Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. kaltinamas tuo, kad 2013-07-15 apie 17 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė D. R. du ar daugiau smūgių į įvairias kūno vietas, vieną kartą koja spyrė į kairįjį šoną bei sugriebęs rankomis už juosmens trenkė į žemę, dėl ko D. R. buvo padarytas dešinio stipinkaulio galvutės lūžis, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, nugaroje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2013 m. liepos 15 d. buvo savo daugiabučio gyvenamojo namo kieme, kur savo automobilio Peugeot daiktadėžėje ieškojo raktų. Jis sėdėjo automobilyje, bet jo kojos buvo lauke. Jis šiame name gyveno tik 6 dienas, todėl kaimynų nepažinojo. Prie jo priėjo nukentėjusysis D. R. ir keikdamasis paklausė, kodėl jis rėkauja naktimis ir trenkė automobilio durelėmis jam per kojas , įspyrė į automobilio galinį sparną. Jis išlipo iš automobilio, pasakė, kad jis netriukšmauja naktimis, gal šis kažką sumaišė, o R. kumščiu norėjo jam pataikyti į galvą. Jie susistumdė. Gali būti, kad jis porą kartų sudavė D. R., tačiau ir D. R. jam sudavė vieną kartą į smilkinį, tačiau jis niekur nesikreipė. Bijodamas, kad D. R. vėl nepradėtų spardyti jo automobilio, jis suėmė jį rankomis už juosmens ir nustūmė , o R. nukrito ant žemės. Po to jis atsikėlė ir, susiėmęs už rankos, nuėjo. Jis neneigia, kad galėjo sužaloti Rimkų, tačiau tai įvyko ginant save ir savo turtą. Jis su D. R. pareikštu civiliniu ieškiniu moralinei žalai atlyginti nesutinka, turtinę žalą atlyginti sutinka.

Motyvuojamoji dalis

E. P. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu, nukentėjusiojo, liudytojo parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga:

Nukentėjusysis D. R. paaiškino, kad 2013-07-15, apie 17 val. jis išėjo į kiemą. Prie automobilio pastebėjo kaimyną, kurio nei vardo, nei pavardės nežinojo, šiuo metu žino, kad tai E. P.. Kadangi kaimyno namuose išvakarėse buvo triukšmas, jis paprašė, kad šis daugiau naktimis netriukšmautų, ir pagrasino, kad ateityje kvies policiją. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis nemušė ir nespardė automobilio. Kai jis jau nuėjo tolyn nuėjo, jį pasivijo E. P., kuris puolė muštis. Rankomis sudavė kelis kartus jam į įvairias kūno vietas. Kai bandydamas nuo jo pabėgti D. R. pargriuvo, kaimynas vieną kartą spyrė jam į kairį šoną, vėliau pagriebė už juosmens, pakėlė ir trenkė į žemę. Nuo to jam lūžo dešinė ranka. Jis su šiuo kaimynu yra anksčiau susipykęs, nes jis buvo nuėjęs pas jį į namus dėl keliamo triukšmo naktimis, prašė netriukšmauti. Mano, kad dėl to ir buvo sumuštas. Apie liudytoją R. V. tai jis gali pasakyti, kad kaip tik su šiuo kaimynu, gyvenančiu toje pačioje laiptinėje ir tame pačiame aukšte jis yra susipykęs irgi dėl jo triukšmavimo naktimis. Po sužalojimo jis ilgą laiką negalėjo normaliai gyventi , negalėjo apsirengti, nusiprausti, pavaldyti, daug kartų važinėjo pas gydytojus, kentė skausmą, negalėjo normaliai bendrauti, buvo operuotas. Jis reiškia civilinį ieškinį 15000 Lt. neturtinei ir 192 Lt. turtinei žalai atlyginti.

Liudytojas R. V. parodė, kad gyvena daugiabučiame gyvenamajame name, pirmame aukšte. Šalia jo gyvena D. R., kuris yra itin konfliktiškas asmuo. 2013 m. vasarą liepos mėnesį, jis sėdėjo virtuvėje ir pro langą pamatė, kad kieme D. R. konfliktuoja su kaimynu Evaldu. D. R. ir Evaldas buvo susikibę rankomis, stumdėsi. Jis išėjo į kiemą. Ten pamatė, kaip D. R. ir Evaldas grįžta nuo garažo pusės . Girdėjo E. klausiant, kuo jam užkliuvo jo mašina, kad šis ją spardo. Kad jie būtų sudavę vienas kitam smūgius, jis nematė. D. R. ėjo kaire ranka prilaikydamas savo dešinę ranką. Jis dar pro šalį einančiam D. R. pasakė, kad jis bus užėjęs ant žmogaus. Taip sakydamas , jis turėjo mintyje , kad R. V. gavo už tai, kad yra konfliktiškas. Jis gyvena su D. R., artimiausi kaimynai. Tačiau jiedu neprasilenkia laiptinėje, vis susipykta. D. R. yra jam reiškęs pretenzijas dėl to, kad jis triukšmavo, šventė gimtadienį.

