Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-135/2011

Teisėja Daiva Valčiukienė Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00368-2010-5

2011 m. gruodžio 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (dėl A. J. telefonų vagystės), ir nuteistas 40 parų arešto bausme, taip pat skundžiamu nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (dėl S. K. telefono vagystės), ir nuteistas 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 7 dalimis, A. D. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas nuo 2010-11-13 iki 2010-11-15.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio mėnesio 30 dieną apie 13 val. (duomenys neskelbtini) iš A. B. gyvenamojo namo pagrobė nedidelės vertės svetimą, A. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia 3500“ su SIM kortele, bendros 85 litų vertės, „S. E. 610i“ su dviem SIM kortelėmis, bendros 170 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. turtinę 255 litų žalą.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 30 dieną apie 13 val. (duomenys neskelbtini), S. K. gyvenamajame name pagrobė nedidelės vertės svetimą, S. K., priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, bendros 160 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. K. turtinę 160 litų žąlą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija veikų kvalifikacijos, tačiau ginčija jam paskirtą bausmę.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. D., BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.

LR BK 178 str. 4 d. sankcija numato keturias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes, paskyrė A. D. už padarytus jo baudžiamuosius nusižengimus griežčiausias iš sankcijoje numatytų bausmių, nustatydamas maksimalų jų dydį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. D. teistas 5 kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei (60–64 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu padarytus baudžiamuosius nusižengimus nuteistais įvykdė praėjus tik daugiau nei pusei metų po jo išbraukimo iš pataisos inspekcijos įskaitos. Be to, apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų už administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, informacijos apie baudų sumokėjimą už visus administracinių teisės pažeidimus, už kuriuos buvo paskirtos baudos, nėra (48–58 b. l.). Įvertinusi šias aplinkybes kolegija daro išvadą, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Taip pat byloje nėra informacijos, kad nuteistasis turėtų nuolatinį darbą, o iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad nuteistasis pavieniais atvejais dirba pas ūkininkus atsitiktinius darbus, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad jis turi nuolatines ir legalias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, kad jis, kaip jau minėta anksčiau, teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, skundžiamu nuosprendžiu nubaustas už baudžiamuosius nusižengimus, kuriuos padarė netrukus vienas po kito, leidžia daryti išvadą, kad toks apelianto nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis, todėl šiuo atveju, teismo nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti nuteistajam paskirtą areštą pakeiti į viešuosius darbus arba baudą, juolab, kaip minėta anksčiau, nuteistasis nėra sumokėjęs nė vienos jam anksčiau paskirtos administracinės baudos.

BK 61 str. 2 d. nustato, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų A. D. teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik arešto bausmę. A. D. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir paskirti baudą ar viešųjų darbų bausmę, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegijos nuomone, nėra pagrindo apeliantui skirti BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą švelnesnę už areštą bausmės rūšį ir ją mažinti. Ir nors A. D. paskirtų arešto bausmių dydžiai yra maksimalūs, tačiau bendrinant bausmes parinktas palankesnis bausmių bendrinimo būdas bausmes iš dalies sudedant, todėl nėra pagrindo teigti, kad galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.