- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 1-24-457/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00459-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kaltinamasis
- B. G.
- Advokatai
- Ričardas Ralys, Jūratė Bieliauskienė
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, tačiau 2009 m. rugsėjo 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. G. 2012 m. liepos 26 d., apie 22 val., viešoje vietoje – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, asmeninio konflikto metu, vieną kartą alkūne ir vieną kartą kumščiu sudavė smūgius į veido sritį A. R., bei koja spyrė nukentėjusiajam A. R. į dešinės kojos blauzdą ir nukentėjusiajam A. R. pargriuvus koridoriuje ant grindų, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, koja spyrė nukentėjusiajam A. R. į įvairias kūno vietas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, taip padarydamas nukentėjusiajam A. R. plėštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, atvirą dešinės blauzdos kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešinėje pėdoje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis B. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų, Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-07-26 vakare grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prie bendrabučio susitiko R. B., su kuriuo įėjo į namų vidų. Užlipus į namo antrą aukštą, kur yra jo butas, iš paskos atėjo nukentėjusysis A. R.. Žinodamas, kad A. R. atėjo į bendrabučio butą, kuriame renkasi išgerti mėgstantys asmenys, liepė jam eiti laukan. Nukentėjusysis išeiti nesutiko, todėl jis neleido jam praeiti link minėto buto. Tada A. R. kumščiu jam sudavė į veidą, jis nukentėjusiajam taip pat kumščiu smogė į veido sritį. Sutinka, kad tokiu būdu nukentėjusiajam galėjo padaryti plėštinę žaizdą viršutinėje lūpoje. Pamatęs šį konfliktą, R. B. išėjo į namus. A. R. puolė pro jį brautis į butą, jie abu susikibo ir griūdami vertėsi. Kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, pasakyti negali, nes nepamena, tačiau kojomis A. R. nespardė, jam blauzdos kaulas galėjo lūžti griuvimo metu. Į šalia jo buto esantį A. K. butą įsiveržęs nebuvo, kėdžių koridoriuje nemėtė. Įvykio metu buvo blaivus ir tuo metu buvo apsirengęs maikute, šortais, dėvėjo sportinius batelius. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Su pareikštu nukentėjusiojo A. R. civiliniu ieškiniu dėl 1360,93 Lt turtinės žalos ir 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 9989,16 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, nesutinka. Gyvena su sugyventine, augina bendrą su ja mažametį vaiką, taip pat slaugo močiutę, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.
Nors kaltinamasis B. G. kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., padarymo įrodoma visiškai:
- nukentėjusiojo A. R. parodymais, kad 2012-07-26 vakare ėjo pas A. K., gyvenantį daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Čia sutiktas kaltinamasis B. G. ėmė ant jo šaukti ir liepė dingti iš bendrabučio. Jam nesutikus eiti atgal, kaltinamasis jam sudavė alkūne į veidą ir prakirto viršutinę lūpą. Tuomet jis nuo kaltinamojo atsitraukė, bet šis ėmė jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir kumščiu trenkė jam į dešinę veido pusę bei spyrė į dešinės kojos blauzdą. Nuo spyrio pargriuvusį ant grindų, jį kaltinamasis ėmė spardyti į įvairias kūno vietas. Jis bandė gintis, tačiau to padaryti nebegalėjo, nes dešinė koja jau buvo lūžusi. Jokių grumtynių tarp jo ir kaltinamojo nebuvo. Kaltinamojo smurtiniais veiksmais jam buvo padaryta plėštinė žaizda viršutinėje lūpoje, atviras dešinės blauzdos kaulų lūžis bei poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje. Konflikto metu kaltinamasis avėjo „baikerio“ batais, kurie yra kaustyti metalu. Po kaltinamojo jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, į koridorių iš savo buto išėjo A. K., kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dešinė koja buvo operuota jau tris kartus, pasekmes jis jaučia iki dabar, jo laukia dar viena operacija. Dėl tokių savo veiksmų kaltinamasis jo neatsiprašė. Kaltinamajam pareikštą civilinį ieškinį dėl 1360,93 Lt turtinės žalos ir 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko visiškai. Kaltinamojo smurtiniais veiksmais jam buvo sukeltas didelis skausmas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, dėl patirtų sužalojimų jam nustatytas neįgalumas, patirti sužalojimai atsilieps visam likusiam gyvenimui;
- liudytojo A. K. parodymais, kad su S. Z. gyvena bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Šalia jų buto yra kaltinamojo butas. 2012-07-26 vakare, pas juos buvo atėjęs E. R.. Apie 22 val., būdamas balkone, bendrabučio koridoriuje išgirdo triukšmą. Atėjęs į virtuvę, joje pamatė esant kaltinamąjį, kuris kumščiu jam sudavė į veidą. Jis kaltinamąjį jėga išstūmė iš buto ir šis nuėjo į savo butą. Tuomet išgirdo nukentėjusįjį A. R. šaukiantis pagalbos. Bendrabučio koridoriuje tuo metu buvo tamsu, todėl pasiėmė prožektorių ir nuėjo prie nukentėjusiojo. A. R. jis rado kruviną gulintį ant grindų, jam buvo sulaužyta koja. A. R. pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis B. G.. Paties konflikto tarp B. G. ir A. R. nematė, todėl negali pasakyti, kuris iš jų konfliktą iniciavo. Jam atrodė, kad tą vakarą kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis buvo su odine striuke ir avėjo juodus „kerzavinius“ batus storu padu, nes yra baikeris. Apie įvykį jis pranešė policijai, pretenzijų kaltinamajam dėl suduoto smūgio neturi;
- liudytojos V. S. parodymais, kad 2012-07-26 vakare su savo vaikais buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ir matė, kaip į namo laiptinę įėjo kaltinamasis. Po kurio laiko laiptinėje išgirdo vyriškus balsus, suprato, kad ten vyksta muštynės. Telefonu B. B. parašė trumpąją žinutę apie bendrabutyje vykstančias muštynes, nes pati bijojo eiti pasižiūrėti. Vėliau matė, kaip neštuvais buvo išneštas nukentėjusysis;
- liudytojo V. K. parodymais, kad su kaltinamuoju yra draugai. 2012-07-26, po darbo, kaltinamasis buvo pas jį atėjęs pasikalbėti, kartu išgėrė arbatos. Po to, kaltinamasis išėjo į namus. Kitą dieną sužinojo apie jo ir A. R. konfliktą;
- teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker paaiškinimu, kad dėl nukentėjusiajam A. R. padarytų sužalojimų surašė 2012-12-05 specialisto išvadą Nr. G 1946/12(04). Duotą išvadą tvirtina visiškai. Tyrimo metu nukentėjusiajam nustatyta plėštinė žaizda viršutinėje lūpoje, atviras dešinės blauzdos kaulų lūžis, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas. A. R. nustatytas blauzdos kaulų lūžis būdingas trauminiam poveikiui į dešinės blauzdos nugarinę dalį buku daiktu, šis sužalojimas griuviminei traumai nebūdingas. Tai patvirtina dešinės blauzdos rentgenogramoje susiformavusi šeivikaulio trikampio formos skeveldra, kurios viršūnė nukreipta į priekį blauzdos atžvilgiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant į koją buku daiktu, kuo galėjo būti ir batai;
- liudytojos S. Z. parodymais, kad su A. K. gyvena daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, šalia jų buto yra kaltinamojo B. G. butas. 2012-07-26, apie 22 val. ji kartu su A. K. ir E. R. rūkė buto balkone, kai koridoriuje išgirdo triukšmą. Tuomet ji atidarė buto duris ir koridoriuje buvęs B. G. ją įstūmė atgal į butą bei metė į ją virtuvėje buvusią kėdę. Ji kėdę spėjo pagauti, todėl nesusižeidė. Išgirdęs triukšmą, iš balkono atėjo A. K., kuris su B. G. susistumdė. Kaltinamasis A. K. sudavė į akį, bet pastarasis B. G. išstūmė į koridorių ir uždarė buto duris. Kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Po kiek laiko ji išgirdo nukentėjusįjį šaukiantis pagalbos. Išėjusi į namo koridorių, pamatė, kad A. R. yra sumuštas ir visas kruvinas. Tą vakarą kaltinamasis buvo apsivilkęs odine „baikerio“ striuke, avėjo „kerzinius“ batus storu padu, kurių priekis buvo su metaliniu apvadu. Kaltinamajam jokių pretenzijų ji neturi;
- liudytojos B. B. parodymais, kad gyvena tame pačiame bendrabutyje, kaip ir kaltinamasis. 2012-07-26 vakare, būdama virtuvėje, matė, kaip kaltinamasis grįžo į namus. B. G. buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Po kurio laiko jai trumpąją žinutę telefonu parašė V. S., kad ji su vaikais bijo grįžti į namus, nes bendrabutyje vyksta muštynės. Nulipo laiptais žemyn, tačiau nieko nematė ir negirdėjo. Lauke V. S. jai pasakė, kad B. G. susimušė su A. R.;
- liudytojo E. R. parodymais, kad 2012-07-26 vakare buvo bute pas A. K. ir S. Z.. Rūkydami balkone, išgirdo triukšmą bendrabučio koridoriuje. A. K. su S. Z. nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta, o jis liko balkone. Nematė, kad kaltinamasis būtų įėjęs į jų butą. Vėliau A. K. jam pasakė, kad buvo sumuštas A. R.. Išėjęs į namo koridorių, matė ant grindų sužalota koja ir kruvinu veidu gulintį A. R.. Šis sakė, kad jį sumušo B. G.. A. K. apiprausė nukentėjusiojo veidą ir netrukus atvyko medikai;
- liudytojos Justinos Žižytės parodymais, jog dirba VšĮ Joniškio ligoninėje ortopede-traumatologe. Ji priėmė ir gydė nukentėjusįjį A. R., kuriam buvo nustatytas blauzdos kaulų, t.y. blauzdikaulio ir šeivikaulio, lūžis;
- liudytojo R. B. parodymais, kad 2012-07-26 kaltinamasis jam parašė SMS žinutę ateiti pasiimti kompiuterio atmintinę. Su kaltinamuoju susitiko apie 22 val. ir nuėjo pas jį į butą. Paskui juos į bendrabučio antrą aukštą užlipo nukentėjusysis, kuris tuo metu buvo neblaivus. A. R. ėjo į A. K. butą, kur nuolat yra vartojamas alkoholis. B. G. liepė nukentėjusiajam eiti namo, tačiau šis į tai nereagavo. B. G. dar kartą pasakius A. R. išeiti, šis kumščiu sudavė kaltinamajam į veido sritį. Gindamasis B. G. sudavė smūgį A. R.. Pamatęs tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą, išėjo namo ir kas įvyko toliau, nematė;
- nepilnamečio liudytojo D. Z. parodymais, kad 2012-07-26 vakare, kartu su nukentėjusiuoju A. R. ėjo į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Užlipus į bendrabučio antrą aukštą, juos pasitiko kaltinamasis, kuris liepė A. R. išeiti. Kaltinamasis B. G. ėmė kabinėtis prie A. R., kumščiu trenkė jam į galvą ar į veidą. Kad kaltinamasis jo nepastebėtų, pasislėpė tamsoje, koridoriuje ir nubėgo pas savo seserį S. Z., gyvenančią tame pačiame name. Ten būdamas, girdėjo A. R. klyksmą ir iš koridoriuje sklindančio triukšmo suprato, kad B. G. muša A. R.. Po muštynių kaltinamasis buvo atėjęs ir į jo sesers S. Z. butą, kur ėmė šūkauti ir koja spyrė į kėdę. Kaltinamasis jam pasirodė išgėręs, tuo metu jis buvo apsimovęs „kerzinius“ batus su metalu priekyje. Koridoriuje R. B. nematė, šis tuo metu žaidė tinklinį parke;
- 2012-07-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta nusikalstamų veikų padarymo vieta – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridorius (1 t., 8-13 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto 2012-12-05 išvada Nr. G 1946/12(04), kurioje nurodyta, kad A. R. padaryta plėštinė žaizda viršutinėje lūpoje, atviras dešinės blauzdos kaulų lūžis, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 32-33 b. l.);
- telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių R. B., išklotinėmis, kuriomis nustatyta, kad 2012-07-26 R. B. su B. G. nebendravo (1 t., 81-86, 91 b. l.).
