Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudž. byla Nr. 1A-152-134/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35638-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;

2016 m. gegužės 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Donato Jatužio, Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir S. S. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžio, kuriuo:

A. S. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 215 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 str. 3 d. penkiolikos parų areštu, paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo dvejiems metams neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -laisvės atėmimas trejiems metams;

S. S. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 str. 3 d. penkiolikos parų areštu, paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo dvejiems metams neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir S. V., kuris apeliacine tvarka šio nuosprendžio neskundžia.

Iš S. V., A. S. ir S. S. solidariai priteista civiliniam ieškovui M. L. (M. L.) 140 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. ir S. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su S. V., iš anksto tarpusavyje suderinę nusikalstamus veiksmus, atlikdami finansines operacijas, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-06-14, apie 13 val. 20 min., prekybos centro „Norfa“ pastate, esančiame Taikos pr. 10, Visagine, S. V. įdėjo į AB „Swedbank“ banko bankomatą (duomenys neskelbtini), plėšimo metu iš M. L. pagrobtą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai panaudojo ir bendrais veiksmais su S. S. ir A. S., surinkdami tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, panaudojo jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir pateikdami žinomai melagingas žinias apie mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, kad neva jie turi teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, inicijuodami ir atlikdami dvi finansines operacijas, iš bankomato paimdami 100 ir 40 eurų, tokiu būdu, bendrais veiksmais, neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir savo naudai, apgaule, neteisėtai įgijo svetimą nukentėjusiajam priklausantį nedidelės vertės turtą - pinigus, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam M. L. 140 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistieji A. S. ir S. S. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. S. S. prašo jį išteisinti arba jeigu jis nebūtų išteisintas, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti kita bausmės rūšimi. Apeliantas nurodo, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 182 str.3 d., nes jis apgaulės nepanaudojo ir svetimo turto neužvaldė, o banko kortelę ir slaptažodį nukentėjusysis davė S. V. ir jis to net nematė, todėl jei S. V. įgijo kortelę ir slaptažodį apgaulės būdu jam nedalyvaujant, nėra pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantas teigia, kad teismo nuosprendyje nėra nurodyta prieš ką jis panaudojo apgaulę ir pagal kokius požymius teismas nustatė, kad jo veiksmai atitinka BK 182 str. 3 d. Apeliantas nurodo, kad nustatyta priešingai, kad jis su broliu negavo nuimtų nuo kortelės pinigų iš S. V. ir nieko apie tai nežinojo, todėl šioje dalyje nuosprendis yra neteisėtas. Be to, jis nuteistas pagal BK 215 str.1 d. už tai, kad panaudojo banko kortelę, veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau banko kortelę įgijo S. V. ir apie tai jis su broliu nežinojo, apie tai galima spręsti iš nukentėjusiojo, S. V., jo ir brolio parodymų. Apeliantas teigia, kad jis pinigų iš bankomato jis nepaėmė, neatliko operacijų, o tik atkalbinėjo S. V. ir jis buvo atšaukęs operaciją, dėl ko S. V. iš bankomato paėmė pinigus per du kartus. Skunde nurodo, jog iš įrašų matyti, kad kaip S. V. atmetinėja jo ranką, kad jis jam netrukdytų, o prokuroras prieš jį panaudojo tą įrašo dalį, kurioje matosi kas stovi prie bankomato, bet nesimato kas darosi pinigų paėmimo metu ir prokuroro nuomone, jis kaltas dėl to, kad praeityje buvo teistas už analogišką nusikaltimą, nors teismas negali vadovautis jo praeities teistumais. Nors teismas nurodo, kad jis veikė bendrininkų grupėje, tačiau nenurodė, koks buvo jo kaip bendrininko vaidmuo. Jis nieko neragino paimti svetimą kortelę, paimti iš jos pinigus, todėl nebuvo nei kurstytojas nei organizatorius, jis nepaėmė nukentėjusiojo kortelės ir PIN kodo, iš bankomato - pinigų, nesuteikė pagalbos tai atliekant S. V., todėl nebuvo ir nusikaltimo vykdytoju ar padėjėju. Be to, jis su broliu negavo paimtų nuo kortelės pinigų, todėl nebuvo šio nusikaltimo bendrininku. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta kuo pasireiškė jo kaltė, kokia jos forma ir rūšis, jo kaltę patvirtinantys požymiai. Apeliantas teigia, kad teismas nenustatęs jo kaltės, skyrė griežčiausią bausmės rūšį ir neįskaitė į bausmę laiko, kurį jis atliko pataisos namuose ir nors jam skyrė 4 metus laisvės atėmimo, tačiau jam reikės atlikti 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. prašo jį išteisinti, nes jis yra nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Apylinkės teismas pripažino, kad jis su S. V. ir S. S., veikdami bendrininkų grupėje atliko finansines operacijas, panaudodami elektroninę priemonę ir apgaule įgijo svetimą turtą, tačiau jis negalėjo panaudoti elektroninę mokėjimo kortelę, nes nežinojo kortelės PIN kodo, kortelės net nelaikė savo rankose, nežinojo kokia ir kieno kortele naudojasi S. V. prie bankomato, todėl negalėjo būti šių nusikaltimų bendrininku. Be to, jis negavo iš S. V. jo paimtų bankomate nuo kortelės pinigų, nes iš karto nuėjo į namus. Apeliantas teigia, jog kai S. V. buvo prie bankomato, jis buvo šalia ir kai jis išgirdo, kad tarp S. V. ir jo brolio vyksta ginčas, priėjo prie jų pažiūrėti kas vyksta. Jis suprato, kad S. V. daro kažką neteisėtą, o brolis jam bando sutrukdyti. Jis mano, kad supratęs, kad S. V. daro kažką neteisėto, jam nesutrukdė, tačiau negalėjo tai padaryti, nes jis yra fiziškai stipresnis. Apeliantas skunde nurodo, kad jis yra nuteistas už tai, kad su broliu ėjo paskui S. V. į parduotuvę, tačiau jei būtų žinojęs, kad jis darys nusikalstamą veiką, nebūtų ėjęs pirkti degtinės ir užkandos. Prašo peržiūrėti įrodymus ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliaciniai skundai tenkintini. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos įrodymus, tačiau teismo išvados dėl nuteistųjų A. S. ir S. S. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neatitinka bylos aplinkybių, nes šių išvadų nepatvirtina įrodymai išnagrinėti pirmos instancijos teismo posėdyje, nes įrodymų dėl apeliantų kaltės nepakanka, o teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis ir spėjimais, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d. , 329 straipsnio 1 d. 1 p.).

