Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-6061-887/2023 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Giedrius Salickas, L. N., Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė Daiva Manzurovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis Giedrius Salickas 2023 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. S23-3436 atsisakė tenkinti skundą. Antstolis patvarkyme nurodė, kad po skolininko A. N. mirties, jo palikimą priėmė L. N. pagal antstolės sudarytą turto apyrašą. Todėl, pardavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, nesant kito paveldėto turto, tolimesnis likusios skolos išieškojimas negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininko įpėdinė savo tėvo palikimą priėmė pagal antstolės sudarytą palikimo apyrašą, todėl už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, ir todėl, nesant kito paveldėto turto, antstolis pagrįstai nutraukė vykdomąją bylą, užbaigė jos vykdymą ir vykdomąjį dokumentą grąžino vykdomąjį dokumentą išdavusiai notarei. Apeliantė tvirtina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie leistų neabejotinai daryti išvadą, kad įpėdinė pateikė notarei prašymą priimti palikimą pagal turto aprašą, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

11. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, o išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004, ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė – kokiu būdu palikimą priėmė skolininko įpėdinė, t. y. padavus pareiškimą notarui ar pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Nuo to priklauso kokius teisinius padarinius sukels pasirinktas palikimo priėmimo būdas, t. y. prievolę atsakyti palikėjo kreditoriams visu savo turtu, priėmus palikimą paduodant pareiškimą notarui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnį, ar pareigą atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu tuo atveju, kai palikimas priimamas pagal apyrašą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka.

13. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0182/20/01587 esančio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2021 m. rugsėjo 13 d., matyti, kad L. N. paveldėjo savo tėvo A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, kurį sudarė gyvenamas namas, garažas, viralinė, tvartas, šulinys ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) Alytaus raj. Ir, nors šiame liudijime nėra nurodyta kokiu būdu buvo priimtas palikimas, tai akivaizdu iš notarės, išdavusios liudijimą, paaiškinimų.

14. Notarė Meilutė Balčienė 2021 m. lapkričio 9 d. elektroniniu laišku informavo antstolį Giedrių Salicką, kad L. N. priėmė palikimą pagal antstolės Angelės Kvaraciejienės 2009 m. lapkričio 9 d. sudarytą palikimo apyrašą. Notarė 2023 m. birželio 13 d. antstoliui pateikė 2009 m. lapkričio 9 d. palikimo apyrašą ir nurodė, kad būtent pagal šį apyrašą palikimą priėmė L. N.. Notarė 2023 m. birželio 22 d. rašte Nr. 154 nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimų formos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1R-64 „Dėl notarinio registro, tvirtinamųjų raštų ir notarinių liudijimų formų patvirtinimo“ ir vėlesniuose jo pakeitimuose. Anot notarės, šiuo įsakymu patvirtintoje paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo formoje nenumatyta, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime turi būti nurodomas palikimo priėmimo būdas, todėl jos 2021 m. rugsėjo 13 d. išduotame paveldėjimo pagal įstatymą liudijime tokia informacija ir nenurodyta. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimą išdavusi notarė trimis skirtingais būdais patvirtino, kad šiuo atveju palikimas buvo priimtas pagal apyrašą. Tokiu būdu nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti notarės, kaip valstybės įgalioto asmens, paaiškinimais. Juolab, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. S2-2747-292/09, siekdamas apsaugoti nepilnametės L. N. teises, ir būdamas aktyviu, sprendė, jog palikimo priėmimas turi būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu.

15. Negana to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nelogiška būtų, kad šiuo atveju įpėdinės įstatyminė atstovė J. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą turto apyrašo sudarymui (Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5247-59/2009), tai pat kreipėsi į antstolę dėl palikimo apyrašo sudarymo (antstolė Angelė Kvaraciejienė 2009 m. lapkričio 9 d. sudarė turto apyrašą), tačiau įpėdinė palikimą vis tiek priėmė ne pagal apyrašą, o pagal pareiškimą notarui. Kaip ir nelogiška būtu spręsti, kad notarė Meilutė Balčienė, disponuodama antstolės Angelės Kvaraciejienės 2009 m. lapkričio 9 d. sudarytu turto apyrašu (jį pateikė antstoliui Giedriui Salickui), paveldėjimo teisės liudijimą išduotų ne pagal apyrašą, o pagal pareiškimą notarui, tokiu būdu akivaizdžiai pažeisdama ne tik teismo nurodymą palikimo priėmimą atlikti palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu, bet ir įpėdinės L. N. teises ir teisėtus interesus.

16. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė tiek paveldėjimo teisinius santykius, tiek vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.