- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-373-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28049-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. S., R. M. S.
- Atsakovas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. S. ir R. M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų J. S. ir R. M. S. ieškinį atsakovei D. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. A., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. S. ir R. M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė priteisti ieškovams solidariai iš atsakovės 1 814,12 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams ir kuriame gyvena ieškovė R. M. S., laikotarpiu nuo 2016-03-10 iki 2016-08-05 buvo užliejamas iš buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovams, tačiau išnuomoto atsakovei pagal 2016-03-10 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nurodė, jog ieškovė R. M. S. 2016-07-25 elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad atsirado gedimas nuomojamo buto dušo vamzdyno sistemoje, nes buvo užlietas žemiau esantis butas Nr. 3, ir paprašė laikinai nesinaudoti dušo kabina, kol meistras pašalins gedimą, tačiau atsakovė ir visa jos šeima prašymo nepaisė, toliau naudojosi dušu, dėl ko 2016-08-05 vėl buvo užlietas butas Nr. 3. Nurodė, kad 2016-03-09 būsima nuomininkė D. Š. ir jos draugas trečiasis asmuo R. A. apžiūrėjo 5-ą butą, dalyvaujant nekilnojamojo turto tarpininkui R. S., tačiau jokių pretenzijų nereiškė ir priėmė butą nuomai be jokių pastabų. 2016-03-12 bute Nr. 5 apsigyvenus atsakovei su šeima ir pradėjus naudotis vonioje esančia dušo kabina, po jos nauju padėklu, sumontuotu 2015 metais, atsirado gedimas – vandens pralaidumas į išorę, apie kurį tuo metu nebuvo žinoma ieškovams. Praėjus kuriam laikui po nuomos sutarties sudarymo, pasimatė dušo kabinos hidroizoliacinės sistemos problema, pradėjo drėkti išorinė dušo kabinos kampinė siena, tačiau tai turėję pastebėti nuomininkai, nei kvietė specialistą, nei tvarkė dušo kabiną, nei pranešė ieškovams ir toliau naudojosi sugedusia dušo kabina, ko pasėkoje vandens perteklius ėmė kauptis mūro ir gelžbetonio konstruktyvuose apie dušo kabiną ir po ja. Praėjus keturiems mėnesiams, ieškovė pastebėjo, kad yra užlietas jos butas, esantis apačioje, informavo nuomininkus, davė santechniko V. G. telefoną, skyrė avansą dušo kabinos tvarkymo darbams. Ieškovė tuo pačiu paprašė nekilnojamojo turto tarpininko R. S. pašalinti dušo padėklo izoliacijos trūkumus. 2016-08-05 ieškovė pastebėjo, kad po specialisto R. S. darbo jos bute pažeistuose patalpų kampuose atsirado naujas apliejimas, dėl to ji išsiuntė nuomininkams sms žinutę, prašydama stabdyti naudojimąsi dušo kabina, kol jos nesutvarkė profesionalus santechnikas. Dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto užliejimo buvo padaryta 1 814,12 Eur žala, kuri nustatyta UAB „Skena“ eksperto A. Z. 2017-06-05 žalos nustatymo aktu Nr. 17-06/02.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. Š. pateikusi atsiliepimą į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesį pagal skelbimą rado nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kurį atsakovei aprodė ieškovų atstovas R. S.. 2016-03-10 buvo pasirašyta buto nuomos sutartis. 2016 m. balandžio pabaigoje atsakovė pastebėjo, kad šlampa siena už kampo šalia komodos, už kurios yra dušo kabina. Atstūmus komodą paaiškėjo, kad siena už komodos stipriai sudrėkusi, įsimetęs pelėsis. Apie susidariusią situaciją nedelsiant buvo informuota R. M. S.. Nuo 2016 m. balandžio pabaigos iki liepos pabaigos atsakovė dušu nesinaudojo, vėdino patalpas, nes norėjo, kad nesiveistų pelėsis. 