S. S. ir A. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su S. V., atlikdami finansines operacijas, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą, t.y. 2015-06-14 apie 13.20 val. prekybos centro “Norfa“ pastate, esančiame Taikos per.Nr.10, Visagine, nuteistajam S. V. įdėjus į AB “Swedbank“ banko bankomatą plėšimo metu iš M. L. pagrobtą mokėjimo kortelę, surinkdami mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, taip panaudodami jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir pateikdami žinomai melagingas žinias apie mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, inicijuodami ir atlikdami dvi finansines operacijas, iš bankomato paėmė 100 ir 40 eurų, tokiu būdu, bendrais veiksmais neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir savo naudai, apgaule, neteisėtai įgijo svetimą nukentėjusiajam M. L. priklausantį nedidelės vertės turtą - 140 eurų, tuo padarydami jam turtinę žalą.

Apeliantai kaltais neprisipažino ir parodė, jog kartu su nuteistuoju S. V. ir nukentėjusiuoju prie prekybos centro „Norfa“ vartojo alkoholinius gėrimus, o pasibaigus alkoholiui, nukentėjusiajam M. L. sutikus, kartu su juo ėjo į šį prekybos centrą dar nusipirkti alkoholinių gėrimų, kurį vėl kartu gėrė prie prekybos centro. Vienu momentu pastebėjo, nuteistąjį S. V. einantį į prekybos centrą, todėl ėjo jam iš paskos ir įėjus į prekybos centrą, matė, kaip S. V., priėjęs prie bankomato, panaudojęs elektroninę mokėjimo kortelę ir surinkęs PIN kodą, per du kartus inicijavo finansines operacijas, paimdamas iš bankomato grynuosius pinigus. Abu nuteistieji teigia, kad S. V. iš bankomato paimtų pinigų jiems nedavė, jie suprato, kad jis panaudojo nukentėjusiojo M. L. banko kortelę, tačiau kuriuo metu S. V. paėmė iš nukentėjusiojo kortelę ir gavo iš jo PIN kodą, nepastebėjo.

