- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- eI3-8205-780/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01634-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Kėdainių rajono Taujankos medžiotojų
- Atsakovas
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- M. S., K. S.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kėdainių rajono Taujankos medžiotojų būrelio skundą atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. ir K. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kėdainių rajono Taujankos medžiotojų būrelis skundu prašo panaikinti 2023-04-20 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimo Nr. ŽS-7 ir įpareigoti iš naujo įvertinti V. J. S. kukurūzų pasėliui padarytą žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija (toliau – Komisija) surašė 2022-11-17 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 55 (toliau – Aktas ) dėl V. J. S. kukurūzų pasėliui padarytos žalos. Komisija Akte nurodė, jog kukurūzų pasėlio sklypo bendras plotas 6,04 ha, pažeidimas nustatytas 5,972 ha plote, sunaikinta 60,95 procentų. Tačiau Akto Priede Nr. 1 yra fiksuota, kad bendras pasėlių pažeistas plotas sudaro 3,5775 ha. Akte taip pat užfiksuota, kad pasėlis piktžolėtas, lauko pakraščiuose kukurūzai žemi, burbuolės smulkios.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI3-4840-423/2023, kuriuo prašė panaikinti Sprendimą 2. Tačiau 2023-06-13 nutartimi (toliau – Nutartis) teismas atsisakė priimti patikslintą skundą dėl Sprendimo 2 ir nutartyje, be kita ko, nurodė, kad šis atsisakymas priimti patikslintą skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.
Pareiškėjas sąžiningai ir operatyviai naudodamasis savo teisėmis, pateikė šį skundą dėl Sprendimo 2.
Laisvėje gyvenančių gyvūnų padarytos žalos atlyginimą šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – Medžioklės įstatymas) ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti metodika (toliau – Metodika), redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2015-01-22 įsakymu Nr. D1-69/3D-36.
LVAT yra nurodęs, kad nuostolių skaičiavimo komisija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame nurodyti konkretų apskaičiuotos žalos dydį. Būtent toks nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, teismas kartu turi įvertinti ir šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar priimtų tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą. Taigi pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą 2, tuo pačiu išdėsto argumentus dėl tarpinio (procedūrinio) Akto 1 nepagrįstumo bei neteisėtumo.
Metodikos 9 punktas nustato, kad pasėlio pažeidimo intensyvumas gali būti mažinamas įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą).
Priimant Sprendimą 2 dėl Akte nustatytos žalos, Komisija privalėjo įvertinti ir pačio apžiūrėto V. J. S. pasėlio būklę. Akte yra fiksuota, kad pasėlis piktžolėtas, lauko pakraščiuose kukurūzai žemi, burbuolės smulkios, tačiau šios aplinkybės priimant Sprendimą 2, taip pat kaip ir priimant Sprendimą 1, iš viso nebuvo įvertintos, tuo pažeidžiant Metodikos 9 punktą. Pareiškėjo nuomone dėl pasėlio būklės (piktžolėtas, lauko pakraščiuose kukurūzai žemi, burbuolės smulkios) apskaičiuojama žala V. J. S. pasėliams turėtų būti mažina 40 procentų.
Teismų praktikoje nurodoma, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, t. y. administraciniame sprendime turi būti nurodytos asmenims nustatytos teisės ir pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai ir kt. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3551-525/2022).
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tiek Aktas, tiek Sprendimas 2 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, jose nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka Metodikos reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti remiantis skunde nurodytais argumentais, kad Sprendime 2 nėra atsižvelgta ir niekaip neaptarti Akte fiksuoti duomenys apie pasėlio piktžolėtumą ir derliaus būklę, taip pažeidžiant Metodikos 9 punktą ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį. Papildomai nurodė argumentą, kad Komisija nepagrįstai į laukinių gyvūnų pažeistą plotą įskaičiavo išvažinėtą keliuką, nes laukiniai gyvūnai negali pažeisti augalų, kurie buvo išvažinėti transporto priemonių.
