Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-171-538/2016

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova (Proceso Nr. 2-06-3-15415-2016-4) Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.4.5.7.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. V., A. Ž., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolė V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2015-06-29 gautas bankroto administratorės prašymas dėl pareiškėjo V. V. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kuriame nurodyta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ bei AB Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nesutiko su kai kuriomis mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano sąlygomis. Abu kreditoriai nurodė, kad reikia atlikti nekilnojamojo turto vertinimą už paslaugas apmokant iš lėšų gautų pardavus turtą, nepritarė 4220 Eur administravimo išlaidų sumai bei nesutiko su suma, nustatyta V. V. būtiniems poreikiams tenkinti. Administratorė pažymėjo, kad kreditoriams nesutinkant su mokumo atkūrimo plano projektu buvo nuspręsta šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą. Kreditoriai Nordea Bank AB Lietuvos skyrius ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad administratorė neteisėtai siekia sušaukti pakartotinį susirinkimą, todėl kreditoriai nebalsuos ir paragino atšaukti planuojamą pakartotinį susirinkimą. Administratorė, įvertinusi didžiausių kreditorių poziciją, pakartotinį susirinkimą atšaukė. Bankroto administratorės manymu, mokumo atkūrimo planas atitinka visus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje įvardytus reikalavimus, todėl prašo teismo patvirtinti V. V. mokumo atkūrimo plano projektą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės skundžia nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nutarties dalies, kuria nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2015-06-25 vyko V. V. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas mokumo atkūrimo plano tvirtinimas. Šio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai Nordea Bank AB Lietuvos skyrius ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditorių susirinkime nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi ir argumentuoja, kad teismas patvirtino planą, kuriame nurodytos nepagrįsto dydžio bankroto administravimo išlaidos, iš esmės jokių mokėjimų kreditoriams, neskaitant lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą, nėra numatyta. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

FABĮ 12 straipsnyje yra nustatyti privalomi bankroto administratoriui veiksmai, kuriuos bankroto administratorius turi atlikti vykdydamas savo funkcijas. Pažymėtina, jog FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją. Jeigu bankrutuojantis fizinis asmuo turi realizuotino turto, bankroto administratoriui atsiranda papildomų pareigų.

Kaip matyti iš administratoriaus ataskaitos apie paslaugas ir jų įkainius (b. l. 16), bei kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administratorius bankroto procese disponuos fizinio asmens turtu (kuris plano vykdymo laikotarpiu gali atsirasti) ir depozitinės sąskaitos lėšomis įstatymo nustatyta tvarka, atliks plane numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkys visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvaus kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teiks duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas, gins fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, atliks kitas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas funkcijas pareigas. Taip pat administratorius privalės vykdyti bankrutuojančio asmenų kontrolę, kas pusmetį pateikti ataskaitą, tikrinti, ar bankrutuojantis asmuo siekia gauti daugiau pajamų, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorių siūloma 2630 Eur (įskaitant mokesčius) suma, t. y. 43,83 Eur per mėnesį (įskaitant mokesčius), yra nepakankama. Be to, bankrutuojantis asmuo turi nekilnojamojo turto, kuris bus realizuotas vykdant mokumo atkūrimo planą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismų praktiką, protingumo ir sąžiningumo principus, konstatuotina, kad 3350 Eur, t. y. 55,83 Eur per mėnesį, įskaitant mokesčius, administratoriaus atlyginimas visam bankroto laikotarpiui nelaikytinas per dideliu atlyginimu bankroto administratoriui (CK 1.5 straipsnis).

Apeliantas argumentuoja, kad FABĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostata, jog pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės nereiškia, kad administratorius gali gauti minėto dydžio atlyginimą už turto pardavimą. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia. Taigi esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pripažintina, kad apmokėjimas administratoriui už turto pardavimą negali viršyti 15 procentų gautos sumos ar parduoto turto vertės, tačiau tai niekaip nesusiję su bendromis kasmėnesinėmis bankroto administravimo išlaidomis, tai papildomai mokama suma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą nutartį, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.