti, aiškindama, kad jis yra ją įžeidęs.

Liudytoja S. A. patvirtino, kad, kuomet ji su draugu S. P. vakarojo pas draugus S., matė, kaip susiginčijus per tvorą su S. kaimynais, prie S. tvoros pasirodė jaunuoliai iš kaimynų kiemo, kurie klausė, ką jie jiems rėkauja, pradėjo judinti S. tvorą, lenkti ją, buvo nusiteikę konfliktiškai, po ko iš kaimynų kiemo pasirodė ir moteris, kuri praktiškai ir „užvedė“ konfliktą, nes sakė, kad kaimynas ant jos negražiai pasakė, kad jie jam dabar už tai duotų, tai yra moteris kurstė muštynes, kad S. ir P. liepė jaunuoliams nedraskyti tvoros ir eiti, kad pirmi puolė tie jaunuoliai, kad matė, kaip vienas jų sudavė S., po ko S. nukrito, kad vyresnis kaimynas atėjo vėliau, kad J. S. ją nusivedė į namo vidų, kur pati puolė skambinti į pagalbos tarnybą, pradėjo per langą filmuoti telefonu; nurodė, jog nors ji nematė visko, kas vyko kieme, nes išsigandusi stovėjo S. namo koridoriuje, tačiau po kiek laiko priėjusi prie lango matė, kaip A. S. jau buvo gatvėje, kad prie jo buvo vyresnio amžiaus vyras, tačiau ką tas vyras darė nesimatė, nes užstojo mašina, kad ji vėl buvo išėjusi į lauką ir matė, kaip nukentėjusysis gulėjo ant žemės, o prie jo pribėgusi ta pati moteris ir toliau jį kaltino ją įžeidus, po ko vyresnis vyras, pamatęs, kad nukentėjusiajam blogai, ėmė sakyti, jog S. reikia nešti, padėti, kad jos manymu, nukentėjusysis tuo metu buvo be sąmonės; nurodė, kad jos draugas S. P. jai pasakojo, jog jaunuoliai lipo per tvorą, o kažkuris įėjo ir pro vartelius bei visi puolė S., kad jis bandė S. ginti, bet gavo pats, patvirtino, kad ji jau anksčiau žinojo, kad S. santykiai su kaimynais yra blogi.

Liudytojas S. P. patvirtino pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad po vakarojimo pas S. ruošiantis eiti namo, juos užkabino kažkas iš S. kaimynų kiemo, o S. taip pat kažką atsakė, po ko iš kaimynų pusės pasigirdo keiksmažodžiai ir prie A. S. tvoros atėjo keturi vyrai, tarpe kurių buvo trys jaunuoliai, ir viena moteris, kurie kvietė ateiti išsiaiškinti, kad viską kurstė moteris, kuri kaltino A. S., jog jis ją kažkaip pavadino, kad jeigu ne ta moteris, nieko ten nebūtų buvę, tačiau kurstomi jaunuoliai pradėjo lankstyti tvorą, A. S. prašė nelįsti, o tuomet prasidėjo smūgiai vienas kitam. A. S. atstūminėjo kažkurį asmenį nuo tvoros ir tada gavo smūgį, po ko, lyg, davė atgal, bet nežino ar jis kažkam pataikė ar ne. Jis pats stovėjo prie tvoros ir taip pat konfliktavo su atėjusiais asmenimis, todėl nematė, kaip S. buvo nugriuvęs. Kai pamatė, kad kažkuris trenkė S., trenkė ir jis. Tvirtina, kad visi asmenys buvo atėję į S. kiemą, kai kurie įlipo per tvorą, kai kas įėjo pro vartus, kiek atsimena, vyresnis vyras, lyg, lipo per tvorą, o moteris įėjo pro vartus. Kieme trys puolė prie S., vienas prie jo. Tvirtina, kad jis pats kieme mušėsi su atėjusiais asmenimis, todėl nematė, kas ką kieme darė S., o kai S. pamatė, jis jau gulėjo gatvėje prie mašinos, kaip S. ten atsidūrė – nematė. Matė, kad gulintis prie mašinos S. buvo spardomas, matė, kad jį spardė vyresnio amžiaus vyras ir du ar trys jaunuoliai, kad jis buvo spardomas aukščiau nei į kojas. Jam išbėgus į gatvę ginti S., konfliktas tęsėsi toliau. Kažkuriam iš asmenų pamačius, kad viskas filmuojama, kaimyno elgesys iš karto pasikeitė ir jis ėmėsi gelbėtojo vaidmens – kėlė A. S. iš už mašinos, ar kažką ten jam darė. Kuris konkrečiai sudavė, kuris įspyrė S. pasakyti negali. Patvirtino, jog S. yra pasakoję, kad tarp jų ir kaimynų vyksta konfliktai, nes kaimynai triukšmauja, o S. augina mažametį ligotą vaiką, kuriam reikia ramybės, kad pradžioje buvo bandoma su kaimynais susitarti gražiuoju, o kai iškvietė policiją, tada S. buvo pradėtas vadinti „ožiu“, prasidėjo kivirčai.

Nepaneigta, kad šie liudytojai, matę įvykį ar jo dalis, turėjo objektyvią galimybę matyti, kas vyksta.

Tai yra be nukentėjusiojo parodymų, tiesiogiai įvykį ar jo dalį matę liudytojai patvirtino, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo visi kaltinamieji, smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas ne dėl nukentėjusiojo aiškiai neteisėtų veiksmų ar kaltinamiesiems kilus būtinybei gintis, bet tyčia, kerštaujant, patiems kaltinamiesiems atėjus prie nukentėjusiojo namų, išprovokavus ir pradėjus kontaktinį konfliktą.