Atsiliepimas
Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2022-10-09 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Šėtos seniūnija gavo V. J. S. prašymą, kuriame prašoma įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą kukurūzų lauke: žemės sklypo unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypų plotas 6,04 ha, (duomenys neskelbtini)
2022-10-26 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija (toliau – Komisija) surašė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 53.
2022-10-11 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Šėtos seniūnija gavo V. J. S. prašymą, kuriame prašoma įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą kukurūzų lauke: žemės sklypo unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plota 6,04 ha, (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2023-02-07 Komisija sprendimu Nr. ŽS-3 „Dėl V. J. S. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ nurodė: dėl šernų ir tauriųjų elnių padarytos žalos 8 984,87 Eur atlygina medžioklės plotų naudotojas Taujankos medžiotojų būrelis.
2023-04-20 Komisija sprendimu Nr. ŽS-7 „Dėl V. J. S. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ nurodė: dėl šernų ir tauriųjų elnių padarytos žalos 8 882,34 Eur atlygina medžioklės plotų naudotojas Taujankos medžiotojų būrelis.
Motyvuojamoji dalis
Skunde rašoma, kad priimant sprendimą dėl Akte nustatytos žalos, Komisija privalėjo įvertinti ir pačio apžiūrėto V. J. S. pasėlio būklę. Akte yra fiksuota, kad pasėlis piktžolėtas, lauko pakraščiuose kukurūzai žemi, burbuolės smulkios, tačiau šios aplinkybės priimant Sprendimą iš viso nebuvo įvertintos, tuo pažeidžiant Metodikos 9 punktą.
Skunde nurodyta, kad Pareiškėjo nuomone dėl pasėlio būklės apskaičiuojama žala V. J. S. turėtų būti mažina 40 procentų, tačiau Pareiškėjo skunde iš viso nenurodyti argumentai ir motyvai dėl žalos mažinimo 40 procentų, todėl šis skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Ginčijamame 2023-04-20 Komisijos sprendime Nr. ŽS-7 nurodyta, kad sprendimą priėmė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-04-14 įsakymu Nr. AD-1-433 sudaryta komisija, šį sprendimą pasirašė jo priėmime dalyvavę komisijos nariai. Taigi Pareiškėjo ginčijamą administracinį aktą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Komisijos 2022-10-26 ir 2022-11-17 apžiūros aktų pagrindu buvo priimtas 2023-04-20 Komisijos sprendimas Nr. ŽS-7, kuriame yra paskaičiuotas padarytos žalos dydis, vadovaujantis Metodikos nuostatomis: dėl šernų ir tauriųjų elnių padarytos žalos 8 882,34 Eur atlygina medžioklės plotų naudotojas Taujankos medžiotojų būrelis. Komisijos apžiūrų metu visi matavimai buvo atliekami matavimo juosta, kuriai atlikta metrologinė patikra.
Komisijos žalos apskaičiavimas tinkamai pagrįstas faktais bei teisės normomis, atitinka jam keliamus Medžioklės įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo reikalavimus, o pareiškėjas nepateikė jokių Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų, taip pat nenurodė jokių konkrečių teisės aktų, kuriems prieštarautų Komisijos sprendimas.
Ginčijamame administraciniame sprendime (2023-04-20 Komisijos sprendime Nr. ŽS- 7) yra nurodyti pasėlių bendri plotai, sunaikinti plotai procentais, kultūra, derlingumas, taip pat konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą, tai medžiojamieji žvėrys (taurieji elniai, šernai), kad pasėliai auginami laikantis agrotechninių reikalavimų, kad išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nėra, nurodytas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška, apskundimo tvarka, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas administracinis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo.
Komisija nepadarė pažeidimų, kurie galėtų įtakoti Pareiškėjo ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei leido pareiškėjui suprasti Komisijos 2023-04-20 priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jų priėmimo motyvus.