2016-05-17 elektroniniu paštu ir telefonu buvo kreiptasi į ieškovą J. S., persiunčiant jam nuotraukas ir informuojant apie rasojančius langus bei negalėjimą naudotis dušo kabina. Ieškovas informavo, jog problemas žino ir pažadėjo artimiausiu metu jas išspręsti, nurodydamas, jog darbais rūpinsis ieškovo atstovas R. S.. 2016-07-05 R. S. derino dušo kabinos remonto darbus, 2016-07-25 ieškovė R. M. S. parašė elektroninį laišką, prašydama nesinaudoti dušo kabina, nes yra didelė problema su vamzdynų sistema. Į šį laišką atsakovė neatsakė, nes dušu ir taip nebesinaudojo ir laukė problemos sprendimo. 2016 m. liepos pabaigoje R. S. atvyko taisyti dušo kabinos, 2016-08-05 buvo gautas R. M. S. pranešimas, kad pas ją bėga vanduo. Nuomojamame bute Nr. 5 nei ant sienos, nei vonios kambaryje nesimatė vandens pratekėjimo. Nuo 2016-08-05 atsakovė vėl dušu nebesinaudojo, 2016-08-15 buvo parašytas ieškovei laiškas dėl negalėjimo naudotis dušu ir prašymas spręsti problemą. Nurodė, kad dušo kabinos tvarkymo darbai buvo pradėti tik 2017 m. kovo pabaigoje. Nuomotojo pavedimu meistras, nuėmęs dušo padėklą, nustatė, kad nėra jokios grindų, sienų hidroizoliacijos, šalia vamzdžio grindų išlyginamajame sluoksnyje yra skylė, vamzdžių tarpinė guma sukietėjusi. Nurodė, jog atsakovė dušo kabina nesinaudojo nuo 2016 m. balandžio pabaigos iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., po to nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki kol 2017 m. pavasario pabaigoje buvo atlikti dušo kabinos remonto darbai. Nurodė, jog šalių sudarytos nuomos sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad nuomotojas, o ne nuomininkas atliks patalpų bei jų inžinerinių sistemų kapitalinį remontą. Kadangi dušo hidroizoliacijos problema atsirado dar 2015 metais ieškovams sumontavus bute naują dušo padėklą, ką ieškovai nurodė savo procesiniuose dokumentuose, akivaizdu, kad dėl buto apliejimo kalti patys ieškovai. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pažeidė nuomos sutarties 8.3 punkte numatytą sąlygą, nes atsakovė apie nuomojamo buto trūkumus informavo ieškovus nedelsiant bei nustojo naudotis dušu. Taip pat nurodė, kad A. Z. į bylą pateiktas aktas nepagrindžia žalos dydžio, nes nėra nurodyta, kada atsirado ieškovų turtui padaryti pažeidimai, nėra įvardinta jų atsiradimo priežastis, žalos dydis nustatytas praėjus beveik metams po ieškovės nurodyto paskutinio užliejimo. Be to, ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veikimo ar neveikimo.
4. Trečiasis asmuo R. A. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
6. Priimdamas sprendimą teismas nurodė, kad ieškovai aplinkybę, jog butas Nr. 3 buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr. 5, įrodinėjo šių butų schemomis. Teismas išaiškino ieškovams įrodinėjimo pareigą, siūlė skirti byloje ekspertizę, tačiau ieškovai nuo ekspertizės skyrimo atsisakė.
7. Pažymėjo, jog ieškovų į bylą pateiktos butų schemos nepatvirtina, jog butas Nr. 3 buvo užlietas iš buto Nr. 5. Teismo vertinimu, ieškovai nepateikė įrodymų, kur buvo tikslus užpylimo šaltinis, kokiu pagrindu ieškovai nustatė, kad kalta atsakovė. Taigi, iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, iš kurio buto, per kur konkrečiai pateko vanduo, t. y. iš aukščiau esančių kaimyninių patalpų ar bendro naudojimo įrenginių. Teismo vertinimu, į bylą pateikti šalių susirašinėjimai dėl nesinaudojimo dušo kabina yra nepakankami užliejimo židiniui, užliejimo faktui ir užliejimo priežasčiai konstatuoti, juolab, kad ieškovai negali nurodyti tikslaus užliejimo laiko, o tik apytikriai užliejimo laikotarpį.
8. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad ieškovams atsakovės 2016-07-25 elektroniniu laišku paprašius, nesinaudoti dušo kabina, pastaroji šio prašymo nepaisė, be to, pastebėjusi, jog drėksta išorinė dušo kabinos kampinė siena, esanti tarp dušo kabinos ir vestibiulio, nepranešė ieškovams apie problemą, nesiėmė veiksmų problemai šalinti. Priešingai, trečiasis asmuo R. A., dar 2016-05-17 elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, informuodamas, jog koridoriuje šlampa siena ir kad, kiek jis supranta, gali būti bloga dušo padėklo izoliacija. Ieškovai, būdami nuomojamo turto bendrasavininkai, jau nuo 2013 metų žinodami apie bute Nr. 5 drėkstančią koridoriaus sieną, ką patvirtino liudytojais apklausti Ž. M., nuomojęsis butą Nr. 5 laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, liudytojas A. K., nuomojęsis šį butą laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2016-01-04, liudytojas R. S.- nekilnojamojo turto brokeris, padėdavęs šį butą ieškovams išnuomoti, ne tik kad laiku nesiėmė priemonių išsiaiškinti, dėl ko drėksta buto Nr. 5 koridoriaus siena, bet nesiėmė veiksmų galimai žalą darančių veiksnių šalinimui. Tik 2017 m. kovo mėnesį bute Nr. 5 buvo atlikti dušo kabinos remonto darbai, kuriuos atliko R. S. ir V. K., teismo posėdžio metu patvirtinę, jog nuėmus dušo padėklą, pamatė, jog vonios grindys ir siena buvo be hidroizoliacijos, šalia nuotekų vamzdžio buvo skylė.
9. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė, prieš išsinuomodama butą Nr. 5, jį apžiūrėjo ir nerado jokių trūkumų, dėl ko, anot ieškovų, turi būti atsakinga už netinkamą vonios kambario įrangą, remontą ir priežiūrą, užliejimo faktui reikšmės neturi, juolab, kad net ir hipotetiškai darant išvadą, jog butas Nr. 3 galėjo būti užlietas dėl bute Nr. 5 netvarkingo, be hidroizoliacijos dušo padėklo, šie nuomojamo daikto trūkumai buvo paslėpti, išoriškai nematomi ir negalėjo būti nuomininkams žinomi, todėl dėl paslėptų nuomojamo daikto trūkumų nuomininkė negali būti atsakinga.
10. Atskirai pažymėjo, jog anot atsakovės ir trečiojo asmens, jie dušo kabina nuomojamame bute naudojosi labai trumpą laiko tarpą: nuo 2016 m. kovo 10 d. iki balandžio mėnesio pabaigos bei nuo 2016 m. rugpjūčio 1 iki 5 dienos, kadangi pastebėjo drėkstančią koridoriaus sienelę ir nenorėjo, jog įsiveistų pelėsis. Anot liudytojo Ž. M., jam nuomojantis Butą Nr. 5 net ir nesinaudojant dušo kabina, koridoriaus siena vis tiek drėko. O pasak ieškovės, butas Nr. 3 buvo užliejamas laikotarpiu nuo 2016-03-10 iki 2016-08-05. Faktas, jog nesinaudojant bute Nr. 5 esančia dušo kabina, už jos esanti išorinė koridoriaus siena vis tiek drėkdavo, o vėliau buvo užpiltas butas Nr. 3, teismo vertinimu tik patvirtina, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp naudojimosi dušo kabina ir buto užpylimo. Kadangi teismas nenustatė jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl sprendė, kad ieškinys negali būti tenkinamas.
