- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-93-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25090-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- R. M. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-93-755/2020
teisėja Sigita Fomičeva Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25090-2018-6
2020 m. kovo 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1162-1064/2019 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei D. Š., trečiajam asmeniui R. M. S. dėl nuostolių atlyginimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės D. Š. 938,40 Eur nuostolių atlyginimą, 50 Eur skolą dėl nuomos mokesčio nepriemokos, 550 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2016 m. kovo 10 d. ieškovas su atsakove sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovei teisę laikinai naudoti ir valdyti butą (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti 550 Eur mėnesinį nuomos mokestį ir kuri buvo nutraukta 2018 m. balandžio 14 d. Pažymėjo, jog butas po kosmetinio remonto buvo perduotas tvarkingas, švarus ir tinkamas naudotis pagal paskirtį. Ieškovas informavo atsakovę, kad būtina kartą per metus atlikti dujinio katilo patikrinimą. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. jo prašymu šildymo įrenginių įmonės atstovas apžiūrėjo katilą ir nustatė, kad trūksta apsauginio dangčio nuo karščio, dėl ko išsilydė valdymo plokštės apsauga. Teigė, jog dėl atsakovės kaltės katilas buvo sugadintas. Kadangi katilo remontui reikėjo užsakyti detales, katilas buvo sutaisytas ir ieškovas už katilo remontą sumokėjo 720 Eur, tačiau atsakovė šių išlaidų ieškovui neatlygino.
3. Paaiškino, jog atsakovė įsipareigojo mokėti 550 Eur nuomos mėnesinį mokestį, tačiau už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 14 d. sumokėjo tik 500 Eur, savavališkai išskaičiuodama 50 Eur sumą iš mėnesinio nuomos mokesčio už savavaliai atliktą termovizinę patikrą, nors to neturėjo teisės padaryti. Pažymėjo, kad atsakovė taip pat nesumokėjo nuomos mokesčio už paskutinį mėnesį, pasisavindama nuomos pradžioje sumokėtą 550 Eur avansą, numatytą nuostolių atlyginimui po buto pridavimo.
4. Nurodė, kad atsakovė dėl netinkamos jai perduotų patalpų langų priežiūros padarė 218,40 Eur žalos, nes langai buvo sugadinti, jų tarpinės nebuvo teptos silikonu, o lankstės - mašinine alyva. Teigė, kad langų sutvarkymo kaštai sudaro 218,40 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio ir priteisė iš atsakovės D. Š. ieškovo J. S. naudai 720 Eur nuostolių atlyginimo, 50 Eur nuomos mokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 14 iki 2017 m. kovo 14 d., 550 Eur nuomos mokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. balandžio 14 d., 1 956,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Nustatė, kad dujinio katilo trūkumai negali būti laikomi natūraliu daikto nusidėvėjimu, nes apsauginė plokštė nuo karščio yra sudėtinė katilo dalis ir jos pašalinimas lėmė valdymo plokštės ir jos apsaugos apsilydimą. Pažymėjo, jog katilas jo sumontavimo metu buvo be trūkumų, sudarius nuomos sutartį ir perdavus atsakovei butą, perdavimo akte buvo nurodyta labai gera katilo būklė. Konstatavo, kad atsakovė neįrodė katilo būklei pablogėjus dėl natūralaus nusidėvėjimo ar ieškovo kaltės. Kartu atkreipė dėmesį į tai, jog, atlikus katilo patikrą, atsakovė patvirtino ieškovui, kad katilas tvarkingas, o išreiškus pirmus nusiskundimus dėl katilo, atsakovė nenurodė katilo trūkumams buvus nuo nuomos sutarties pradžios. Tuo pačiu atmetė atsakovės argumentus, esą ieškovas kaltino atsakovę vagyste, kaip nepagrįstus.
7. Teismas įvertino naujo katilo sumontavimo išlaidas, todėl sprendė atsakovei neįrodžius, kad ieškovo pasirinktas žalos ištaisymo būdas (katilo remontas) neatitiko ekonomiškumo principo. Atsakovei neįrodžius, kad sugadintos dalys buvo ir natūraliai susidėvėjusios, dėl ko jų vertė mažesnė nei įrodinėjo ieškovas, neįrodžius, kad įmanoma įsigyti panaudotų remontui reikiamų dalių už mažesnę kainą, teismas įvertino ieškovo patirtus nuostolius dėl dujinio katilo trūkumų 720 Eur suma.