Kaltinamojo B. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes jis bendrabučio antrojo aukšto koridoriuje, t. y. viešoje vietoje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdydamas visuomenės rimtį. Be to, kaltinamojo B. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes jis suduodamas kumščiu ir spardydamas kojomis nukentėjusįjį sužalojo, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, šios B. G. įvykdytos veikos nėra pagrindo perkvalifikuoti į BK 137 str. 1 d., t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, nes byloje nėra į tai nukreipiančių duomenų. Iš nukentėjusiojo A. R. parodymų matyti, kad konflikto metu kaltinamasis B. G. jam ne tik sudavė ranka į veido sritį, bet ir spardė jį į įvairias kūno vietas, tuo metu avėdamas kaustytus metalu „baikerio“ batus. Visų pirma, nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis jį spardė, patvirtina byloje pateikta 2012-12-05 specialisto Gregoire Abi Chaker išvada Nr. G 1946/12(04), ir šio specialisto teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog A. R. padarytas atviras dešinės blauzdos kaulų lūžis nėra būdingas griuviminei traumai ir galėjo būti padarytas spiriant į koją buku daiktu, kuo galėjo būti ir batai. Be to, nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis konflikto metu avėjo batus, kaustytus metalu, patvirtina ir teisme apklausti liudytojai A. K., D. Z. ir S. Z., kuri taip pat parodė, jog tą vakarą kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, o šių liudytojų duotų parodymų teisingumu teismas abejoti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo parodymai, kad jis nukentėjusiojo nespardė ir koja A. R. lūžo jiems konflikto metu griūnant, laikytini B. G. gynybine versija, kuria kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, kad kaltinamojo parodymai jam įvykio metu avėjus sportinius batelius, prieštarauja nukentėjusiojo A. R. parodymams, jog kaltinamojo batai buvo kaustyti metalu, o juos taip pat byloje patvirtina ir liudytojų A. K., S. Z. bei D. Z. duoti parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo B. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam B. G., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryti tyčiniai nesunkus ir sunkus nusikaltimai, nusikalstamų veikų stadiją – baigtinė, kaltinamojo asmenybę – teismo anksčiau neteistas, 2009 m. rugsėjo 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (1 t., 105-112 b. l.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (1 t., 116-120 b. l.), yra nedirbantis, augina ir išlaiko mažametę dukrą M. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei mažametę sugyventinės dukrą D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., 42-43), prižiūri neįgalią močiutę O. S., kuriai neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (2 t., 44 b. l.), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Dėl šių aplinkybių bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytus nusikaltimus paskyrus arešto ir laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis, atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, skirtinas mažesnis, nei sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis.
Nukentėjusysis A. R. byloje pareiškė kaltinamajam B. G. civilinį ieškinį ir patikslintus ieškinius dėl 1360,93 Lt turtinės ir 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 178-182 b. l., 2 t., 10-18 b. l., 59-61 b. l.)