11. Teismas pasisakydamas dėl ieškovų pateikto žalos nustatymo akto bei lokalinės sąmatos, surašytos A. Z., nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės verčia abejoti lokalinėje sąmatoje nurodytais darbų įkainiais. Be to, pažymėjo, kad lokalinė sąmata yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių ieškovams padarytos žalos dydį, tačiau tai nėra įrodymas, patvirtinantis turto sugadinimo priežastį, kadangi lokalinė sąmata ir žalos nustatymo aktas nėra eksperto išvada CPK 216 str. nuostatų prasme ir nei patvirtina, nei paneigia žalą padariusio įvykio priežasties. Be to, iš lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų sąrašo negalima konstatuoti, kad jame nurodyti darbai yra būtinos išlaidos, kurios susiję su sugadinto turto atkūrimu. Kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su atsakovės veiksmais, kad jie yra atsakovės veiksmų rezultatas, teismas konstatavo, kad nurodyto dydžio žala negali būti priteista iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantai J. S. ir R.M. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti; taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei priimti naujus įrodymus- teismo eksperto V. G. 2018-05-07 konsultacinę išvadą ir kasos pajamų orderio kvitą.
13. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kur buvo tikslus užpylimo šaltinis bei negali nurodyti tikslaus užliejimo laiko. Nurodo, kad butas Nr. 3 buvo užlietas iš aukštu aukščiau esančio buto Nr. 5. Ieškovų įsitikinimu, tai patvirtina tiek ieškovų, tiek atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, tiek pateikti susirašinėjimai apie dušo kabinos hidroizoliacijos sistemos problemą. Jau 2016 m. gegužės 17 d. el. laišku R. A. ieškovui nurodė, kad koridoriuje šlampa siena dėl blogos dušo padėklo izoliacijos, pelija siena, komoda.
14. Pirmąjį užliejimo atvejį ieškovė pastebėjo 2016-07-25 ir iš karto paprašė atsakovės stabdyti maudymąsi duše, kol nėra sutvarkytas dušo padėklas ir vamzdynas po juo. Antrasis užliejimo atvejis pastebėtas 2016-08-05 ir apie tai taip pat iš karto pranešta nuomininkams, prašant stabdyti naudojimąsi dušo kabina. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog užliejimo procesas buvo tęstinis. Vanduo kaupėsi dušo kabinos duobėje, aplink nutekamąjį vamzdį, toliau naudojantis dušu, vanduo rinkosi perdangos plokštėse ir tik prasisunkus pro jas, prasiveržė pro buto Nr. 3 lubas. Tai patvirtina ir trečiojo asmens 2016-05-17 siųsto el. laiško turinys.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl užliejimo šaltinio ir laiko, rėmėsi išimtinai atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, kad dušo kabina jie naudojosi labai trumpą laiką. Tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrįsti šiems atsakovės ir trečiojo asmens teiginiams, be to jie yra prieštaringi, nes bendraujant su ieškovais, susirašinėjant, derinant klausimus dėl dušo kabinos tvarkymo, buvo galima suprasti, kad dušo kabina buvo naudojama iki pat 2016 m. rugpjūčio 5 d., kuomet ieškovė, pastebėjusi pasikartojantį užliejimą, paprašė nustoti ja naudotis.
16. Ieškovai įrodinėdami, kad butas Nr. 3 buvo užlietas iš aukščiau esančio buto, pateikė teismui šių butų schemas, tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino, tik nurodė, kad jos nepatvirtina, jog butas Nr. 3 buvo užlietas iš buto Nr. 5, bet nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, iš kurių akivaizdu, kad nėra kito užpylimo židinio, išskyrus atsakovės valdomą butą Nr. 5. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta gedimų bendroje namo sistemoje, kitų galimų užpylimo šaltinių, dėl kurių užlietos ieškovams priklausančios patalpos, todėl ieškovų manymu, jie įrodė, jog žala padaryta užpylus vandeniu iš buto Nr. 5.