Iš 2013-07-15 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų (b.l. 5-6) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).;

Iš 2013-07-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. GI908/13(02) (b. l. 13) matyti, kad D. R. konstatuotas dešinio stipinkaulio galvutės lūžis, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, nugaroje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytom traumos aplinkybėm ir nurodytam traumos laikui, nėra. Dėl dešinio stipinkaulio galvutės lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2013-10-31 Specialisto išvados Nr. G2844/13(02) (b.l. 82) matyti, kad atsižvelgiant į papildomoje užduotyje nurodytas aplinkybes bei sužalojimų lokalizaciją, neatmetama tikimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti D. R. krentant ant žemės pašalinės jėgos poveikyje.

E. P. veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis , sugriebęs rankomis, trenkė į žemę nukentėjusįjį, dėl ko padarytas dešinio stipinkaulio galvutės lūžis, tokiu būdu sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo nusikalstama kvalifikuojama pagal pasekmes – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, nes jį darydamas suvokė pavojingą savo veikos pobūdį , nors ir nesiekė tokių pasekmių, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti.

Kaltinamojo aiškinimą,- kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, nes gynė save ir savo turtą nuo nukentėjusiojo ,- teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės. Nėra duomenų , kad kaltinamasis būtų patyręs smurtą dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų . Taip pat nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis būtų gadinęs kaltinamojo automobilį, jį spardęs ar kitaip sužalojęs. Kaltinamojo aiškinimą , kad nukentėjusysis spardė jo automobilį ir net jį sulankstė – teismas vertina kritiškai. Tam , kad įspyrus į automobilį, būtų sulankstytos metalinės automobilio detalės, turi būti kieta , kaustyta avalynė , o nusikalstama veika padaryta vidurvasarį, per karščius. Visi bylos dalyviai tuo metu buvo apsiavę vasarinę avalynę, dėl to teismas laiko, kad to padaryti fiziškai nebuvo įmanoma. Be to nesunkus kūno sužalojimo padarymas, tai yra nukentėjusiojo permetimas ant žemės, vyko ne prie automobilio, o kiemo gilumoje, netoli garažų. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai , kad kaltinamasis jį vijosi, tai patvirtina ir liudytojo R. V. parodymai, - kad jis pamatė nukentėjusįjį ir kaltinamąjį grįžtančius nuo garažų pusės. Reiškia kaltinamajam nebuvo jokio reikalo , kaip jis aiškina, ginti savo turto nuo nukentėjusiojo.

Sutinkamai su LR CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Žalos neatlyginus savo noru, asmuo, kuriam buvo padaryta žala, gali kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšt civilinį ieškinį ir reikalauti priteisti žalą.

Turtinei žalai pagrįsti, D. R. pateikė įrodymus - kelionės čekius autobusu, kurių bendra suma – 231,30 Lt (du šimtai trisdešimt vienas litas 30 ct), vaistų pirkimo kvitus 91,78 Lt. sumai. Iš viso turtinės žalos atlyginimo įrodyta 323,08 Lt, sumai. Ši suma priteisina iš kaltinamojo.

LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas , atsižvelgdamas į turtinės žalos dydį, pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę, ir kitas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais.

Nustatinėjant neturtinės žalos dydį, svarbu suprasti, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi.Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis kentė skausmą, vartojo vaistus, buvo operuotas, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, negalėjo savęs apsitarnauti, negalėjo bendrauti su draugais ir artimaisiais. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Teismas nustatė, kad nukentėjusiajam padaryta 3000 Lt. neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo (b. l. 28 – 29) matyti, kad yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 2379,09 Lt priteisimo iš E. P. už nukentėjusiojo asmens gydymą.

Sutinkamai su CK 6.280 str., atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str.1d. 2 p. ir 3 p. nurodyta , kad PSDF biudžetą vykdo valstybinė ligonių kasa prie SAM ir teritorinės kasos. To paties įstatymo 15 str.1d.8p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo sumokėtos iš šio biudžeto lėšų. Šis ieškinys pilnai įrodytas ir tenkintinas.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad nukentėjusiajam D. R. skirta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleidžiamas nuo bylinėjimosi ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Valstybės naudai priteistina suma 520,00 Lt (penki šimtai dvidešimt litų 0 ct) už advokato darbą;

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neigiamai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę , vadovaujantis BK 48 str. 6d. 1p.5 p. įpareigoti per 2 (du) mėnesius atlyginti nukentėjusiam turtinę žalą, per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 48 (keturiasdešimt aštuonias) valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti, priteisti iš E. P. 2379,09 Lt (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis litus 09 ct.), Kauno teritorinei ligonių kasai žalos atlyginimo už D. R. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. P. 520,00 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos apmokėjimui už nukentėjusiai paskirto advokato darbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, AB ,,Swedbank” bankas, įmokos kodas – 5630.

D. R. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti D. R. iš E. P. turtinės žalos atlyginimo 323,08 Lt. (tris šimtus dvidešimt tris Lt. 08 ct.) ir 3000,00 (tris tūkstančius ) litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinius atmesti.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.