Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Irena Vilkienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-819-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00082-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.26.1.; (S)

2012 m. spalio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda.

Priteista iš S. P. 528,30 Lt turtinės žalos atlyginimas J. P., 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas J. P. ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas J. P. Kita J. P. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 24 d., apie 14 val. 50 min., Šilutės rajone, Traksėdžių k., Šilojų g., viešoje vietoje, prie autobusų aikštelės, dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – tai yra priėjęs prie nukentėjusiojo J. P. ir stovėdamas jam už nugaros sugriebė už striukės, o pastarajam atsisukus, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu J. P. į kairę akį, po to sudavė vieną kartą kumščiu į pilvą, dėl to nukentėjusysis parklupo ant kelių, bei spyrė vieną kartą koja nukentėjusiajam į pilvą bei du kartus į kairįjį šoną, tuo padarydamas galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, akies obuolio sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, taip sukėlė nukentėjusiajam J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Apeliaciniu skundu S. P. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę. Vietoj paskirtos 30 MGL baudos skirti jam viešuosius darbus bei pagal galimybes sumažinti civilinius ieškinius, priteistus nukentėjusiajam bei nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą.

Apeliantas nurodo, kad jis prisipažino iš dalies. Teisme parodė, jog 2011 metų sausio mėnesį buvo sumušti jo sugyventinės vaikai Gabrielė, Martynas ir Ugnė. 2012 metų sausio 24 d., dienos metu, jis nuvyko automobiliu parsivežti vaikų iš mokyklos prie Traksėdžių autobusų stotelės. Jiems važiuojant sugyventinės vaikai parodė vaikiną, kuris juos buvo anksčiau mušęs. Būtent į šį vaikų pasakymą jis staigiai sureagavo ir nutarė, jog su tuo vaikinu reikia pasikalbėti. Išlipo iš automobilio. Kadangi vaikinas buvo kiek tolėliau, jis pašaukė jį, tačiau šis nereagavo. Priėjo prie jo, paėmė už striukės, iš nugaros pusės. Norėjo jį apsikabinti ir pasakyti, kad daugiau nemuštų vaikų. J. P. išslydo jam iš rankų, nuvirto veidu į sniegą ir susižalojo veidą. Jis negalėjo to numatyti, kad J. P. susižalos. Jokios tiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusįjį jis neturėjo. Bet, deja, J. P. nukentėjo nuo jo veiksmų. Turi pripažinti ir apgailestauti, kad taip įvyko. Nurodo, kad nėra teistas, dirba, neturinti jokių nuobaudų. Mano, kad apylinkės teismas jį per griežtai nubaudė didele pinigine bauda. Teismas neįvertino tų aplinkybių, kad jau ketveri metai kaip gyvena su sugyventine ir padeda jai auginti tris mažamečius vaikus. Teisme neįvertinta aplinkybė yra ta, kad šiame ekonominiame sunkmetyje jie uždirba vos po 800 litų per mėnesį. Už tuos pinigus turi ne tik patys maitintis ir rengtis, bet turi taip pat išmaitinti, rengti bei ruošti mokyklinius vaikus mokslo metų pradžiai. Teismo priteista didelė piniginė bauda šiame ekonominiame sunkmetyje yra jam nepakeliama našta, nes šeimos materialinė padėtis yra sunki. Ateityje žada nebenusikalsti. Nori sąžiningai ir dorai gyventi bei dirbti visuomenės labui.

Apeliantas ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Skirdamas bausmę S. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. P. charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, teisiamas pirmą kartą.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo S. P. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Nuteistasis S. P. padarė nesunkų nusikaltimą, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš vaiką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Todėl galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytą viešosios tvarkos pažeidimą paskyrė vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, bei jos dydį (30 MGL) nustatė žymiai mažesnį, nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės (baudos) vidurkis, kuris yra 250 MGL. Nuteistojo skundo argumentai dėl bausmės rūšies pakeitimo (padeda sugyventinei išlaikyti tris mažamečius vaikus, šeimos materialinė padėtis sunki) nesudaro pagrindo pakeisti bausmės rūšį ir jos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, jog S. P. yra darbingas, dirbantis ir turi realią galimybę įvykdyti šią bausmę. Pažymėtina, jog bausmė savo esme yra valstybės prievartos priemonė, vienas iš jos tikslų yra ir nubaudimas, t. y. tam tikrų apribojimų, suvaržymų taikymas kaltininkui, todėl natūralu, jog kaltininkas patiria nepatogumus ar kai kuriuos sunkumus dėl paskirtos bausmės. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių S. P. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Todėl konstatuojama, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ar akivaizdžiai neproporcinga siekiamiems tikslams, todėl laikytina, jog bausmė nuteistajam paskirta teisingai.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliantas prašo pagal galimybes sumažinti civilinį ieškinį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 528,30 Lt sumą. Ši suma pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Taigi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajai J. P. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam J. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją (2000 Lt), tinkamai įvertino visas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Nukentėjusysis J. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei pažeminimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas S. P. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra, todėl mažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.

Taip pat iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 1000 Lt nukentėjusiojo įstatyminės atstovės J. P. naudai neturtinei žalai atlyginti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad dėl sūnaus J. P. sužalojimo J. P. patyrė dvasinį stresą, ji buvo sukrėsta, negalėjo dirbti, privalėjo prižiūrėti sužalotą sūnų, rūpintis jo sveikata, vežioti jį į Klaipėdą pas gydytojus. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, ir teisę į jos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veiklos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tačiau teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą yra siejama su jų artimųjų gyvybės atėmimu. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą trečiajam asmeniui, kai ji buvo padaryta sužalojus sveikatą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš S. P. priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. P.. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš S. P. priteista 1000 Lt J. P. neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.