Nukentėjusysis M.Lukanenkovas patvirtino, jog jis kartu su nuteistaisiais A. ir S. S. bei S. V., kurių iki to laiko nepažinojo, gėrė alkoholinius gėrimus, kuriuos jis pirko už savo pinigus. Išgėrus antrą butelį degtinės, S. V. sudavė jam smūgius į pilvą, reikalavo pasakyti PIN kodą ir jis prarado sąmonę, o atsipeikėjus, pasigedo banko kortelės ir mobilaus ryšio telefono. Tuo metu, kai S. V. sudavė smūgius ir paėmė kortelę, broliai A.ir S. S. buvo paėję nuo jų toliau. Iš jo banko atsiskaitomosios sąskaitos, panaudojus banko kortelę bei surinkus jo nurodytą PIN kodą, buvo paimta per du kartus 140 eurų.

Skundžiamu nuosprendžiu S. V. nuteistas už tai, kad plėšimo būdu iš nukentėjusiojo M. L. pagrobė mobilaus ryšio telefoną su dėkliuku, elektroninę mokėjimo kortelę, o panaudojęs smurtą, sužinojo iš nukentėjusiojo ir šios kortelės PIN kodą ir bankomate atliko dvi finansines operacijas, surinkdamas PIN kodą ir tokiu būdu, veikdamas bendrininkų grupėje su A. ir S. S., panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, apgaule užvaldė nukentėjusiojo M. L. 140 eurų. S. V. teisme pripažino paėmęs iš nukentėjusiojo banko kortelę ir sužinojęs PIN kodą, atėjo į prekybos centrą, kur buvo bankomatas ir nukentėjusiojo mokėjimo kortelę įdėjo į bankomatą, surinkdamas PIN kodą ir, tokiu būdu, per du kartus paėmė iš nukentėjusiojo banko sąskaitos 140 eurų, tačiau neigė, jog panaudodamas elektroninę mokėjimo kortelę ir jos duomenis, veikė bendrininkų grupėje su A.ir S. S.. Tuo metu, kai jis atlikinėjo operacijas prie bankomato, jie buvo šalia, S. S. bandė jį nustumti, sakydamas, kad nereikia imti pinigų, o A. S. stovėjo netoliese.

Pirmos instancijos teismas A. ir S. S. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., grindžia nukentėjusiojo M. L. parodymais, prekybos centro vaizdo kamera užfiksuotu vaizdo įrašu, A. S. ir S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nei vienas iš šių įrodymų atskirai, nei jų visuma nepatvirtina teismo išvadų.

Bylos įrodymais nustatyta, kad elektroninę mokėjimo kortelę ir jos duomenis – PIN kodą iš nukentėjusiojo plėšimo būdu įgijo S. V., o apeliantai nebuvo nuteisti už bendrininkavimą neteisėtai įgyjant iš nukentėjusiojo banko kortelę, šios nusikalstamos veikos metu jie buvo netoli įvykio vietos. Nustatyta, kad S. V., neteisėtai įgijęs nukentėjusiojo elektroninę mokėjimo kortelę ir jos duomenis, tuoj pat ėjo į prekybos centrą, kuriame yra bankomatas ir priėjęs prie bankomato, panaudojęs nukentėjusiojo elektroninę mokėjimo kortelę, neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas, kurias atlikęs, užvaldė nukentėjusiajam priklausančius 140 eurų. Prekybos centro vaizdo kameros įraše užfiksuota, kad kartu su S. V. į prekybos centrą įėjo nuteistieji A. S. ir S. S., kurie S. V. atliekant finansines operacijas, buvo šalia, o S. S., stovėdamas prie bankomato, kartu su S. V. kažką paspaudžia ir po to visi trys išeina iš prekybos centro. S. S. teisme parodė, kad jis, stovėdamas prie bankomato, liepęs S. V. neimti pinigų, o paspaudęs bankomato mygtuką atšaukė operaciją, tai patvirtino ir S. V., A. S. patvirtino, kad jis prie bankomato girdėjęs brolio ir S. V. ginčą. Vaizdo kamera užfiksuota, jog iš prekybos centro visi trys nuteistieji išeina kartu (b.l.42-48, 1 t.). S. S. ir A. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad S. V., jiems pinigų nedavė, šios aplinkybės neneigia ir nuteistasis S. V..