Kaltinamųjų kaltės turinys įrodytas ir netiesioginių liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti reikalingi įrodinėjimo procese, dažnai, nustatant tiesioginių įrodymų tikrumą ir patikimumą. Teismo manymu, byloje apklaustų netiesioginių liudytojų parodymai kaltinimo kontekste tarpusavyje yra susiję logiška grandine su nukentėjusiojo, įvykio vietoje buvusių tiesioginių įvykio liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais (BPK 20 str. 3 d.).

Greitosios medicinos pagalbos medikė liudytoja E. Ž. nurodė, kad nuvykusi į įvykio vietą pamatė gana stipriai sumuštą nukentėjusįjį, matėsi, kad žmogus buvo buvęs be sąmonės, nes nerišliai kalbėjo, neadekvačiai vertino situaciją, mano, kad tokia jo elgsena ir kalbėsena buvo dėl patirtų sužalojimų. Nukentėjusysis buvo išgėręs, bet nebuvo labai girtas, nes atsakinėjo į klausimus. Į greitosios pagalbos automobilį vedamas nukentėjusysis bandė aiškintis su ten susirinkusiais agresyviai nusiteikusiais asmenimis, bet kam nors suduoti ar muštis nepuolė. Nukentėjusiojo sutuoktinė pasakojo, kad įvyko muštynės su kaimynais, rodė išverstą tvorą. Jai buvo pasakota, kad į teritoriją buvo įsiveržta per tvorą. Daugiau niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų pagalbos neprašė, tai yra kaltinamieji ir jų šeimos narė dėl patirto smurto nesiskundė.

Liudytojas A. B. – greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tai yra, kad kai nukentėjusysis buvo vedamas į GMP automobilį, abi pusės aiškinosi santykius, kalbėjo apie sulankstytą tvorą, kad ir jis matė tvoroje įlinkimą, kad nukentėjusiojo žmona pareigūnams sakė, jog ji bijo rašyti pareiškimą.

Nors liudytojas tvirtino, kad nukentėjusysis jautėsi gerai, įvykio vietoje elgėsi agresyviai, šis jo aiškinimas apie nukentėjusiojo gerą sveikatos būklę ir jo adekvatų, kaip tvirtino liudytojas, elgesį neatitinka pirmąją medicininę pagalbą suteikusios ir šalia nukentėjusiojo automobilyje, kuriame yra pertvara tarp vairuotojo ir automobilio salono vidaus, sėdėjusios medicininį išsilavinimą turinčios med. felčerės E. Ž. parodymų, tai yra, kad nukentėjusiojo elgsena ir kalbėsena buvo sąlygota jo patirtų sužalojimų, ką įrodo ir teismo medicinos specialistų nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl liudytojo, dirbančio vairuotoju ir neturinčio medicininio išsilavinimo, parodymai, kurie skyrėsi ir nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui kelia abejones. Tačiau vertinant tokius parodymus įrodymų kontekste, būtina įvertinti tai, kad sumušto nukentėjusiojo elgesys po įvykio veikos kvalifikacijai įtakos neturi, todėl kodėl liudytojas teikia abejones keliančius parodymus ir ko tuo siekia, šiuo atveju atskiro vertinimo nereikalauja.

Liudytojas P. R. - policijos pareigūnas, nurodė, kad dėl muštynių atvykus į įvykio vietą buvo dvi šalys, vieni sėdėjo savo kieme pavėsinėje, kiti buvo namo kieme ar tai viduje. Jis bendravo su jaunuoliais, kartu su tėvais sėdėjusiais pavėsinėje, kurie pasakojo, kad konfliktas kilo, nes buvo įžeista jų mama. Nei vienas pavėsinėje sėdintis asmuo neatrodė sužalotas. Moteris - J. P. pasakojo, kad kaimynai ją ar tai įžeidė, ar pastūmė, o sūnus su draugu ją puolė ginti. Įvykio vietoje buvo tik vienas akivaizdžiai stipriai sužalotas asmuo, kuris buvo išvežtas į ligoninę. Patvirtino, kad sumušto vyro sutuoktinė, kuri atrodė blaivi, sakė, kad vyrą sumušė kaimynai, sakė, kad ji pareiškimo nerašys, nes kaimynų bijo.

Liudytojas R. K. – policijos pareigūnas, nurodė, kad pamena, jog įvykio vietoje buvo vienas sužalotas žmogus. Neatsimena, kad dar kas nors būtų skundęsis dėl sužalojimų. A. S. vizualiai atrodė neblaivus, tačiau mano, jog jis taip galėjo atrodyti ir dėl to, kad patyrė sumušimus. Neatrodė, kad A. S. galėtų įpūsti į alkoholio matuoklį, nes jis buvo kruvinu veidu, jam labiau reikėjo medikų pagalbos. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nes geriau prisiminė, tai yra, kad nukentėjusiojo žmona papasakojo, jog nuolat pykstasi su kaimynais, kad jie atėjo į jos kiemą ir užpuolė bei sumušė jos vyrą. Visi kiti įvykio dalyviai vengė bendrauti, aiškino, kad jokių pretenzijų neturi ir pareiškimų nerašys. Jo kolega M. S. bendravo su kitos konflikto pusės dalyviais – vyru, moterimi ir dviem jaunuoliais, kurie prisipažino, kad buvo konfliktas su kaimynu, bet aiškino, kad nieko nenori, pretenzijų neturi, konkrečių įvykio aplinkybių nenurodė.

