Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. V., jos atstovei advokatei L. Ž., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui J. P.,

I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, ištekėjusios, turinčios vidurinį išsilavinimą, nedirbančios, neteistos, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2016 m. sausio 14 d. apie 14.30 val., Mažeikių m., prie Skuodo g. 19 namo vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. 1,69 promilių (± 1,7 %) girtumas. Tokiais savo veiksmais I. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. V. neprisipažino padariusi administracinio teisės pažeidimo ir paaiškino, jog nevairavo automobilio, o tik sėdėjo už vairo, o automobilį vairavo jos dukra. Nurodė, jog tą dieną buvo įtempta stresinė situacija su senyvo amžiaus mama ir teta, todėl ji išgėrė. Per pietus ji su savo dukra ir teta važiavo į kaimą pasiimti dokumentų ir prie „Orlen“ degalinės pasibaigė degalai ir automobilis sustojo. Dukra išėjo į namus pasiimti pinigų, o ji perlipo į vairuotojo pusę. Policijos pareigūnai jai nustatė vidutinį girtumo laipsnį, tačiau ji atsisakė pasirašyti ant dokumentų, nes ji nevairavo automobilio.

Liudytojas M. Š. paaiškino, jog 2016 m. sausio 14 d. 14.30 val. važiavo tarnybiniu automobiliu. Važiavo Algirdo gatve ir pamatė, kaip automobilis iš automobilių srauto pasuko į kelkraštį skersai ant kalnelio, taip neįprastai sustojo. Jam pasirodė, kad automobilio sustojimas prilygo nuvažiavimui nuo kelio į pusnį. Jis praleido kitus automobilius ir pasukęs į tą pačią pusę sustojo prie jau sustojusio automobilio. Priėjo prie automobilio, kur prie vairo sėdėjo I. V., o gale - senyvo amžiaus moteris. Jis pasiteiravo vairuotojos, ar viskas gerai, ar reikia kokios pagalbos? Vairuotoja atsakė, jog pasibaigė benzinas. Automobilio variklis neveikė bei spynelėje buvo rakteliai. Vairuotoja elgėsi neadekvačiai ir nuo jos sklido alkoholio kvapas. Vairuotoja neneigė, kad vairavo automobilį, todėl jis iškvietė patrulius. Po kažkurio laiko kažkoks vyriškis atvežė kuro. Patvirtino teismui, jog matė, kaip I. V. vairuojamas automobilis važiavo ir iš srauto nuvažiavo į kelkraštį bei, jog iki to laiko, kol jis privažiavo prie sustojusio automobilio, iš jo niekas neišlipo ir į jį neįlipo.

Liudytojas A. K. parodė, jog gavo pranešimą, kad reikalingas alkotesteris. Atvyko prie „Orlen“ degalinės, kur automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio. Už vairo sėdėjo I. V.. Jo kolegė R. P. atsivedė vairuotoją ir paprašė nusistatyti girtumą. Vairuotoja iš karto atsisakė nusistatyti girtumą, tačiau po to sutiko nusistatyti neblaivumą. Jis paklausė vairuotojos, ar ši vartojo alkoholio, tai ji neneigė, jog vartojo alkoholio. Paklausus, kodėl vairavo, tai vairuotoja atsakė, jog reikėjo. Vairuotoja su alkotesterio parodymais sutiko, tačiau atsisakė pasirašyti ant visų dokumentų, nes teigė, kad pasirašys, kai išblaivės. Kažkuriuo laiku buvo privažiavęs kažkoks vyriškis, kuris atvežė 5 litrų talpos butelį su skysčiu, teigė, jog privežė benzino. Vairuotojos dukra atvažiavo gerokai vėliau, gal po kokios valandos. Dukra nesakė, kad vairavo automobilį. Dukra neigiamai atsiliepė apie mamą, teigdama, jog ir vėl papuolė.

Liudytoja R. P. parodė, jog datos tiksliai nepamena, gavo nurodymą nuvykti, nes kolega yra prie automobilio, kur vairuotoja yra galimai neblaivi. Prie degalinės stovėjo automobilis, už jo vairo sėdėjo moteris. Moteris pateikė dokumentus. Ji paklausė, ar vairuotoja vartojo alkoholį, tačiau vairuotoja nieko neatsakė. Vėliau nusivedė moterį prie tarnybinio automobilio, kur vairuotojai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Matė, kaip kažkoks vyriškis atvežė kuro, kuris pasakė, jog jam I. V. paskambino ir pasakė, kad baigėsi kuras. Po to, ji išvyko į kitą įvykį.

