Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R.S. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei I.K. dėl neteisėtų antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatuodamas, jog su pareiškėjos teigimu, kad 3500 Lt bauda sumokėta laiku ar prieš terminą, sutikti negalima.

1) pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog antstolės patvarkymas yra be numerio, neregistruotas, kas prieštarauja LT Teisingumo ministro patvirtintai „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ 4 str., kadangi visi piniginiai dokumentai privalomi registruoti Vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade, ko antstolė nepadarė. Be to, apeliantės nuomone, šis patvarkymas nebuvo įvardintas Instrukcijos 2 str. patvirtintų privalomų antstoliui procesinių dokumentų formai, kadangi pareiškėja, remiantis Instrukcijos 2 str. 2.1 p., privalėjo gauti „raginimą įvykdyti sprendimą“, o ne patvarkymą „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“;

2) pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog antstolės veiksmai yra neetiški ir prieštarauja teisingumo, bei protingumo kriterijui, kadangi iš apeliantės, kuri yra bedarbė, tuojau pat reikalaujama sumokėti tyčia padidintas išlaidas ( 786,30 Lt). Teigia, jog iš siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas matyti, kad antstolė neturėjo jokių išlaidų, kadangi pareiškėjas savo įsipareigojimus įvykdė iki vykdomosios bylos užvedimo. Be to, pareiškėjos nuomone, buvo neteisingai paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Teigia, jog antstolė negalėjo atlikti jokių užklausų, kadangi ji 2010-02-11 buvo informuota apie baudos sumokėjimą. Apeliantė nesutinka su priteistomis 111,78 Lt dydžio būtinomis vykdymo išlaidomis, kadangi remiantis Instrukcijos 1 lentele, būtinąsias vykdymo išlaidas sudaro tik 90 Lt. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu dėl antstolio atlygio indeksavimo, kadangi Instrukcijos 1 lentelėj nurodyti antstolio atlygiai nėra indeksuojami.

Antstolės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus procesinius veiksmus ir pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-02 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvai prielaidų nesudaro.

Vykdomosios bylos Nr. 0139/10/00659 medžiaga nustatyta, kad 2010-02-11 antstolė I.K. gavo Vilniaus miesto VPK VP EPT išduotą vykdomąjį dokumentą – nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3500 Lt baudos išieškojimo iš skolininkės R.S. Tą pačią dieną, t.y. 2010-02-11 patikrinusi ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolė priėmė patvarkymą priimti šį vykdomąjį dokumentą vykdymui (vykd. b.l. 2).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal ATPK 304 str. nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, jeigu kitaip nenustato ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai (ATPK 313 str.).

Pažymėtina, kad pagal CPK 661 str. 1 d, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo yra vykdomasis dokumentas ir jame jau yra nustatytas jo įvykdymo terminas, vadovaujantis CPK 661 str., antstolis nebeturi pareigos skolininkui siųsti pakartotinio raginimo įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą, nes raginimo pateikimas būtų perteklinis veiksmas, nes pačiame vykdymo dokumente jau nurodyta data ar konkretus įvyksiantis įvykis, iki kurio skolininkas turi atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo. Papildomai raginant tai padaryti skolininką ir nurodant dar vieną terminą raginime, tai iš esmės pakeistų vykdomajame dokumente nustatytus terminus. Tai reiškia, kad pasibaigus įstatymo nustatytam keturiasdešimties dienų terminui, per kurį skolininkas turi sumokėti valstybei baudą už administracinį teisės pažeidimą ir kreditoriui pateikus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad skolininkas, neįvykdęs nutarimo gera valia per įstatyme nustatytą keturiasdešimties dienų terminą, patiria neigiamų turtinių priverstinio nutarimo įgyvendinimo padarinių – iš jo turi tūti išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos (CPK 610 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto VPK VP EPT 2008-09-22 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R.S. pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo paskirta 3500 Lt bauda. Skolininkė šią baudą turėjo sumokėti per 40 dienų (ATPK 313 str.). Tačiau ji baudą sumokėjo tik 2010-02-11 (b.l. 5), t.y. po pusantrų metų, todėl antstolė, gavusi Vilniaus miesto VPK VP EPT išduotą vykdomąjį dokumentą – nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), neprivalėjo siųsti skolininkei raginimo įvykdyti sprenimą geruoju, o iš karto turėjo teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi esminis skirtumas, kuriuo pasižymi baudų, paskirtų administraciniu aktu, išieškojimas yra tas, kad per įstatyme nustatytą terminą nesumokėjus skolos, iš karto pradedamas priverstinis išieškojimas.

Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog skolininkei turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, o ne patvarkymas „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“.

