- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1696-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07591-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A., K. R. J., R. L., S. L.
- Ieškovas
- L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D.
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis, Karolis Zubernis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D. ieškinį atsakovams K. R. J., R. L., S. L., R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A. dėl nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu, gynimo (negatorinis ieškinys).
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmės
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D. ieškinį atsakovams K. R. J., R. L., S. L., R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A. dėl nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu, gynimo (negatorinis ieškinys), kuriuo ieškovai prašo: įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 20 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti 0,1093 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kelio užtvarą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, kurių pagrindu ieškovai įgytų technines galimybes savarankiškai valdyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuotą kelio užtvarą ir tokiu būdu jį pravažiuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovus: K. R. J., R. L., S. L., R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A. sudaryti technines galimybes ieškovams: L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D. savarankiškai valdyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kelio užtvarą ir tokiu būdu jį pravažiuoti, nutartį pavedė vykdyti K. R. J., R. L., S. L., R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A., nurodant, kad jie atsako už nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą (CPK 145 straipsnio 9 dalis).
3. Teismas nustatė, kad ieškiniu siekiama pašalinti kelio užtvarą, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuris trukdo ieškovams transporto priemonėmis patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Dėl įrengto kelio užtvaro ieškovai patiria didelius nepatogumus, prie savo sklypų negali patekti transporto priemonėmis, nėra galimybės prie ieškovų sklypų privažiuoti kitoms įvairias paslaugas teikiančioms transporto priemonėms bei spec. tarnybų automobiliams. Taip pat, dėl susidariusios situacijos yra apsunkinamos sąlygos atlikti tinkamą inžinerinių tinklų – lietaus, fekalinių ir vandens tinklų, priežiūrą bei, įvykus avarijai, operatyvų šių tinklų remontą. Teismo vertinimu, jeigu pravažiavimas bus blokuojamas ir / ar trukdomas, ieškovai neišvengiamai gali patirti didelę žalą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovams sudaryti technines galimybes ieškovams valdyti kelio užtvarą ir jį pravažiuoti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).
4. Teismas pažymėjo, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama konkretaus aiškaus tikslo – išlaikyti niekam žalos nekeliančią status quo ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, kurios kiltų, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovai G. Č. ir E. Č., atstovaujami advokato Kristijono Paliučio, prašo panaikinti 2024 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, skirti ieškovams 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant atsakovams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovai buvo pareiškę ieškinį atsakovams dėl kelio servituto nustatymo, kuriuo buvo prašoma atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (servituto plotas – 1093 kv. m), pagal matininko E. B. 2020 m. lapkričio 19 d. parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą. Pasibaigęs teisminis procesas buvo tarp tų pačių šalių ir dėl tų ieškovams bei atsakovams priklausančių žemės sklypų naudojimo, ieškovams prašant teismo pripažinti jų teisę naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant šiam žemės sklypui kelio servitutą, pagal kurį tarnaujančiais daiktais būtų ieškovams priklausantys žemės sklypai. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovai prie savo žemės sklypų gali ir turėtų patekti per (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri skirta privažiavimui prie ieškovų sklypų, numatyta teritorinio planavimo dokumentuose, kas reiškia, kad ieškovai, kaip žemės sklypų / namų valdų savininkai, šia gatve galėtų patekti prie savo namų, t. y. pilnai naudotis savo daiktais pagal paskirtį neapribodami atsakovų nuosavybės teisių. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai, neteisėtai užėmę valstybinę žemę (pravažiavimo kelią / gatvę), ją aptvėrę ir apsodinę, naudojosi jiems nepriklausančia žeme, o valstybinių institucijų reikalavimu pašalinę tvoras bei želdinius, tačiau tuo pačiu siekdami, kad būtų nustatytas servitutas atsakovams priklausančioje žemėje (kas savo esme yra savininko teisių ribojimas), iš esmės siekia ir toliau faktiškai naudotis jiems nepriklausančia žeme, teigdami, kad (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas pareikalautų laiko ir neproporcingai didelių išlaidų. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio argumentai yra nepagrįsti atsižvelgiant į visuotinį principą, jog iš ne teisės negali kilti teisė. Tokių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis servituto teisę reglamentuojančiomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika teismas konstatavo, kad ieškovų prašomo nustatyti servituto būtinumas nėra objektyvus, neįrodytas ir nėra vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą, kas reiškia, kad jis nėra objektyviai būtinas, todėl ieškovų ieškinį atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą. Kauno apygardos teismas su pirmosios instancijos teismo argumentais sutiko, pažymėjo, kad bendro naudojimo kelias (dabar (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa) buvo ne tik suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir detaliajame plane, bet ir faktiškai egzistavo vietoje, iki kol buvo užstatytas/užtvertas vykdant statybos darbus ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose. Ieškovai piktnaudžiauja savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, t. y. patys neteisėtai užtvėrę ir užstatę tarp jų žemės sklypų einantį kelią, neleisdami ir kitiems kvartalo gyventojams tuo keliu naudotis, jie iš pradžių inicijavo bylą dėl servituto nustatymo atsakovų žemės sklypui, o vėliau ir teisminį procesą, kuriame siekia uždrausti Kauno rajono savivaldybei įrengti jų neteisėtai užtvertą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą. Nauju ieškiniu ieškovai teismo prašo jiems pripažinti tą pačią teisę – teisę naudotis atsakovų žemės sklypu, tuo pačiu privažiavimo prie savo žemės sklypų ir jame esančių statinių tikslu, tik dabar tos teisės nebevadina servituto teise. Tai yra vienintelis pokytis, kuris realiai yra lingvistinis, o ne teisinis, nes pagrindas (aplinkybės dėl kurios prašo teisės) yra tos pačios, o prašomos teisės, kad ir kitaip pavadintos, turinys yra identiškas kelio servituto teisės turiniui. Kelio užtvaras yra nauja faktinė aplinkybė, kurios nebuvo išnagrinėtoje byloje, tačiau ieškovai ir toje byloje deklaratyviai įrodinėjo, kad atsakovai trukdo ieškovams naudotis jiems savo nuosavybe įvažiavimo į ieškovų žemės sklypus, jame esančius namus ir jų naudojimo tikslu. Teismai dėl šių ieškovų įrodinėjamų aplinkybių pasisakė tiek, kad nurodė, jog aplinkybės dėl to, ar atsakovai trukdo, ar netrukdo ieškovams naudotis atsakovų žemės sklypu privažiavimo tikslais nėra reikšmingos, nes ieškovai neturi teisės naudotis atsakovų nuosavybe ir teismai tokios teisės ieškovams nepripažįsta. Naujo ieškinio tapatumas jau atmestam ieškovų ieškiniui dėl kelio servituto nustatymo yra akivaizdus. Ieškovai bando gudrauti, keičia atstovus, ieškinyje nutyli faktą apie įsiteisėjusiu teismo sprendimu pasibaigusį teisminį procesą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko.
5.2. Atsakovai G. Č. ir E. Č. netgi labai norėdami negalėtų įvykdyti skundžiamos teismo nutarties, nes jie nekontroliuoja kelio atitvaro programinės įrangos (ta įranga yra pas kitą kaimyną) ir atitinkamai negali įvykdyti to, kas yra nustatyta teismo nutartyje. Teismas priėmė skundžiamą nutartį visiškai nesiaiškindamas faktinių aplinkybių ir nepareikalavęs ieškovų pagrįsti, pas kurį iš konkrečių atsakovų ta programinė įranga yra ir kuriam iš atsakovų atitinkamai turėtų būti formuluojamas toks reikalavimas.
5.3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties neskundimas, ieškinio atsiėmimas ir pakartotinis to paties ieškinio bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reiškimas tam pačiam teismui, nutylint faktą, kad tas pats prašymas jau yra atmestas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi, yra piktnaudžiavimas procesu. Ieškovai jau žino, kad jų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, tai konstatuota jų gautoje teismo nutartyje, kurios jie neskundė. To paties prašymo, kuris jau atmestas, teikimas tam pačiam teismui, nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms ir nepateikus jokių papildomų įrodymų, yra akivaizdus siekis apeiti 2024 m. birželio 27 d. nutartį, jos neskundžiant.