Komisijos 2023-04-20 sprendimas Nr. ŽS-7, kuriame apskaičiuotas pasėliams padarytos žalos dydis, pagrįstas išsamiais skaičiavimais. Komisijos visapusiškai nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina pasėlių pakenkimo būklę ir žalos atsiradimo aplinkybes, reikšmingas žalos apskaičiavimui. Abejoti tiek apžiūros aktuose, tiek pačiame Komisijos sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, fotonuotraukomis, kuriuose matosi pasėlių pakenkimo intensyvumas, nėra jokio pagrindo.
Komisijai suteikta diskrecijos teisė vertinti pasėlių būklę buvo įgyvendinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neigdamas žalos nustatymo aplinkybes jokių įrodymų patvirtinančių priešingai, nei buvo nustatyta Komisijos sprendime, nepateikė. Taigi nėra pagrindo abejoti nustatytų faktinių duomenų, fiksuojant padarytos žalos faktinį dydį, teisėtumu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais ir papildomai nurodė, kad pagal Metodikos 9 punktą derlingumas mažinamas gali būti, bet neprivalomas, todėl Komisija jo nemažino, nes rudeninės piktžolės neįtakojo derliaus, kuris užaugo per vasarą. Dėl įskaičiuoto į pažeistą plotą keliuko atstovai nurodė, kad kukurūzų pasėlis yra visame 6,04 ha lauke, kuriame pagal dokumentus nėra jokio kelio, todėl pažeistas pasėlis buvo taip pat ir išvažinėtame keliuke. Dėl jo įtraukimo į pažeistą plotą susitarė medžiotojų atstovai ir savininkas.
Miręs trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. S., kurio teisių perėmėjais į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenis įtraukti įpėdiniai M. S. ir K. S., prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skunde netiksliai nurodomas Metodikos 9 punkto turinys. Skunde nurodoma, kad „Metodikos 9 punktas nustato, kad pasėlio pažeidimo intensyvumas gali būti mažinamas įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą)“. Tačiau Metodikos 9 punkte yra nustatyta tik Komisijos galimybė - Derliaus netekimui apskaičiuoti naudoti einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, kuris, įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą), gali būti mažinamas.
Metodikos 9 punkte nurodoma, kad pasėlyje pasireiškus piktžolėtumui, užmirkimui, kenkėjų ar ligų išplitimui, vidutinio derlingumo mažinimo procentas apskaičiuojamas taikant šios metodikos 7.2 papunktyje nurodytą formulę. O Metodikos 7.2. punkte yra aiškiai apibrėžiama kaip nustatomas pakenkimo intensyvumas, t. y. įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. T. y. vadovaujantis Metodika pažeidimo intensyvumas nustatomas įvertinant tą patį pasėlį, jo nepažeistas vietas bei pažeistas vietas. T. y. vertinamas pasėlis nėra lyginamas su kokiu nors kitu nepiktžolėtu pasėliu, o yra vertinamas su tyrimo pasėliu, kuris nėra pažeistas.
Pirma, pareiškėjas apskritai nenurodo kodėl vidutinis derlingumas turi būti mažinamas būtent 40 proc., antra, naudojant derlingumo vidurkį jau yra įvertinami visi Kėdainių rajono kukurūzų pasėliai (tiek piktžolėti, tiek nepiktžolėti) apskaičiuojant jų vidutinį derlingumą, todėl remiantis šių duomenų vidurkiu yra įvertintos ir tos aplinkybės, kurias nurodo pareiškėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje Administracinė byla Nr. eI3-8205-780/2023 byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-624/2019).
LVAT yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (šiuo metu VAĮ 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galbūt teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019).