Apeliantė taip pat teigia, jog iš siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas matyti, kad antstolė neturėjo jokių išlaidų, kadangi pareiškėja savo įsipareigojimus įvykdė iki vykdomosios bylos užvedimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Nagrinėjamu atveju priverstinio vykdymo procedūra prasidėjo praėjus įstatyme numatytam geranoriško skolos padengimo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė pagal 2008-09-22 Vilniaus miesto VPK VP EPT priimtą nutarimą per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo baudos geranoriškai, 2010-02-11 nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Prasidėjus priverstinio vykdymo procedūrai, nepriklausomai nuo to, kada skolininkė įvykdė sprendimą ar kitokio pobūdžio vykdomąjį dokumentą po priverstinio vykdymo procedūrų pradėjimo, jai atsiranda minėtos neigiamos priverstinio vykdymo pasekmės, tarp jų ir pareiga apmokėti ne tik būtinąsias ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas, bet ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento (administracinio teisės pažeidimų nutarimo) įvykdymą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog antstolė I.K. turi subjektinę teisę reikalauti priteisti patirtas ir skolininkės neapmokėtas vykdymo išlaidas (CPK 610 str.).

Skolininkė pabrėžia, jog antstolio siūlymas sumokėti 786,30 Lt vykdymo išlaidas yra žymiai didesnis, negu faktinės išlaidos. Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apskaičiuotų išlaidų dydžio, jų pagrįstumo bei būtinumo.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į bendrąsias vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 7 p., jei išieškotina suma yra nuo 3000 Lt iki 4000 Lt, tai būtinos išlaidos yra 90 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p. instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai, išskyrus nustatytuosius procentine išraiška, indeksuojami atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 CPK 82 str. nustatyta tvarka.

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010-01-19 pranešimu (b.l. 21), vartotojų kainų indeksas 2009 m. gruodžio mėn. palyginti su 2005 m. lapkričio mėn. sudarė 124,2 t.y. vartotojų kainų indeksas padidėjo 24,2 procento. Taigi šio pranešimo pagrindu, visos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurios apskaičiuojamos procentais, indeksuotos 24,2%.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog antstolė pagrįstai nurodė, kad iš skolininkės išieškotinos 111,78 Lt (indeksuota 90 Lt suma) būtinos išlaidos.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 p. nustatyta, kad Instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas ir išieškotas sumas arba išieškotojui perduoto neparduoto skolininko turto vertę, nurodytą turto perdavimo akte, procentus bei minimalų antstolio atlyginimo dydį. Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. 1 lentelės 7 eilutėje nustatyta, kad, išieškotinai sumai esant nuo nuo 3000 Lt iki 4000 Lt (nagrinėjamu atveju buvo išieškoma 3500 Lt), antstoliui priklauso 17 procentų nuo išieškotos sumos dydžio atlyginimas, bet ne mažiau kaip 540 Lt. Taigi šioje eilutėje nustatytas tiek antstolio atlyginimo maksimalus, tiek jo minimalus dydžiai. Nuo šios sumos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. yra skaičiuotinas atlyginimas antstoliui, ir kurį pirmosios instancijos teismas apskaičiavo teisingai – 595 Lt (3500 Lt*17 procentų). Pagrindų mažinti antstolio atlyginimo dydį kolegija nenustatė, kadangi priešingai, nei nurodo apeliantė, ši suma nebuvo indeksuojama, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p. vykdymo išlaidos, kurios yra apskaičiuojamos procentais, neindeksuojamos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi vykdomojoje byloje atliktus antstolės veiksmus, jos surašytus dokumentus, patikrinusi visų antstolės nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, daro išvadą, kad antstolė taip pat pagrįstai apskaičiavo jos nurodomas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.

Atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas reglamentuoja 82 p. 3 lentelė.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė I.K., priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, užklausė Gyventojų registro registrą, Sodrą, AB „Swedbank“, AB SEB banką, AB banką Snoras, AB DNB NORD banką, Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB Šiaulių banką, NORDEA Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių, UAB Medicinos banką, AB Parex banką, VĮ „Regitrą“, atliko paiešką antstolių duomenų bazėje – iš viso atliko 14 užklausų (vykdomoji byla, b. l. 1, 6,7). Antstolė 2010-02-11 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdm.b.l. 2). Taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė parengė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, siūlymą skolininkei sumokėti vykdymo išlaidas (vykdomoji byla, b.l. 3,4), bei išsiuntė skolininkei 2010-02-11 patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nuorašą.

Remdamasi aukščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta visas 2010-02-11 Siūlyme nurodytas vykdymo išlaidas, t.y. būtinąsias vykdymo išlaidas (111,78 Lt), atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (595 Lt), užklausas dėl skolininkės turtinės padėties patikrinimo (52,16 Lt), antstolio patvarkymo surašymo išlaidas (6,21 Lt), antstolio surašyto dokumento nuorašų išdavimo išlaidas (3,73 Lt), antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo išlaidas (6,24 Lt), siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas parengimo išlaidas (6,24 Lt) ir pašto išlaidas (5 Lt).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o skolininkės atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkės R.S. priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilnaius miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės R.S. 5 (penkis) litus ir 60 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).