Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Centro poliklinikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Centro poliklinikai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Graina“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Limeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės VšĮ Centro poliklinikos sprendimus pripažinti UAB „Graina“ pasiūlymą atitinkančiu viešojo pirkimo „Diagnostikos reagentų ir kitų laboratorijai reikalingų darbo priemonių (įskaitant analizatoriaus panaudą su jų technine priežiūra) pirkimas“, pirkimo Nr. 188353, (toliau – ir Pirkimas) dokumentų reikalavimus, įrašyti UAB „Graina“ pasiūlymą pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu ir pripažinti laimėjusiu; įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti dalyvio UAB „Graina“ pasiūlymą ir jį atmesti. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 21 Pirkimo dalies procedūras; įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties su 21 Pirkimo dalies laimėtoju, o esant sudarytai Pirkimo sutarčiai – sustabdyti jos vykdymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – sustabdė 21 Pirkimo dalies procedūras, įpareigojo atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties su 21 Pirkimo dalies laimėtoju, o sutarčiai esant sudarytai – sustabdyti jos vykdymą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju neigiamos pasekmės būtų didesnės, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ginčą išnagrinėjus iš esmės paaiškėtų, kad Pirkimo sutartis sudaryta su neteisėtai išrinktu Pirkimo laimėtoju, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo objekto reikalavimų, tuo labiau, kad Pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu – su pacientams teikiamų sveikatos apsaugos paslaugų kokybe. Be to, Pirkimo objektas yra didelės vertės, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl šiuo atveju galėtų būti pažeistas racionalaus lėšų panaudojimo principas. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog Pirkimas vykdomas nuo 2017 m. birželio 12 d., o atsakovė šiuo metu tinkamai teikia pacientams sveikatos priežiūros paslaugas ir atlieka visus reikalingus hematologinius tyrimus.Teismas pažymėjo, jog sustabdžius Pirkimo procedūras, jos nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui. Priešingu atveju sutartis būtų sudaryta su tiekėju, galimai pateikusiu Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, tad priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir panaikinus atsakovės sprendimus dėl laimėtojo nustatymo turėtų būti sprendžiami klausimai dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo. Taip iš esmės būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė VšĮ Centro poliklinika atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tenkinus ieškovės ieškinį būtų sprendžiamas klausimas dėl Pirkimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, taip pat ji galėtų prašyti žalos atlyginimo. Šiuo atveju Pirkimo objektas yra dalus, todėl sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas nebūtų apsunkintas.Teismas nutartyje nieko nepasisakė dėl viešojo intereso Pirkimo objektu, nepagrįstai suabsoliutindamas tik viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi. Nagrinėjamo Pirkimo objektas užtikrina vienos iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės dalių – pacientų – poreikius sveikatos apsaugos srityje, todėl būtent jo neatidėliotinas įsigijimas turėjo būti laikomas svarbesne vertybe. Šiuo metu perkančioji organizacija yra priversta supaprastintų pirkimų pagrindu įsigyti prekes iš ieškovės už didesnę kainą negu yra pasiūlyta trečiojo asmens. Tokiu būdu pažeidžiamas racionalaus lėšų panaudojimo principas. Tuo tarpu ieškovė iš šių sutarčių gauna didelę naudą, kuri ir skatina ją bylinėtis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia ir sukels ne tik ekonominę žalą atsakovei, tačiau ir ekonominę, moralinę žalą visai visuomenei. Nors viešųjų pirkimų byloms taikomi sutrumpinti terminai, praktikoje matyti, kad tokios bylos gali būti nagrinėjamos net ir keletą metų. Ieškovė UAB „Limeta“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė skunde nepateikė jokių argumentų, įrodančių būtinybę kuo skubiau įsigyti Pirkimo objektą. Priešingai, šiuo metu galioja ieškovės ir atsakovės 2018 m. kovo 8 d. sudaryta sutartis dėl papildomų prekių įsigijimo, kuri pilnai apima Pirkimu siekiamas įgyti prekes. Minėtos sutarties galiojimo terminas nėra apibrėžtas, todėl nekyla rizika, jog ji greitai pasibaigs. Pirkimo užbaigimo skubos nebuvimą patvirtinta ir tai, kad Pirkimas buvo paskelbtas dar 2017 m. birželio 12 d., tačiau Pirkimo procedūros iki šiol nėra baigtos. Papildomų prekių įsigijimo poreikis atsirado ir pirmoji papildoma sutartis su ieškove buvo sudaryta dar 2017 m. rugsėjo 21 d., todėl akivaizdu, jog laikinosios apsaugos priemonės nesąlygojo papildomų sutarčių sudarymo poreikio. Nepagrįstas atsakovės teiginys, jog papildomomis sutartimis įsigyjamos prekės yra žymiai brangesnės ir dėl to ji patiria ekonominę žalą. Organizuodama supaprastintus pirkimus atsakovė gali kviesti juose dalyvauti ne tik ieškovę, bet ir kitus šioje rinkoje veikiančius tiekėjus. Aplinkybė, jog atsakovė papildomas prekes perka būtent iš ieškovės rodo, jog tokioje situacijoje jos pasiūlyta kaina yra geriausia. Aplinkybė, kad ieškovė galėtų reikalauti žalos atlyginimo, nepaneigia fakto, jog galimybė jai sudaryti Pirkimo sutartį, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų apsunkinta. Jei trečiasis asmuo įvykdytų dalį sutarties, tai