6. Atskiruoju skundu atsakovai D. S. ir S. P., atstovaujami advokato Kristijono Paliučio, prašo panaikinti 2024 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, skirti ieškovams 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant atsakovams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo nutartis iš esmės paneigia Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią teisminiame procese Nr. 2-69-3-15857-2019-8.
6.2. Skundžiamoje nutartyje minimas atitvaras įrengtas 2024 m. gegužės mėn. pabaigoje, po Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo, ieškovams ir toliau trukdant visiems naudotis jų neteisėtai užtverta (duomenys neskelbtini) gatve, dėl ko statybinis transportas važinėjo per atsakovų žemės sklypą. Iki to momento nei vienas atsakovas jokia forma netrukdė ieškovams ir kitiems asmenims važinėti per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame įrengtą kelią, kurie yra atsakovų bendrosios nuosavybės objektas. Priešingai nei ieškovai, kurie 2015–2017 m. laikotarpiu užtvėrė tarp jų žemės sklypų keliolika metų buvusį bendro naudojimo kelią ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kuris detaliuoju planu buvo suformuotas tam, kad 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias (esantis valstybinėje žemėje) būtų padidintas iki 6,55 metrų. Tiek pasibaigusiame teisminiame procese, tiek įgaliotų valstybės institucijų galiojančiuose sprendimuose nustatyta, kad negalėjimo įvažiuoti į savo sklypus problemą ieškovai susikūrė patys ir tai padaryta neteisėtais veiksmais. Pasibaigusiame teisminiame procese pateikta daugybė įrodymų, įskaitant paties ieškovų prašymus Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmams, kuriuose ieškovai expressis verbis nurodo, kad byla dėl kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklypui reikalinga tam, kad jie galėtų įsiteisinti neteisėtą valstybinės žemės užėmimą, prisijungdami 4 metrų pločio bendro naudojimo kelią ir infrastruktūros žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį prie savo namų valdų žemės sklypų. Naujo tapataus ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama net ne tiek neteisėto ir nepagrįsto atsakovų nuosavybės teisių apribojimo, bet toliau tęsti neteisėtą valstybinės žemės – bendro naudojimo kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos užėmimą, trukdant tiek atsakovams, tiek kitiems asmenims naudotis teritorijų planavimo dokumentuose numatytu keliu ir gatve.
7. Atskiruoju skundu atsakovai M. A. ir I. A., atstovaujami advokato Kristijono Paliučio, prašo panaikinti 2024 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, skirti ieškovams 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant atsakovams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje padaryta išvada, kad „servituto nustatymu per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) gatve) būtų nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovų interesams. Ieškovai privažiavimui prie jų žemės sklypų turi galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (tarp įregistruotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalies ir (duomenys neskelbtini) gatvės) įrengimui skirtu valstybinės žemės sklypu ir greta esančia kelio praplėtimui skirta dalimi privataus 1141 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos)“ turi res judicata galią. Skundžiamos nutarties išvada, kad ,,ieškovų reikalavimas atsakovams yra tikėtinai pagrįstas“ šiai išvadai akivaizdžiai prieštarauja ir ją paneigia.
7.2. Niekas kitas, išskyrus pačius ieškovus, netrukdo ieškovams prie savo nuosavybės privažiuoti per bendro naudojimo kelią, kuris yra tarp jų žemės sklypų. Tiek pasibaigusiame teisminiame procese, tiek įgaliotų valstybės institucijų galiojančiuose sprendimuose yra neginčijamai nustatyta, kad negalėjimo įvažiuoti į savo sklypus problemą ieškovai yra susikūrę patys ir tai padaryta neteisėtais veiksmais, kuriais ir kitiems asmenims yra trukdama naudotis jų užtvertu keliu.