Dėl Komisijos sprendimo atitikimo LR Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams atsiliepime pažymima, kad Komisijos sprendime yra aiškiai nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, t. y. aiškiai nurodyta kokias pareigas turi atlikti Pareiškėjas šio sprendimo pagrindu, t. y. atlyginti žalą Trečiajam suinteresuotam asmeniui; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, t. y. Komisijos sprendime yra detaliai nurodyta kokio dydžio žala buvo nustatyta, kaip ji buvo nustatyta, kaip ji buvo apskaičiuota, detaliai nurodyta ar buvo kokios nors pareiškėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės, detaliai pasisakyta dėl to ar trečiasis suinteresuotas asmuo pats saugojo pasėlius, detaliai pasisakyta ar nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai vertinant trečiojo suinteresuoto asmens patirtą žalą; 6) administracinio sprendimo motyvai, t. y. Komisijos žemės sklypų apžiūros aktuose ir jo pagrindu priimtame sprendime yra detaliai nurodyta kokiu teisiniu pagrindu žala buvo apskaičiuota, nurodytos priežastys ir teisinis pagrindas įpareigojantį pareiškėją atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens pasėliams padarytą žalą, visos Komisijos nustatytos aplinkybės yra susiejamos su atitinkamu teisiniu pagrindu; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Tokiu būdu, priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisijos sprendimas visiškai atitinka LR Viešojo administravimo įstatyme administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisijos apžiūros akte yra fiksuota, kad pasėlis piktžolėtas, lauko pakraščiuose kukurūzai žemi, burbuolės smulkios, tačiau šios aplinkybės priimant Komisijos sprendimą iš viso nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant Metodikos 9 punktą. Dėl šios priežasties, pareiškėjo nuomone, dėl pasėlio būklės apskaičiuojama žala trečiajam suinteresuotam asmeniui turėtų būti mažina 40 procentų.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad V. J. S. pateikė paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (pasėlių deklaracija už 2022 metus), kurioje yra nurodomi duomenys apie žemės sklype, kurio unikalus Nr. 131521-5862, o kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), auginamus pasėlius. Auginamų pasėlių kokybė bei jų atitikimą geros agrarinės būklės reikalavimams, pasėlių atitikimui paraiškoje nurodomiems duomenims atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūrą prie žemės ūkio ministerijos. Jokių pastabų ar taikomų sankcijų dėl netinkamo pasėlio auginimo ar priežiūros Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra gavęs. Todėl Pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, kad kaip nors turėtų būti vertinama tai, kad pasėlis piktžolėtas, lauko pakraščiuose kukurūzai žemi, burbuolės smulkios, ir todėl pareiškėjo argumentas, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas 40 proc. nėra pagrįstas jokiais bylos duomenimis. Priešingai, Komisijos apžiūros akto Nr. 55 priede Nr. 1 prie 2022-11-17 apžiūros akto Nr. 55 yra apmatuoti 21 pasėlio pažeisti laukeliai, kuris sudaro visą pasėlio lauką, kuriame komisija nustatė pažeidimų intensyvumą atsižvelgiant į pažeistus ir nepažeistus augalus.
Pareiškėjas niekaip nepagrindžia, kodėl jo manymu trečiojo asmens patirta atlygintina žala turėtų būti mažinama 40 proc., kas tik patvirtina, kad pareiškėjo pozicija dėl atlygintinos žalos sumažinimo yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiųjų asmenų M. S. ir K. S., perėmusių mirusio V. J. S. teises, atstovas prašė skundą atmesti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais ir papildomai nurodė, kad pareiškėjas savo skundo negrindė argumentu dėl nepagrįstai į pažeistą pasėlio plotą įskaičiuoto išvažinėto keliuko, todėl teismo posėdžio metu negali remtis šiuo argumentu. Be to, deklaruotą pasėlį sudaro visas laukas, o tame lauke važinėja ir medžiotojai, todėl apžiūros metu ir nusprendė abipusiu susitarimu dalį išvažinėto kelio įtraukti į pažeistą lauko plotą. Pasėlio agrarinę būklę vertina NMA, tačiau V. J. S. jokių sankcijų iš NMA dėl netinkamos agrarinės pasėlio būklės nebuvo gavęs, todėl nėra pagrindo šią būklę vertinti skaičiuojant žalą. Be to, Komisija žalos nustatymui naudojo vidutinį derlingumą, kuriame jau yra įvertinti visi Kėdainių rajono kukurūzų pasėliai - tiek piktžolėti, tiek nepiktžolėti, todėl papildomai į pasėlio būklę atsižvelgti nereikia.