Prašomą priteisti 1360,93 Lt turtinę žalą dėl patirtų gydymosi išlaidų, nukentėjusysis pagrindė teismui pateiktais rašytiniais duomenimis. Nors kaltinamasis B. G. su nukentėjusiojo ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutiko ir ginčija patirtos žalos dydį, tačiau kaltinamasis nepateikė jokių duomenų, rodančių nukentėjusiajam patyrus mažesnę žalą, nei jis prašo iš jo priteisti, todėl A. R. patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. R. priteistina 1360,93 Lt suma.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis formuojama teismine praktika, teismas, priteisdamas asmeniui padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į žalą patyrusio, bet ir į pagrįstus žalą padariusio asmens interesus, t. y. į jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusio ir už žalą atsakingo asmens skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių teisėjų kolegijų nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006). Patikslintame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad buvo sunkiai sužalotas, buvo spardomas kaltinamojo ir tada, kai koja jau buvo sulaužyta, todėl kojos kaulai buvo sutrupinti, pateko infekcija. Kentėjo labai didelius skausmus tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ir po jo, iškentė iš viso tris operacijas. Tikėjosi, kad sužalojimo pasekmės nebus tokios skausmingos, tačiau operuota koja sunkiai gijo, liko skausminga, dėl ko nukentėjusysis iki šiol vaikšto su ramentais ir negali kojos priminti. Sužalotą koją nuolat skauda, jis negali be skausmo paeiti, netgi gulėti. Po sužalojimo turėjo kęsti skausmą nuo kiekvieno judesio, tapo neįgalus. Neturtinę žalą sudaro jo patirtas skausmas nusikaltimo metu, operacijų ir gydymosi laikotarpiu, kuomet nukentėjusysis turėjo skausmą malšinti vaistais, taip pat jo pašlijusi sveikata, neįgalumas, nepatogumai buityje dėl negalėjimo dirbti, atsiradęs nerimas ir įtampa. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiajam A. R. patyrus neturtinę žalą, tačiau laiko, kad pareikštas patikslintas ieškinys dėl prašomos priteisti neturtinės žalos sumos nėra pagrįstas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesus, pastarojo finansinę padėtį. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, sukeltas pasekmes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, į kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad protingas ir teisingas, atitinkantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajam, yra 10000,00 Lt, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 9989,16 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, prašydama iš kaltinamojo B. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 9989,16 Lt žalos už A. R. gydymą (1 t., 51-54 b. l.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad kaltinamasis B. G., kuris teismo pripažintas įvykdęs nusikalstamas veikas, kurių metu buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, būtų atlyginęs 9989,16 Lt žalą civiliniam ieškovui, patirtos žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais duomenimis, todėl ši suma iš kaltinamojo priteistina.
Iš kaltinamojo taip pat priteistina 950,00 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam A. R., teiktos jam pagal tarnybos 2013-03-28 sprendimą Nr. SP-1061 (7.0938), išlaidų (2 t., 117 b. l.).
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo gydymo stacionare ligos istorijos Nr. N-4591/311/667/312, 16 lapų, N-4842/328/705/330, 13 lapų, ir N-5350/355/760/361/833/395, 23 lapai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos VšĮ Joniškio ligoninei.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298, 301 – 302 str., str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308 str., str., teismas
nusprendė:
B. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nubausti:
pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
pagal BK 284 str. 1 d. 30 (trisdešimties) parų areštu.
Taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., B. G. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžia laikyti kaltinamojo B. G. sulaikymo laiką.
Nukentėjusiojo A. R. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš B. G. 1360,93 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt litų 93 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. R. naudai.
Priteisti iš B. G. 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. R. naudai.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš B. G. 9989,16 Lt (devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 16 ct) žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteisti iš B. G. 950,00 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamajam B. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo A. R. gydymo stacionare ligos istorijas Nr. N-4591/311/667/312, 16 lapų, N-4842/328/705/330, 13 lapų, ir N-5350/355/760/361/833/395, 23 lapai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ Joniškio ligoninei.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.