Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės 121,03 Eur turtinės žalos atlyginimą, 11,61 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį ir 70,08 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1-4 b. l.).

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti. Ieškinyje nurodė, jog 2015-04-01 transporto priemonė „VW Touran“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu, esančiu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ir atitvarais. Šiaulių apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta ir reikalinga keisti transporto priemonės galinę dešinės pusės padangą. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė išmokėjo 121,03 Eur draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas privalo atlyginti atsiradusią 121,03 Eur žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovas yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis kelio trūkumo sukeltas rezultatas. Remiantis CK 6.261 straipsniu bei kasacinio teismo praktika dėl eismo įvykio iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovui 11,61 Eur (121,03 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*700 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015-05-12) iki 2017-04-10. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovui 5 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovas atsisakė apmokėti žalą gera valia pateikus jam pretenziją.

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog sutinka atlyginti 132,64 Eur žalą ir nesutinka ieškovui sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas nebendradarbiavo, nesudarė atsakovui sąlygų visapusiškai įvertinti situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą, ieškovas atsiuntė pretenziją, atsakovas paprašė papildomų dokumentų, siekdamas įvertinti žalą ir jos dydį, bet ieškovas iš karto kreipėsi į teismą, be to, galėjo kreiptis pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ar dokumentinio proceso tvarka, tačiau iš karto kreipėsi su ieškiniu, taip nepagrįstai padidindamas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančių dokumentų (34-39 b. l.) matyti, kad 2015-04-01 transporto priemonė „VW Touran“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu, esančiu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ir atitvarais. Šiaulių apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės „VW Touran“, v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinis ratas (6, 11, 13-15, 21-24, 26-29, 43 b. l.). Dėl šio eismo įvykio Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-04-08 nutarimu buvo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjekto – kaltininko) (40 b. l.). Iš transporto priemonių draudimo liudijimo (41-42 b. l.) matyti, kad transporto priemonė „VW Touran“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti UAB „Mogo LT“, vairuojama R. G., buvo ieškovo apdrausta, draudimo galiojimo laikas nuo 2014-06-29 iki 2015-06-28. Draudėjas 2015-04-02 kreipėsi su prašymu į draudiką, kad būtų apžiūrėta eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė (7-9 b. l.), prašyme nurodė tas pačias eismo įvykio aplinkybes, kaip kad buvo nurodyta ir Šiaulių apskrities VPK. Draudikas, apžiūrėjęs transporto priemonę, transporto priemonės techninės apžiūros akte (6 b. l.) nurodė, kad yra apgadintas dešinės pusės galinis ratas, keičiama dešinės pusės galinė padanga, remontuojamas dešinės pusės galinis ratlankis. Iš ekspertizės/sąmatos (16-20 b. l.) matyti, kad, atlikus automobilio kompiuterinę diagnostiką, buvo sudaryta remonto sąmata, kurioje įvardinti visi automobilio remonto darbai, keistinos detalės, nurodyta bendra remonto kaina - 121,03 Eur. Iš 2015-04-14 mokėjimo nurodymo (10 b. l.) matyti, kad draudikas draudėjui išmokėjo 121,03 draudimo išmoką už eismo įvykyje apgadintą transporto priemonę. Ieškovas dėl išmokos kompensavimo kreipėsi į atsakovą su pretenzija (5 b. l.), tačiau atsakovas žalą atlyginti atsisakė (48-49 b. l.), todėl ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą.

Byloje ginčo dėl žalos atlyginimo ar jos dydžio nėra, atsakovas sutinka su žalos dydžiu, sutinka ieškovui sumokėti 121,03 Eur žalos atlyginimą, ieškinį šioje dalyje visiškai pripažįsta. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 268 str. 5 d. nustatyta, kad atsakovui ieškinį pripažinus visiškai ar iš dalies, teismas gali surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus, todėl teismas šioje dalyje surašo sutrumpintus sprendimo motyvus.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal nurodytojo straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad už atsiradusią žalą atsako asmuo, kuriam priklauso turtas, neatitinkantis saugaus eismo reikalavimų, t.y. šiuo konkrečiu atveju atsakovas, kuriam nuosavybės teise priklauso Šiaulių rajono viešieji keliai, o būtent - (duomenys neskelbtini) (LR kelių įstatymo 25 straipsnio 1 dalis; LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas; LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas; LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 4, 5, 8 punktai). Šiaulių rajone esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovui, ir jis turi pareigą kelius prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą. Atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių kelyje adresu (duomenys neskelbtini) esančiai duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Įvertinus atsakovo pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestingam ir atidžiam, konstatuotina, kad Šiaulių rajono savivaldybė netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio kelio priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas netinkamai rūpinosi kelių priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, t. y., buvo padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus. Konstatuotina, kad atsakovas, kaip kelio valdytojas, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, neužtikrino tokios kelio dangos būklės, kuri reikalinga įprastam naudojimui, dėl ko automobiliui „VW Touran“, v/n (duomenys neskelbtini) žala buvo padaryta jam įvažiavus į duobę. Konstatuotina, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti, todėl Šiaulių rajono savivaldybei kyla pareiga atlyginti ieškovui dėl duobės kelyje atsiradusius nuostolius. Kadangi atsakovas kaltės neginčijo ir prieštaravimų dėl žalos dydžio nepateikė, su žalos dydžiu ir ją atlyginti ieškovui sutiko, ginčo tarp šalių dėl to nėra, į tai, kad atlyginęs nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, ieškovas įgijo į atsakingą už žalą asmenį reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 121,03 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 11,61 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015-05-12) iki 2017-04-10 (121,03 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*700 [pradelstų dienų skaičius]). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovas pateikė į bylą Šiaulių rajono savivaldybės administracijai adresuotą 2015-04-27 pretenziją Nr. R0001575082 (5 b. l.), kuria prašoma per 15 d. sumokėti 121,03 Eur į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Pretenzija buvo įteikta atsakovui, jis atsisakė žalą atlyginti (48-49 b. l.), tai pripažino pats atsakovas. Be to, tiek atsiliepime, tiek rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas minėtos sumos ir prievolės mokėti minėtas palūkanas neginčijo, 11,61 Eur sumą mokėti jis sutiko. Įvertinus byloje esančius dokumentus, atsakovui sutinkant sumokėti 11,61 Eur palūkanų, konstatuotina, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, esant visoms trims būtinosioms sąlygoms, CK 6.210 straipsnis taikytinas ir 11,61 Eur kompensuojamosios palūkanos ieškovui iš atsakovo priteistinos, kurios laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais.

Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiaulių rajono savivaldybė nėra nei verslo subjektas, nei privatus juridinis asmuo, todėl jai taikytinos ne CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos šešių procentų, bet penkių procentų dydžio palūkanos pagal to paties straipsnio 1 dalį. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Nors atsakovas nesutinka mokėti minėtų palūkanų, tačiau vadovaujantis nurodytomis įstatymo normomis, atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovas žalą pripažįsta, žalos atlygimą sutinka sumokėti, turi atlyginti ieškovui žalą, tačiau praleido terminą, iki šiol ieškovui žalos nėra atlyginęs, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 132,64 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį ir 70,08 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, jog jis neatsisakė mokėti žalos, tačiau paprašė pateikti žalą pagrindžiančius dokumentus, o ieškovas nesudarė sąlygų atsakovui įvertinti esamą situaciją dėl sprendimo priėmimo ir kreipėsi į teismą. Be to, ieškovas kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka, taip didindamas bylinėjimosi išlaidas, kai yra pakankamai duomenų, jog ieškovo reikalavimai galėjo būti patenkinti CPK IV XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2015-05-29 pateikto atsakymo į ieškovo pretenziją (48-49 b. l.) matyti, kad atsakovas nurodė, jog nevykdys ieškovo reikalavimo išmokėti išmoką, nes trūksta dokumentinių įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimo aplinkybes, jos dydį bei priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo, žalos atlyginimo ir regreso teisę į žalą sukėlusį asmenį, nenurodyti motyvai, kokiu pagrindu kyla atsakomybė atsakovui. Be to, Šiaulių rajono savivaldybės administracija išnaudojo visą jai skirtą finansavimą iš Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto kelių priežiūrai Meškuičių seniūnijoje, todėl mano, jog atsakomybė Šiaulių rajono savivaldybės administracijai nekyla. Iš minėto atsakovo atsakymo į ieškovo pretenziją akivaizdu, jog atsakovas gera valia atsisakė atlyginti žalą ieškovui, taip pat, akivaizdu, jog tarp šalių kilo ginčas ir dėl žalos dydžio, pagrįstumo, atsakovo atsakomybės ir pan., todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog jis sutiko žalą sumokėti gera valia, kaip nepagrįstas. Ieškovas, gavęs minėtą atsakymą, suvokė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, todėl kreipėsi į teismą ginčo teisena, nes supaprastinto proceso tvarka tai nebūtų buvę galimybės išspręsti. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas gali pasirinkti, kokia tvarka ir kada kreiptis į teismą, jam neprivaloma pradėti teisminį procesą nuo prašymo išduoti teismo įsakymą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas ieškinį teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl sumokėjo tik 75 procentus viso už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.). Jeigu atsakovas būtų sudaręs su ieškovu taikos sutartį ar atlyginęs žalą, kurią ir sutinka atlyginti, tuo atveju ieškovui būtų grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovas ieškovui turėtų sumokėti tik 25 procentus žyminio mokesčio, be to, šalys gali susitarti ir kitaip (CPK 87 str. 2 d.). Tačiau atsakovas minėtų veiksmų neatliko, todėl privalo ieškovui sumokėti jo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo interesams byloje atstovavo advokatas (30, 31 b. l.), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 70,08 Eur išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu, priteisimu. Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2016 m. IV ketvirtį tai sudarė 822,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 2057,00 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.6 punktą už pareiškimą išduoti teismo įsakymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,25 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 205,70 Eur). Todėl akivaizdu, jog ieškovo atstovo prašomos priteisti 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisės aktais nustatyto dydžio, priteistino net už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą paruošimą, dėl ko priteistinos.

Todėl atsakovui atsisakius bendradarbiauti su ieškovu, neatlyginus žalos iki šiol, nesitarus dėl taikos sutarties sudarymo net ir teisminio proceso metu, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.) yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188726051, 121,03 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro, 03 ct) turtinės žalos atlyginimą, 11,61 Eur (vienuolikos eurų, 61 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą – 132,64 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolikos eurų, 00 ct) žyminį mokestį ir 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų, 08 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.