Liudytojas M. S. – policijos pareigūnas, nurodė, kad pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą rado vieną stipriai sumuštą asmenį – A. S.. Jam buvo paaiškinta, kad buvo muštasi su kaimynais. Buvo atėję dar trys asmenys iš kitos sodybos, aiškino, kad susimušė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo žmona sakė, kad viskas vyko kieme. Matėsi sulankstyta tvora. Nukentėjusiojo žmona kalbėjo adekvačiai, buvo gal truputį išgėrusi. Ant kitos konflikto pusės dalyvių sužalojimų nematė, jie kalbėjo adekvačiai. Sunkiausia buvo bendrauti su nukentėjusiuoju, jis negalėjo detaliai paaiškinti įvykio aplinkybių, bet neaišku ar dėl neblaivumo, ar dėl sumušimo, ar dėl nenoro pasakoti.

Liudytojas R. Z. - policijos pareigūnas, nurodė, kad įvykio vietoje buvo vienas smarkiai sumuštas asmuo. Įvykio vietoje buvo sumuštojo žmona, draugas. Iš pasakojimų sužinojo, kad konfliktas ir muštynės įvyko, nes nukentėjęs asmuo iškoneveikė kito namo šeimininkę. Nukentėjęs buvo susijaudinęs, išgėręs, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, pasakojo, kad jį sumušė kaimynai. Kad nukentėjusysis buvo neblaivus matėsi ir iš jo elgesio, bet toks jo elgesys galėjo būti ir dėl patirto smurto. Buvo nuėjęs ir pas nukentėjusiojo kaimynus, kurie nurodė, kad nukentėjęs asmuo įžeidė mamą. Mano, kad buvo išgėrę abiejų konflikto šalių dalyviai. Nematė, kad kitos pusės asmenys būtų buvę sumušti. Jiems būnant įvykio vietoje vėl buvo pradėjęs kilti konfliktas, nes buvo atėjusi kita pusė. Abi pusės buvo nepatenkintos. Vieni jautėsi įžeisti, kiti nukentėję, bet niekas pareiškimo nenorėjo rašyti.

Tai yra kaltinamieji ir jų šeimos narė J. P. dėl jų patirto smurto įvykio vietoje buvusiems medikei ir policijos pareigūnams nesiskundė, nors J. P., jos tvirtinimu, net buvo nuskeltas dantis. Visi vienodai aiškino, kad konfliktas kilo dėl, kaip galima suprasti, J. P. įžeidimo, tai yra ne dėl J. P. atžvilgiu panaudoto nepagrįsto smurto, ką nuo pat pradžių ir neigė nukentėjusysis bei jo šeimos nariai ir liudytojai. Nei kaltinamieji, nei liudytoja J. P. nenurodė, kad nukentėjusiojo, kurį vėliau apkaltino sukėlus muštynes ir jose dalyvavus lygiareikšmiai, šeima jiems keltų ar kelia baimę, priešingai dėl įvykio įbauginta buvo tik nukentėjusiojo sutuoktinė J. S., kuri bet dviem liudytojams (P. R., A. B.) nurodė, jog ji pareiškimo policijai nerašys, nes kaimynų bijo. Akivaizdu, kad jei nukentėjusysis būtų buvęs lygiareikšmis su kaltinamaisiais įvykio dalyvis, tokios baimės nukentėjusiojo šeimos narė, net atvykus policijos pareigūnams, jautusi nebūtų.

Policijos pareigūnas liudytojas Ž. L. patvirtino, kad iki įvykio nukentėjusiojo šeima kreipėsi į jį, skundėsi, jog nesutaria su kaimynais. Iš jų pateikto vieno konflikto garso įrašo suprato, kad necenzūrinius žodžius vartojo abi šalys. Žino, kad dėl konfliktų tarp tų pačių šalių buvo tirti keli pareiškimai, tačiau kas juos teikė nebeprisimena.

Liudytojas V. V. - sodų bendrijos pirmininkas, patvirtino, kad A. S. ir V. N. yra bendrijos gyventojai. Iš A. S. žino, kad jis turi problemą dėl kaimynų leidžiamos muzikos. Su N. jokių santykių neturi. Buvo nunešęs N. mokėjimo lapelį, nes N. jau 3 metus nemoka už sodą, bet N. pasakė, kad nemokės ir toliau. Dėl to, kad V. N. nemoka bendrijai mokesčių, piktumo nejaučia, o triukšmas yra policijos reikalas. Jis pats rytais 5 val. bėgioja ir yra buvę, kad bėgdamas pro šalį dar girdėdavo pas N. besitęsiantį naktinį baliuką. Ir kiti netoliese gyvenantys sodų gyventojai jam yra sakę, kad pas N. vyksta nuolatiniai baliai. Jis nuo N. gyvena apie 500 metrų atstumu, mato ten daug mašinų, nuolatinį važinėjimą, didelį judėjimą. A. N. su draugu, kuris turi BMW, laksto sodų keliais, o tai yra nesaugu. Su S. yra viskas gerai, dėl jų šeimos jis nėra gavęs nusiskundimų. Iš S. pasakojimų žino, kad dėl N. sodyboje leidžiamos muzikos būdavo iškviečiama policija, tačiau policijai išvažiavus, muzika ir toliau būdavo leidžiama. Apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį žino tik iš A. S. pasakojimų. A. S. pasakojo, kad buvo konfliktas su kaimynais, susimušė. Jo (V. V.) supratimu, tai buvo užpuolimas, kadangi buvo įsibrauta į privačią teritoriją. Sodų bendrijoje daugiau tokių konfliktiškų asmenų kaip N. nėra.