8. Sprendė esant įrodyta, kad ieškovo nurodytą žalą, susijusią su langų tarpinėmis, lėmė natūralus daikto nusidėvėjimas. Paaiškino, jog jau atsakovės nuomos laikotarpio pradžioje 2016 metais langų tarpinės buvo 17 metų senumo, todėl savaime laikytinos susidėvėjusiomis ir ši būklė iš esmės nebūtų pasikeitusi, net atsakovei atlikus langų sureguliavimą ar sutepimą silikonu.
9. Aiškindamas tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, teismas nustatė, jog šalys susitarė, kad pagal bendrąją taisyklę, sumokėtas užstatas nėra įskaitomas į nuomos mokestį, o yra grąžinamas nuomos sutarties pabaigoje, ir nuomotojas sprendė užstato grąžinimo ar užskaitymo klausimą. Pažymėjo, kad nuomininkas pagal sutarties nuostatas galėtų reikalauti tik grąžinti sumokėtą užstatą, o ne jį panaudoti kitiems mokėjimams.
10. Nurodė, kad reikalavimas grąžinti sumokėtą užstatą byloje nebuvo pareikštas, atsakovė neginčijo ieškovo veiksmų 550 Eur užstatą užskaitant kaip dalį nuostolių dėl sušlapusios prieškambario sienos, todėl pagal šalių sudarytą nuomos sutartį užstato sumokėjimas nebuvo pagrindas nemokėti nuomos mokesčio. Pažymėjo, jog atsakovei manant, kad ieškovas užstatą įskaitė nesilaikydamas sutarties nuostatų ar neturėdamas tam pagrindo, tai neužkerta kelio pareikšti savarankiškus reikalavimus ieškovui.
11. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės atliktos termovizinės patikros, teismas atkreipė dėmesį, kad langų termovizinė patikra (ir dėl jos patirtos išlaidos) yra susijusi ne su langų trūkumų ištaisymu, o tik su galimai esamų langų trūkumų konstatavimu, todėl atsakovės patirtos išlaidos dėl atliktos patikros nepatenka į trūkumų pašalinimo išlaidas. Pridūrė, jog į bylą nebuvo pateikta jokių mokėjimo dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovė šias išlaidas realiai patyrė.
12. Teismas darė išvadą, jog byloje buvo patenkinta 85,80 procentų ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Teigia, labiau tikėtina, kad ieškovo akcentuojami dujinio katilo defektai atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o egzistavo iki buto perdavimo atsakovei arba buvo anksčiau egzistavusių gedimų pasekmė. Paaiškina, jog buto perdavimo metu katilo kokybės garantija jau buvo pasibaigusi, todėl vien garantinis talonas negali paneigti, jog katilo defektų buto perdavimo atsakovei metu galėjo būti. Atkreipia dėmesį, kad buto perdavimo atsakovei metu nebuvo tikrintas katilo vidus, o nurodyti trūkumai buvo paslėpti ir negalėjo būti nustatyti normaliai priimant butą.
15. Mano, jog ieškovas žinojo apie egzistuojančius trūkumus, nes liudytojas Ž. S. teigė, kad patikrinimo metu apsauginės plokštelės nebuvo, buvo pasilydžiusi plastmasė, bet katilas neapsinešęs, tikėtina tikrintas prieš 1-1,5 metus.
16. Nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog katilo defektai būtų atsiradę dėl kokių nors atsakovės veiksmų, ieškovas pats nurodė, kad apsauginį dangtį gali nuimti tik specialistas. Tvirtina, jog nėra ginčo, kad atsakovė tinkamai vykdė sutarties sąlygas, susijusias su buto šildymo sistemų saugumo užtikrinimu, teisingu jų eksploatavimu.
17. Tvirtina ieškovui turėjus galimybę liudytojų parodymais patvirtinti savo teiginius, kad iki buto perdavimo atsakovei, katilo gedimo fakto profilaktinių patikrinimų metu nebuvo nustatyta. Be to, perėmęs butą iš atsakovės, ieškovas, manydamas, kad katilas sugedo dėl netinkamos eksploatacijos nuomos metu, turėjo galimybę atlikti ekspertizę, tačiau iš karto atliko katilo remontą, taip prarandant galimybę nustatyti katilo gedimo priežastį ir sutarties šalių atsakomybę.
18. Tvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla pagal ieškovo ir trečiojo asmens ieškinį atsakovei dėl žalos – drėkusios prieškambario sienos, kur ieškinys buvo atmestas, nenustačius atsakovės kaltės ir netinkamai nustačius žalos dydį, todėl ieškovo atliktas įskaitymas yra neteisėtas.
19. Nesutinka su teismo išaiškinta užstato paskirtimi ir tvirtina, kad užstatas yra skirtas ne tik potencialiai žalai, bet ir kitiems nuomininko įsipareigojimams pagal sutartį padengti. Teigia, jog ginčijamu sprendimu priteisus ieškovui ir nuomos mokestį, ir nuostolius, susidaro netoleruotina situacija, kai, nuomos santykiams jau pasibaigus, atsakovė turi pareigą sumokėti visą nuomos mokestį, ieškovas disponuoja negrąžintu užstatu ir papildomai dar įgyja teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl šildymo katilo, nors visi šie reikalavimai gali būti įskaitomi. Mano, kad jokios kitos žalos ieškovas nėra patyręs, todėl 550 Eur užstatas pagrįstai galėjo būti panaudotas nuomos mokesčiui už paskutinį nuomos mėnesį padengti, kas buvo ir atlikta.
20. Teigia, jog nors atlikus termovizinę patikrą, langų trūkumai niekur nedingo, tačiau tik tokiu būdu atsakovė turėjo galimybę įrodyti, kad langai nėra sandarūs, atitinkamai, kad atsakovės pretenzijos dėl langų kokybės, o kartu ir priežastys nuomos sutarčiai nutraukti, yra pagrįstos. Nustačius, kad langų trūkumai yra atsiradę ne dėl nuomininko kaltės, neprotinga šių trūkumų nustatymo išlaidas perkelti atsakovei.
21. Nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir tvirtina, jog teismas neatsižvelgė, kad kitos ieškovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės, taip pat neatsižvelgė į ginčo sumos dydį, bylos nesudėtingą pobūdį, specialių žinių poreikio nebuvimą, ieškovo elgesį proceso metu. Atkreipia dėmesį, jog nepagrįstai buvo priteistos išlaidos už ieškovo atstovės baigiamųjų kalbų surašymą, kurios nėra procesinis dokumentas didesnės vertės nei ieškinys.
22. Prašo prijungti prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą byloje Nr. 2-1837-779/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-373-275/2019.
Atsiliepimas
23. Ieškovas J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
24. Tvirtina, jog teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei byloje pateiktus objektyvius rašytinius įrodymus - dokumentus, pagrindžiančius minimų nuostolių atsiradimo priežastis bei jų dydį. Nurodo, kad katilo gedimai, kurie atsirado būtent atsakovės naudojimosi butu metu ,yra įrodyti ne vienu į bylą pateiktu rašytiniu dokumentu, o atsakovės argumentai bandant įrodyti priešingai, yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Paaiškina, jog dujinio katilo garantinis talonas rodo, jog daiktas buvo įsigytas kokybiškas ir jam buvo suteikiama garantija. Teigia, kad atsakovė detaliau nepatikrinusi dujinio katilo, nuomos laikotarpiu skundų dėl jo neturėjo, kaip skundų neturėjo ir iki jos buvę nuomininkai. Nurodo, jog dujinis katilas buvo sugadintas būtent atsakovės gyvenimo ieškovui priklausančiame bute metu , nes būtent tuo laikotarpiu nuo katilo buvo pašalintas apsauginis dangtis, dėl ko išsilydė valdymo plokštės apsauga ir ją reikėjo pakeisti nauja.
25. Nurodo, kad trūkstamą katilo detalę buvo galima pašalinti be specialių įrankių ir tą galėjo padaryti paprastas žmogus. Nesutinka su atsakovės teiginiui jai tinkamai vykdžius sutarties sąlygas dėl šildymo sistemų teisingo eksploatavimo, nes apžiūrėti katilą kvietė ne ieškovo nurodytą meistrą, dėl ko ir atsirado žala ginčo katilui. Tvirtina, jog ieškovas neturėjo jokio pagrindo nuslėpti tikrąją katilo būklę nuo atsakovės, nes katilo būklė buvo gera.