Teismas konstatuoja:
2022 m. spalio 19 d. Šėtos seniūnijoje gautas V. J. S. 2022 m. spalio 19 d. prašymas „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“.
2022 m. spalio 26 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija (toliau – Komisija) apžiūrėjo kukurūzų (grūdams) 6,04 ha pasėlių lauką, esantį (duomenys neskelbtini), vietoje ir surašė 2022 m. spalio 26 d. pasėlių apžiūros aktą Nr. 53 (toliau – Aktas Nr. 53), kuriame, be kita ko, fiksuota, kad: žalą kukurūzų pasėlių lauke daro šernai ir taurieji elniai; kukurūzai išlaužyti, burbuolės nulaužytos, apėstos; žala daroma visame pasėlių lauke; nesant bendram sutarimui, nutarta žalos dydį nustatinėti prieš derliaus nuėmimą, apie derliaus nuėmimo datą Komisiją informuojant atskiru pranešimu; agrotechniniai reikalavimai: pasėlis piktžolėtas, lauko pakraščiuose kukurūzai žemi, burbuolės mažos.
2022 m. lapkričio 11 d. Šėtos seniūnijoje gautas V. J. S. 2022 m. lapkričio 11 d. prašymas „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“.
Pareiškėjas dėl Sprendimo 1 pateikė teismui skundą, kuris buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose administracinėje byloje Nr. eI3-4840-423/2023, o Komisijai priėmus Sprendimą 2 pareiškėjas pateikė ir patikslintą skundą nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI3-4840-423/2023 dėl Sprendimo 2, tačiau 2023-06-13 nutartimi teismas atsisakė priimti patikslintą pareiškėjo skundą dėl Sprendimo 2, o bylą dėl Sprendimo 1 nutraukė.
Dėl ginčo dalyko
Apibrėžiant pareiškėjo skundo ir šios bylos dalyką teismas pažymi, kad Sprendime 2 yra suformuluoti du viešojo administravimo subjekto patvarkymai (sprendimai): 1) pripažintas netekusiu galios Komisijos 2023 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. ŽS-3 „Dėl V. J. S. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ (Sprendimas 1); ir 2) išdėstytas nauja redakcija sprendimas „Dėl V. J. S. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“.
Pareiškėjo skundo rezoliucinėje dalyje, lingvistiniu aspektu, nėra labai tiksliai suformuluota, ar prašoma panaikinti visą Sprendimą 2 (abu minėtus patvarkymus), tačiau iš viso skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas neginčija pirmojo Sprendimo 2 patvarkymo, t. y. Sprendimo 2 dalies dėl pripažinimo netekusiu galios Sprendimo 1. Tai akivaizdžiai matyti iš skundo aprašomosios ir motyvuojamosios dalies, kuriose pareiškėjas neginčija, kad Komisija Sprendimu 2 ištaisė Sprendime 1 neteisingai nurodytą pažeistą pasėlio plotą ir nekvestionuoja Sprendimo 1 pripažinimo netekusiu galios.
Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant iš skundo rezoliucinėje dalyje formuluojamo reikalavimo ir naudojamų žodžių linksnių, pareiškėjas skundo reikalavime tiesiog praleido žodį „dalį“. Reikalavimas skunde suformuluotas: „panaikinti 2023-04-20 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimo (pastaba – ne „sprendimą“) Nr. ŽS-7 ir įpareigoti iš naujo įvertinti V. J. S. kukurūzų pasėliui padarytą žalą“. Akivaizdu, jog pareiškėjas neskundžia Sprendimo 2 dalies, kuria pripažintas netekusiu galios Sprendimas 1, nes nereikalauja panaikinti visą Sprendimą 2 (naudoja žodį sprendimo), o siekia tik žalos dydžio perskaičiavimo iš naujo.
