Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-08-31 · Civilinė byla Nr. e2S-1819-562/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
e2S-1819-562/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13736-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
S. L.
Kategorijos
  • 2.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1819-562/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13736-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys: antstolė N. Š., DNSB „Druskininkų 23“, antstolė J. J., UAB „Vaivora Engineering“, antstolis R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, AB „Energijos skirstymo operatorius“, antstolis G. B., UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, antstolė A. M., AB SEB bankas, antstolis V. M., antstolis R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, P. M. K., L. S., UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, AB „Swedbank“, antstolė A. S., I. J., K. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. L. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „BANKRO“.Pareiškime nurodė, kad iki 2009 m. buvo savininkas įmonių, kurių veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriais. 2008 – 2009 metais susidarė skolos, lėmusios pareiškėjo nemokumą, jam laidavus už įmonės paskolintas lėšas. Įmonėms bankrutavus, pareiškėjui liko įsiskolinimai: 518,54 EUR skola ir 48,22 EUR palūkanų DNSB „Druskininkų 23“ ir 200 EUR vykdymo išlaidų antstolei J. J.; 3430,08 EUR skola UAB „Litesko“ filialui „Druksininkų šiluma“; 107 816,51 EUR skola AB SEB bankui; 64 234,14 EUR skola Lietuvos valstybei; 668,35 EUR skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM; 167,73 EUR skola antstolei V. M.; 48,85 EUR skola antstolei A. S.; 17 377,20 EUR skola P. – M. K.; 8688,60 EUR skola L. S.; 6271,12 EUR skola UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“; 271 127,70 EUR skola AB Swedbank bankui; 1 399 787,18 EUR skola AS Reverta (pakeistas į UAB „Vaivora Enginering“); 159 315,51 EUR skola Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM; 296 EUR skola I. L.; 4080,92 EUR skola AB „Energijos skirstymo operatorius“, 528,76 EUR skola antstoliui G. B.. Iš viso – 1 636 032,28 EUR. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra išlaikomas jo vaiko motinos K. B., pajamų neturi, nes yra vaiko priežiūros atostogose, nuosavo būsto neturi. Taip pat informavo, kad kitų įsipareigojimų kreditoriams neturi, teismuose jo atžvilgiu iškeltų bylų nėra, debitorių neturi, todėl, jo manymu, išdėstyti faktai patvirtina, kad jis atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą fizinio asmens mokumo būklę. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį jo būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 175 EUR suma. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (toliau – VMI) nurodė, kad 2016 m. gegužės 20 d. balanso duomenimis, pareiškėjas turi 55 521,05 EUR mokestinę nepriemoką, jo atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo VMI naudai. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad neprieštarautų bankroto bylos iškėlimui, jei būtų konstatuotas fizinio asmens nemokumas ir nebūtų nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų atsisakymo iškelti bankroto bylą, pagrindų. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime prašė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus asmuo, turintis vadovavimo patirties, tačiau vengė susirasti darbą, be to, nėra aišku, kokiomis lėšomis bus mokama bankroto administratoriui bei dengiami įsiskolinimai kreditoriams, nes visos gaunamos pajamos yra skirtos pareiškėjo būtinųjų išlaidų tenkinimui.Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui. Suinteresuotas asmuo DNSB „Druskininkų 23“ nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, už komunalines paslaugas nemokėjo piktybiškai, nėra duomenų, kad jis būtų dėjęs pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, keltų savo kvalifikaciją, taip pat, pareiškėjas buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, todėl teismas turėtų įvertinti, ar nėra FABĮ numatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo K. B. palaikė pareiškėjo pareiškimą. Suinteresuotas asmuo L. S. prašė pareiškimą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui S. L. bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad formaliai pareiškėjas atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus FABĮ 6 straipsnyje. Pagal elektroninės Sodros duomenų bazės duomenis, pareiškėjo darbo užmokestis 2013 – 2016 metais yra vidutiniškai 50 EUR per mėnesį. Teismas atkreipė dėmesį, kad asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, dirbęs vadovaujamą darbą, buvęs įmonių savininku, laikotarpiu, kuriuo, kaip jis nurodė, jo vadovaujamos įmonės buvo pelningos, tenkinosi mažesniu nei Vyriausybės nustatytas minimalus, darbo užmokesčiu. Teismas nustatė, kad UAB „Realty Invest“, kur yra įdarbintas pareiškėjas, vadovas yra J. B., t.y. pareiškėjo vaiko motinos K. B., su kuria šiuo metu gyvena pareiškėjas, tėvas. Darbdavio teiktose pažymose apie pareiškėjo pajamas nurodytas darbo laikas – 40 valandų per savaitę, tačiau mokamas labai mažas darbo užmokestis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skolos už komunalines paslaugas sudaro 13 782,12 EUR. Tokia įsiskolinimų suma, teismo nuomone, kelia abejonių, ar asmuo savo aktyviais veiksmais siekė nedidinti skolų bent komunalinių paslaugų srityje. Be to, byloje nustatyta, kad turėdamas ypatingai mažas pajamas, pareiškėjas 2013 m. spalio 15 d. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2015 m. spalio 15 d. sumokėti P. M. K. 17 377,20 EUR. Teismas padarė išvadą, kad šalyje pasibaigus ekonominės krizės laikotarpiui, darbo rinkoje pakilus darbo užmokesčiui, atsigavus nekilnojamojo turto sektoriui, pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių didinti pajamas, teismui nepateikta jokių įrodymų apie pastangas surasti geriau apmokamą darbą. Teismas pažymėjo, kad išlaikyti trijų asmenų šeimą iš K. B. gaunamo užmokesčio, kaip nurodo pareiškėjas, nėra realu, nes iš Sodros duomenų matyti, kad K. B. iki 2016 m. gegužės 26 d. buvo vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo kas mėnesį 135,03 EUR vaiko priežiūros išmoką. Nors nuo 2016 m. birželio mėn. įsidarbino, jos gaunamas darbo užmokestis yra tik vidutiniškai 132 EUR, o nuo 2017 m. sausio mėn. – 171 EUR. Be to, teismas kritiškai įvertino ir suinteresuoto asmens K. B. nurodytas aplinkybes, jog ji gauna pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Iš teismui pateiktos 2015 m. gruodžio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta tarp K. B. ir jos tėvo J. B.. Nėra duomenų, kad ši sutartis įregistruota viešame registre, teismui pateikta neoriginalaus dokumento kopija. Taip pat kritiškai įvertinta ir 2016 m. spalio 28 d. nuomos sutartis, nes pateikta neoriginalaus dokumento kopija, nėra duomenų, kad išnuomotas butas nuosavybės teise priklauso būtent K. B.. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antstolio buvo parduotas pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui UAB „Realty Invest“ už 82 412 EUR, o vėliau parduotas už 120 000 EUR.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas S. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą tenkinti – iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog pareiškėjas nuo ekonominės krizės savo skolinius įsipareigojimus sumažino nuo 4 000 000 EUR iki 1 500 000 EUR. Teigia, kad pareiškėjas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nurodo, kad šiuo metu negali dirbti, nes yra vaiko priežiūros atostogose bendru sutarimu su vaiko motina, nes K. B. turi stabilų atlyginimą, o pareiškėjas yra darbo ieškantis asmuo. Teigia, kad siekia prisidėti prie geresnės šeimos finansinės padėties, nesiekia nesąžiningai gauti pašalpos, dėl ko nesiregistruoja į Darbo biržą. Pareiškėjas teigia, kad 2013 m. spalio 15 d. vekselį, kurio naudos gavėja yra Petra M. K., sudarė dėl paties kreditoriaus naudos, siekdamas nesuteikti kreditorei papildomų išlaidų. Nurodo, kad pareiškėjui priklausęs butas Druskininkų g. 23 – 26, Vilniuje, buvo parduotas bendrovei, kuriai vadovauja pareiškėjo vaiko motinos tėvas, už nurodytą sumą, nes kitu atveju šis turtas būtų buvęs parduotas už žymiai mažesnę kainą iš varžytinių, todėl ta aplinkybė, kad bendrovė vėliau pardavė šį turtą už didesnę kainą, nėra pagrindas laikyti pareiškėjo nesąžiningu, nes pareiškėjas padarė viską, kad gautų didžiausią finansinę naudą. Apelianto įsitikinimu, remiantis FABĮ bei kasacinio teismo praktika, teismas turi įrodyti, kad yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti iškelti bankroto bylą, tačiau teismas pažeidė sąžiningumo prezumpciją ir nesąžiningai paskirstė įrodinėjimo civiliniame procese naštą pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad fizinio asmens bankroto bylose, atsižvelgiant į aktualią kasacinio teismo praktiką, teismas turi būti aktyvus bei esant abejonėms rinkti duomenis, nurodyti pareiškėjui, kokius duomenis jis turi pateikti, tačiau teismas šios pareigos nevykdė, neįvertino aplinkybių visumos, nuspręsdamas dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Teismas nesiaiškino, dėl kokių nesąžiningų veiksmų pareiškėjas tapo nemokus, ar konkretūs sandoriai turėjo įtakos nemokumui, nerinko įrodymų pagrįsti abejones dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Pareiškėjo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesąžiningai prisiėmė įsipareigojimus, taip pat, kad šio bankroto tikslas yra išvengti įsipareigojimų, bankrotas šiuo atveju yra kraštutinė priemonė, nes nepradėjus bankroto proceso skolos vis didėja, o pareiškėjas šiuo metu yra išlaikomas artimųjų.Pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. ekonominės krizės laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos ėmė kristi, pareiškėjo skolos yra krizės laikotarpio nenumatyti padariniai, dėl ko ir atsirado pareiškėjo nemokumas, nes pareiškėjas, siekdamas savarankiškai plėtoti verslą, laidavo kreditoriams už paskolintas lėšas. Pažymi, kad pareiškėjo banko sąskaitoje yra 30 071,99 EUR, skirtų skoloms atlyginti bent iš dalies. Pradėjus bankroto procesą, pareiškėjas įsidarbins, nes šiuo metu visas jo laikas skirtas dalyvavimui teismo procesuose. Pabrėžia, kad teismas pagrindu, kodėl atsisako iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nurodė nesąžiningumą, tačiau nenurodė teisinio