Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Led reklama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1416-534/2020 pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LED reklama“ dėl nuostolių, netesybų priteisimo, atsakovės priešieškinį ieškovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. skundžiamas sprendimas yra paviršutiniškas, ypač trumpas, juo neatskleista bylos esmė ir svarbiausios aplinkybės, teismas netinkamai procesiškai elgėsi, neužduodant klausimų šalims bei neleidžiant atsakovei jų užduoti;

11.2. teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad rangos darbų nebuvo įmanoma laiku pabaigti ir dėl pačios ieškovės kaltės, nes savivaldybės darbuotojai nepagrįstai reikalavo iš rangovo nukrypti nuo riboženklio projekto ir daryti įvairių jo parametrų keitimus pagal savo subjektyvius, niekaip nemotyvuotus reikalavimus ir pageidavimus;

11.3. atsakovė vykdė darbus pagal suderintą projektą, o ieškovė nepagrįstai teikė reikalavimus, kuriais projektas ne detalizuojamas, o reikšmingai nukrypstama nuo jo, kas padarė rangovės darbą neįmanomą;

11.4. ieškovė vengė sudaryti ir patvirtinti esminį dokumentą – techninį projektą, kuris leistų konkretizuoti riboženklio parametrus ir tinkamai užbaigti darbus. Pagal rangos sutarties 1.2 punktą būtent užsakovas įsipareigojo sudaryti vykdytojui būtinas sąlygas paslaugoms teikti, tačiau neužtikrino šiuo atveju nei elektros tiekimo, nei riboženklio techninių parametrų suderinimo, reiškė nuolatinius subjektyvius pageidavimus ir reikalavimus, kurie nebuvo pagrįsti sutartimi, neracionaliai didino riboženklio gamybos ir įrengimo sąnaudas bei sunkino darbų atlikimą;

11.5. pažymi, kad šalių susirašinėjimas dėl riboženklio truko ilgą laiką, reikalavimai ir sprendiniai iš ieškovės pusės buvo nuolat keičiami ir derinami netgi po to, kai formalusis sutarties terminas jau buvo pasibaigęs;

11.6. šalių sutartyje nėra nuostatų apie tai, kad sutarties terminas yra esminis ieškovei, ar kad jo nesilaikymas būtų prilyginamas esminiam sutarties pažeidimui. Šiuo metu riboženklis nėra įrengtas (nors ieškovė galėjo bet kada po sutarties nutraukimo pasitelkti kitą rangovą), vadinasi, riboženklio buvimas ar nebuvimas konkrečiu terminu neturėjo savivaldybei esminės reikšmės;

11.7. pirmos instancijos teismas ydingai, deklaratyviai, nesusiedamas su bylos duomenimis ir aplinkybėmis, padarė išvadą, kad neva dėl sutarties nutraukimo kalta atsakovė, nepaisydamas to, kad jokie konkretūs darbų trūkumai (išskyrus tai, kad darbai vėlavo dėl pačios ieškovės kaltės) nebuvo nustatyti;

11.8. savivaldybės komisija iš esmės konstatavo, kad riboženklis buvo pastatytas, prie akto pridedama nuotrauka rodė, kad jis atitiko projekto vizualizaciją. Teismas nepasisakė ir nedetalizavo, kodėl laikė, kad atsakovės sumontuotas riboženklis (jo dalis) neatitinka projekto (sutarties), nors rangovo atlikti darbai yra visiškai panašūs į sutarties prieduose užfiksuotas vizualizacijas;

11.9. pačioje sutartyje numatyta( 4.7. punktas), kad ją nutraukus ar jai pasibaigus, lieka galioti sutarties nuostatos, susijusios su atsakomybe bei atsiskaitymais tarp šalių. Taigi šiuo atveju akcentuotina, kad rangovė paties sutarties nutraukimo fakto niekada neginčijo, nes laikė, kad sutartiniai santykiai nutrūko savivaldybės iniciatyva dėl jos kaltės, o tolesnis riboženklio įrengimas tapo neįmanomas, nesant galimybės suderinti šalių pozicijas dėl techninių detalių, t.y. savivaldybei vengiant patvirtinti techninį riboženklio projektą. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia atsiskaityti už darbus, atliktus iki sutarties nutraukimo. Nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-186-241/2019 ir prašo ja vadovautis;

11.10. atsakovė pateikė įrodymus, kad vykdant sutartį gamindama ir įrengdama riboženklį, patyrė 6 300 Eur išlaidų, kurios jai turi būti bet kuriuo atveju priteistos, nepriklausomai nuo to, ar būtų nustatyti darbų defektai, nes dėl galimų defektų ieškovė nėra pareiškusi jokio reikalavimo;

11.11. rangovė (atsakovė) nesiekia atkurti sutartinius santykius ar ginčyti sutarties nutraukimą, o siekia tik pripažinti, kad šalių sutartiniai santykiai nutrūko ne dėl jos kaltės, ir prašo atlyginti riboženklio gamybos ir įrengimo išlaidas, patirtas iki sutarties nutraukimo momento.