26. Nepagrįstais laiko atsakovės argumentus dėl katilo gedimo priežasčių, nes katilo gedimą lėmė pašalintas apsaugos dangtis ir toks gedimas negalėjo atsirasti savaime, natūraliai nusidėvint.
27. Sutinka su teismo išvadomis dėl reikalavimo priteisti nuomos mokestį už paskutinį nuomos mėnesį bei 50 Eur nuomos mokesčio nepriemoką, teismas objektyviai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
28. Atkreipia dėmesį, jog visos teisinės paslaugos ieškovui buvo suteiktos ir jų apmokėjimas atliktas remiantis teisės aktais, byloje buvo vykdyta mediacija, kurią nutraukė atsakovė, todėl mano nesant tikslinga peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
29. Rašytiniuose paaiškinimuose dėl naujų įrodymų prijungimo, ieškovas nurodo nesutinkąs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1837-779/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties prijungimu prie bylos medžiagos. Teigia, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, minėti įrodymai nėra susiję su apeliacinio skundo reikalavimais ir faktinių aplinkybių pagrindimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
31. Apeliantė D. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1837-779/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-373-275/2019, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, sprendžia, jog, nagrinėjant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo klausimą, yra pagrindas vertinti ir minėtus naujus įrodymus, kurie priimami ir dėl jų teismas pasisakys (CPK 314 straipsnis).
32. Nustatyta, kad J. S. ir trečiajam asmeniui R. M. S. nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas,esantis (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 10 d. J. S. ir D. Š. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria J. S. 36 mėnesių terminui nuo patalpų-perdavimo priėmimo akto pasirašymo dienos išnuomojo D. Š. butą, (duomenys neskelbtini), su baldais, buitine ir sanitarine įranga, kitais įrenginiais, turtu, o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 550 Eur nuomos mokestį. 2017 m. vasario 23 d. D. Š. sumokėjo J. S. 500 Eur, nurodydama, kad moka už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 14 d., atimdama 50 Eur už termovizinę patikrą. 2018 m. balandžio 14 d. Sutartis buvo nutraukta. 2018 m. balandžio 12 d. akte, pasirašytame UAB „Dadmitus“ direktoriaus A. B., nurodyta, kad apžiūrėjus dujinį katilą Junkers, esantį ginčo bute, nustatyta, kad trūksta apsauginio dangčio nuo karščio, dėl ko išsilydė valdymo plokštės apsauga. Kartu pridėta detali remonto sąmata 720 Eur sumai ir 2018 m. gegužės 11 d. kasos pajamų orderio kvitas.
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pagrįsti reikalavimai dėl nuostolių dėl dujinio katilo remonto atlyginimo ir dėl nuomos mokesčio nepriemokų. Apeliantė D. Š. nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovo naudai nuostolius dėl dujinio katilo remonto, nuomos mokesčio nepriemokas bei paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis.
34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogino išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Minėta įstatymo norma nuomininkui numato įrodinėjimo pareigą įrodyti, kad grąžinamas daiktas pablogėjo ne dėl nuomininko kaltės.
35. Apeliantė teigia, jog dujinio katilo trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės ir daro prielaidą, jog ieškovui buvo žinomi trūkumai ir turėjo pareigą apie juos nurodyti Sutartyje.
36. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei nuomojantis ginčo butą, dujinio katilo patikra buvo atlikta 2017 m. kovo mėnesį, kuomet buvo iškviestas specialistas, byloje dalyvavęs liudytojas Ž. S.. Liudytojas Ž. S. 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atidengus dujinį katilą, pamatė apsilydžiusį plastiko katilo korpusą bei dingusią apsauginę plokštę (1 t., b. l. 189-191). Tai, kad katilo korpusas buvo apsilydęs ir nebuvo apsauginės plokštės, apeliantei buvo žinoma jau atlikus 2017 m. kovo mėnesį katilo patikrą, tačiau apie katilo trūkumus apeliantė tik 2018 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą (1 t., b. l. 84). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė, patikros metu mačiusi dujinio katilo trūkumus ir suvokusi katilui nebuvus geros būklės (ką aiškino 2018 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške apie galimą katilo pavojų buto gyventojui sveikatai ir saugumui), laiku neinformavusi ieškovo apie nustatytus katilo trūkumus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes dėl tolesnio katilo naudojimo ir apsisunkino įrodinėjimo pareigą ginče dėl nuostolių atlyginimo (CPK 185 straipsnis).