Taigi, ginčo dalykas šioje byloje yra Sprendimo 2 dalis, kuria nauja redakcija išdėstytas sprendimas „Dėl V. J. S. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“, t. y. pats žalos paskaičiavimas.
Dėl skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. ŽS-7 „Dėl V. J. S. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ (Sprendimo 2) dalies, kuria nustatytas žalos dydis, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala apskaičiuota netinkamai taikant jos apskaičiavimo metodikos reikalavimus ir priimant nemotyvuotą sprendimą dėl žalos dydžio, nes Sprendime 2 nėra atsižvelgta ir nėra motyvuota kodėl neatsižvelgta į Aktuose Nr. 53 ir Nr. 55 fiksuotus duomenis apie pasėlio piktžolėtumą ir derliaus būklę.
Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Reikalavimus viešojo administravimo subjektų priimamiems administraciniams sprendimams nustato VAĮ 10 straipsnio 5 dalis, kurios 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Sprendimo 2, kuris laikytinas administraciniu sprendimu, dalies atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatoms ir nurodytiems teisėtumo bei pagrįstumo kriterijams, nes pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendime 2 nėra motyvų dėl svarbaus kriterijaus įvertinimo, kuris gali įtakoti skaičuojamos žalos dydį.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-01-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-163/2013). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022).
Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamos Sprendimo 2 dalies tyrimas yra apibrėžiamas tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėjas grindžia skundo reikalavimus ir kuriais grindžiamas Sprendimas 2, vertinimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dar aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022).
LVAT praktikoje akcentuojama, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).
Be to, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021, 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3040-968/2022).
Taip pat LVAT pabrėžia, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą, todėl viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018).
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, nustatantis visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, be kita ko, medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika), detalizuojanti Medžioklės įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d.).
Metodikos 2 punkte nurodyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas.
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams − žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1. p.).
Pagal Metodikos 7 punktą žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas.
Metodikos 8 punktas numato, kad derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal nurodytą formulę.
Metodikos 9 punktas numato, kad derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, kuris, įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą), gali būti mažinamas. Pasėlyje pasireiškus piktžolėtumui, užmirkimui, kenkėjų ar ligų išplitimui, vidutinio derlingumo mažinimo procentas apskaičiuojamas taikant šios metodikos 7.2 papunktyje nurodytą formulę.
Iš aptartų Metodikos reikalavimų matyti, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes - plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir derliaus netekimą. Atitinkamai derliaus netekimui paskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto arba savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas. Tačiau pastarieji dydžiai (žemės ūkio veiklos subjekto arba savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas) gali būti mažinami įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą).
Nagrinėjamu atveju iš pirmiau aptartų Aktų Nr. 53 ir Nr. 55 matyti, kad juose buvo užfiksuota, jog pakenktame plote pasėlis piktžolėtas, lauko pakraščiuose kukurūzai žemi, burbuolės smulkios, t. y. konstatuota atitinkama pasėlio būklė, numatyta Metodikos 9 punkte, kuri gali būti vertinama ir gali turėti įtakos derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamo dydžio mažinimui.
Pažymėtina, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis numato, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama tik tuo atveju, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje.
Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime 2 nėra išreikšta jokia Komisijos pozicija, dėl Aktuose Nr. 53 ir Nr. 55 nurodytos pasėlio būklės ir agrotechninių reikalavimų laikymosi V. J. S. auginant pasėlius, nors Aktuose Nr. 53 ir Nr. 55 užfiksuota, kad pasėlis piktžolėtas, lauko pakraščiuose kukurūzai žemi, burbuolės smulkios, t. y. pasėlis dėl jo būklės galbūt gali neatitikti Komisijos pasirinkto žalos skaičiavimui dydžio - savivaldybės pasėlio vidutinio derlingumo. Būtent vidutinio derlingumo mažinimo ar nemažinimo klausimą, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, Komisija privalėjo įvertinti ir motyvuotai aptarti Sprendime 2 nustatydama žalos dydį. Tačiau įvertinęs skundžiamo Sprendimo 2 turinį teismas konstatuoja, kad Sprendimas 2 nėra tinkamai motyvuotas ir argumentuotas dėl pasėlio būklės įtakos pasirinktam savivaldybės pasėlio vidutinio derlingumo dydžiui taikyti jo nemažinant, nes sprendimas nėra pagrįstas jokiais motyvais kodėl Komisija nusprendė nemažinti Kėdainių rajono savivaldybės kukurūzų (grūdams) pasėlio vidutinio derlingumo - 7,14 t/ha, nors Aktuose Nr. 53 ir Nr. 55 užfiksuota pasėlio būklė, numatyta Metodikos 9 punkte, kuris numato galimybę mažinti vidutinio derlingumo dydį.
Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad Komisijai suteikta diskrecijos teisė vertinti pasėlių būklę buvo įgyvendinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes skundžiamame Sprendime 2 iš viso nėra jokių motyvų ir argumentų, pagrindžiančių Komisijos pasirinkimą nemažinti savivaldybės vidutinio derlingumo dydžio. Viešojo administravimo subjektui suteikta diskreicijos teisė negali būti įgyvendinama nesilaikant įstatymo reikalavimo motyvuotai pagrįsti savo priimamus sprendimus ir tuos motyvus aiškiai nurodyti administraciniame sprendime. Tačiau šiuo atveju Sprendime 2 nenurodyti jokie argumentai kodėl Komisija sprendė, jog pasėlio būklė nėra pagrindas mažinti Kėdainių rajono savivaldybės kukurūzų (grūdams) pasėlio vidutinio derlingumo - 7,14 t/ha. Sprendime 2 apie Metodikos 9 punktą iš viso nėra kalbama, todėl Sprendimas 2 nėra motyvuotas dėl šios Metodikos normos taikymo ar netaikymo šioje situacijoje.
Kaip minėta, administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas, todėl tai, kad Komisija galbūt svarstė šį klausimą ir žino savo argumentus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas 2, nekeičia paties administracinio sprendimo turinio, kuriame Komisijos motyvai visiškai nenurodomi.
Nurodytą Sprendimo 2 trūkumą dėl jo neindividualizavimo ir dėl motyvų trūkumo parenkant šiai situacijai taikytiną pasėlio vidutinio derlingumo dydį tiek atsakovė, tiek tretieji suinteresuoti asmenys bandė pašalinti bylos proceso metu, savo atsiliepimuose į skundą ir teismo posėdžio metu pateikdami argumentus kodėl Metodikos 9 punkte numatyta ir Aktuose Nr. 53 ir Nr. 55 užfiksuota pasėlio būklė neturi įtakos žalos apskaičiavimui ir kodėl ši būklė nėra pagrindas mažinti Kėdainių rajono savivaldybės kukurūzų (grūdams) pasėlio vidutinio derlingumo - 7,14 t/ha, dydį, tačiau, kaip minėta, teismų praktika seniai suformuota tokia, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui ir teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021, 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3040-968/2022). Taip pat primintina, kad viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018), todėl atsakovės bandymas teisminio ginčo metu papildyti skundžiamo Sprendimo 2 motyvus ir perkelti skundžiamo sprendimo pagrįstumo motyvavimą teismui negali eliminuoti fakto, kad pats Sprendimas 2 yra nemotyvuotas ir neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų. Teismas negali ir neturi administracinio sprendimo motyvų nurodyti vietoj viešojo administravimo subjekto, nes teismo funkcija yra patikrinti motyvų, kurie nurodyti administraciniame sprendime pagrįstumą.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas konstatuoja, kad Sprendimo 2 dalis dėl žalos dydžio nustatymo negali būti laikoma tinkamai motyvuotu individualiu administraciniu aktu, iš kurio pareiškėjui būtų aišku kodėl Metodikos 9 punkte numatyta ir Aktuose Nr. 53 ir Nr. 55 užfiksuota pasėlio būklė nėra pagrindas mažinti Kėdainių rajono savivaldybės kukurūzų (grūdams) pasėlio vidutinio derlingumo - 7,14 t/ha, dydį vadovaujantis Metodikos 9 punktu. Pažymėtina, kad tai nereiškia, jog iš naujo nustatant žalos dydį Komisija negali atsisakyti taikyti Metodikos 9 punktą, nes teismas negali įpareigoti vienu ar kitu būdu vertinti konkrečias aplinkybes ir priimti konkretų sprendimą, tačiau Komisijos sprendimas dėl Metodikos 9 punkto taikymo turi būti aiškiai, tinkamai ir pakankamai motyvuotas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, užfiksuotas Aktuose Nr. 53 ir Nr. 55, o Komisijos motyvai turi būti išdėstyti administraciniame sprendime, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktais.