17. Pažymi, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo gavo teismo eksperto konsultacinę išvadą. Teismo ekspertas atlikęs tyrimą, pateikė išvadą, kad vanduo į aplietą namo antrame aukšte esantį butą Nr. 3, galėjo patekti išimtinai tik iš vienu aukštu aukščiau esančio buto Nr. 5.
18. Neteisėti atsakovės veiksmai užliejimo atveju suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojos nesugebėjimas naudotis savo valdomu turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad net ir nustačius, jog butas Nr. 3 galėjo būti užlietas dėl bute Nr. 5 netvarkingo, be hidroizoliacijos dušo padėklo, šie nuomojamo daikto trūkumai buvo paslėpti, išoriškai nematomi ir negalėjo būti nuomininkams žinomi, todėl dėl paslėptų nuomojamo daikto trūkumų nuomininkė negali būti atsakinga. Ieškovų supratimu, atsakovė, kaip tiesioginė buto valdytoja, nuomos sutarties pagrindu turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, naudodamasi dušo kabina turėjo įsitikinti, kad ši yra saugi, jos eksploatavimas nesukelia vandens pratekėjimo ir kt. Šiuo atveju, atsakovė pastebėjusi drėkstančią sieną ir pelėsį, nors ir pranešė ieškovams, tačiau ir toliau naudojosi dušo kabina, kol buvo užpiltas butas Nr. 3 ir padaryta žala. Be to, atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį, jei perduotos nuomojamos patalpos yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp naudojimosi dušo kabina ir buto užpylimo, tačiau ieškovai su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad teismas tokią išvadą padarė, remdamasis išimtinai atsakovės ir trečiojo asmens bei liudytojo Ž. M. paaiškinimais. Apeliantai pažymi, kad 2017 m. kovo mėn. atliekant dušo kabinos remontą, buvo pastebėta, jog vonios grindys ir siena buvo be hidroizoliacijos, šalia nuotekų vamzdžio buvo skylė. Ieškovų manymu, tai taip pat patvirtina, jog užliejimas įvyko dėl naudojimosi dušo kabina, tačiau teismas sprendime nurodęs šią aplinkybę, dėl jos įrodomosios galios galutiniame sprendime nepasisakė.
20. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovai būdami nuomojamo turto bendrasavininkai, jau nuo 2013 m. žinodami apie bute Nr. 5 drėkstančią koridoriaus sieną, ne tik kad laiku nesiėmė priemonių išsiaiškinti, dėl ko drėksta buto Nr. 5 siena, bet nesiėmė veiksmų galimai žalą darančių veiksnių šalinimui.
21. Teismas sprendime išsakė abejones A. Z. lokalinėje sąmatoje nurodytais darbų įkainiais, tačiau tuo pačiu sutiko, jog lokalinė sąmata yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių ieškovams padarytos žalos dydį. Apeliantai nurodo, kad lokalinė sąmata ir žalos nustatymo aktas buvo surašyti atlikus dušo kabinos remonto darbus, t. y. įsitikinus, kad daugiau užliejimų nebus. Pažymi, kad šiais įrodymais apeliantai neįrodinėja žalą padariusio įvykio priežasties, o pagrindžia patirta žalos dydį.
22. Be to, apeliantų manymu, ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė arba apskritai netyrė byloje pateiktų rašytinių įrodymų, todėl būtina asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis.
Atsiliepimas
23. Atsakovė D. Š. atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje esančios medžiagos negalima padaryti vienareikšmiškos išvados kokiu būdu ir per kurią vietą vanduo iš atsakovės nuomojamo buto pateko į ieškovų butą. Ieškovų teigimu, atsakovė naudojosi dušo kabina ir vanduo bėgo pro dušo kabiną. Atsakovė teigia, kad ieškovų paprašyta nesinaudoti dušo kabina- nesinaudojo, todėl nesupranta, kaip vanduo galėjo patekti į ieškovų butą. Pažymi, kad vonios kambaryje yra ne tik dušo kabina, bet ir kriauklė, ir vonia, kurių vamzdynas tarpusavyje susijęs, todėl yra įmanomas variantas, kad net ir nesinaudojant dušo kabina, o naudojantis kriaukle, vanduo pateko į ieškovų butą. Taip pat yra variantas, kad vanduo į ieškovų butą pateko ne iš buto Nr. 5, o iš visai kitų šaltinių. Pažymi, kad tiksliai vykdė ieškovų nurodymus ir nepaisant patiriamų nepatogumų dušo kabina nesinaudojo.
24. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai teigdami, jog pateikė visus įrodymus ir pilnai įrodė, kad užpylimo židinys buvo viršuje esantis butas Nr. 5, su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą. Darytina išvada, kad ieškovai vis tik sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė nebuvo įrodyta pirmosios instancijos teisme. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kaip dviejų butų schemos gali įrodyti buto užpylimo vietą. Atsakovės teigimu, būtent pačių ieškovų, kaip buto Nr. 5, savininkų nesugebėjimas valdyti savo turtą, galėjo padaryti žalą kitam ieškovų turtui.
25. Pažymi, kad tikslus užliejimo laikas yra labai svarbi aplinkybė, nes atsakovė bute Nr. 5 gyveno tik nuo 2016 m. kovo 10 d. Tuo tarpu ieškovų prieštaringi teiginiai apie tariamas užliejimo datas ar tęstinį užliejimą, neparemti absoliučiai jokiais įrodymais, kas ir sąlygojo pirmosios instancijos teismo teisingą išvadą, kad užpylimo laiko ieškovai neįrodė.
26. Net ir manant, kad užpylimo procesas buvo tęstinis, būtina nustatyti tęstinio veiksmo pradžios ir pabaigos momentus. Iš liudytojų parodymų ir pačių ieškovų pasisakymų akivaizdu, kad problemos su dušo kabina ir šlampančia dušo ir koridoriaus siena bute Nr. 5 prasidėjo 2012-2013 metais. Tuo tarpu atsakovė minėtame bute apsigyveno 2016 m., todėl atsakovė negali būti atsakinga už tai, kas bute Nr. 5 vyko dar jai negyvenant.
Šalies argumentai
27. Ieškovai teigia, kad atsakovė būdama rūpestinga ir atidžia naudotoja turėjo pareigą nesinaudoti dušo kabina ir savo sąskaita bei priemonėmis užtikrinti dušo kabinos kanalizacijos, vandentiekio sistemų saugumą, teisingą eksploatavimą ir tinkamą techninę priežiūrą. Ieškovai taip pat teigia, kad atsakovė netinkamai valdė naudojamą turtą. Tačiau byloje nebuvo nustatytas toks faktas, kad atsakovė būtų netinkamai, ne pagal paskirtį naudojusi dušo kabiną ar kaip nors gadinusi dušo kabiną. Tai, kad atsakovės nuomojamame bute yra paslėptų defektų, dėl kurių drėksta ir pelija siena tarp dušo kabinos ir koridoriaus, išaiškėjo 2016 m. balandžio pabaigoje, praėjus maždaug pusantro mėnesio nuo atsakovės įsikėlimo į butą. Atsakovė negalėjo žinoti apie paslėptus defektus priimdama butą, nes siena buvo šviežiai nudažyta, be to toje vietoje ieškovai buvo pastatę komodą.