7.3. Pasibaigusiame teisminiame procese yra pateikta daugybė įrodymų, įskaitant paties ieškovų prašymus Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmams, kuriuose ieškovai expressis verbis nurodo, kad byla dėl kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklypui buvo reikalinga tik tam, kad jie galėtų įsiteisinti neteisėtą valstybinės žemės užėmimą, prisijungdami 4 metrų pločio bendro naudojimo kelią ir infrastruktūros žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį prie savo namų valdų žemės sklypų. Taigi yra daugiau nei akivaizdu, kad naujo tapataus ieškinio pagrindu teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas taip pat yra tolesnis neteisėtas valstybinės žemės – bendro naudojimo kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos užėmimas ir naudojimas, trukdant tiek atsakovams, tiek kitiems asmenims naudotis teritorijų planavimo dokumentuose numatytu keliu ir gatve, ką akivaizdžiai patvirtina ir vieno iš ieškovų T. D. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisminiame procese Nr. 3-62-3-03062-2023-2 Kauno rajono savivaldybės administracijai pareikšti reikalavimai.
7.4. Atsakovai M. A. bei I. A. sutiko su kelio atitvaro įrengimu ir apmokėjo to atitvaro įrengimo išlaidų dalį, jie patys to atitvaro nestatė ir prieigos prie jo valdymo sistemos neturi, todėl atitinkamai negali įvykdyti skundžiamoje teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo: sudaryti technines galimybes ieškovams savarankiškai valdyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kelio užtvarą ir tokiu būdu jį pravažiuoti. Tokio įpareigojimo įvykdymui būtina į užtvarą valdančią sistemą įvesti ieškovų telefonų numerius ir tai gali padaryti tik tas asmuo, kuris turi prieigą prie užtvaro valdymo sistemos.
8. Atskiruoju skundu atsakovai V. K. ir R. K., atstovaujami advokato Kristijono Paliučio, prašo panaikinti 2024 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, skirti ieškovams 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant atsakovams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2023 m. gruodžio 12 d. sprendime konstatavo, kad ieškovai prie savo žemės sklypų gali ir turi patekti per (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri skirta privažiavimui prie ieškovų sklypų, numatyta teritorinio planavimo dokumentuose, kas reiškia, kad ieškovai, kaip žemės sklypų / namų valdų savininkai, šia gatve galėtų patekti prie savo namų, t. y. pilnai naudotis savo daiktais pagal paskirtį neapribodami atsakovų nuosavybės teisių. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai, neteisėtai užėmę valstybinę žemę (pravažiavimo kelią/gatvę), ją aptvėrę ir apsodinę, naudojosi jiems nepriklausančia žeme, o valstybinių institucijų reikalavimu pašalinę tvoras bei želdinius, tačiau tuo pačiu siekdami, kad būtų nustatytas servitutas atsakovams priklausančioje žemėje (kas savo esme yra savininko teisių ribojimas), iš esmės siekia ir toliau faktiškai naudotis jiems nepriklausančia žeme, teigdami, kad (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas pareikalautų laiko ir neproporcingai didelių išlaidų. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio argumentai yra nepagrįsti atsižvelgiant į visuotinį principą, jog iš ne teisės negali kilti teisė. Įsiteisėjus paminėtam teismo sprendimui atsakovas V. K., bendradarbiaudamas su kitais atsakovais, organizavo kelio užtvaro įrengimą atsakovams bendrosios nuosavybės teisės priklausančiame žemės sklype, kuris buvo/yra skirtas apsisaugoti nuo privataus kelio dangos gadinimo ir tolesnio ieškovų piktnaudžiavimo (neteisėto bendro naudojimo kelio užėmimo). Tuo tikslu atsakovai sudarė jiems priklausančio žemės sklypo naudojimo sutartis su visais (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais, išskyrus ieškovus D., kurių pagrindu visiems buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis atsakovų žemės sklypu ir jame įrengtu keliu (pravažiavimo tikslu), naudotojams įsipareigojant nevažiuoti sunkesniu nei 3,5 tonos transporto priemonėmis (norėdami važiuoti sunkesnėmis transporto priemonės, naudotojai įsipareigoja sutvarkyti kelią, jo sugadinimo atveju). Ieškovams teisės naudotis savo žemės sklypu atsakovai nesuteikė, remdamiesi būtent įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, kurias šiuo atveju galima traktuoti ir taip, kad tokios teisės suteikimas reikštų ne tik atsakovų nuosavybės teisių pažeidimą, bet ir tolesnį (duomenys neskelbtini) gatvės užtvėrimą, kas, atsižvelgiant į minėto teismo sprendimo išvadas, reiškia tolesnį viso kvartalo gyventojų teisių bei interesų pažeidimą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo sprendimui.
