Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Vaiva Šimkienė, L. M., AB „Šiaulių bankas“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Vaiva Šimkienė vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-144-372/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. M. išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ naudai. Vykdymo eigoje 2016-06-30 buvo surašytas turto arešto aktas, areštuojant skolininkės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius G. S. (duomenys neskelbtini). Areštuotas turtas įgytas L. M. ir pareiškėjo santuokos metu. Antstolė pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.)

Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog antstolė Vaiva Šimkienė 2016-06-30 areštavo L. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius G. S. (duomenys neskelbtini), ir tuo pagrindu pasiūlė tiek išieškotojui, tiek skolininkės sutuoktiniui R. M. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su skolininkės sutuoktiniu nuosavybe, CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog nustatytas skolininkės L. M. bendras su R. M. turtas yra žemės sklypas ir sodo pastatas, esantyss G. S. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas nustatyti, kad skolininkei L. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas.

Kai minėta, turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir sodo pastatas, esantis G. S. (duomenys neskelbtini)yra bendroji jungtinė sutuoktinių L. M. ir R. M. (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), nes įgytas po santuokos sudarymo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkė L. M. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Kaip yra nurodyta antstolės pasiūlyme L. M. ir R. M. yra sudarę santuoką. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas nėra nustatytas pagal LR CK 3.101 str. – 3.108 str. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

Pareiškėjas, pateikęs pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašo nustatyti, kad skolininkei L. M. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu R. M. valdomo nekilnojamojo turto. Įvertinęs tai, jog skolininkė neturi asmenine nuosavybės teise registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, byloje nėra duomenų apie tai, kad santuoka nutraukta ar kad yra kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, o skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, teismas sprendžia, kad pareiškimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 667 str. 1 d. išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 str. 2 d. ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2006-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2003-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nesant naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame esančiais pastatais tvarkos projekto teismas negali nustatyti skolininkui tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininkės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkei L. M. priklauso ½ (viena antroji) dalis (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių G. S. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.