28. Po dušo kabinos padėklu esanti nuotekų pašalinimo sistema yra inžinerinė sistema, o yra pastato inžinerinės sistemos yra bendrojo naudojimo objektas. Tai, kad ieškovai aiškiai suprato, kad inžinerinių sistemų remonto darbų atlikimas yra nuomotoja pareiga patvirtina ir faktiniai ieškovų veiksmai. Be to, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad vamzdyno esančio po dušo kabina problema ieškovams buvo žinoma ir jie aiškiai suprato, kad pareiga ją pašalinti yra jų kaip nuomotojo pareiga, tačiau ieškovai nesugebėjo jos tinkamai įgyvendinti. Pačių ieškovų nerūpestingumą i neatsakingumą patvirtina ir tas faktas, kad ieškovai beveik metus laiko nesikreipė į jokias institucijas dėl užpylimo fakto. Tuo tarpu atsakovė buvo rūpestinga ir apdairi, neatliko jokių neteisėtų ir kaltų veiksmų, su jai perduotu ieškovų turtu elgėsi rūpestingai ir apdairiai, o apie nuomojamo buto trūkumus nedelsdama informavo ieškovus, nedelsdama nustojo naudotis dušu ir nuolat primindavo ieškovams apie būtinybę sutaisyti dušo kabiną.
29. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, išskyrus pačių ieškovų žinutes ir pasamprotavimus apie patį užpylimo faktą. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ryšys tarp to, kad atsakovė naudojosi dušu ir 2017-06-05 konstatuota, kad egzistuoja „ aplietos lubos ir sienos“. Vien tas faktas, kad atsakovė paprašyta dušo kabina nesinaudoti- ja nesinaudojo, tačiau pasak ieškovų vanduo vis tiek sunkėsi, rodo priešingai- kad ne atsakovės dušo naudojimas nulėmė „aplietas lubas ir sienas“. Dėl to, ieškovai neįrodė, kaip jų nurodomi nuostoliai yra susiję su atsakovės veiksmais. Priežastinis ryšys iš esmės grindžiamas tik prielaida, kad atsakovė naudojosi dušu, nors buvo paprašyta to nedaryti, ir to pasekoje apliejo ieškovų buto sienas. Tačiau tą prielaidą paneigia atsakovės pateiktas susirašinėjimas. Be to, net ir padarius kitą prielaidą, kad ieškovų buto apliejimas įvyko dėl netinkamai įrengto bute Nr. 5 esančio dušo padėklo, nėra jokio pagrindo, tai sieti su atsakovės veiksmais ar neveikimu, nes apliejimas galėjo įvykti bute gyvenant kitiems nuomininkams, 2015 metais statant naują dušo padėklą ar vėliau bute dar negyvenant atsakovei.
Šalies argumentai
30. Ieškovai skunde teigia, kad 2017-06-05 A. Z. pasirašytas aktas kartu su pridedama sąmata yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis ieškovams padarytos žalos dydį. Atsakovė mano priešingai- nurodytas aktas neįrodo nei ieškovams padarytos žalos fakto, nei jos dydžio. Pirmiausia šis aktas surašytas praėjus beveik metams po, kaip teigia ieškovai, pasirodžiusių vandens pratekėjimo žymių. Per vienerių metų laikotarpį buto Nr. 3 būklė galėjo pakisti dėl įvairių priežasčių, nesusijusių su tariamu užpylimu iš buto Nr. 5. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad taip ilgai delsė, nes norėjo įsitikinti, kad atlikus dušo remonto darbus, daugiau užliejimų nepasikartos. Atsakovės manymu, ieškovai taip nori pamokyti atsakovę dėl pablogėjusių tarpusavio santykių, kai ši pradėjo reikšti pretenzijas dėl buto kokybės.
31. Kartu su 2017-06-05 A. Z. aktu pateikta sąmata yra paskaičiuota siekiant pagrįsti įmanomai didžiausią sumą, o ne vertinant realų žalos atstatymo dydį. Sąmatoje įtraukiamas įmanomai brangiausias „ labai geras dažymas“, nėra skaičiuotas buto nusidėvėjimas, į sąmatą įtrauktos eilutės būdingos tik dideliems statybiniams objektams ir tiesiogiai nesusijusios su ieškovų patirtos žalos atstatymu.
32. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą- teismo eksperto konsultacinę išvadą. Šis dokumentas, atsakovės vertinimu galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, o jį pateikus apeliacinės instancijos teisme, jis neturėtų būti priimtas. Pažymėtina ir tai, kad naujai pateiktame įrodyme, remiamasi architektūrinės statybinės dalies namo projekto, esančio (duomenys neskelbtini), brėžiniais, su kuria atsakovė nėra susipažinusi, nurodyti brėžiniai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, jie nėra bylos medžiaga, todėl atsakovė neturi galimybių pateikti išsamių argumentų dėl naujai teikiamame įrodyme įvardintų išvadų.
Šalies argumentai
33. Ieškovai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovės nuomone, būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra.
34. Trečiasis asmuo R. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
35. Ieškovų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi būti argumentuotas, t. y. nurodyta, kokius bylai reikšmingus duomenis ieškovai ar kiti proceso dalyviai turi galimybę pateikti teismui tik žodinio proceso metu, nurodyti, dėl kokios priežasties byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Ieškovams nenurodžius šių aplinkybių, prašymas atmestinas.
36. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas priimti byloje naują įrodymą – teismo eksperto V. G. 2018-05-07 konsultacinę išvadą, atmestinas, kadangi nauji įrodymai apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti tik tuo atveju, jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ( CPK 314 straipsnis). Nėra pateikta ieškovų argumentų dėl būtinybės šį įrodymą teikti tik su apeliaciniu skundu.
37. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovų į bylą pateiktos butų schemos nepatvirtina, jog butas Nr. 3 buvo užlietas iš buto Nr. 5, padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tačiau ši išvada yra tik viena iš byloje nustatytinų aplinkybių, kitos išvados padarytos pagal kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu ieškinys pagrįstai įvertintas kaip nepagrįstas. Ieškovai patys teigia, jog 2016-03-12 bute Nr. 5 apsigyvenus atsakovei su šeima ir pradėjus naudotis vonioje esančia dušo kabina, po jos nauju padėklu, sumontuotu 2015 metais, atsirado gedimas – vandens pralaidumas į išorę, apie kurį tuo metu nebuvo žinoma ieškovams. Iš ieškovų paaiškinimo, jog praėjus kuriam laikui po nuomos sutarties sudarymo, pasimatė dušo kabinos hidroizoliacinės sistemos problema, pradėjo drėkti išorinė dušo kabinos kampinė siena, teismas turėjo pagrindo daryti išvadai, kad vandens pratekėjimas iš buto Nr. 5 atsirado dėl netinkamos dušo kabinos hidroizoliacijos. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl nuomotojo suteikimo naudotis nuomininkei butu, kuris turi trūkumų, buvo aplietas žemiau esantis butas. , kaip nuomininkės neveikimas ar netinkamas naudojimasis patalpomis buvo atsiradusios žalos dėl užliejimo priežastimi, o netinkamos kokybės butas, suteiktas nuomai. davė santechniko V. G. telefoną, skyrė avansą dušo kabinos tvarkymo darbams. Ieškovai nurodė, kad informavo nuomininkus apie žemiau esančio buto užliejimą, kad davė santechniko V. G. telefoną, skyrė avansą dušo kabinos tvarkymo darbams, tačiau kokią sumą perdavė nuomininkei dėl dušo kabinos remonto, kokius įsipareigojimus prisiėmė atsakovė dėl ieškovų turto sutvarkymo, įrodymai byloje nebuvo pateikti, todėl teismo išvada, kad žala atsirado ieškovams ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, yra pagrįsta.
38. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas bei paaiškinimas apie tai, kad atsakovė paprašyta dušo kabina nesinaudoti, ja nesinaudojo, tačiau pasak ieškovų vanduo vis tiek sunkėsi, nebuvo paneigtas, tai leidžia daryti išvadą, kad ne naudojimaisi išnuomotu turtu padarė žalą ieškovams, bet netinkamai įrengti buto santechniniai įrenginiai. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.