8.2. Ieškovai, inicijuodami naują teisminį procesą tarp tų pačių šalių dėl teisės naudotis tuo pačiu atsakovų žemės sklypu (tuo pačiu tikslu - pravažiavimo), pakeisdami ieškinio reikalavimą iš kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklypui į reikalavimą įpareigoti atsakovus išmontuoti tame pačiame žemės sklype atsakovų įrengtą kelio užtvarą (kad ieškovai galėtų važiuoti per atsakovų žemės sklypą, tam, kad jis skambėtų kitaip (nors esmė yra tapati), ir teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš tiesų siekia toliau neteisėtai naudotis atsakovų žemės sklypu (kol vyks pakartotinis tapataus ieškinio nagrinėjimas). Tokie ieškovų veiksmai reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą ir tokie ieškovų veiksmai yra nesuderinami su civilinio proceso tikslais bei reikalavimu sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovų G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A. ir I. A. atskiruosius skundus ieškovai L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D., atstovaujami advokato Karolio Zubernio, prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
9.1. Atsakovai nepagrįstai motyvuoja, kad vienintelis ies?kovu? tikslas s?iame teisminiame procese yra laikinosios apsaugos priemonės. Ies?kovai siekia turėti galimybę transporto priemonėmis pasiekti jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus ir tokią teisę jie siekia įgyvendinti kuo operatyviau. Tai yra vienintelis ju? siekis ir noras. S?iuo pagrindu ies?kovai siekia ne tik jiems palankaus teismo sprendimo po bylos is?nagrinėjimo, bet ir teisiniu? santykiu? laikino sureguliavimo dar iki įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ginčas būtu? is?nagrinėtas is? esmės, priėmimo.
9.2. Byloje pareiks?tu ies?kiniu reikalavimas yra reis?kiamas ne dėl teisės naudotis ginčo kelio užtvaru pripažinimo, o dėl atsakovu? įpareigojimo is?montuoti s?į kelio užtvarą. Nagrinėjamoje byloje ieškovų siekiamas teisinis rezultatas yra visiškai kitoks, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Ieškovai teismo neprašo suteikti kokias nors teises į atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą ar apriboti atsakovų naudojimąsi juo, todėl nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu yra siekiama visiškai kitokio teisinio rezultato, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.
9.3. Nesant ginčo dėl to, kad visi atsakovai pritarė kelio užtvaro sumontavimui, preziumuotina, kad visi jie ir sudarė sutartį su kelio užtvarą montavusiu rangovu bei visi turi prieigą prie kelio užtvaro programinės įrangos. Pries?ingas aplinkybes byloje privalo įrodyti patys atsakovai.
9.4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ginčas nėra sprendžiamas is? esmės. Argumentai apie kitas civilines bylas, kuriose priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai gali turėti res judicata galią nagrinėjamai bylai, bus nagrinėjami teismui priimant sprendimą, bet ne sprendžiant laikinu?ju? apsaugos priemoniu? klausimą. Teismas, dar net nesibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai, neturi teisės konstatuoti, kad kitose civilinėse bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės turi res judicata galią nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Šiuo atveju teismas, spręsdamas laikinu?ju? apsaugos priemoniu? taikymo klausimą, siekia sureguliuoti ginčo s?aliu? teisinius santykius iki priimant sprendimą, bet ne is?nagrinėti ginčą is? esmės. Dėl s?ios priežasties argumentai apie kitas civilines bylas, kuriose priimti sprendimai esą turi vienokią ar kitokią reiks?mę nagrinėjamai bylai, apeliacine tvarka sprendžiant laikinu?ju? apsaugos priemoniu? klausimą nėra aktualūs.
