Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2016-01-21 · Byla Nr. M1-43-424/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
M1-43-424/2016
Teisminio proceso Nr.
1-87-2-00330-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
R. F.
Advokatai
Žana Kozliakienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-43-424/2016Teisminio proceso Nr1-87-2-00330-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.14 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. sausio 21 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja RamunėValiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,gynėjai advokatei Žanai Kozliakienei,teismo ekspertui psichiatrui I. R.,nukentėjusiajai R. F.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir LR BK 145 str. 1 d.,

J. F. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išsituokusiam gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydomam Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, LR piliečio, ruso, turinčio vidurinį išsilavinimą, bausto administracine tvarka, neteisto.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. F. 2012-12-05, apie 04.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie motinos R. F. spyrė koja motinai į kojas, po ko ji nukrito ir galva trenkėsi į durų staktą bei susitrenkė nugarą. Šiais savo veiksmais J. F. sukėlė fizinį skausmą savo motinai R. F., t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Taip pat J. F. 2014-05-28, laikotarpyje nuo 12 iki 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ėmė rėkti, grasino savo motinai R. F. kad ją nužudys, sakydamas, kad išteplios ją ant sienos, tuo sudarydamas realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais J. F. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Kaltinamasis J. F. į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas, kadangi pagal Rokiškio psichiatrijos ligoninės, kurioje šiuo metu gydomas kaltinamasis, 2015-12-28 pateiktus duomenis, kaltinamasis dalyvauti posėdyje ir duoti parodymų teisme negali dėl savo psichikos būklės, šiuo metu vyksta intensyvus kaltinamojo gydymas. (b.l. 134)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. F. kaltu dėl padarytos veikos neprisipažino ir parodė, kad susidorojimu motinai R. F. negrasino ir jos nebaugino, o motinos parašytas skundas yra melas. Nurodė, kad gyvena su motina adresu Vytauto g. 20-2, Trakuose. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, bet kartais išgeria. Neprisimena kada tai buvo, bet motina išeidama iš namų pro duris, pati paslydo ir susilaužė koją bei susimušė galvą, o jis motinai koja nespyrė. Nurodė, kad motina pati prie jo kabinėjasi žodžiais, o kadangi kambaryje nėra durų, tai dažnai jis važiuoja į Vilnių, kad pabūtų ramiai ir motina ant jo nerėktų (b.l. 39-40). J. F. 2015-11-09 apklausos metu nurodė, kad pasilieka prie 2014-06-18 duotų parodymų, tai yra, kad motinos nemušė ir jai negrasino. Papildomai nurodė, kad su motina susitaikė ir šiuo metu jų tarpusavio santykiai geri. Nurodė, kad anksčiau su motina kildavo tik žodiniai konfliktai. (b.l. 109-110)

Nors J. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 145 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tačiau tai, kad J. F. padarė nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. F. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad vienas jos sūnus yra V. F., kuriam 50 m., o kitas sūnus J. F., kuriam 47 metai. Apie 25 metus jos sūnus J. F. serga šizofrenija. Jam kas metus bent kartą tenka gydytis psichiatrinėse ligoninėse, tačiau jau metus laiko J. vis atsisako gydytis psichiatrinėje liginėje ir niekaip nepavyksta jo įkalbėti. 2012-12-05 d. namuose buvo abu jos sūnūs. Apie 4 val. ryte ji prabudo, nes V. F. kambaryje užsidegė šviesa. Pamatė, kad J. F., V. kambaryje ima V. daiktus. Tai pamatė ir pats V. F.. V. F. bandė iš J.daiktus atimti, o J. matydamas, kad nesugeba išsinešti daiktų, iš kažkur pagriebė namų raktą ir tuo raktu ėmė smūgiuoti V. į ranką. Ji matydama, kad grumiasi abu sūnūs, šoko jų skirti. Pribėgus, J. spyrė jai į kojas, dėl ko ji nukrito ir krisdama trenkėsi galva į durų staktą. Taip pat labai susitrenkė nugarą. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nurodė, kad nei pareigūnams, nei medikams niekuo nesiskundė, tačiau po įvykusio incidento apie savaitę laiko ją pykino, o vėliau pajuto, kad ima prasčiau matyti. Tada kreipėsi į medikus, kurie po ilgų tyrimų diagnozavo auglį ir dėl to teko išoperuoti akį. Taip pat medikai nurodė, kad auglys atsirado dėl 2012 metais patirtos galvos traumos.

