Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendžio, kuriuo

E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p. 5 p., jis įpareigotas per 2 (du) mėnesius atlyginti nukentėjusiam turtinę žalą, per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 48 (keturiasdešimt aštuonias) valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti, priteisti iš E. P. 2379,09 Lt (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis litus 09 ct.), Kauno teritorinei ligonių kasai žalos atlyginimo už D. R. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Be to, nuspręsta priteisti iš E. P. 520,00 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos apmokėjimui už nukentėjusiai paskirto advokato darbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, AB ,,Swedbank” bankas, įmokos kodas – 5630. D. R. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti D. R. iš E. P. turtinės žalos atlyginimo 323,08 Lt. (tris šimtus dvidešimt tris Lt. 08 ct.) ir 3000,00 (tris tūkstančius ) litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nuspręsta ieškinius atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad 2013-07-15 apie 17 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė D. R. du ar daugiau smūgių į įvairias kūno vietas, vieną kartą koja spyrė į kairįjį šoną bei sugriebęs rankomis už juosmens trenkė į žemę, dėl ko D. R. buvo padarytas dešinio stipinkaulio galvutės lūžis, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, nugaroje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik nukentėjusiojo D. R. neobjektyviais parodymais, kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis tyčia padarė nesunkų kūno sužalojimą D. R., teismas nerado. Apelianto teigimu, liudytojas R. V. ne tik kad nepatvirtino D. R. parodymų, tačiau parodė priešingai. Nukentėjusysis D. R. neigia spardęs nuteistojo mašiną, tačiau liudytojas R. V. parodė, jog girdėjo kaip jis klausė kuo jam užkliuvo jo mašina. Liudytojas R. V. apibūdino D. R. kaip konfliktinę asmenybę. Teismas, atlikdamas R. V. parodymų analizę, iškraipė juos. Konfliktas tarp nuteistojo ir D. R. vyko viešoje vietoje, tačiau jis nebuvo apkaltintas viešosios tvarkos pažeidimu. Tai patvirtina, kad ne nuteistasis pradėjo konfliktą viešoje vietoje, o pats nukentėjusysis. Be to, nebuvo paneigta nuteistojo versija, kad jis gynėsi nuo D. R. užpuolimo. Nuteistajam D. R. reiškė nepagrįstas pretenzijas, įžeidinėjo, daužė jo automobilį, vartojo smurtą jo atžvilgiu. Nuteistasis buvo priverstas gintis nuo D. R. užpuolimo, nes kitaip apginti savęs ir savo turto jis negalėjo.

Apelianto nuomone, išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad byloje visiškai nėra įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, o nuosprendis priimtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad E. P. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais: paties nuteistojo paaiškinimu, nukentėjusiojo, liudytojo parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

E. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2013 m. liepos 15 d. buvo savo daugiabučio gyvenamojo namo kieme, kur savo automobilio daiktadėžėje ieškojo raktų. Jis sėdėjo automobilyje, bet jo kojos buvo lauke. Prie jo priėjo D. R. ir keikdamasis paklausė, kodėl jis rėkauja naktimis ir trenkė automobilio durelėmis jam per kojas, įspyrė į automobilio galinį sparną. E. P. išlipo iš automobilio, pasakė, kad jis netriukšmauja naktimis, gal šis kažką sumaišė, o R. kumščiu norėjo jam pataikyti į galvą. Jie susistumdė. Gali būti, kad jis porą kartų sudavė D. R., tačiau ir D. R. jam sudavė vieną kartą į smilkinį, tačiau jis niekur nesikreipė. Bijodamas, kad D. R. vėl nepradėtų spardyti jo automobilio, jis suėmė jį rankomis už juosmens ir nustūmė, o R. nukrito ant žemės. Po to jis atsikėlė ir, susiėmęs už rankos, nuėjo. E. P. neneigia, kad galėjo sužaloti R., tačiau tai įvyko ginant save ir savo turtą. Šias aplinkybes nuteistasis patvirtino apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

Nukentėjusysis D. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2013-07-15, apie 17 val. jis išėjo į kiemą. Prie automobilio pastebėjo kaimyną, kurio nei vardo, nei pavardės nežinojo, šiuo metu žino, kad tai E. P.. Kadangi kaimyno namuose išvakarėse buvo triukšmas, jis paprašė, kad šis daugiau naktimis netriukšmautų, ir pagrasino, kad ateityje kvies policiją. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis nesimušė ir nespardė automobilio. Kai jis jau nuėjo tolyn, jį pasivijo E. P., kuris puolė muštis. Rankomis sudavė kelis kartus jam į įvairias kūno vietas. Kai bandydamas nuo jo pabėgti D. R. pargriuvo, kaimynas vieną kartą spyrė jam į kairį šoną, vėliau pagriebė už juosmens, pakėlė ir trenkė į žemę. Nuo to jam lūžo dešinė ranka. Jis su šiuo kaimynu yra anksčiau susipykęs, nes jis buvo nuėjęs pas jį į namus dėl keliamo triukšmo naktimis, prašė netriukšmauti. Mano, kad dėl to ir buvo sumuštas. Apie liudytoją R. V. tai jis gali pasakyti, kad kaip tik su šiuo kaimynu, gyvenančiu toje pačioje laiptinėje ir tame pačiame aukšte jis yra susipykęs irgi dėl jo triukšmavimo naktimis. Po sužalojimo jis ilgą laiką negalėjo normaliai gyventi, negalėjo apsirengti, nusiprausti, pavaldyti, daug kartų važinėjo pas gydytojus, kentė skausmą, negalėjo normaliai bendrauti, buvo operuotas.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad gyvena daugiabučiame gyvenamajame name, pirmame aukšte. Šalia jo gyvena D. R., kuris yra itin konfliktiškas asmuo. 2013 m. vasarą liepos mėnesį, jis sėdėjo virtuvėje ir pro langą pamatė, kad kieme D. R. konfliktuoja su kaimynu Evaldu. D. R. ir Evaldas buvo susikibę rankomis, stumdėsi. Jis išėjo į kiemą. Ten pamatė, kaip D. R. ir Evaldas grįžta nuo garažo pusės. Girdėjo Evaldą klausiant, kuo jam užkliuvo jo mašina, kad šis ją spardo. Kad jie būtų sudavę vienas kitam smūgius, jis nematė. D. R. ėjo kaire ranka prilaikydamas savo dešinę ranką. Jis dar pro šalį einančiam D. R. pasakė, kad jis bus užėjęs ant žmogaus. Taip sakydamas, jis turėjo mintyje, kad D. R. gavo už tai, kad yra konfliktiškas. Su D. R. jie yra artimiausi kaimynai, tačiau santykiai blogi, pykstasi, kadangi D. R. yra jam reiškia pretenzijas dėl to, kad jis triukšmavo, šventė gimtadienį.