37. Tai, kad ginčo buto priėmimo-perdavimo akte prie Sutarties buvo nurodyta labai gera dujinio katilo būklė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepanaikina apeliantės atsakomybės dėl tolesnio katilo naudojimo atsiradusių trūkumų, nes apeliantė nepasirūpino laiku pranešti ieškovui apie patikros metu aptiktus katilo trūkumus, kas ,tikėtina, būtų leidę taip išvengti katilo sugedimo ir išlaidų gedimams pašalinimo.
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad dujinio katilo trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės, nes, kaip minėta nutarties 36 punkte, minėtus trūkumus apeliantė matė dar prieš metus iki Sutarties nutraukimo, bet savalaikių veiksmų informuoti ieškovą nesiėmė, netgi tvirtino, jog su katilu visas gerai (1 t., b. l. 20; CPK 185 straipsnis).
39. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovo teisę į žalos dėl dujinio katilo trūkumų atlyginimą priteisė visą ieškovo nurodytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog konstatavus civilinę atsakomybę, nors ir taikomas visiškas nuostolių atlyginimas - žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), tačiau tokiu atlyginimu neturi būti pagerinamas daiktas.
40. Byloje nustatyta, kad ginčo dujinis katilas ieškovo nuomojame bute buvo įrengtas 2013 metais, vidutinis katilo tarnavimo laikotarpis yra apie 15 metų (2 t., b. l. 8, 30-36). Ieškovui priklausantis katilas buvo sutvarkytas panaudojus naujas detales, nurodytas 2018 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. A316 (1 t., b. l. 66). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujomis detalėmis suremontavus dujinį katilą, kuris buvo eksploatuojamas 5 metus, buvo pagerinta katilo būklė ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 720 Eur žala neatitinka žalos atlyginimo instituto paskirties atstatyti daikto būklę, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis; CPK 185 straipsnis). Atsižvelgus į minėtą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šiuo atveju būtina taikyti naujoms katilo detalėms nusidėvėjimo procentą (33 proc.), lygų dujinio katilo naudojimo laikotarpiu, įvertinus vidutiniškai eksploatuojamą laiką, todėl priteista žala mažintina iki 558,67 Eur (121,01 Eur + 260,16 Eur + 107,71 Eur = 488,88 Eur – 33 proc. = 327,55 Eur + 110 Eur + 121,12 Eur = 558,67 Eur).
41. Vertinant apeliantės D. Š. teiginius dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl išlaidų už termovizijos atlikimą pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai jų nekartoja. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Priduriama, jog langų kokybė apeliantei buvo žinoma jau nuo 2016 metų gegužės mėnesio, todėl termovizijos rezultatai galėjo tik patvirtinti apeliantės nuomonę dėl langų trūkumų, tačiau jų nepašalino.
42. Nesutikdama dėl nuomos mokesčio nepriemokos už paskutinį nuomos mėnesį priteisimo, apeliantė skunde nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1837-779/2018 netenkino ieškovo J. S. ieškinio, pareikšto apeliantei, dėl žalos, atsiradusios apliejus butą, priteisimo ir šis teismo sprendimas aukštesnės instancijos teismo buvo paliktas nepakeistas, todėl ieškovas sąmoningai nutylėjo šį faktą ir negalėjo nuomos mokesčio už paskutinį mėnesį įskaityti į žalą. Byloje esantys ieškovo 2018 m. lapkričio 13 d. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas apeliantės sumokėtą užstatą – avansą įskaitė kaip dalį nuostolių dėl sušlapintos prieškambario sienos pagal pateiktą UAB „Skena“ aktą (1 t., b. l. 192-193).
43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1837-779/2018 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-373-275/2019 nustatytas aplinkybes, kurios turi reikšmės šioje byloje keliamam klausimui dėl ieškovo gauto užstato pagal Sutartį įskaitymo į nuostolius pagrįstumo, nepaisant to, kad pirmiau paminėtose bylose buvo nagrinėtas ginčas dėl žalos butui, (duomenys neskelbtini), atlyginimo (CPK 185 straipsnis).