Liudytoja E. U. parodė, jog yra I. V. dukra ir sutinka byloje duoti parodymus. Patvirtino, jog 2016 m. sausio 14 d. apie 14 val. paskambino mama ir paprašė padėti nuvežti ją į kaimą, kad pasiimtų dokumentus. Mama pasakė, jog yra išgėrusi ir negali vairuoti. Ji iš darbo atėjo iki mamos ir išvažiavo į tą kaimą. Prie degalinės „Orlen“ pasibaigė automobiliui kuras ir trūkčiojantį automobilį ji nuvairavo nuo kelio į pusnį. Ji su savimi nebuvo pasiėmusi rankinės, kurioje buvo piniginė, todėl neturėjo pinigų ir išėjo į savo darbą pasiimti piniginės. Tuo metu niekam neskambino. Kol suvaikščiojo jai paskambino iš policijos, kad ji pasiimtų automobilį. Atvykusi prie automobilio policijos pareigūnams nesakė, jog automobilį ji vairavo, tik priekaištavo mamai. Patvirtino teismui, jog ji vairavo automobilį, o ne mama I. V..

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog I. V. buvo neblaivi, tai ji patvirtino teismo posėdžio metu pati bei visi apklausti liudytojai ir byloje esantis asmens blaivumo testo rezultatas, kuriame nurodyta, jog I. V. 2016-01-14 14.34 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas (8 b. l.). I. V. iš esmės ginčija faktą, jog ji transporto priemonę vairavo, nors pažeidimo padarymo metu I. V. sutiko su pažeidimu ir pripažino vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi, nes turėjo reikalų (3 b. l.). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jog ji įvykio metu automobilio nevairavo, o vairavo visai kitas žmogus, t. y. E. U., teismas vertina kritiškai, kaip I. V. siekį išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Š. patvirtino teismui, jog matė, kaip automobilis, kurį vairavo I. V., iš automobilių srauto išvažiavo į šalikelę ir atsirėmė į sniego pusnį, ir jis po kurio laiko praleidęs kitus automobilius, pasuko į tą pačią pusę ir sustojo prie sustojusio automobilio, priėjęs pamatė už jo vairo sėdinčią I. V., su kuria pabendravęs pajuto alkoholio kvapą, todėl informavo policijos budėtoją, kad reikalingas ekipažas, kuris galėtų nustatyti girtumą. Patvirtino teismui, jog kai automobilis sustojo iš jo niekas neišlipo ir į jį niekas neįlipo, nes jis automobilį visada matė, kadangi stovėjo sankryžoje (46-47 b. l.). Liudytojo M. Š. teismui duoti parodymai atitinka bylos aplinkybes bei yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai tai yra R. P. ir A. K., kurie bendravo įvykio vietoje su I. V., kuri būdama vietoje neneigė vairavusi automobilio, kaip ir neneigė, jog buvo vartojusi alkoholio. Liudytojai M. Š. ir A. K. teismui patvirtino, jog dokumentų surašymo metu I. V. pripažino vairavusi automobilį (46, 47 b. l.). Šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl pagrindo netikėti jų parodymais nėra. Be to, liudytojų teismui duoti parodymai atitinka bylos aplinkybes bei yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teismo posėdžio metu duoti liudytojos E. U. parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji yra I. V. dukra bei turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kad I. V. išvengtų atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įvykio vietoje nei administracinėn atsakomybėn traukiamoji I. V., nei atvykusi pasiimti automobilio E. U., policijos pareigūnams neminėjo, jog automobilio nevairavo I. V., o vairavo E. U.. Priešingai, atvykusi E. U., kaip patvirtino pareigūnai, priekaištavo savo mamai I. V., jog ši vėl „papuolė“ (47 b. l.). Teismo posėdžio metu E. U. patvirtino teismui, jog atvykusi pasiimti automobilio priekaištavo mamai, tačiau priekaištavo, jog ši sėdėjo už automobilio vairo, tačiau akivaizdu, jog E. U. atvykusi prie automobilio net nežinojo, kad mama neva sėdėjo už vairo, kadangi tuo metu jos mama buvo policijos automobilyje. Paminėtina ir tai, jog kai M. Š. priėjo prie automobilio, kuriame už vairo sėdėjo I. V., automobilio užvedimo spynelėje buvo palikti rakteliai. Teismo posėdžio metu duotus liudytojos E. U. parodymus, jog transporto priemonę vairavusi ne I. V., o ji, teismas vertina kaip siekimą padėti I. V. išvengti administracinės atsakomybės, ir juos atmeta. Pažymėtina, jog liudytojos E. U. duoti parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir liudytojo M. Š. parodymams, kuris teismui patvirtino, kaip matė, kad I. V. vairuotas automobilis iš automobilių srauto išvažiavo į šalikėlę bei kaip iš automobilio niekas neišlipo ir į jį neįlipo. Iš visų šių įrodymų visumos darytina išvada, kad I. V. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamosios I. V. atstovės advokatės L. Ž. teiginiai, jog pareigūnų tarnybiniai pranešimai, esantys byloje, neatitinka policijos pareigūnų duotiems parodymams teisme neatitinka realybės, nes teismo posėdžio metu liudytojas A. K. patvirtino, jog I. V. neneigė vairavusi automobilio bei neneigė vartojusi alkoholį, tai yra pažymėta ir jo 2016-01-14 tarnybiniame pranešime, taip pat teisme A. K. patvirtino, jog dokumentus I. V. atsisakė pasirašyti teikdama, kad pasirašinės kai bus blaivi, tai yra nurodyta ir tarnybiniame pranešime, be to, posėdžio metu A. K. teismui patvirtino, jog I. V. su pažeidimu sutiko, tai yra nurodyta ir jo tarnybiniame pranešime (5 b. l.). Liudytojo M. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai taip pat patvirtino, jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau akivaizdu, jog uždavus papildomus klausimus apklausos teisme metu liudytojo parodymai yra išsamesni, bet jokiu būdu negalima teigti, jog teisme duoti parodymai prieštarauja tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms. Teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. teigė, kad matė, kaip I. V. vairuotas automobilis iš automobilių srauto išvažiavo į šalikėlę į pusnį, tai taip pat nurodyta ir tarnybiniame pranešime. Taip pat teisme jis patvirtino, jog I. V. neneigė vairavusi automobilio, tuo tarpu tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo nustatyta, kad automobilį vairavo I. V. (6 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pritarti advokatės L. Ž. teiginiams, jog policijos pareigūnų duoti parodymai teisme neatitinka jų surašytiems tarnybiniams pranešimams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas vadovaujasi teisme betarpiškai duotais parodymais, o tarnybiniai pranešimai tik patvirtina liudytojų duotus parodymus teisme.

