Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo I. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. 2896 Eur bauda su 14,86 kg oranžinių keramikinių kondensatorių ir 5,92 kg žalių keramikinių kondensatorių konfiskavimu; nutarta transporto priemonę - automobilį „Audi A6“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės techninį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. nubaustas pagal ATPK 210 str. 1 d. už tai, kad jis 2015-04-28 19.36 val., per Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos I. L. vairuojamame automobilyje „Audi A6“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kuro bake plastikiniuose buteliuose gabeno 14,86 kg oranžinių keramikinių kondensatorių ir 5,92 kg žalių keramikinių kondensatorių, kurių vertė – 2140,34 Eur, tuo pažeisdamas Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 ir 41 str.

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto I. L. atstovas advokatas N. V. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės apeliaciniu skundu nesutinka. Atstovas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kontrabandos daiktus per Lietuvos Respublikos sieną gabeno automobilio kuro bake, automobilyje Audi A6 nebuvo įrengtų specialiai kontrabandai gabenti pritaikytų slėptuvių. Pasak advokato, pažeidėjas, matyt ir nenumanė, kad gabena per valstybės sieną 14,86 kg oranžinių keramikinių kondensatorių ir 5,92 kg žalių keramikinių kondensatorių, nes šiuos daiktus į automobilio kuro baką padėjo jo žentas - I. T., kuris automobilio baką panaudojo kaip daiktadėžę daiktams, kurie galėjo būti iš jų šeimos atimti per suintensyvėjusį karinį konfliktą Rytų Ukrainoje ir Donbase. Atstovas mano, kad padaryto administracinio teisės pažeidimo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kontrabandos dalykui paslėpti nebuvo specialiai ruoštasi. Vien tai, kad plastmasiniai buteliai su keramikiniu kondensatoriumi buvo įdėti į kuro baką, savaime nesudaro pagrindo skirti automobilio konfiskavimą (pvz., nutartis byloje Nr. N575-193/2012). Advokatas atkreipia dėmesį, kad analogiškose bylose, t. y. kai per sieną gabentos akcizais apmokestintos prekės, transporto priemonės konfiskavimas nebuvo skiriamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-599/2011; N756-1171/2010; N63-505/2010, N63-1789/2010 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 210 str. 1 d. nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas paskyrė I. L. 2896 Eur baudą su 14,86 kg oranžinių keramikinių kondensatorių ir 5,92 kg žalių keramikinių kondensatorių konfiskavimu bei nutarė transporto priemonę - automobilį „Audi A6“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės techninį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, Vilniaus teritorinė muitinė ginčija papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – neskyrimą.

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ATPK 210 str. 1 d. sankciją yra neprivaloma. Pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama taip pat atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs ir tai, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-622-533/2011).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, nors automobilyje „Audi A6“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengta slėptuvių (b. l. 9), tačiau I. L. gabenti keramikiniai kondensatoriai buvo rasti automobilio kuro bake (b. l. 1, 6-8), t. y. tokioms prekėms gabenti visiškai nepritaikytose vietose, tuo sąmoningai apsunkinant jų aptikimą. Todėl transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, t. y. buvo pažeidimo padarymo priemone, be kurios panaudojimo slapta pervežti tokio kiekio kontrabandinių prekių (14,86 kg oranžinių keramikinių kondensatorių ir 5,92 kg žalių keramikinių kondensatorių) pažeidėjas nebūtų galėjęs. Pažymėtina, kad kontrabandinės prekės buvo rastos tik atlikus detalų automobilio patikrinimą (b. l. 1). Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų sugebėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį kontrabandinių prekių, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės (LAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-5/2011). I. L. nepasirinko rizikuoti ir nešti tokį kiekį kontrabandinių prekių kitu būdu, o gabeno juos, slėpimui panaudodamas automobilio ertmes (kuro baką), neskirtas daiktams sudėti ir gabenti, kas įrodo, jog tokio kiekio keramikinių kondensatorių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus automobilio būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad automobilio konfiskavimui taikyti nėra būtina nustatyti, jog transporto priemonėje buvo specialiai įrengta slėptuvė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. L. neskiriant papildomos nuobaudos – automobilio „Audi A6“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. I. L. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Pažeidėjas savo neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jam nuosavybės teise priklausantis ar tik valdomas ir naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo teisės pažeidėjas sąmoningai nepaiso. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme – turto, kuris buvo kontrabandos įrankis (šiuo atveju lengvasis automobilis), konfiskavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas).

Minėta, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamoje byloje skundžiama administracinė nuobauda turto konfiskavimas susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, pritaikius pažeidėjui automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. Nuosavybės teisių apribojimas vertintinas, kaip proporcingas siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam kontrabandinių prekių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau keramikiniai kondensatoriai vežti daiktams gabenti neskirtoje vietoje, slepiant ir tikintis, kad jie nebus surasti. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.

Remiantis tuo, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo automobilio „Audi A6“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą.

Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria nutarta transporto priemonę - automobilį „Audi A6“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės techninį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui, ir I. L. už Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirti automobilio „Audi A6“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.