44. Civilinėje byloje Nr. 2-1837-779/2018 teismas nustatė, kad ieškovas J. S. ir minėtoje byloje ieškove buvusi R. M. S., kaip nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, jau nuo 2013 metų žinojo apie šiame bute drėkstančią koridoriaus sieną, bet nesiėmė priemonių išsiaiškinti dėl ko ji drėksta, neatliko veiksmų galimai žalai darančių veiksnių pašalinimui. Apeliacinės instancijos teismas minėtos aplinkybės nepaneigė. Pastebėtina ir tai, jog tas pačias aplinkybes – 2016 m. gegužės 17 d. R. A. elektroniniu laišku J. S. dėl langų rasojimo ir koridoriaus sienos drėkimo dėl galimai netinkamos dušo hidroizoliacijos, apeliantė D. Š. nurodė ne tik civilinėje byloje Nr. 2-1837-779/2018, bet ir šioje nagrinėjamoje byloje. Taigi, kitoje civilinėje byloje nebuvus įrodytai aplinkybei, kad dėl apeliantės kaltės buvo aplietas ne tik žemiau nuomojamo buto esantis butas, bet ir nuomojamo buto koridoriaus siena, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 550 Eur užstatas negalėjo būti panaudotas kaip ieškovo deklaruotų nuostolių atlyginimas (CPK 185 straipsnis). Esant tokiai išvadai, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui nuomos mokesčio nepriemoką už paskutinį nuomos mėnesį.
45. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovui dydžiu ir tvirtina, kad jos per didelės, nepagrįstai įtraukiant ir ieškovo išlaidas už atstovo parengtą baigiamąją kalbą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apeliantės teiginiu ir pažymi, kad baigiamosios kalbos parengimas, kaip atskiras veiksmas ar dokumentas, nėra nurodytas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Baigiamoji kalba kaip civilinio proceso dalis, priskiriama prie proceso šalies ar jo atstovo atliekamų veiksmų teisminiame procese, todėl jos parengimas negali būti papildomai įkainotas (CPK 253 straipsnis).
46. Dėl kitų apeliantės nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
47. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą ir sumažinti priteistas sumas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
48. Nutarus pakeisti skundžiamą sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstomos, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovui J. S. pareiškus ieškinį bendrai 1 538,40 Eur sumai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta bendra reikalavimų suma – 608,67 Eur (558,67 Eur + 50 Eur), todėl ieškinys patenkintas 40 procentų.
49. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis ieškovo bylinėjimosi išlaidomis pripažino 2 462,60 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiu įvertinimu, tik iš 2 462,60 Eur sumos atima 484 Eur išlaidas už baigiamosios kalbos parengimą, kurios nepagrįstumas nurodytas nutarties 45 punkte, ir sprendžia , kad ieškovas pagrįstai patyrė 1 978,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė D. Š. patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš apeliantės D. Š. ieškovo naudai priteisiama 14 Eur žyminio mokesčio ir 791,44 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 805,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo J. S. apeliantės naudai priteisiama 660 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje teismas patyrė 13,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybės naudai iš ieškovo J. S. priteisiama 8,09 Eur, iš apeliantės D. Š. – 5,39 Eur išlaidų.
50. Apeliacinėje instancijoje apeliantė už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui patyrė 880 Eur bylinėjimosi išlaidų, J. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimą patyrė 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus apeliacinio skundo dalį (54 proc.), iš apeliantės ieškovo naudai priteisiama 267,17 Eur (580,80 Eur x54 proc. = 267,17 Eur), iš ieškovo apeliantės naudai priteisiama 475,20 Eur (880 Eur x 46 proc. = 475,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
D. Š. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 2-5 dalis išdėstyti taip:
„ Priteisti iš atsakovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 558,67 Eur (penki šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 67 ct) nuostolių atlyginimo, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) nuomos mokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 14 d.
Priteisti iš atsakovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 805,44 Eur (aštuoni šimtai penki eurai 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 660,00 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,39 Eur (penki eurai 39 ct) ir iš ieškovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,09 Eur (aštuoni eurai 09 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Valstybės naudai priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus šias išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 267,17 Eur (du šimtai šešiasdešimt septyni eurai 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš J. S.,a. k. (duomenys neskelbtini) D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 475,20 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt penki 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.