pagrindo, numatyto FABĮ, neargumentavo, kokiu pagrindu pareiškėjas laikytinas nesąžiningu, sudarė nesąžiningus sandorius ar veikė priešingai kreditorių interesams, todėl FABĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis pagrindas vertinamas kaip nepagrįstas, nes neįrodytas nei faktine situacija, nei teisiniais argumentais. Taip pat, teismas nepagrindė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų. Pareiškėjas teigia, kad jam turėtų būti iškelta bankroto byla, nes jis atitinka FABĮ nustatytas sąlygas, yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnyje numatytų sąlygų, kurių pagrindu teismas atsisako iškelti bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelta fiziniam asmeniui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nemokus (skolos sudarė 1636032,28 Eur ) ir dėl to ginčo nėra, tačiau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr.XII-2235 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą, tiek dėl lengvabūdiško požiūrio į savo galimybes ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog šiuo metu apeliantas negali dirbti, nes yra vaiko priežiūros atostogose bendru sutarimu su vaiko motina, o K. B. turi stabilų atlyginimą, Teigia, kad pareiškėjas yra darbo ieškantis asmuo, siekia prisidėti prie geresnės šeimos finansinės padėties, nesiekia nesąžiningai gauti pašalpos, dėl ko nesiregistruoja į Darbo biržą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės nepaneigia bylą nagrinėjusio teismo išvadų dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Pažymėtina, kad sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sąlygų, gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Sąžiningas blogoje finansinėje padėtyje esančio asmens elgesys turėtų pasireikšti kaip aktyvios pastangos gauti pakankamai apmokamą darbą, siekimas užsidirbti papildomai, jei pagrindinio pragyvenimo šaltinio teikiamos pajamos nėra pakankamos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, 2008-2009 metais vadovavo bei buvo savininkas įmonių, kurių veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriais, tačiau bylos duomenimis pareiškėjo darbo užmokestis 2013 – 2016 metais vidutiniškai buvo 50 Eur per mėnesį, t.y. nesiekė net nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ar atliko kitus veiksmus siekiant gerinti savo finansinę padėtį, gauti didesnes pajamas, sudarančias galimybę kreditoriniams įsiskolinimams dengti. Nors pareiškėjas nurodo, kad K. B. turi pastovias pajamas, todėl gali išlaikyti apeliantą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog K. B. gaunamas darbo užmokestis yra labai nedidelis – vidutiniškai 132 Eur, o nuo 2017 m. sausio mėnesio – 171 Eur. Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju išlaikyti trijų asmenų šeimą nėra realu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos iškėlimas asmeniui, kuris sąmoningai nededa maksimalių pastangų gauti darbines pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, neatitiktų FABĮ tikslų, bei bankrutuoti siekiančio asmens bei jo kreditorių interesų pusiausvyros, nes tai būtų tik būdas tokiam fiziniam asmeniui nurašyti skolas. Taigi ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nuo 2009 metų visą savo laiką skiria bylinėjimuisi teismuose bei vaiko priežiūrai, negali paneigti jo pareigos maksimaliai stengtis atsiskaityti su kreditoriais. Todėl vien tik deklaratyvūs teiginiai apie teismo privalomai vertintinas aplinkybes dėl pareiškėjo sąžiningų veiksmų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas buvo apdairus ir sąžiningas bei savo veiksmais siekė dengti turimus įsipareigojimus. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjo skolos už komunalines paslaugas sudaro 13 782,12 Eur (47 586,90 Lt). Taigi akivaizdu, kad ir toliau buvo bloginama pareiškėjo finansinė padėtis, didinant nemokumą. Be to, pareiškėjui būnant sudėtingoje finansinėje padėtyje, 2013 m. spalio 15 d. sudarė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2015 m. spalio 15 d. sumokėti Petrai M. K. 60 000 Lt (17 377,20 Eur). Nors apeliantas nurodo, kad vekselis sudarytas tik dėl paties kreditoriaus naudos, t.y. pareiškėjas buvo skolingas kreditorei pagal senąjį vekselį, tačiau praėjus daug laiko, praterminuoto vekselio įvykdymas kreditorei kainuotų daug daugiau, tačiau įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų įvertinti nurodytų argumentų pagrįstumą, nepateikė. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo aktyvus vaidmuo nepaneigia šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Taigi bylos duomenų pagrindu nustatytas pareiškėjo elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido skoloms susidaryti, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti.Minėta, kad vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą yra fizinio asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju būtent šiuo pagrindu ir atsisakyta iškelti S. L. bankroto bylą. Taigi apibendrinat išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas nenagrinėjant kitų apelianto išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.). Atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto S. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rosita Patackienė