Liudytoja J. P. – kaltinamojo V. N. sugyventinė ir kaltinamojo M. P. motina, patvirtino, kad prieš įvykį pas juos grojo muzika, bet tyliai, kad A. S. ir dar kažkas klausė jų, ko jie rėkauja, o M. P. atsakė, kad ne jo reikalas, po ko A. S. jį pavadino gaidžiu ir pakvietė ateiti. Ji ir pati buvo ne kartą nukentėjusiojo iškeikta, rašė pareiškimus policijai, bet policijai trūko įrodymų. Tvirtina, kad nukentėjusysis iš savo kiemo pirmasis jai sudavė smūgį ir pagrasino paleisti šunį. Ji atsitraukė, tačiau nukentėjusysis išėjo pro kiemo vartelius ir vėl puolė ją, trenkė į skruostą, bet smūgis „nuėjo“ N. C. į veidą ir tada užvirė muštynės (apklausta 2017-09-10 J. P. nurodė, kad kai ji atėjo prie nukentėjusiojo tvoros, muštynės jau vyko – 2 t., b. l. 134). Kas pirmas muštynėse sudavė smūgį nematė. Pripažino, kad prie tvoros buvo ir V. N., tačiau jis liepė vaikams A. N. ir M. P. eiti iš nukentėjusiojo kiemo. Tuo metu nukentėjusysis mušėsi gatvėje su N. C.. Jiedu pradėjo muštis tada, kai A. S. jai sudavė. Atėjęs V. N. prispaudė A. S. ir liepė baigti muštynes. Tada A. S. atsistojo ir vėl puolė N. C., tuomet V. N. užsuko A. S. rankas ir prispaudė jį prie kapoto. S. P. mušėsi su A. N., ten vėl visi kiti supuolė, ji pati nespėjo lakstyti iš vienos pusės į kitą ir jų skirti. Rėkė ant nukentėjusiojo, nes jai atrodė, kad jis apsimetinėja, bet nesiūlė nukentėjusiajam suduoti dar, su V. N. ji tik visus skyrė. Matė, kaip N. C. mušėsi su nukentėjusiuoju, bet nematė, kad dar kas nors nukentėjusiajam suduotų smūgius. Pripažįsta, kad prie nukentėjusiojo tvoros pirmieji nuėjo jaunuoliai, kurie yra karštakošiai. Konfliktai su kaimynais prasidėjo, kai jie A. S. pagąsdino gamtos apsauga, nes jis leido savo perdirbtas srutas ir nuo to laiko užsitraukė jo nemalonę. Jis jiems be reikalo kviesdavo policiją, užkabinėjo draugų vaikus, užstatinėjo mašinas. Dėl konfliktų su kaimynais iki tol niekas nubaustas nebuvo. Ji nematė, kad M. P. ir V. N. būtų sudavę bent vieną smūgį nukentėjusiajam. Ji skambino A. S., bandė taikytis, bet jai buvo atsakyta, kad nesitaikys, kad reikia auklėti vaikus ir tegul jie atsako už tai, ką padarė.

Vertinant šios liudytojos parodymus būtina atsižvelgti, kad J. P. yra neigiančių savo kaltę kaltinamųjų V. N. sugyventinė, M. P. motina ir A. N. šeimos narė, todėl byloje kaltinamiesiems esant jos artimiems žmonėms, ji negali būti objektyvi ir bešališka, ką įrodo ir jos parodymų turinys. Tačiau ir pati liudytoja patvirtino, kad ne S., bet būtent jie, tai yra ji pati, M. P., N. C., A. N. nuėjo prie S. tvoros, nors būdama suaugusi ji turėjo visas galimybes jauno amžiaus kaltinamuosius sulaikyti. Patvirtino, kad būtent jiems nuėjus iki S. ir kilo muštynės. Pripažino, kad įvykio vietoje buvo ir V. N., kad A. N. ir M. P. buvo įėję į nukentėjusiojo kiemą, kad V. N. buvo prie automobilio kapoto prispaudęs nukentėjusįjį, užsukęs jam rankas, tai yra veikė tik nukentėjusiojo, o ne, kaip tvirtina liudytoja, su juo besimušusio N. C., kuris pats pripažino, kad konflikte „perlenkė lazdą“, atžvilgiu. Liudytojos parodymai dėl jų šališkumo kelia abejones, nes ji pasakojo, kad matė iš esmės tik vieno N. C., kuris tik teisme nusprendė vienas prisiimti kaltę, atliekamus smurtinius veiksmus, o kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudotų kiti kaltinamieji – nematė, nors įvykio vietoje buvo ir net iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad bent jau tą smurtą, kuris buvo nufilmuotas, liudytoja betarpiškai stebėjo. Liudytoja nurodė, kad nors jų ir S. santykiai jau seniai buvo konfliktiški, kad nors ji, kaip pati tvirtino – įvykio metu buvo patyrusi iš S. smurtą, kurio metu jai net buvo nuskeltas dantis, viso proceso metu tvirtinanti, jog jos šeimos nariai prieš S. nesmurtavo, kažkodėl pati skambino ir siūlė S. taikytis, tačiau nukentėjusysis susitaikyti atsisakė pasakęs, kad reikia auklėti vaikus, kad jie turi atsakyti už tai, ką padarė, tai yra ne tik, kad jai ir jos šeimos nariams esant nekaltiems siūlė nukentėjusiajam taikytis, bet tuo pačiu ir patvirtino, kad S. išsakė pretenzijas būtent jos šeimos nariams, žinant, kad pripažįstantis smurtavęs N. C. jos šeimos nariu nėra.

Apie nukentėjusiojo sumušimą pagalbos telefonu sutuoktinė pranešė 2017-09-10 01.55 val., nurodė, kad vyrą sumušė pažįstami asmenys, kad mušeikos yra įvykio vietoje ir šiuo metu muša kitą vyrą, kad ta pati pranešėja atvykusiems pareigūnams nurodė, jog žodinis konfliktas kilo tarp J. P., N. C. ir M. P., kad po to buvo sumuštas jos vyras. 2017-09-10 02.51 val., skambinusi nukentėjusiojo sutuoktinė paaiškino, kad įvykio metu buvo išlaužta tvora, liko neapsaugoti namai, prašė pagalbos dėl namų apsaugos.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad jog A. S. galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2017-09-10, padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktos kairėje, kairiame žande, dešinės ausies kaušelyje, dešinio peties srityje, krūtinėje abipus, nugaros dešinėje, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, dešino žando gleivinėje, odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, nosies nugarėlės kairėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinio pirmo ir kairio pirmo dantų sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kairės apatinės kriauklės lūžis, nosinkaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau (galimai ir daugiau) 12 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kairės apatinės kriauklės lūžio, nosinkaulių lūžio, A. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Iš aprašomosios specialisto išvados dalies matyti, kad ekspertui nukentėjusysis 2017-09-15 taip pat nurodė, kad jis buvo sumuštas būtent keturių asmenų.

Teismo medicinos specialisto išvada, kurios pagrįstumo niekas neginčijo, paneigia kaltinamojo N. C. (pripažino, jog sudavė 1 smūgį atgal ir ne daugiau 5 kartų įspyrė) ir kaltinamojo A. N. (pripažino, kad sudavė 2 kartus gindamasis) tvirtinimą, jog nukentėjusiajam sudavė tik jie, o kiti nemušė, nes teismo medicinos išvadoje nurodyta užfiksuota daugiau smūgių (daugiau nei 12), nei pripažino sudavę paminėti kaltinamieji. Kad sudavė likusius specialisto užfiksuotus smūgius, smurtą pripažinę kaltinamieji neprisipažino, kas kitas sudavė likusius smūgius - paaiškinti negalėjo, todėl galima daryti išvadą, kad šis smūgių neatitikimas patvirtina būtent nukentėjusiojo parodymų turinį.

Dėl būtinosios ginties. Duomenų, kad kaltinamiesiems būtų reikėjęs gintis nuo nukentėjusiojo – nėra. Atvirkščiai, patys kaltinamieji, kurie yra tvirto fizinio sudėjimo, savo skaičiumi ir pajėgumu, (apie kurį kalbėjo net kaltinamųjų gynėjas G. Matulevičius savo kalboje nurodęs, kad vienas kaltinamųjų tarnauja (duomenys neskelbtini), o kiti taip pat „ne iš kelmo spirti“), didesne grupe, nei, kad buvo S. kieme, atėjo iki nukentėjusiojo, kuris stovėjo ne gatvėje, bet savo privačioje valdoje, provokuodami lankstė nukentėjusiojo tvorą, ką patvirtina ir aptartas įvykio vietos apžiūros protokolas, įsiveržė į nukentėjusiojo privatų kiemą, ką patvirtino ir kaltinamųjų liudytoja J. P.. Vien jau šios aplinkybės teismui leidžia eliminuoti bet kokį kaltinamųjų būtinosios ginties būtinumo buvimą. Be to, kaltinamasis A. N. nurodė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau duodamas parodymus patvirtino, kad A. S. jam pirmą kartą trenkė tarp vartų, bet smūgis praslydo pro šoną, o antrą kartą nepataikė, po ko jis taip pat pradėjo gintis ir trenkė A. S. atgal du kartus į veido sritį, tai yra kaltinamasis iš esmės patvirtino, jog sudavė nukentėjusiajam, tai yra, neva - gynėsi, pats taip ir negavęs smūgių, turėdamas galimybę atsitraukti, nes nukentėjusysis buvo savo privačioje teritorijoje. Jei nukentėjusiojo draugas S. P., turintis kovų menų patirtį, būtų siekęs dalyvauti muštynėse ne dėl nukentėjusio draugo gynimo, bet dėl nepateisinamo noro pamokyti kaltinamuosius, sužalojimai ant kaltinamųjų kūnų, jei jie buvo padaryti S. P., nebūtų buvę tokie nežymūs. Teismas neturi duomenų (tą patvirtina ir duomenys apie asmenį iš LITEKO), kurie leistų manyti, kad S. P. veiksmai buvo neadekvatūs įvykio situacijai, kad jis šiaip sau siekė dalyvauti muštynėse.

Tačiau iš kur pas J. P. ir kaltinamuosius M. P. ir N. C. atsirado nežymūs sveikatos sužalojimai, įtakos kaltinamųjų veikos kvalifikacijai šioje byloje neturi. Nukentėjusysis patvirtino, kad mušamas bandė gintis ir akivaizdu, kad nustatytose įvykio aplinkybėse turėjo tam pagrindą, be to, konflikte dalyvavęs nukentėjusiojo draugas liudytojas S. P., gynęs nukentėjusįjį, nepagrįstu smurtu byloje nei vieno iš kaltinamųjų apkaltintas nebuvo. Tai yra ant kaltinamųjų ir jų šeimos narės rasti sužalojimai galėjo būti padaryti ir konflikto laiku ar metu, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie buvo sužaloti būtent nukentėjusiojo, sužaloti tyčia smurtaujant o ne ginantis, kaip tai tvirtino nukentėjusysis.

Be to, abejones, kad J. P. ir kaltinamieji sužalojimus - kurie turėtų būti vertinami kaip tyčiniai, patyrė įvykio metu, kelia tą aplinkybė, kad nei J. P., nei kaltinamieji, kaip teismas jau aptarė, nenurodė nei teisiamojo posėdžio metu apklaustiems įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams, nei įvykio vietoje buvusiai liudytoja apklaustai medikei, kad jie buvo mušami ir sužaloti, tačiau iš jų buvo reiškiamos pretenzijos tik dėl to, kad, kaip galima suprasti – buvo įžeista (bet nesumušta) J. P..