Teismas priešingai nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole nustatė, jog I. V. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. 1,69 promilių (± 1,7 %) girtumas, 2016 m. sausio 14 d. ne 14.40 val., o 14.30 val., nes M. Š. patvirtino teismui, jog 2016 m. sausio 14 d. 14.30 val. pamatė automobilį, kuris sustojo neįprastoje vietoje, todėl teismas patikslino pažeidimo padarymo laiką.

Kad I. V. padarė šį administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta ne tik liudytojų M. Š., R. P. ir A. K. duotais parodymais, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotos pažeidimo padarymo aplinkybės (3-4 b. l.), asmens blaivumo testo Nr. 6756 rezultatu, iš kurio matyti, jog I. V. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas (8 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurios matyti, jog I. V. nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo iki kol išblaivės (10 b. l.), Mažeikių r. PK pareigūnų M. Š. ir A. K. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos pažeidimo padarymo ir fiksavimo aplinkybės (5, 6 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurio matyti, jog I. V. turėjo teisę vairuoti transporto priemones (9 b. l.), administracinių teisės pažeidimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, jog I. V. paskutinį kartą, t. y. 2012-03-19, bausta administracine tvarka pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2500,00 Lt dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu, teisės vairuoti transporto priemones 30 mėn. (12-15 b. l.) bei įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį, iš kurio matyti, jog I. V. nėra teista (16 b. l.). Todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Valstybės politika kovoje su neatsakingu ir transporto priemonių vairavimu esant neblaiviems yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus nuolatinį augimą.

Administracinių nuobaudų tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

I. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 32 straipsnio 3 dalis).

ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo 579,00 iki 868,00 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Vadovaujantis ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę (anksčiau administracine tvarka bausta, tačiau baustumas išnykęs, neteista), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad I. V. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant I. V. vidutinę straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, transporto priemonių vairuotojai, vairavę transporto priemonę būdami neblaivūs, laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamos I. V. atstovės prašymas netaikyti teisių vairuoti transporto priemones atėmimo iki nutarimo įsiteisėjimo dienos yra nepagrįstas, nes įstatymas įsakmiai numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią ir laikytina, kad I. V. yra netekusi teisės vairuoti nuo nutarimo priėmimo dienos.

Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad E. U. galimai davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl jos atžvilgiu iškeltina administracinė byla pagal ATPK 187² straipsnį (ATPK 262 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287 straipsniais,

nutaria:

I. V. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 725,00 € (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsniu, I. V. laikoma netekusi teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnis).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „V. S.“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 16054559600 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Išaiškinti pažeidėjai, jog pasibaigus teisių atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-100, nustatyta tvarka.

Nutarimui įsiteisėjus iškelti E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį dėl galimai melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.