9.5. Ieškovų pasirinkta ir teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra itin nuosaiki. Net jei teismas ir priimtų sprendimą atmesti ieškinį, jokios žalos dėl nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovai nepatirtų, kadangi laikinąja apsaugos priemone kelio užtvaro veikimas nėra niekaip trikdomas, jis nėra gadinamas.
10. Atsiliepime į atsakovų V. K. ir R. K. atskirąjį skundą ieškovai L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D., atstovaujami advokato Karolio Zubernio, prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
10.1. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ginčas nėra sprendžiamas is? esmės. Argumentai apie kitas civilines bylas, kuriose priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai gali turėti res judicata galią nagrinėjamai bylai, bus nagrinėjami teismui priimant sprendimą, bet ne sprendžiant laikinu?ju? apsaugos priemoniu? klausimą. Teismas, dar net nesibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai, neturi teisės konstatuoti, kad kitose civilinėse bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės turi res judicata galią nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Šiuo atveju teismas, spręsdamas laikinu?ju? apsaugos priemoniu? taikymo klausimą, siekia sureguliuoti ginčo s?aliu? teisinius santykius iki priimant sprendimą, bet ne is?nagrinėti ginčą is? esmės. Dėl s?ios priežasties argumentai apie kitas civilines bylas, kuriose priimti sprendimai esą turi vienokią ar kitokią reiks?mę nagrinėjamai bylai, apeliacine tvarka sprendžiant laikinu?ju? apsaugos priemoniu? klausimą nėra aktualūs.
10.2. Nagrinėjamoje byloje ieškovų siekiamas teisinis rezultatas yra visiškai kitoks, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Ginčo pagal ieškinį dėl servituto nustatymo objektas yra teisės į svetimą nekilnojamąjį daiktą suteikimas, leidžiant juo naudotis, arba tokio daikto savininko teisės naudotis juo apribojimas. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovai teismo neprašo suteikti kokias nors teises į atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą ar apriboti atsakovų naudojimąsi juo, todėl nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu yra siekiama visiškai kitokio teisinio rezultato, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Nustatyta, kad ieškovai Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 20 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti 0,1093 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kelio užtvarą. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengė kelio užtvarą ir tokiu būdu užkirto ieškovams kelią patekti prie jų nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) g., kuria ies?kovai iki s?iol patekdavo iki jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, yra privatus žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis atsakovams. Ieškovai taip pat nurodė, kad tai yra vienintelis būdas jiems automobiliais privažiuoti prie ieškovams priklausančių gyvenamųjų namų. Atsakovams įrengus kelio užtvarą, ies?kovai neturi galimybės į namus is?kviesti greitosios medicinos pagalbos, pries?gaisrinės gelbėjimo tarnybos ar policijos, kadangi s?ioms tarnyboms atvykus prie atsakovų sumontuoto kelio užtvaro, ies?kovai neturėtų galimybės užtikrinti, kad minėtosios tarnybos pro jį pravažiuotų ir atvyktų iki pat ies?kovų žemės sklypų ir juose esančių gyvenamųjų namų. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, kurių pagrindu ieškovai įgytų technines galimybes savarankiškai valdyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuotą kelio užtvarą ir tokiu būdu jį pravažiuoti. Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, įpareigojo atsakovus: K. R. J., R. L., S. L., R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A. sudaryti technines galimybes ieškovams: L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D. savarankiškai valdyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kelio užtvarą ir tokiu būdu jį pravažiuoti. Atsakovai R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A., nesutikdami su Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovų prašymą atmesti. Atskiruosiuose skunduose nurodoma, kad ieškovų ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovai buvo pareiškę ieškinį atsakovams dėl kelio servituto nustatymo, kuriuo buvo prašoma atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (servituto plotas – 1093 kv. m). Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys yra atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina nustatyti kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatinėjama ir nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019).