Taip pat nukentėjusioji parodė, kad 2014-05-28 tarp 12-16 val. sūnui J. šildė maistą. J. F. ėmė rėkti, kad jį erzina elektrinės viryklės skleidžiamas garsas, ėmė linkėti, kad ji mirtų ir grasinti sakydamas, kad ją „išteplios ant sienų“. Vėliau J. pavalgė ir gėrė alų, bet visą vakarą iki 16 val. grasino, vis kabinėjosi žodžiais, vis linkėjo mirties, kartojo, kad išteplios ant sienų. Apie 16 val. jis išėjo iš namų ir negrįžo. Nukentėjusioji nurodė, kad nebegali pakęsti tokio nuolatinio sūnaus J. F. terorizavimo, naudojamo psichinio smurto, nusprendė kreiptis į policiją.

Liudytojas V. F. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Yra šventikas. Brolis ir mama gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad 2012-12-05 jis buvo pas savo motiną (duomenys neskelbtini). Tą vakarą nuėjo miegoti, tačiau vienu metu atsibudo ir pamatė, kad nėra jo telefono ir piniginės. Prie jo lovos stovėjo brolis J. F.. Tarpduryje pasirodė mama. Jis pribėgo prie brolio ir jie susimušė. Motina pradėjo juos skirti, tačiau J. F. ją pastūmė ir ji nukrito. Brolis buvo nuvežtas į psichiatrinę ligoninę, tačiau neilgai trukus sugrįžo. Po šio incidento mama skundėsi galvos, nugaros skausmais, pykinimu ir suprastėjusia rega. Mama kreipėsi į medikus, kur po ilgų tyrimų mamai buvo diagnozuotas auglys ir mama neteko vienos akies. Gydytojai nurodė, kad regėjimas R. F. suprastėjo dėl patirtos galvos traumos, o galvos traumą, kaip mama vėliau nurodė, buvo patyrusi 2012-12-05, kuomet jam grumiantis su broliu dėl daiktų, mama stojo jų skirti, griuvo ir susitrenkė galvą bei nugarą. Taip pat liudytojas parodė, kad jam yra žinoma, kad brolis grasino motinai, kad ją nužudys. Parodė, kad kai J. F. nevartoja vaistų, jis yra neadekvatus. Jis mamai grasino 2014-05-28, kai ji jungė viryklę, o jam nepatiko viryklės skleidžiamas garsas. Jis pradėjo mamai priekaištauti, linkėti mirties ir ėmė grasinti jai fiziniu susidorojimu. Parodė, J. F. savo elgesiu kelia grėsmę mamos sveikatai ir gyvybei. Liudytojo nuomone, brolį reikia pastoviai gydyti, nes savo ligos jis nepripažįsta, o motina pati negali priversti jo lankytis pas gydytojus ar vartoti vaistus.

Iš nukentėjusiosios R. F. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK 2014-05-29 pateikto pareiškimo matyti, kad jos sūnus J. F. naudojo prieš nukentėjusiąją psichologinę prievartą ir grasino nužudyti, dėl ko ji prašė nubausti jos sūnų (b.l. 12). Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK KPS tyrėjos L. D. 2014-05-30 pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 87-1-00330-14 (b.l. 15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-07-31 specialisto išvadoje Nr. G 2515/14 (01) nurodoma, kad R. F. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad R. F. 2012-12-05 būtų padaryti kokie nors sužalojimai. 2014-02-13 kairės akies obuolio pašalinimas buvo sąlygotas ne akies ar galvos traumos, o navikinio proceso išplitimo kairės akies obuolyje (b.l. 27-28)

Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. F. ir liudytojo V. F. parodymų, J. F. 2012-12-05, apie 04.00 val., bute, kilus muštynėms tarp J. F. ir V. F. spyrė koja R. F. į kojas, po ko ji nukrito ir galva trenkėsi į durų staktą bei susitrenkė nugarą. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas pažymėjo, kad R. F. iš karto po įvykio dėl patirtų sužalojimų medicininės pagalbos neprašė ir į medicinos įtaigą kreipėsi tik suprastėjus R. F. regėjimui. Nurodytų asmenų parodymai yra nuoseklūs ir papildantys vieni kitus bei įrodo, kad J. F. 2012-12-05 sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, t.y. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. F. 2014-05-28, laikotarpyje nuo 12 iki 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ėmė rėkti, grasino savo motinai R. F., kad ją nužudys, sakydamas, kad išteplios ją ant sienos, tuo sudarydamas realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. padarė LR BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Bylos medžiagoje esančiame 2015-0-10 – 07-30 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-75/2015 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tai yra 2012-12-05 – 2014-05-28 laikotarpiu, J. F. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija ir dėl tuometinės savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu J. F. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dalinė medikamentinė remisija (dalinis savijautos pagerėjimas dėl 2014-12-12 – 2015-01-06 taikyto stacionarinio gydymo). Ekspertizės akte nurodoma, kad dėl savo psichikos sveikatos būklės J. F. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei dalyvauti teisme, tačiau dėl patologinių mąstymo, emocijų, valios ir interesų sferos pokyčių, jo parodymus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. Psichikos sutrikimo paūmėjimo atveju J. F. negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu. J. F. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos įstaigoje (b.l. 83-86)

Ekspertas I. R. patvirtino ekspertizės akte pateiktą išvadą ir nurodė, kad kaltinamasis J. F. nusikaltimų padarymo metu ir dabar serga lėtine psichine liga ir jam reikalingas gydymas. Eksperto nuomone, kaltinamajam reikalingas ambulatorinis gydymas, kadangi šiuo metu J. F. gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje pagal teismo nutartį ir po šio gydymo jis toliau gali gydytis ambulatoriškai.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas J. F. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (LR BK 17 str.).

Iš Kauno apylinkės teismo 2015-06-03 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. M1-1391-825/2015 matyti, kad J. F. pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs LR BK 285 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. (b.l. 135-136) Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2015-12-28 raštu nurodė, kad J. F. yra taikomas aktyvus gydymas, dėl ko jo dalyvavimas teismo posėdyje negali būti produktyvus (b.l. 133) Nagrinėjamų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad nukentėjusioji R. F. parodė, kad jos sūnus J. F. atsisako gydytis psichinę ligą, vartoja alkoholį, dėl ko jo liga ypač paūmėja. Taip pat pažymėtina, kad liudytoju apklaustas V. F. nurodė, J. F. savo ligos nepripažįsta ir liudytojas nemano, kad jo motinai pavyktų J. F. įkalbėti gydytis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į J. F. nustatytą diagnozę, jo socialinį pavojingumą, į nukentėjusiosios ir liudytojo duotus parodymus, aplinkybę, kad šiuo metu įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo nutartimi J. F. yra paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat į tai, kad teisme gauta Rokiškio psichiatrijos ligoninės išvada, kurioje nurodoma, kad šiuo metu J. F. taikomas aktyvus gydymas, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonę – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu J. F. yra gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, priverčiamosios medicinos priemonės taikymas šioje byloje skiriamas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Bylos medžiagoje esančiais duomenimis, 2014-06-18 prokurorės Indrės Petkevičiūtės nutarimu kaltinamajam J. F. buvo paskirta kardomoji priemonė – įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 41); 2014-06-18 prokurorės Indrės Petkevičiūtės nutarimu kaltinamajam J. F. taip pat buvo paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.l. 42). Teismui nagrinėjamoje byloje kaltinamajam J. F. paskyrus priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nurodytų kardomųjų priemonių taikymas nėra tikslingas ir teismo nutarčiai įsiteisėjus, 2014-06-18 nutarimais taikytos kardomosios priemonės - naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 17, 98 str. 3 d., BPK 395, 403-404 str.,

nutarė:

pripažinti, kad J. F., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 145 str. 1 d. ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Priverčiamąsias medicinos priemones J. F. taikyti iki jis pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė bei išnyks jo pavojingumas.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti J. F. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja R. V.