Iš 2013-07-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. GI908/13(02) (b. l. 13) matyti, kad D. R. konstatuotas dešinio stipinkaulio galvutės lūžis, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, nugaroje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytom traumos aplinkybėm ir nurodytam traumos laikui, nėra. Dėl dešinio stipinkaulio galvutės lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2013-10-31 Specialisto išvados Nr. G2844/13(02) (b. l. 82) matyti, kad atsižvelgiant į papildomoje užduotyje nurodytas aplinkybes bei sužalojimų lokalizaciją, neatmetama tikimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti D. R. krentant ant žemės pašalinės jėgos poveikyje.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išsamiai išnagrinėjusi bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P. veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Remiantis bylos duomenimis buvo pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis, sugriebęs rankomis, trenkė į žemę nukentėjusįjį, dėl ko pastarajam buvo padarytas dešinio stipinkaulio galvutės lūžis, tokiu būdu sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo nusikalstama kvalifikuota pagal pasekmes – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas netiesiogine tyčia. Todėl išteisinti E. P. ar bylą nutraukti nėra pagrindo.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę ir neteisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais dėl nepakankamai ištirtos nukentėjusiojo versijos dėl triukšmavimo nuteistojo bute įvykio išvakarėse bei dėl provokuojančio paties nukentėjusiojo D. R. veiksmų, kurie iššaukė tarp jų konfliktą. Nors šios aplinkybės nebuvo pilnai ištirtos ir įvertintos, tačiau tai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi šie trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad nukentėjusysis D. R. yra itin konfliktiškas žmogus, linkęs kaimynams reikšti nepagrįstas pretenzijas neva dėl triukšmavimo ar kitų dalykų. Šią aplinkybę patvirtino apeliacinės instancijos teisme liudytojais apklausti D. Š., K. N. ir R. M.. D. Š. paaiškino, kad su nuteistuoju yra kaimynai, jokio triukšmo iš jo buto niekada negirdėjo, o D. R. apibūdino kaip konfliktišką priekabų kaimyną, kuris dažnai kviečia policiją. K. N., kitas nuteistojo kaimynas, taip pat paaiškino, kad iš nuteistojo buto nebuvo girdėjęs jokio triukšmo, o D. R. apibūdino kaip neramų, greitai užpykstantį žmogų, kuris supyksta net jei jis bežvejodamas pagauna didesnę žuvį. Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad iš kaimynų buvo girdėjęs, jog D. R. apspardė nuteistojo automobilį. Liudytoja R. M. paaiškino, kad gyvena bute virš nuteistojo E. P. ir nėra girdėjusi triukšmo naktimis. D. R. ji irgi apibūdino kaip konfliktišką uždarą žmogų.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, šių liudytojų parodymai patvirtina nuteistojo versiją apie tai, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, išgalvotu pretekstu prikibdamas prie nuteistojo ir apspardydamas jo automobilį. Nors šios aplinkybės nepašalina nuteistojo kaltės dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tačiau dėl to yra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę bei mažinti priteistos žalos dydį.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

E. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam laisvės apribojimo bausmę, artimą vidurkiui. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas teismo išvadas dėl paties nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam per daug įpareigojimų, taigi vienas jų (per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 48 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis) šalintinas.

Be to, remiantis analogiškais motyvais, mažintinas ir priteistos neturtinės žalos dydis. Nustatinėjant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Kolegija sutinka, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis kentė skausmą, vartojo vaistus, buvo operuotas, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, negalėjo savęs apsitarnauti, negalėjo bendrauti su draugais ir artimaisiais ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Tačiau, sprendžiant neturinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo elgesį. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kurį visi teisme apklausti liudytojai apibūdino kaip itin konfliktišką, priekabų žmogų. Jis savo neadekvačiu elgesiu iššaukė konfliktą, dėl kurio pats patyrė aukščiau minėtas neigiamas pasekmes. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Turtinės žalos atlyginimo klausimas, kolegijos nuomone, buvo išspręstas teisingai, šioje dalyje keisti nuosprendžio nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam D. R. priteista 323,08 Lt suma yra teisinga ir pagrįsta nukentėjusiojo pateiktais kelionės autobusu bilietais, vaistų pirkimo kvitais. Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo 2379,09 Lt sumai už D. R. gydymą taip pat yra pagrįstas (b. l. 28 – 29) ir priteistas teisingai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.,

nusprendžia:

pakeisti 2014-02-27 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį: panaikinti E. P. teismo nustatytą įpareigojimą per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 48 (keturiasdešimt aštuonias) valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. R. iš E. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.