Nukentėjusiojo pateikto filmuoto vaizdo įrašo vertinimas. Nukentėjusysis nurodė, kad pateikė tik tiek įrašo, kiek jo sutuoktinei pavyko nufilmuoti. Duomenų, kad nukentėjusysis tyčia nuslėpė dalį įrašo, nėra. Būtina pripažinti, kad įraše nėra nufilmuota, kaip, kad tvirtino nukentėjusysis, jis keturių kaltinamųjų buvo mušamas savo kieme, po to ištemptas į gatvę ir spardomas M. P. ir N. C., bei nėra matoma, kad už automobilio gulintis, todėl nematomas, paskiausia nukentėjusysis dar buvo mušamas V. N..

Vertinant asmenų parodymus matyti, kad kaltinamieji iš esmės davė parodymus, kad įvykis ir jų veiksmai buvo tik tokie, kokie matyti iš nukentėjusiojo sutuoktinės nufilmuoto vaizdo įrašo. Todėl nėra pagrindo gynybos versijai, kad nukentėjusysis pateikė tik tą vaizdo įrašą, kuris buvo jam naudingas, nes visų pirma toks vaizdo įrašas naudingas gynybai, nes gynyba tuo įrašu iš esmės ir grindė kaltinamųjų nekaltumą ar dalinę kaltę.

Nežiūrint to, kad viso įvykio vaizdo įrašo nėra, kas gali būti logiškai paaiškinama tokio smurtinio pobūdžio įvykio kilimo netikėtumu, įvykį mačiusių ir bandžiusių filmuoti asmenų stresu ir susijaudinimu, būtina įvertinti, kad nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, kurių nėra nufilmuota, turinį iš dalies patvirtino ir patys apklausti kaltinamieji, duodami ir nukentėjusiojo išsakytas aplinkybes patvirtinančius, ir vienas kito parodymams prieštaraujančius parodymus. N. C. duodamas parodymus nurodė, kad priėję prie tvoros abu su M. P. gavo po smūgį ir tada pradėjo lipti per tvorą, pasidarė agresyvūs, patvirtino, kad gavęs smūgį sudavė kumščiu A. S., kuris tada, kaip galima suprasti, savo kieme nugriuvo. Toliau duodamas parodymus N. C. jau aiškino kitaip – aiškino, kad jis nematė, kad kas nors būtų lipęs į S. kiemą, bet pripažino, kad M. P. buvo įėjęs į vidų ir ten konfliktavo su S. P., kitų asmenų kieme nematė, pats kieme tikrai nebuvo, daug ko neatsimena arba atsimena miglotai. Gi M. P. patvirtino, kad nukentėjusiojo kieme buvo ir kaltinamasis A. N.. Kaltinamasis A. N., pasakodamas ką nukentėjusysis veikė savo kieme, priešingai nei kaltinamasis M. P., nurodė, kad nukentėjusysis J. P. suduodamas pataikė jau pirmą kartą, gi M. P. nurodė, kad pataikė suduodamas antrą kartą, pirmą kartą nepataikė. Nors V. N. parodymai, kaip matyti iš jų turinio, apsiriboja tik tuo, kas matyti iš vaizdo įrašo, tačiau pats kaltinamasis V. N. pripažino, kad nukentėjusįjį jis buvo sugriebęs ir laikė per du kartus. Iš vaizdo įrašo matyti tik vienas kaltinamojo V. N. nukentėjusiojo sugriebimas, kuris, teismo įsitikinimu, turėtų būti laikomas ne bandymu užkirsti kelia konfliktui – kaip tai tvirtino V. N., bet nukentėjusiojo neutralizavimas suteikiant N. C. galimybę nekliudomai daužyti nukentėjusiojo veidą, ko V. N. tuo metu nestabdė, aktyviai laikė nukentėjusiojo rankas ir nukentėjusįjį paleido tik pastebėjęs, kad yra filmuojamas (past.: iš nufilmuoto vaizdo įrašo matyti, jog V. N. aiškiai matė, kad nukentėjusysis yra daužomas, tačiau tą neigė apklaustas 2017-09-19, kur nurodė, jog jis nematė, kas mušė nukentėjusįjį, 3 t. b. l. 78). Kaltinamųjų, išskyrus N. C., šeimos atstovė J. P., nors, kaip pati aiškino, stovėjo prie nukentėjusioji tvoros, tvirtina nemačiusi – nors pagal jos dėstomas aplinkybes turėjo matyti, kaip nukentėjusysis, gavęs smūgį nuo N. C., nugriuvo savo kieme, ką nurodė net pats N. C.; pradžioje aiškindama apie įvykį J. P. nurodė, kad muštynės prasidėjo nukentėjusiajam esant savo kieme ir ji stojo į tarpą. Taigi visuma asmenų pateiktų aplinkybių buvo nustatyta, jog konfliktas nebuvo toks trumpas, koks buvo užfiksuotas filmuotame vaizdo įraše. Teismo įsitikinimu, kaltinamieji, nors ir turėdami tokią teisę - ikiteisminio tyrimo metu atsisakę duoti parodymus, vėliau susipažinę su bylos medžiaga ir vaizdo įrašu, davė parodymus iš esmės tik tokia apimtimi, kiek galima įžvelgti iš nukentėjusiojo tyrimui pateikto vaizdo įrašo.

Tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaimynų - kaltinamųjų santykiai yra konfliktiški, neleidžia teismui daryti išvados, jog nukentėjusysis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, apkalba ir kaltinamuosius, kurie yra jo kaimynai, bei N. C., kuris nukentėjusiajam iš esmės nepažįstamas ir kuris pats patvirtino, kad nežino, kodėl nukentėjusysis duoda prieš jį tokius parodymus, tyčia siekia visus kaltinamuosius melagingai apkaltinti padarius rimtą kriminalinį nusikaltimą. Šį teismo galutinį įsitikinimą suformavo kaltinamasis N. C., kuris teismui nurodė, jog sutiktų su 2000 Eur dydžio civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, jei ši suma būtų padalinta tarp visų kaltinamųjų, tai yra kaltinamasis N. C. iš esmės atskleidė dėl įvykio buvus ne tik jo, bet ir visų kitų kaltinamųjų kaltę.

Kaltinamųjų gynėjai, pritardami vienas kito kalbai, baigiamosiose kalbose nurodė, kad veika šioje byloje turėtų būti vertinama ne kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, bet kaip nekvalifikuotas tyčinis nesunkus sveikatos sutrukdymas, tai yra pagal BK 138 str. 1 d. Apie tai kaltinamųjų gynėjų informuoti kiti proceso dalyviai tokiam vertinimui nepaprieštaravo. Todėl nei kaltinamųjų teisė į gynybą, jų veiką kvalifikuojant pagal tą patį BK 138 straipsnį, tik kitą jo dalį – 1 dalį, numatančią švelnesnę atsakomybę, tai yra į kaltinimą, savo aplinkybėmis iš esmės nesiskiriantį nuo pradinio kaltinimo, nei kitų proceso dalyvių teisės pažeistos nebus.

Sprendžiant ar kaltinamųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. požymiai, būtina atsižvelgti, kad visi apklausti asmenys proceso metu patvirtino, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiojo šeimos ir kaltinamųjų, tame tarpe ir kaltinamųjų draugo N. C., nes visi kiti tarpusavyje susiję šeiminiais ryšiais, asmeninio pobūdžio tarpusavio nesutarimų. Be byloje apklaustų asmenų parodymų, rašytinai įrodymai - 7 pranešimų policijai tyrimo duomenys, taip pat įrodo, kad konfliktas buvo sąlygotas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo šeimų nuo 2015 m. besitęsiančių konfliktinių santykių.

Esant konfliktiškiems santykiams tarp kaimynų, tiek nukentėjusiajam, tiek ir kaltinamiesiems patvirtinus, jog konfliktas tą vakarą prasidėjo nuo tarpusavio apsižodžiavimo (nukentėjusiojo draugas liudytojas S. P. patvirtino, kad ir nukentėjusysis dalyvavo tame apsižodžiavime), darytina išvada, kad konfliktas prasidėjo ne dėl kažkokios visiškai neišprovokuotos agresijos, kaip paprastai būna esant chuliganiškoms paskatoms. Nukentėjusysis buvo užpultas ir sužalotas dėl tarpusavio santykių priežasties, kurios gili priešistorė rodo, kad konfliktas nekilo ir dėl mažareikšmės dingsties.

Teismo įsitikinimu, nors nusikalstamos veikos veiksmai buvo atlikti ne tik nukentėjusiojo privačioje valdoje, bet ir sodų bendrijos bendro naudojimo, tai yra viešoje gatvėje, įvykio vietoje esant ir kitiems asmenims, kurie visi su nukentėjusiaisiais ar kaltinamaisiais buvo susiję, todėl nebuvo pašaliniai, įvykio vietoje nesat visiškai atsitiktiniems žmonėms, nors kaltinamiesiems ir naudojant aiškiai neadekvatų įvykio situacijai smurtą, t. y. nukentėjusįjį mušant iš esmės iki sąmonės netekimo ir negalėjimo atlikti bet kokius aktyvius veiksmus - nebuvo nenustatyta, kad kaltinamieji taip veikė dėl chuliganiškų paskatų, kurios ir yra sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Kaltinamųjų veikos, kurios metu buvo sužalotas nukentėjusysis, tikrasis motyvas buvo seniai besitęsiančių konfliktiškų santykių sąlygotas pykčio ir keršto prasiveržimas, kas ir buvo tikroji nusikaltimo subjektų vidinė paskata, elgesio motyvas, nulėmę kaltinamųjų pasiryžimą nusikaltimą padaryti.

Kaltinamųjų veiką kvalifikuojant pagal švelnesnę atsakomybę numatančią to paties straipsnio dalį, kaltinamiesiems inkriminuotos esminės veikos faktinės aplinkybės nepasikeitė, jos požymiai liko tie patys, kaltinimo ribos išplėstos nebuvo, kaltinamųjų teisinė padėtis nepabloginta, todėl atitinka LAT formuojamą praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-113-696/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aktyvaus konflikto su nukentėjusiuoju iniciatoriai buvo kaltinamieji N. C., M. P. ir A. N., patys iš savo sodybos atėję prie nukentėjusiojo sodybos tvoros, tvorą lankstę, po to įlipę per tvorą, po ko prie jų prisijungė ir V. N., bei užpuolę nukentėjusįjį, tai yra visi kaltinamieji veikė konkliudentinių veiksmų pagrindu, vienas kitam pritardami, visi mušdami nukentėjusįjį, suduodami/spardydami ir į veido sritį (ką patvirtina teismo medicinos specialisto nurodytų sužalojimų lokalizacijos vietos).