galėtų būti laikoma ieškovės nuostoliais ir jiems atlyginti turėtų būti organizuojamas naujas teisminis procesas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju apeliantė VšĮ Centro poliklinika kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – UAB „Limeta“ ir UAB „Graina“ sąnaudų skaičiavimo lentelę, o ieškovė UAB „Limeta“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą – 2017 m. rugsėjo 21 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, 2018 m. kovo 8 d. kvietimo dalyvauti apklausoje kopiją, 2018 m. kovo 26 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Atsižvelgęs į tai, jog šiais dokumentais šalys įrodinėja (ne)reikalingumą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teismas juos priima į bylą. Pažymėtina, kad atsakovė atskirajame skunde prašo jos pateiktą naują įrodymą – sąnaudų skaičiavimo lentelę, kuri teismų informacinėje sistemoje LITEKO nurodoma kaip neviešinama, pripažinti konfidencialia informacija ir nevieša bylos medžiaga vadovaujantis CPK 10 str. 4 d.. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šis klausimas turėtų būti išspręstas bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo, kadangi ieškiniu ginčijamas trečiojo asmens pasiūlymo kainos teisėtumas bei pagrįstumas ir minėtas įrodymas gali turėti reikšmės bylos nagrinėjimui iš esmės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. (CPK 423⁷ str. 2 d.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Šiuo atveju atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog egzistuoja pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atskirajame skunde įrodinėja, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai pažeidžia viešąjį interesą pirkimo objektu, nes egzistuoja neatidėliotina būtinybė kuo skubiau įsigyti perkamas prekes. Įvertinęs bylos medžiagą bei šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė VšĮ Centro poliklinika organizuoja viešąjį pirkimą „Diagnostikos reagentų ir kitų laboratorijai reikalingų darbo priemonių (įskaitant analizatoriaus panaudą su jų technine priežiūra) pirkimas“. Pirkimo objektas – laboratoriniai reagentai ir eksploatacinės medžiagos hematologiniams tyrimams. Pirkimo objektas suskirstytas į 75 dalis. 21 Pirkimo dalyje „Hematologiniai tyrimai trijų dalių leukocitų diferenciacijos analizatoriumi (7 vnt.); hematologiniai tyrimai 5 dalių leukocitų diferenciacijos analizatoriumi (4 vnt.) ir rotorinės vartyklės ( 4 vnt.)“, kuri aktuali šio ginčo atveju, perkami reagentai ir papildomos tyrimo priemonės maksimaliam 704 000 hematologinių tyrimų skaičiui. Pirkimo sutarties trukmė – 36 mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, ne nepasisakė apie vieną iš dviejų minėtų viešųjų interesų, o tiesiog sprendė, kad viešasis interesas pirkimo dalyvių sąžiningu varžymusi yra svarbesnis. Apeliantės nurodyta Pirkimo objekto sąsaja su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei egzistuojančiu visuomenės interesu gauti tinkamos kokybės paslaugas pati savaime nedaro visuomenės intereso Pirkimo objektu svarbesniu už interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi. Iš esmės visi viešieji pirkimai yra susiję su visuomenei svarbių objektų įsigijimu. Nagrinėjamu atveju nors ir laikytina svarbia aplinkybė, jog pastovi sutartis su Pirkimo objekto tiekėju šiuo metu yra jau pasibaigusi ir prekės, tikėtina, gali būti brangiau perkamos pagal laikinas sutartis, ji tik patvirtina faktą, kad visuomenės interesas Pirkimo objektu ginčo nagrinėjimo metu yra užtikrintas. Tuo tarpu galimi finansiniai nuostoliai, kuriuos atsakovė patiria sudarinėdama papildomas sutartis, negali būti svarbesni už tikslą skaidriai bei sąžiningai vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei išrinkti laimėtoją. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų papildomų sutarčių dėl prekių įsigijimo, jos buvo sudaromos dar gerokai anksčiau, nei byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl sutiktina su ieškove, kad skundžiama nutartis nelėmė šių atsakovės galimų finansinių nuostolių. Be to, iš atsakovės papildomai pateiktos sąnaudų lentelės negalima daryti pagrįstų išvadų apie tikslius jos nuostolius, kadangi nesant priimto teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra aišku, ar trečiojo asmens pasiūlyta kaina Pirkimui yra reali. Neatmestina ir aplinkybė, kad perkančiosios organizacijos nuostoliai, teismui patenkinus ieškovės ieškinį bei panaikinus sudarytą Pirkimo sutartį, būti žymiai didesni nei tik šiuo metu mokama galimai didesnė prekių kaina, kadangi Pirkimo procedūros turėtų būti organizuojamos iš naujo, tuo metu turėtų būti vėl sudaromos laikinos sutartys, o ieškovė galėtų pretenduoti į nuostolių atlyginimą. Tuo tarpu ieškovė, pagrįstai tikėjusis būti pripažinta Pirkimo laimėtoja, būtų pastatyta į tokią padėtį, kai įrodžiusi savo argumentų teisingumą turėtų iš naujo dalyvauti atsakovės VšĮ Centro poliklinikos organizuojamame pirkime. Nurodytos aplinkybės ir argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo pagrindą ir svarbą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kas ir buvo konstatuota skundžiamoje nutartyje. Be to, reikšminga laikytina ir aplinkybė, jog pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pirmosios instancijos teismas nagrinėjantis šalių ginčą iš esmės yra paskyręs byloje teismo posėdį 2018 m. gegužės 9 d., todėl labai tikėtina, kad neilgai trukus teisme bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovės ieškinį, jis turi galimybę sprendime panaikinti ir taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.