Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2024-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-1453-1046/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-19
Bylos Nr.
T-1453-1046/2024
Teisminio proceso Nr.
1-07-1-00308-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-1453-1046/2024
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00308-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.13 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 19 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Editai Pupelytei,dalyvaujant nuteistajam R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. J. prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2015 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, R. J. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., 1 parą laikino sulaikymo prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikant, kad atlikta 20 MGL dydžio bauda. Nuosprendžiu paskirta bauda sumokėta 2022 m. gegužės 25 d.

2024 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas nuteistojo R. J., atlikusio bausmę, prašymas panaikinti teistumą pagal minėtą nuosprendį.

Prašyme nurodoma, kad nuosprendžiu paskirta bauda sumokėta 2022 m. gegužės 26 d. Pareiškėjas dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, taip pat yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas. Pagal gyvenamąją vietą jokių skundų dėl elgesio nėra gauta. Pareiškėjas siekia atgauti leidimą šaunamajam ginklui, nes UAB (duomenys neskelbtini) teikiant (duomenys neskelbtini) reikalinga turėti ginklą. Be to, pareiškėjas yra medžiotojas ir nori turėti teisę įgyti ir laikyti ginklą medžioklei.

Šalies argumentai

R. J. teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti prašyme nurodytais pagrindais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Teistumas yra už nusikaltimo padarymą nuteisto asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, teisinės padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Iš BK 97 straipsnio 3 dalies reglamentavimo, matyti, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.

BK 97 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali jį panaikinti arba sutrumpinti teistumo laiką. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas be formalių BK 97 straipsnio 7 dalies taikymo pagrindų nustatymo atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teistumo termino sutrumpinimo taikymas yra individualus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju į nuteistąjį apibūdinančių ir jo elgesio teigiamus ir (ar) neigiamus aspektus bei darbinę veiklą atskleidžiančių aplinkybių visumą atsižvelgti privalu. Teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik, jeigu asmuo yra teigiamai apibūdinamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų. Taigi šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 1S-81-898/2018, 1S-339-932/2022 ir kt.).

R. J. 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2015 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymo, jam paskirta baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo metu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis paskirta bauda sumokėta 2022 m. gegužės 25 d. Tai reiškia, kad R. J. laikomas turinčiu teistumą iki 2025 m. gegužės 25 d. Prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo termino, dėl to, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra formalus pagrindas svarstyti R. J. prašymą dėl teistumo termino panaikinimo.

Teismo posėdžio R. J. pažymėjo, kad teistumas yra objektyvi kliūtis dirbti darbą, nes būtina turėti leidimą ginklui.

Spręsdamas klausimą dėl teistumo panaikinimo, teismas atsižvelgia į nuteistojo prašyme nurodytus argumentus ir vertina teismui pateiktus bei teismo savo iniciatyva išreikalautus duomenis, apibūdinančius R. J. elgesį ir veiklą po bausmės atlikimo. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie asmenį matyti, kad teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų asmuo nepadarė, naujas ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu nebuvo pradėtas ar atliekamas, taip pat dėl jo nėra nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad teistumo laikotarpiu R. J. du kartus buvo baustas administracine tvarka, tačiau šios nuobaudos nebegalioja. Teismo turimais duomenimis R. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, taip pat yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas.

Teismo vertinimu, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog R. J. iš esmės laikėsi įstatymų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Todėl galima spręsti, kad jis gali laikytis teisės aktų reikalavimų, taip pat, kad jis padarė atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų praeityje. Iš asmens paaiškinimų matyti, jog teistumas sukelia rimtų nepatogumų realizuoti save profesinėje srityje. Turimas teistumas sudaro objektyvią kliūtį dirbti, nes turėdamas teistumą asmuo negali įgyti ir laikyti ginklo.

Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir po jos atlikimo leidžia daryti išvadą, kad per šį laikotarpį asmuo įvertino savo priešingo teisei elgesio pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, todėl gali laikytis teisės aktų reikalavimų ir papildomi sunkumai, kuriuos suteikia teistumas, jam nebėra tikslingi. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti. R. J. teisių ir laisvių varžymas, kurį jam sukelia teistumas, turėtų daugiau formalią prevencinę reikšmę. R. J. po bausmės atlikimo renkasi teisėtą gyvenimo būdą ir yra praradęs pavojingumą, o teistumas pernelyg varžo jo galimybę dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime. Įvertinus asmens dedamas pozityvias pastangas, daroma išvada, jog teistumo panaikinimas sudarys sąlygas jam ir toliau vystyti savo geriausius gebėjimus profesinėje srityje, taip realizuojant save kaip asmenybę. Tai sudaro pagrindą nuteistojo prašymą tenkinti ir panaikinti R. J. teistumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

R. J. prašymą tenkinti.

Panaikinti teistumą R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, patikslintą 2015 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė