Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. K.-P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M.-M. ieškinį atsakovui T. M., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į išklausytą nepilnametės S. M. nuomonę bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, skyriaus vertinimu, ieškinyje pateiktas reikalavimas dėl nepilnametės S. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina atitinka nepilnamečio interesus. Skyriaus vertinimu ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atitinka nepilnametės S. M. interesus ir prašomas priteisti išlaikymas – 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, galėtų būti pakankamas būtiniesiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Klausimą, dėl ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, skyrius palieka spręsti teismui.

Atsakovas T. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo paskutinius trejus metus neprisideda visiškai. Atsakovas su vaiku nebendrauja. Dukra eina į 5 klasę. Mokykloje lanko sporto ir muzikos būrelius. Dukra sveikatos problemų neturi, tik reikalingi akiniai. Ji dar turi sūnų ir laukiasi trečio vaiko, kuriuos turės išlaikyti. Šiuo metu ji gauna išmokas iš Užimtumo tarnybos, vėliau gaus vaikui mokamus pinigus. Pajamos kiekvieną mėnesį skiriasi. Bandė tartis su atsakovu dėl išlaikymo mokėjimo, tačiau jis atsakė, kad neturi pinigų.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Neprieštarauja dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo su mama, vaikui ieškinyje nurodyto išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnametės S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. M.-M. ir atsakovas T. M.. Nepilnametė S. M. šiuo metu gyvena kartu su mama, t. y. ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos, nes ieškovė nedaro kliūčių vaiko tėvui matytis ir bendrauti su dukra.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Ieškovės bei atsakovo nepilnametė dukra S. M. gyvena kartu su motina. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptu doru ir išsilavinusiu žmogumi, bei dukra yra labai prisirišusi prie mamos. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nekyla. Institucijos išvadoje nurodyta ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgiant į išklausytą nepilnametės S. M. nuomonę bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, institucijos vertinimu, reikalavimas dėl nepilnametės S. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina atitinka nepilnamečio interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie ieškovės netinkamą priežiūrą, rūpinimąsi vaiku, nepilnamečio vaiko S. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, t. y. ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo T. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga vidutiniškai apie 600 Eur suma (maistas – 300 Eur, dienpinigiai – 40 Eur, vaistai, vitaminai, medicininės paslaugos – 30 Eur, higienos priemonės – 25 Eur, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui – 35 Eur, pramogos, laisvalaikis (gimtadieniai, kinas, teatras, koncertai, savaitgalio išvykos, vasaros atostogos ir kt.) – 30 Eur, drabužiai, avalynė, aksesuarai – 50 Eur, išlaidos kanceliarinėms priemonėms, mokslams, lavinimo priemonėms – 40 Eur, ilgalaikiai daiktai (baldai, tekstilė, kompiuteris, telefonai ir pan.) – 50 Eur). Tai pat nurodė, kad iš valstybės už vaiką gauna 85,75 Eur, likusi suma, kuri reikalinga patenkinti nepilnametės dukters poreikius sudaro kiek daugiau nei 514 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą 250 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, laukiasi trečio vaiko, gauna išmokas iš Užimtumo tarnybos. Teismo vertinimu, ieškovės prašomo priteisti išlaikymo suma vaikui nėra per didelė ir yra pagrįsta.

Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovo turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. M. nedirba, nekilnojamojo turto, registro duomenimis, neturi, kelių transporto priemonių neturi, nuo 2016 m. gegužės 3 d. deklaravęs išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę. Duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių nėra, jis yra darbingo jauno amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra, todėl leidžia spręsti, jog atsakovo T. M. turtinė padėtis nėra prastesnė nei ieškovės. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaiko poreikius, nesant atsakovo prieštaravimų dėl priteistino išlaikymo dydžio ir jo galimybių mokėti prašomo dydžio išlaikymą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai iš atsakovo T. M. priteistinas išlaikymas dukrai S. M. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).

Ieškovė skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo T. M. išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. sausio mėn., iš viso - 9000 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį (250 Eur x 36 mėn. = 9000 Eur). Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neteikia savo dukrai S. M. išlaikymo nuo 2020 m. sausio mėnesio. Nesant pagrįstų atsakovo prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ar jo dydžio, nenustačius aplinkybių, jog išlaikymą atsakovas savo nepilnametei dukrai minėtu laikotarpiu teikė tinkamai, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė R. M.-M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. pažymos matyti, kad tarnyba, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patyrė 320 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro: 68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 203 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso 271 Eur. Tenkinant ieškinį, iš atsakovo T. M. į valstybės pajamas yra priteistinas 271 Eur žyminis mokestis, 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai) ir 320 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 264, 268–270, 279, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina, t. y. ieškove R. M.–M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų).

Paskirti ieškovę R. M.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą (Pakruojo rūmus).