16. Teismų praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
17. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertinęs ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendė, jog dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovams palankus sprendimas ir nebuvo žinomos atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodytos aplinkybės, jog ginčas dėl ieškovų teisės važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, t. y. dėl servituto nustatymo, atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo išnagrinėtas teismuose, yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovų ieškinys naudotis ginčo keliu. Taigi ieškovai, nutylėdami aplinkybes apie išspręstą ginčą, bei atsakovams įrengus kelio užtvarą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškė ieškinį dėl užtvaro panaikinimo, nors neturi teisės naudotis ginčo keliu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovai neturi teisinio pagrindo naudotis ginčo keliu, sprendžia, jog ieškovų ieškinys dėl kelio užtvaro išmontavimo nėra tikėtinai pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, kurių pagrindu ieškovai įgytų technines galimybes savarankiškai valdyti 0,1093 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuotą kelio užtvarą ir tokiu būdu jį pravažiuoti, jau buvo kreipęsi civilinėje byloje Nr. e2-14876-1163/2024 (Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO duomenys). Ieškovai ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti ieškovų teisę naudotis 0,1093 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuotu kelio užtvaru. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14876-1163/2024 ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, nutartyje nurodyta, jog ieškinio reikalavimai ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės sutampa, o ieškovai nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą. Ieškovai šios nutarties neskundė, 2024 m. birželio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-14876-1163/2024 pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, kurį teismas patenkino 2024 m. birželio 28 d. nutartimi, o jau 2024 m. liepos 1 d., ieškovai pateikė naują ieškinį Kauno apylinkės teisme (užvesta civilinė byla Nr. e2-15327-752/2024), ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 20 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti 0,1093 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kelio užtvarą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, kurių pagrindu ieškovai įgytų technines galimybes savarankiškai valdyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuotą kelio užtvarą ir tokiu būdu jį pravažiuoti.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovų veiksmai (žr. nutarties 18 punktą), kuomet ieškovai, neturėdami teisinio pagrindo naudotis ginčo keliu, pakartotinai kreipiasi į teismą bei siekia, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. kad ieškovai galėtų naudotis ginčo keliu, yra nesąžiningi ir netoleruotini. Akivaizdu, kad ieškovų siekis yra bet kokiu būdu įgyti galimybę naudotis atsakovų nuosavybe. Todėl toks situacijos modeliavimas, kai kreipiamasi į teismą prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sulaukus nepalankaus procesinio sprendimo ieškinys atsiimamas ir netrukus su kitu ieškiniu pakartotinai kreipiamasi į teismą prašant tokių pačių (savo esme) laikinųjų apsaugos priemonių, vertintinas kaip palankiausio teismo (teisėjo) paieška (angl. forum shopping), ir negali būti teisiškai toleruojamas ir laikomas sąžiningu procesiniu elgesiu.
Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesu
20. Atsakovai atskiruosiuose skunduose prašo skirti ieškovams 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, t. y. už nepagrįstai pareikštą ieškinį, pusę baudos priteisiant atsakovams. Nurodo, kad ieškovai, inicijuodami naują teisminį procesą tarp tų pačių šalių dėl teisės naudotis tuo pačiu atsakovų žemės sklypu (tuo pačiu tikslu - pravažiavimo), pakeisdami ieškinio reikalavimą iš kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklypui į reikalavimą įpareigoti atsakovus išmontuoti tame pačiame žemės sklype atsakovų įrengtą kelio užtvarą (kad ieškovai galėtų važiuoti per atsakovų žemės sklypą, tam, kad jis skambėtų kitaip (nors esmė yra tapati), ir teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš tiesų siekia toliau neteisėtai naudotis atsakovų žemės sklypu (kol vyks pakartotinis tapataus ieškinio nagrinėjimas). Tokie ieškovų veiksmai reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą ir tokie ieškovų veiksmai yra nesuderinami su civilinio proceso tikslais bei reikalavimu sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovų prašymai skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesu pareikšti apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovų prašymo dėl baudos skyrimo, todėl laikytini naujais reikalavimais ir vadovaujantis CPK 312 straipsniu negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžiamas iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.