- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- e2YT-3861-819/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04751-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po I. P. (I. P.) mirties.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina S. P. Pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios motinos turtą. Motina turėjo turto dalį su kitais bendrasavininkiais. Būtent S. P. kartu su I. P. (I. P.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgijusi 62/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pareiškėjos tėvas I. P. mirė (duomenys neskelbtini), bet po jo mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir jam nuosavybės teise priklausantis turtas oficialiai nebuvo priimtas nei sutuoktinės S. P., nei dukters – pareiškėjos A. L. Pareiškėja po tėvo mirties nesikreipė nei į teismą, nei į notarą, o turtą pradėjo faktiškai valdyti, todėl mano, kad ji priėmė tėvo palikimą. Po tėvo mirties ji ne tik pasiliko tėvo asmeninius daiktus (nuotraukas, knygas, įrankius ir kitus daiktus), bet ir per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo valdyti ir rūpintis kaip savo 62/100 dalimi Buto. Šias aplinkybes patvirtina komunalinių mokesčių mokėjimai iš karto po pareiškėjos tėvo mirties (mokėjimas už šildymą atliktas (duomenys neskelbtini), mokėjimas uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (duomenys neskelbtini)). Tolimesnį 62/100 dalies Buto valdymą patvirtina ir tas faktas, kad pareiškėja Butą apdraudė.
Paaiškina, kad pareiškėja yra likusi vienintelė I. P. (I. P.) pirmos eilės įpėdinė. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nustatant valdymą turto dalies, atsiradusios po jos tėvo mirties, kad galima būtų ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Turtas paveldėtas faktiškai jį pradėjus valdyti nuo pat tėvo mirties, tačiau mirus motinai atsirado būtinybė įforminti faktinį turto valdymą tam, kad galima būtų jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo pilnavertiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame teismo prašo pareiškėjos A. L. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Nurodo, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo I. P. (I. P.) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. P. (I. P.) paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. L. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ nurodo neprieštarausiantis pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu I. P. buvo santuokoje su S. P., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini). Santuoką jie antrą kartą sudarė (duomenys neskelbtini) (pirmą kartą (duomenys neskelbtini), nutraukė (duomenys neskelbtini)), susilaukė vieno vaiko – pareiškėjos A. L., gimusios (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad po mirties I. P. paliko testamentą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po I. P. mirties notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą buvo pradėta paveldėjimo byla, kas nors pateikė notarui pareiškimą dėl jo palikimo priėmimo. Pagal Testamentų registro duomenis S. P. palikimą priėmė pareiškėja. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad I. P. (I. P.) mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau jo mirties dieną Nekilnojamojo turto registre buvo registruota jo sutuoktinės S. P. nuosavybės teisė į 62/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). S. P. nuosavybės teisė į minėtą Buto dalį buvo registruota (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Byloje nustatyta, kad po I. P. (I. P.) mirties pareiškėja, būdama įstatymine jo įpėdine – jo dukra (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, ji savo tėvo turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjai.
Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama įstatymine I. P. (I. P.) įpėdine, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėja priėmė savo tėvo palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad I. P. (I. P.) mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jo sutuoktinės S. P. vardu nuosavybės teise buvo registruota 62/100 dalis Buto. Ši Buto dalis S. P. įgyta (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tai yra I. P. (I. P.) ir S. P. esant santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad 62/100 dalis Buto, nepaisant nuosavybės teisės į ją registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė I. P. (I. P.) ir S. P. nuosavybė I. P. (I. P.) mirties momentu.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iš karto po I. P. (I. P.) mirties, nuo jos nepraėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų valdyti 62/100 dalis Buto kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai apie nuo (duomenys neskelbtini) jos nuolat atliekamus mokėjimus už 62/100 daliai Buto teikiamas paslaugas (šildymą, elektrą). Įrodymų, paneigiančių, jog šiais aktyviais veiksmais pareiškėja siekė įgyvendinti nuosavybės teisę į 62/100 dalį Buto, byloje nėra. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo, jame nurodomų aplinkybių nepateikė. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų, kad po I. P. (I. P.) mirties mokesčiai už Butui teikiamas paslaugas būtų išieškomi teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis visą 62/100 dalį Buto pareiškėja toliau kaip savo valdo ir po motinos S. P. mirties, ką liudija (duomenys neskelbtini) sudaryta Buto draudimo sutartis su AB „Swedbank“. Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus jos tėvo I. P. (I. P.) palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat tėvo mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.