Dėl bylos baigties
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teismas konstatuoja, kad skundžiama Sprendimo 2 dalis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodytas aiškus teisinis ir faktinis pagrindas bei motyvai dėl Metodikos 9 punkto netaikymo, šie skundžiamo sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimto sprendimo esmę, dėl ko sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).
Panaikinus nurodytą Sprendimo 2 dalį atsakovė įpareigotina Komisijoje iš naujo įvertinti V. J. S. kukurūzų pasėliui padarytą žalą (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė ir naują argumentą, kurio nebuvo nurodyta skunde, t. y. - Komisija nepagrįstai į laukinių gyvūnų pažeistą plotą įskaičiavo keliuką, nes laukiniai gyvūnai negali pažeisti augalų, kurie buvo išvažinėti transporto priemonių. Tačiau šis argumentas nėra šios bylos dalykas, nes skundo ir bylos dalyko ribas apibrėžia pareiškėjo skundo pagrindas ir dalykas. Reikšti naujus reikalavimus pareiškėjas gali tik ABTĮ nustatyta tvarka, o pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde rėmėsi tuo tik pagrindu, kad Sprendime 2 nėra atsižvelgta į pasėlio piktžolėtumą ir derliaus būklę bei nėra motyvų kodėl netaikytas Metodikos 9 punktas, bet skundo reikalavimų negrindė aplinkybe dėl nepagrįsto keliuko įtraukimo į pažeistą pasėlio plotą. Savo skundo pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka byloje netikslino ir papildomų skundo pagrindą sudarančių aplinkybių nenurodė, nors pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas - advokatas. Taigi, teismas neturi teisinio pagrindo išeiti už skundo ribų kai skundas nebuvo tikslintas ABTĮ nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėjo atstovas advokatas pateikė 2023 m. lapkričio 27 d. prašymą priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 446,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Advokato prašyme nurodyta, kad ši suma pareiškėjo sumokėta už skundo teismui parengimą – 423,5 Eur, už žyminį mokestį - 23 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas ir teismo sprendimas priimamas jo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės už skundo padavimą sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį ir nurodytą 423,5 Eur sumą už skundo parengimą tenkintinas, nes atstovavimo išlaidų už skundo parengimą suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio.
Tuo tarpu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo advokato pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas, nes nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo skundo nepalaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl teismo sprendimas nėra priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai ir bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos, kadangi teismo sprendimu nėra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (ABTĮ 40 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Kėdainių rajono Taujankos medžiotojų būrelio skundą patenkinti.
Panaikinti 2023 m. balandžio 20 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimo Nr. ŽS-7 „Dėl V. J. S. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ dalį, kuria išdėstytas nauja redakcija sprendimas „Dėl V. J. S. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“.
Įpareigoti atsakovę Kėdainių rajono savivaldybės administraciją iš naujo įvertinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijoje V. J. S. augintų kukurūzų pasėliui padarytą žalą.
Priteisti pareiškėjui Kėdainių rajono Taujankos medžiotojų būreliui 446,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos.
Netenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų M. S. ir K. S. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.