Motyvuojamoji dalis

12.12 per papildomai suteiktą terminą atsakovė nepašalino paslaugų teikimo trūkumų, todėl netinkamos kokybės darbų rezultatas grąžintinas atsakovei (CK 6.665 str. 2 d.). Atsakovei nuosavybės teise priklausantis statinys buvo demontuotas ieškovės lėšomis, kurios pagrįstai pripažintos ieškovės nuostoliais ;

12.13 teismas, vadovaudamasis įrodymais, nustatė, kad atsakovė nebuvo pasitelkusi subteikėjų Sutarčiai vykdyti. Tuo tarpu ji savo reikalavimą iš dalies grindžia trečiojo asmens (UAB „Dizaino meistrai“) suformuota sąskaita-faktūra, kuris nėra Sutarties šalis ir kurio atžvilgiu ieškovė neturi jokių vykdytinų įsipareigojimų. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė statinio neperdavė , o ieškovė šio statinio nepriėmė, todėl ji neturi pareigos atsiskaityti už netinkamai suteiktų paslaugų dalį.

12.14 atsakovė savo reikalavimą atlyginti jos Sutarties vykdymo išlaidas grindžia sąskaitomis faktūromis, kurios iki jų pateikimo teismui dienos nebuvo teiktos Ieškovei. Kitaip tariant, iki priešieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė nepateikė ieškovei reikalavimo apmokėti atsakovės dėl Sutarties vykdymo galimai patirtas išlaidas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, buvo neaktyvus, nesiekė išsiaiškinti faktinių aplinkybių, neužduodamas klausimų bei neleisdamas to padaryti atsakovei.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus. Byla yra nagrinėjama ginčo teisena, todėl teismo vaidmuo nėra aktyvus, pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

17. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovė juos teikė , galutinai suformulavo savo reikalavimus, pateikė visus reikiamus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šalių reikalavimus, raštu nurodė esmines ginčo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, taigi atsakovė savo poziciją išsakė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu. Atsakovės teiginiai, kad jai nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus, neatitinka teismo posėdžio garso įraše užfiksuotų duomenų - atsakovei buvo sudarytos sąlygos užduoti klausimus ieškovei ir ji tą padarė. Teisėjo pasakyta replika nepatvirtina, kad teismas netinkamai vedė procesą ar varžė atsakovės teises.

18. Apeliantės teigimu, Sutartyje sulygtų darbų nebuvo įmanoma baigti dėl laiku dėl pačios ieškovės kaltės.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018-08-13 tarp sudarė Širvintų miesto ribas žyminčio ženklo pagaminimo ir pastatymo paslaugų teikimo sutartis Nr. S-256. Sutartis sudaryta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, atlikus mažos vertės pirkimą apklausos būdu. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir rizika pagaminti ir pastatyti Širvintų miesto ribas žymintį ženklą (toliau – Paslaugos) per 2 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos, pagal parengtą Širvintų miesto ribas žyminčio ženklo projektą (Sutarties 1.1 ir 4.1 punktai), tai yra iki 2018-10-13, taip pat savo sąskaita ir pajėgumais ištaisyti savo pastebėtus ir (ar) ieškovės nurodytus defektus pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 2.1.3 papunktis). Sutarties kaina – 9 896,00 Eur (sutarties 3.1 punktas). Sutarties priedai, nurodyti Sutarties 7.8 punkte: Širvintų miesto ribas žyminčio ženklo projektas ir vykdytojo (atsakovės) pasiūlymas yra sutarties dalis. Ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas paslaugoms teikti, priimti tinkamai (kokybiškai) suteiktų paslaugų rezultatą ir sumokėti atsakovei už paslaugas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 1.2 punktas).

20. Byloje ginčo nėra, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu tinkamai ženklo nepagamino ir nepastatė. Šalys, pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, vykdė derybas siekiant pabaigti riboženklio gamybą, tačiau, nepavykus susitarti, ieškovė 2019-02-15 vienašališkai sutartį nutraukė dėl atsakovės kaltės. Atsakovė sutarties nutraukimo pagrįstumo neginčija.

21. Atsakovės teigimu, Sutartyje nėra nurodyta, kad jos terminas yra esminis ieškovei ar kad termino sutarties nesilaikymas būtų prilyginamas esminiam sutarties pažeidimui. Kaip nurodyta ankščiau, šalių Sutartis buvo sudaryta pirkimų būdu, todėl vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis jos keitimai gali būti atliekami tik esant tam tikroms sąlygoms numatytoms ( 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nebuvo. Atsakovė sutartyje numatytu terminu iki 2018-10-13 neįvykdė pareigos savo jėgomis, medžiagomis ir rizika pagaminti ir pastatyti Širvintų miesto ribas žymintį ženklą, todėl būtent sutarties termino pažeidimas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

22. Nagrinėjamu atveju, viešojo pirkimo-pardavimo būdu sudaryta Sutartis baigėsi suėjus Sutarties galiojimo terminui, tačiau joje buvo numatyta, kad Sutartis galioja, kol neįvykdomi, visi sutartiniai įsipareigojimai (Sutarties 4.2 p.), todėl ieškovė, siekdama gauti rezultatą bei suteikti galimybę atsakovei pabaigti pradėtus darbus, bendradarbiavo su atsakove, vykdė derybas dėl tolimesnių darbų atlikimo. Atsakovė yra savo srities profesionalė, sudarydama Sutartį viešo pirkimo būdu privalėjo įvertinti sutarties vykdymo ypatumus (gamybos procesą ir trukmę, terminą), o to nepadarius turi prisiimti iš Sutarties kylančius neigiamus padarinius.