1) N. C.: neteistas (3 t., b. l. 62), administracine tvarka baustas, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 63), nedirba (3 t., b. l. 64), darbo biržoje neužsiregistravęs (3 t., b. l. 65), mokosi; Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (3 t., b. l. 73); du mėnesius dirbęs pagalbiniu darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvusios darbovietės vadovo charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 72); (duomenys neskelbtini)profesinio rengimo centro charakterizuojamas kaip nuoširdžiai bendraujantis, gebantis susikaupti ir sutelkti dėmesį pamokose, maksimaliai siekiantis įgyti kuo daugiau žinių bei praktinių įgūdžių (3 t., b. l. 69);

2) V. N.: neteistas (3 t., b. l. 99), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 100), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 101); personalo vadovės charakterizuojamas kaip teigiamas ir nekonfliktiškas žmogus, kurį planuojama perkelti į aukštesnes pareigas, kuriose jis turės daugiau atsakomybės, vadovaus darbuotojų brigadai bei bus atsakingas už įmonės dokumentaciją (3 t., b. l. 108); Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (3 t., b. l. 110); jo šeima nėra įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (3 t., b. l. 104-105);

3) A. N.: nusikalstamos veikos padarymo metu buvęs nepilnamečiu; neteistas (3 t., b. l. 137), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 136), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (3 t., b. l. 141); (duomenys neskelbtini)profesinio mokymo centro charakterizuojamas kaip draugiškas, paslaugus, mandagus, gerai sutariantis su kitais grupės mokiniais, taip pat gerai besimokantis bei gerai lankantis pamokas, žaidžiantis krepšinio komandoje ir reprezentuojantis mokyklą (3 t., b. l. 140);

4) M. P.: neteistas (3 t., b. l. 32); baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 33), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (3 t., b. l. 38); nedirbantis (3 t., b. l.34), darbo biržoje neregistruotas (3 t., b. l. 36); nuo 2017 m. spalio 2 d. atlikinėjantis tarnybą kariuomenėje (3 t., b. l. 35); tarnyboje charakterizuojamas kaip pareigingas, lengvai įsisavinantis dėstomus karybos dalykus, visada atliekantis jam patikėtas užduotis, reaguojantis į pastabas ir nuoširdžiai besistengiantis pasitaisyti, draugiškas ir nekonfliktuojantis (3 t., b. l. 37).

Nors N. C. ir deklaravo, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau jo parodymų turinys taip tvirtinti neleidžia ir teismas jau pasisakė, kad N. C. kaltu prisipažino tik iš dalies, todėl

Nukentėjusysis A. S. prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro: 123,79 Eur medikamentų išlaidos, 22 Eur gydytojo odontologo konsultacija ir panoraminė nuotrauka, 30 Eur Estetinės chirurgijos centro gydytojo specialisto konsultacija, 1,45 Eur nosies rentgeno nuotrauka, 195,05 Eur kelionių į gydymo įstaigas, vaistines, ikiteisminio tyrimo įstaigas išlaidos, 635,43 Eur negautos darbo pajamos, 50 Eur už sugadintą džemperį, 200 Eur už sugadintą laikrodį ir 50 Eur už vielos tinklo tvorą. Kaip matyti, nukentėjusysis ieškinyje matematiškai klaidingai nurodė prašomą priteisti turtinės žalos dydį, kadangi suskaičiavus visas sumas, iš kurių kildinama turtinė žala, gaunasi 1307,72 Eur, todėl laikytina, jog nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra 1307,72 Eur.

Nukentėjusysis ieškinyje nurodo, kad prieš jį padarytos nusikalstamos veikos metu buvo nepataisomai sugadintas jo vilkėtas „H&M“ firmos džemperis, kurio vertė 50 Eur, ir 200 Eur vertės laikrodis. Byloje yra pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 109-111), kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo įvykio metu dėvėtas džemperis, ant kurio matomos kraujo dėmės, bei sugadintas, nutraukta apyranke, laikrodis. Byloje apklausti kaltinamieji bei liudytojai patvirtino, jog nukentėjusiojo veidas įvykio metu buvo kruvinas, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (1 t., b. l. 107-108) bei medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam buvo siuvama lūpa, nes jam stipriai kraujavo iš burnos, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiojo dėvėtas džemperis buvo sukruvintas dėl įvykio metu jam padarytų sužalojimų, o laikrodis nutrauktas vykusių muštynių metu. Nors nukentėjusysis ir nėra išsaugojęs džemperio įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o laikrodį, kaip pats nurodo, jam padovanojo brolis, teismas daro išvadą, kad džemperio ir laikrodžio kainos yra realios, žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą už sugadintus, prarastus daiktus (džemperį ir laikrodį) pagrįstas ir tenkintinas.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų 372,29 Eur turtinę žąlą už medikamentus, specialistų konsultacijas bei paslaugas ir kelionės išlaidas į gydymo įstaigas, vaistines bei pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Prie civilinio ieškinio nukentėjusysis prideda minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus: 30 Eur už UAB „Estetinės chirurgijos centras“ gydytojo specialisto konsultaciją, 22 Eur už UAB „Burnos priežiūros specialistai“ gydytojo konsultaciją bei panoraminę nuotrauką, 1,45 Eur už nosies rentgeno nuotrauką, 123,79 Eur už įvairius medikamentus (19 Eur, 14,55 Eur, 19,02 Eur, 1,40 Eur, 1,59 Eur, 1,61 Eur, 1,65 Eur, 0,30 Eur, 2,40 Eur, 3,87 Eur, 21,45 Eur, 6,79 Eur, 18,44 Eur, 0,51 Eur, 11,21 Eur), 184,09 Eur už dyzelinį kurą bei 10,96 Eur už degalinėse įsigytus užkandžius ir kavą (19,43 Eur, 19,05 Eur, 19,56 Eur, 14,29 Eur, 19,08 Eur, 16,69 Eur, 15 Eur, 15,86 Eur, 15,80 Eur, 25,29 Eur, 15 Eur) (5 t., b. l. 83-91).