Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. B., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą globėjos D. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, suinteresuoti asmenys byloje: A. B., kreditoriai: uždaroji akcinė bendrovė ,,SB Lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,IPF Digital Lietuva“, institucija, teikianti išvadą byloje Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Tauragės apylinkės teisme 2019 m. gegužės 10 d. gautas pareiškėjos L. G. apeliacinis skundas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-144-377/2019 panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio proceso

9. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

10. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis).

11. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l28-469/2017).

12. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo suteikta teisė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išdėstyti savo argumentus žodžiu bei tiesiogiai teikti paaiškinimus teismui, todėl ši apeliantės teisė turėtų būti realizuojama apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašymo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šiuo atveju pareiškėja turėjo galimybę visus savo argumentus ir paaiškinimus išdėstyti raštu atskirajame skunde, o skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyti priimti apeliacinį skundą, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

14. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas P. B. ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, priteisti neturtinės žalos, padalyti santuokos metu įgytą turtą. Atsakovė A. B. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, padalyti santuokos metu įgytą turtą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą su prašymu įvertinti, ar yra pagrindas inicijuoti ieškovo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse procedūrą. Tauragės rajono apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu pripažino P. B., gydomą VšĮ Tauragės ligoninės Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyriuje, neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: turtinių santykių srityse: asmens pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; darbo teisinių santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju srityje; pilietinių teisių srityje. Tauragės rajono apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė P. B. nuolatinę globą išvardytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityse; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma, asmens turto ir pajamų tvarkymo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje, pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose), ir jo globėja bei turto administratore paskyrė D. J.. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu suinteresuotam asmeniui A. B., kuri pareiškė savarankišką reikalavimą byloje, buvo perduota pagal teismingumą Tauragės apylinkės teismui. 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Tauragės apylinkės teismas patvirtino P. B. ir A. B. sudarytą taikos sutartį. 2019 m. gegužės 10 d. P. B. dukra L. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti L. G. apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties.

15. Apeliantė nurodo, kad iš 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškinio, 2016 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimo, 2017 m. kovo 14 d. atsiliepimo į priešieškinį, 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. birželio 28 d. pažymų apie teismo posėdį, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties matyti, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal P. B. (pareiškėjo) ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir vėliau pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, pripažino, kad L. G. yra P. B. įgaliota atstovė, veikianti pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimą, galiojantį iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Procesinė padėtis nebuvo pakeista bylą perdavus nagrinėti ir Tauragės apylinkės teismui, kadangi nei Kauno apylinkės teismas, nei Tauragės apylinkės teismas nutartimi nenutarė L. G. nelaikyti proceso dalyviu, t. y. P. B. įgaliota atstove. Todėl nėra žinoma, kokiu pagrindu ir kokiu konkrečiu metu, jos, kaip įgaliotos atstovės, inicijavusios civilinės bylos iškėlimą ir atstovavusios savo tėvo P. B. interesams teismo posėdžių metu, procesinė padėtis pasikeitė. Nesant jokio procesinio sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta L. G. nelaikyti P. B. įgaliota atstove, negalima teigti, kad ji nėra laikytina byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl ji turi teisę pateikti apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, procesinius dokumentus ir išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašus, apeliantės argumentus dėl nežinojimo, kokiu pagrindu ir kokiu konkrečiu metu jos procesinė padėtis pasikeitė, atmeta kaip nepagrįstus.

17. Pažymėtina, kad iš 2018 m. birželio 28 d. posėdžio garso įrašo matyti, jog teismas priėmė protokolinę (žodinę) nutartį, kuria L. G. buvo informuota, jog ji procesinės padėties byloje nebeturi, pasibaigė jos įgaliojimas, kadangi P. B. globėja 2018 m. kovo 16 d. yra paskirta D. J., todėl L. G. laikytina liudytoja ir buvo paprašyta palikti teismo posėdžių salę. Minėtoje civilinėje byloje L. G. nebuvo traukiama suinteresuotu asmeniu ir pati neįstojo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi L. G. nebuvo įtraukta civilinėje byloje Nr. e2-144-377/2019 dalyvaujančiu asmeniu, todėl CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme ji neturi teisės paduoti apeliacinio skundo ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti L. G. apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

18. Pažymėtina, kad tinkama šalis ginti neveiksnaus asmens P. B. interesus civilinėje byloje Nr. e2-144-377/2019 dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu yra D. J., taip pat suinteresuoti asmenys byloje A. B., kreditoriai UAB ,,SB Lizingas“, UAB ,,IPF Digital Lietuva“, institucija, teikianti išvadą byloje, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

19. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog LR CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra aiškiai apibrėžta, jog įgaliojimas pasibaigia mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba nežinia kur esančiu. 2018 m. vasario 2 d. P. B. pripažinus neveiksniu, kartu pasibaigė ir įgaliotinių teisės veikti įgaliotojo vardu bei atstovauti jo interesams.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. P. B. sudarytas įgaliojimas L. G. pasibaigė 2018 m. vasario 2 d., teismo sprendimu P. B. pripažinus neveiksniu, kadangi tą dieną pasibaigė ir įgaliotinio teisės veikti įgaliotojo vardu bei atstovauti jo interesams. Kadangi po 2018 m. vasario 2 d. L. G. neturėjo ir šiuo metu nepateikė įrodymų, jog turi teisę veikti P. B. vardu, atitinkamai ji nėra subjektas, galintis ir turintis teisę atstovauti P. B. interesams ir teikti apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-144-377/2019.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

23. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė duomenis apie patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (apimantis ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) gali būti 388,12 Eur (0,4 x 970,30 Eur) (2018 m. IV ketvirtis – 970,30 Eur), t. y. suinteresuoto asmens prašoma priteisti 605 Eur suma viršija rekomenduojamą priteisti maksimalią sumą. Atsižvelgiant į procesinio dokumento turinį ir apimtį, į tai, kad byla nėra laikytina sudėtinga ir didelės apimties, joje nėra sprendžiamas specialių teisinių žinių reikalaujantis klausimas, 605 Eur suma, kurią prašo priteisti suinteresuotas asmuo, laikytina neprotingai didele ir neatitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, todėl yra mažintina iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos L. G. suinteresuotam asmeniui A. B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.