23. Nors atsakovė teigia, kad tinkamai atlikti darbus trukdė ieškovės darbuotojų nepagrįsti siūlymai keisti projektą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki Sutartyje numatyto termino, atsakovė pastabų ar siūlymų keisti projektą negavo. Ieškovės darbuotojai teikė savo pasiūlymus ieškovei, kuomet ji laiku neįvykdė savo įsipareigojimų. Ieškovės siūlomų korekcijų atsakovė neįgyvendino. Taigi teigti, kad dėl nepagrįstų ieškovės reikalavimų, atsakovė negalėjo įgyvendinti projekto, negalima. Nors atsakovė teigia, kad ji reikalavo ieškovę suderinti techninį projektą, siekiant išvengti projekto korekcijų ir baigti numatytus darbus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų parengusi ir pateikusi ieškovei techninį projektą. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, techninis projektas nebuvo privalomas, taigi darbai turėjo būti atlikti pagal Sutarties ir projekto sąlygas. Techninio projekto nebuvimas ar šalių nesutarimas dėl techninio projekto, pagrįstai teismo nelaikytas objektyvia ir pagrįsta priežastimi pateisinanti netinkamą Sutarties vykdymą.

24. Teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad šalių suderintas ir Sutarties neatsiejama dalimi esantis riboženklio projektas yra privalomojo pobūdžio. Nors kaip teigia atsakovė, projektas yra tik rekomendacija, idėja, tačiau jame buvo užfiksuoti konkretūs parametrai - riboženklio stilizuotą briedžio figūrą siūloma gaminti iš 8/10 mm skardos, suteikiant surūdijusios geležies spalvą, kurių, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovė turėjo laikytis.

25. Ieškovės pateiktame 2019-02-01 Širvintų miesto ribas žyminčio ženklo apžiūros akte užfiksuoti atliktų darbų trūkumai - neatitinka riboženklio figūros lakšto storis, (per plonas), figūros dalių matmenys neatitinka projekto, o figūros dalyse išpjautos skylės, kurios nenumatytos projekte. Šie statinio trūkumai yra esminiai ir nepašalinami - reikiamo storio ir dydžio lakštai turi būti gaminami ir montuojami iš naujo. Apžiūros akte nustatyta, kad figūros dalyse išpjautos skylės nebuvo numatytos projekte. Akte nurodyta, kad projekto neatitinka dalis pjedestalo matmenų. Apžiūros metu buvo įrengti tik pjedestalo klojiniai, visas pjedestalas nebuvo užbaigtas, todėl nebuvo objektyvios galimybės nustatyti tikslių viso pjedestalo matmenų, kas buvo ir nurodyta akte. Atsakovė šių įrodymų nepaneigė.

26. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovės turėtas išlaidas vykdant Sutartį.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovė nepasirašė darbų priėmimo akto, nes ją netenkino atsakovės darbų rezultatas (darbai nebuvo baigti). Atsakovei neatlikus darbų, pasibaigus Sutartyje numatytam terminui, ieškovė vedė derybas su atsakove bei nurodė pašalinti darbų trūkumus. Nustatęs darbų rezultato trūkumus, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų rangovui, vienas iš kurių yra neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą. Šia teise ieškove pasinaudojo, pateikusi pretenzijas atsakovei, reikalaudama pašalinti trūkumus. Šiai to nepadarius, ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo atsakovę pašalinti iš ženklo buvimo vietos technines konstrukcijas. Jai to nepadarius, darbus atliko savo lėšomis.

28. Įstatymas numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad norint pašalinti atsakovės darbų trūkumus, reikia iš naujo gaminti riboženklio figūrą, nes ji neatitinka Sutarties sąlygų. Taigi, teismo vertinimu, atsakovei vengiant pašalinti darbų trūkumus, ieškovė turėjo teisę nepriimti ne pagal Sutarties sąlygas atliktų darbų ir atsisakyti už juos apmokėti.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminių faktinių bylos aplinkybių, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą, tapatumas. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, tapačių kitoje byloje nustatytosioms aplinkybėms, ankstesnėje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos tapačios arba labai panašios aplinkybės nei apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje, nes joje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo nustatyta, kad nurodyti rangos darbų trūkumai nėra tokie, kurių atsakovė, esant ieškovės atsisakymui, negalėjo pašalinti pati, todėl teismas neprivalo vadovautis nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi kaip precedentu.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje nepatyrė ir neprašė jų atlyginti, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 sprendimą palikti nepakeistą.