Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-06-05 nuosprendžio, kuriuo B. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 30 (trisdešimties) parų areštu.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., B. G. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta laikyti kaltinamojo B. G. sulaikymo laiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. nuteistas už tai, kad jis 2012-07-26, apie 22 val., viešoje vietoje - bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., koridoriuje, asmeninio konflikto metu, vieną kartą alkūne ir vieną kartą kumščiu sudavė smūgius į veido sritį A. R., bei koja spyrė nukentėjusiajam A. R. į dešinės kojos blauzdą ir nukentėjusiajam A. R. pargriuvus koridoriuje ant grindų, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, koja spyrė nukentėjusiajam A. R. į įvairias kūno vietas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, taip padarydamas nukentėjusiajam A. R. plėštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, atvirą dešinės blauzdos kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešinėje pėdoje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistasis B. G. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis B. G. apeliaciniu skundu nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – B. G. nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir teigia, kad jis nukentėjusiajam A. R. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl savo neatsargių veiksmų. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis B. G. savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo besąlygiškai remtis jo dėstomu vertinimu, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtų duomenų visetu. Šios aplinkybės rodo, kad B. G. tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius nuteistojo B. G., nukentėjusiojo A. R., liudytojų A. K., V. S., V. K., S. Z., B. B., E. R., J. Ž., R. B., D. Z. parodymus, teismo medicinos eksperto G. A. C. paaiškinimą, 2012-12-05 specialisto išvadą ir kitą rašytinę bylos medžiagą, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai B. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-06-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis B. G. teigia, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad nuteistasis B. G. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti perkvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., į nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios isntancijos teismas B. G. veiką dėl A. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavo tinkamai ir nuteistojo prašymas jo nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. nepagrįstas.

2012-12-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. R. nustatyta plėštinė žaizda viršutinėje lūpoje, atviras dešinės blauzdos kaulų lūžis, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje, ir šių sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. 32, 33 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl neatsargumo. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį, bet lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir imdamas domėn padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad B. G. sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam A. R. į veido sritį, bei koja spyrė nukentėjusiajam į dešinės kojos blauzdą ir A. R. nugriuvus ant grindų koja spyrė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, daro išvadą, kad nuteistasis B. G. veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. Tokią išvadą patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės, būdas, sužalojimų kiekis, pobūdis ir lokalizacija. Nukentėjusiajam sužalojimai padaryti smūgiuojant kumščiu į veido sritį ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kaip jau minėta, esant neatsargiai kaltės formai, kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo kito žmogaus sveikatai ir nenumato galinčių kilti padarinių (nors gali ir turi juos numatyti), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir numato mažai tikėtiną sveikatos sutrikdymo galimybę (nes tikisi išvengti galinčių kilti padarinių). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo panaudotas nusikaltimo padarymo būdas bei padarytų sužalojimų kiekis, pobūdis ir lokalizacija (smūgiai į gyvybiškai svarbią galvos sritį) rodo, kad jis siekė sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, t. y. numatė, kad neišvengiamai sužalos A. R. sveikatą ir norėjo sužaloti nukentėjusįjį. Asmuo, kuris darydamas nusikalstamą veiką, pasirenka tokį veikimo būdą, kada sveikata bus sutrikdyta neišvengiamai ar esant pakankamai didelei tikimybei, negali būti pripažintas veikusiu neatsargiai. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai sveikata bus sutrikdyta, tai jis veikia tiesiogine tyčia. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad nuteistojo B. G. veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad nuteistojo B. G. teiginiai dėl tarp jo ir nukentėjusiojo A. R. kilusio konflikto, peraugusio į muštynes, kurių metu jis galėjo netyčia, pakišdamas koją A. R. iš nugaros ir kartu virstant vienas ant kito ant žemės, padaryti dešinės kojos blauzdikaulio lūžimą, yra tik nuteistojo keliama versija, vertinama kaip siekis suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl jie atmetami.

Nuteistasis B. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuoja, jog nukentėjusiojo A. R. parodymai yra nuoseklūs ir nekintantys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nes nukentėjusysis jau ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Teisėjų kolegija atsakydama į šį skundo argumentą pažymi, kad tai, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo A. R. parodymai, susiję su nuteistojo jam padarytų smūgių seka, kiekiu ir lokalizacija, nėra visiškai nuoseklūs, nėra pagrindas netikėti jo parodymais, juolab, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje esantys duomenys, liudytojų parodymai ir kt.). Atsižvelgiant į A. R. byloje nagrinėjamo įvykio metu patirtą stresą, į tai, kad nukentėjusiojo apklausos buvo vykdomos praėjus tam tikram laiko tarpui, nedideli netikslumai, esantys nukentėjusiojo parodymuose, nevertintini kaip nesutapimai ar prieštaravimai.

Apeliantas teigia, kad teismo medicinos specialistas apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu dėl A. R. blauzdikaulio lūžimo paaiškino, jog toks kojos kaulo lūžimas yra būdingas trauminiam poveikiui į dešinės blauzdos nugarinę dalį buku daiktu. Toks medicinos specialisto paaiškinimas, B. G. manymu, paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis (B. G.) jam spyrė į dešinės kojos blauzdą stovėdamas priešais jį. Nuteistojo nuomone, stovint vienas priešais kitą daugiabučio namo koridoriuje jis (B. G.) neturėjo jokių objektyvių galimybių įspirti nukentėjusiajam A. R. į nugarinę dešinės kojos blauzdos dalį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. R. nurodė, kad tuo metu, kai nuteistasis B. G. jam spyrė į koją, jis (A. R.) stovėjo pasisukęs šonu ir koją buvo „atmetęs“ į priekį (2 t. 32 b. l.). Nors, nuteistojo B. G. teigimu, nukentėjusysis nurodė, kad jis (B. G.) jam spyrė į dešinės kojos blauzdą stovėdamas priešais jį, tačiau tai savaime nereiškia, kad B. G. neįspyrė nukentėjusiajam A. R. į dešinės blauzdos nugarinę dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad konfliktinėje situacijoje, kuomet yra naudojamas fizinis smurtas asmens atžvilgiu, mažai tikėtina, jog asmenys visą laiką būtų statiškoje būsenoje, todėl teigti, kad B. G. nebuvo jokių objektyvių galimybių įspirti nukentėjusiajam A. R. į dešinės blauzdos nugarinę dalį, nėra jokio pagrindo.

B. G. nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo duoti parodymai, kad dėl daugelio nuteistojo smūgių kojomis į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, jo (A. R.) kūnas buvęs visas mėlynas, turi būti vertinami kritiškai, nes jie neatitinka 2012-12-05 specialisto pateiktų išvadų, kur nurodoma, jog nukentėjusiajam padaryta plėštinė žaizda viršutinėje lūpoje, atviras dešinės blauzdos kaulų lūžis, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje ir jokių kitokių kūno sužalojimų jam nebuvo nustatyta. Apelianto teigimu, tokie sužalojimai, kokius nurodė nukentėjusysis A. R., jam nebuvo nustatyti nei jį pristačius į ligoninę iš kart po įvykio ir apžiūrint medikams, nei atliekant teismo medicininę ekspertizę.

Teisėjų kolegija atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą nurodo, kad specialisto išvada, kuria remiasi nuteistasis B. G., buvo pateikta 2012-12-05, t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams po byloje nagrinėjamo įvykio. Teismo medicinos ekspertas G. A. C. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dėl nukentėjusiajam A. R. padarytų sužalojimų rašydamas 2012-12-05 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą atliko iš medicininių dokumentų, paties nukentėjusiojo A. R. jis neapžiūrėjo (2 t. 34 b. l.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvada buvo pateikta praėjus nemažam laiko tarpui po byloje nagrinėjamo įvykio, teismo medicinos ekspertas savo išvadą pateikė remdamaisi tik medicininiais dokumentais, neapžiūrėjęs nukentėjusiojo, konstatuoti, kad jokių kitokių kūno sužalojimų, išskyrus padarytą plėštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, atvirą dešinės blauzdos kaulų lūžį, poodinę kraujosruva dešinėje pėdoje, A. R. nebuvo nustatyta, negalima. Kaip matyti iš prie bylos pridėtos A. R. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-26 į įvykio vietą atvykęs greitosios medicinos pagalbos gydytojas A. R. diagnozavo trauminį šoką, galvos sumušimą, smegenų sutrenkimą ir atvirą dešiniojo blauzdikaulio lūžimą. Be to, elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui turėtų būti suprantama, kad paprastai po tokių veiksmų, kokius nukentėjusiojo atžvilgiu atliko B. G., t. y. po smūgių į įvairias kūno vietas, ant nukentėjusiojo kūno gali atsirasti kraujosruvų.

Nuteistasis B. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vadovaudamasis nukentėjusiojo A. R. parodymais (kurie yra prieštaringi), taip pat liudytojų A. K., S. Z. ir D. Z. parodymais, nepagrįstai nuosprendyje konstatuoja, jog jis spardė nukentėjusįjį avėdamas kerziniais, metalu kaustytais „baikerio“ batais. Šių liudytojų parodymų dėl jo avimų batų nepatvirtino teisme apklausti liudytojais B. B., R. B., V. K., tokie batai nebuvo pas jį surasti ir paimti ikiteisminio tyrimo metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti A. K. (2 t. 33 b. l.), S. Z. (2 t. 47 b. l.), D. Z. (2 t. 114 b. l.) parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu B. G. buvo su kerziniais, metalu kaustytais batais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti šių liudytojų duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo B. G. dėmesį, kad tai, ar nuteistasis B. G. nukentėjusįjį spardė avėdamas kerziniais, metalu kaustytais „baikerio“ batais, ar ne, neturi reikšmės jo padarytos veikos kvalifikavimui. Aplinkybės apie kerzinius, metalu kaustytais „baikerio“ batus, nebuvo nurodytos ir B. G. inkriminuojamame kaltinime.

Nuteistasis B. G. pažymi, kad liudytojai A. K. ir S. Z. turi pykti ant jo dėl jiems išsakomų priekaištų dėl nuolatinio girtavimo, triukšmo kėlimo name. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo B. G. padarytą veiką, bei išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-06-05 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo B. G. apeliacinį skundą atmesti.