Nustatyta, kad nuteistasis S. V., neteisėtai įgijęs nukentėjusiojo banko kortelę, bankomate inicijavo dvi finansines operacijas, kurių metu iš nukentėjusio banko mokėjimo kortelės sąskaitos paėmė 140 Lt ir tokiu būdu jis realizavo visus nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. objektyviuosius požymius ir nenustatyta, kad S. S. ir A. S. atliko kokius nors veiksmus, susijusius su neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu bei nukentėjusiojo 140 eurų turto užvaldymu. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimas bendrininkauti gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Jis gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek spontaniškai kilęs, tačiau kiekvienas bendrininkas suvokia dalyvaujantis būtent bendrame nusikaltime, realizuojantis visus ar dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (kasacinė byla Nr.2K-521-511/2015), tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apylinkės teismas kaip vieną iš motyvų, patvirtinančių apeliantų kaltę nurodo, kad jie stovėjo šalia ir suprato, kad S. V. neteisėtai atlieka bankomate finansines operacijas, kad nieko nepadarė, kad nutraukti jo nusikalstamus veiksmus, kad jų elgesys tarpusavyje draugiškas, vienas kitam neprieštarauja, visi kartu išėjo iš prekybos centro, kuriame buvo bankomatas, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad jie panaudojo elektroninę mokėjimo kortelę ar jos duomenis, nes tai padarė kitas asmuo - nuteistasis S. V., todėl pagrįsti apeliantų skundo argumentai, kad jie nebuvo šių nusikalstamų veikų vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai ar padėjėjai, o byloje esantys duomenys nėra pakankami pripažinti, kad apeliantai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d.

Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., BPK 44 str., reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo išvada dėl apeliantų kaltės, pagal 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., nėra neginčijamai patvirtinta įrodymais. Šioje byloje neįrodyta, kad jie neteisėtai pasinaudodami elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule užvaldė svetimą turtą.

Pirmosios instancijos teismas padarė, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl nuosprendis dalyje dėl A. S. ir A. S. nuteismo pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, naikintinas ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio priteisimas iš A. S. ir S. S., o taip jiems skirtų bausmių subendrinimas su 2015-04-17 Visagino miesto apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme, o iš nuteistojo S. V. nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintina aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su S. S. ir A. S., tačiau tai neturi įtakos jo paskirtos bausmės dydžiui, nes už šias nusikalstamas veikas skirtos bausmės neviršija baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, o subendrintos bausmės skyrimą nulėmė ne už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o bausmė skirta pagal BK 180 str.1d., kuri apėmimo būdu buvo subendrinta su nurodytomis veikomis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė prašymą valstybei priteisti 254,76 Eur, turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes valstybės paskirtas advokatas J.A. Pakarklis teikė antrinę teisinę pagalbą nuteistajam S. S. pirmos instancijos bei apeliacinės intancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis S. S. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-322/2014). Be to, apelianto paduotas skundas pripažintas pagrįstu ir buvo patenkintas, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. S. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti 2016-03-16 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria A. S. ir S. S. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 str. 3 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. S. ir S. S. išteisinti, nes nepadarytos veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš S. V., A. S. ir S. S. solidariai priteista 140 eurų žalos atlyginimo M. L. ir priteisti nukentėjusiajam M. L. iš S. V. 140 eurų žalos atlyginimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.