Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. vasario 18 d. 22.15 val. iki 2011 m. vasario 19 d. 13.35 val., t. y. viena para.

Remiantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 92 straipsniu, bausmės vykdymas V. P. atidėtas 3 (trejiems) metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui – V. P. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 18 d. apie 21.30 val., miesto maršrutiniame autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiame link autobusų stotelės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, kitų keleivių akivaizdoje, sudavė rankos kumščiu vieną smūgį A. N. į kairį skruostą ir vieną smūgį į kaktą, taip padarė nukentėjusiajam A. N. kraujosruvą su nubrozdinimais kaktos kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, prokuroro įsitikinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. P. pritaikytas nesant pakankamai pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normą (BK 92 str.), ir dėl to nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Kadangi prokuroras ginčija tik BK 92 straipsnio nuostatų netinkamą taikymą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl BK 92 straipsnio taikymo

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, turi apsvarstyti ir šios priemonės tikslingumą, ar bus užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2011).

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų tinkamai nesilaikė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau tris kartus teistas, neišnykus teistumams (66-69 b. l.), Šiaulių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos charakterizuojamas neigiamai (101 b. l.), baustas administracine tvarka (96-97, 98-99 b. l.). Kadangi V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam, šias aplinkybes teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus V. P. terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai V. P. gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo ir šio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo.

Nuosprendyje teismas nurodė, kad iš teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo parodymų ir baudžiamojoje byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog kaltinamasis „<...> teigiama linkme bando keisti savo gyvenimo būdą <...>“, pažadėjo teismui ateityje nebenusikalsti, todėl paskyrus jam realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, šis tikslas būtų nepasiekiamas. Kolegija mano, kad vien šių teismo teiginių, kuriuos teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius, kaip objektyviais duomenimis nepagrįstą teismo manymą, aiškiai nepakanka išvadai, kad V. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Visiškai nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P. savo gyvenimo būdą bando keisti teigiama linkme. Kaip jau minėta, teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai vertino ir V. P. asmenybę bei atsižvelgė į tai, kad pastarasis mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas tris kartus, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, ne kartą baustas administracine tvarka. Iš teisiamajame posėdyje užfiksuotų V. P. parodymų matyti, kad jis nurodė, jog stengsis kontroliuoti savo elgesį. Taigi, neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad V. P. keičia savo gyvenimo būdą teigiama linkme. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad nuteistasis savo gyvenimo būdo ir elgesio visiškai nesistengia pakeisti: naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė jau kitą dieną po apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo, ką, beje, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats V. P. (141-142 b. l.), o teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Apylinkės teismas, nuspręsdamas, kad V. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti realiai jos neatliekant, daugiausia akcentavo tas aplinkybes, kurios lengvino kaltininko padėtį ir kurios buvo reikšmingos nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį – bausmę, mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokuroro skundo argumentu, kad teismas pakankamai neįvertino to, kad V. P. nuo 15 metų amžiaus sistemingai daro nusikaltimus, jo teistumas nuo antrojo nuosprendžio priėmimo nebuvo išnykęs, ketvirtą kartą V. P. padarytas nusikaltimas – viešosios tvarkos pažeidimas kitą dieną po trečiojo nuosprendžio paskelbimo, rodo, kad V. P. tai padarė paveiktas nebaudžiamumo atmosferos, kurią sukėlė ankstesni bausmės vykdymo atidėjimai.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. P. iki naujos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas tris kartus ir visus kartus – realia laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant (66-69 b. l.). Kitą dieną po trečiojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su smurto pavartojimu be jokios priežasties viešoje vietoje prieš kitą asmenį, nusikalto būdamas neblaivus, už tai, kad būdamas nepilnametis ne kartą viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, nesilaikė mokinio taisyklių ir chuliganiškai elgėsi mokykloje, administracinių teisės pažeidimų protokolai buvo surašyti jo motinai I. P. (98-99 b. l.). Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus V. P. nuo 2005 m. gruodžio 8 d. buvo įrašytas į Centro policijos nuovados informacijos apie policiją dominančių vaikų elgesį apskaitą (95 b. l.), Šiaulių (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pateiktoje V. P. charakteristikoje nurodyta, kad V. P. mokymosi rezultatai yra nepatenkinami: jo žinios nepatenkinamai įvertintos iš penkių mokymo dalykų, taip pat pažymėta, kad šiais (2011 m.) mokslo metais V. P. elgesys pasikeitė – jis tapo piktesnis, linkęs konfliktuoti, buvo ne kartą svarstytas direkciniuose posėdžiuose, nors buvo pasižadėjęs keisti situaciją, šio susitarimo nesilaikė (101, 140 b. l.). Taigi, šios aplinkybės neabejotinai paneigia apylinkės teismo išvadą, kad V. P. bando keisti savo gyvenimo būdą teigiama linkme.

Kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės apibūdina V. P. kaip jauną asmenį, neturintį susiformavusių tvirtų moralinių nuostatų ir nesilaikantį visuotinai priimtų elgesio normų. Todėl nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ketvirtą kartą leis pakeisti jo nusikalstamus polinkius. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, V. P. paskirtos bausmės pakartotinis atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kolegija taip pat mano, kad šioje byloje nuteistajam V. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarauja BK 80 straipsnyje numatytai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirčiai padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytas nusikalstamas veikas su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Vien tik auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakanka V. P. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingas sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam V. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P., pritaikius BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikos mėnesių laikotarpiui – V. P. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

V. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo laiką skaičiuoti nuo V. P. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011 m. vasario 18 d. 22.15 val. iki 2011 m. vasario 19 d. 13.35 val. – vieną parą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.