Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruota darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 8 kartus:

2014-09-15 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. - 6 MGL (1170 Lt) bauda;2015-02-19 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d., BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu bausmę subendrinus su 2014-09-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 20 MGL (753,14 Eur) bauda;2015-04-17 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu bausmę subendrinus su 2014-09-15 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 6 MGL (225,96 Eur) bauda ir laisvės apribojimas 1 m. 4 mėn. Nuosprendis pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015-07-09 nuosprendžiu, paskirta bausmė - 28 MGL (1054,48 Eur) bauda ir laisvės apribojimas 1 m. 4 mėn.;

2015-09-14 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2015-07-09 nuosprendžiu, Joniškio r. apylinkės teismo 2014-09-15 ir 2015-02-19 baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant 40 MGL (1506,4 Eur) baudą ir laisvės apribojimą 1 m. 4 mėn.;

2015-05-26 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 300 str.1 d. nuteistas laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;2015-06-23 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta su 2015-05-26 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;2015-09-02 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 300 str.1 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2015-06-23 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;2015-11-20 Joniškio raj. apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., 2 d.-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „MCB Finance“ padarytą turtinę žalą;

2016-12-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d.-9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė– 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2015-11-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė–1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo ir 40 MGL dydžio, t. y. 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų keturiasdešimties centų) bauda. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2015-11-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant V. G.: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „IPF Digital Lietuva“ padarytą turtinę žalą, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pagamino, laikė ir realizavo netikrą vertybinį popierių - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, t. y. turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą - V. Š. priklausantį turtą -pinigines lėšas 730 eurų sumoje, žinodamas, kad pastaroji nėra jam įsiskolinusi, 2016 metais, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) pilnai melagingai užpildė paprastojo neprotestuotino vekselio blanką, nurodydamas, kad surašymo vieta- Joniškis- jame nurodė, kad V. Š. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti jam 730 eurų iki 2016 m. rugsėjo 27 d. bei grafoje „parašas“ suklastojo jos parašą, tokiu būdu pagaminęs netikrą vertybinį popierių - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jį laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., iki 2016 m. balandžio 1 d., kuomet savo paties pagamintą netikrą vertybinį popierių - paprastąjį neprotestuotiną vekselį indosamentu perleido su reikalavimo teise (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis pagamino, laikė ir realizavo netikrą vertybinį popierių - paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 str.1 d.

Be to, V. G. sukčiavo, t. y. neteisėtai, apgaulės būdu savo naudai įgijo turtinę teisę į svetimą (duomenys neskelbtini), turtą, o būtent : 2016 m. balandžio 1 d., savo paties pagamintą netikrą vertybinį popierių - paprastąjį neprotestuotiną vekselį indosamentu perleido su reikalavimo teise (duomenys neskelbtini), taip šiuo žinomai netikru paprastuoju neprotestuotinu vekseliu melagingai pagrindė savo teisę į 730 eurų (neva jo suteiktą ir V. Š. negrąžintą 730 eurų sumą), bei 2016-06-20 (duomenys neskelbtini) pervedus 100 eurų, tokiu apgaulės būdu, pasinaudodamas V. Š. duomenimis, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. Š. neturtinę žalą, užvaldė svetimą turtą ir UAB (duomenys neskelbtini) padarė 100 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

Be to, V. G., turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, internetiniame puslapyje www.60min.lt patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo S40“ ir pagal skelbimą paskambinus D. F., 2016-10-06 apie 13.45 val. susitikęs su D. F. prie Ašigalio g. 57, Kaune, apgaule įtikino D. F., kad automobilis priklauso jam bei paėmęs iš D. F. 3000 Eur už tariamą automobilio pardavimą, sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį ir perdavė D. F. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volvo S40“ v.n. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą - D. F. priklausančius 3000 Eur, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

K. V. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam reikėjo pinigų, todėl 2016-10-06 jis įdėjo į internetinį puslapį www.60min.lt skelbimą, kad parduoda automobilį „Volvo S40“, taip pat įdėjo automobilio fotonuotrauką ir aprašymą apie automobilį, nurodė telefono numerį, nors automobilis priklausė ne jam, o (duomenys neskelbtini) iš kurios jis automobilį įgijo, sudaręs išperkamosios nuomos sutartį. Už automobilį turėjo mokėti kas mėnesį, tačiau įmokų nemokėjo. Automobilio dokumentuose savininkas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), o jis buvo nurodytas kaip valdytojas. Pagal skelbimą telefonu su juo susisiekė vyriškis ir jie sutarė, kad vyriškis atvažiuos apžiūrėti automobilio. Su tuo vyru susitiko Ašigalio g. 57, Kaune, esančioje aikštelėje. Vyriškis atvyko su kitu vyru. Abu vyrai apžiūrėjo automobilį ir nusprendė jį pirkti. Tam vyriškiui jis pardavė automobilį, kaip savo. Abu surašė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Už automobilį jis gavo 3000 eurų grynais. Po to pirkėjui žadėjo nuvykti į Regitra ir automobilį išregistruoti, tačiau aš to negalėjo padaryti, nes realiai automobilis priklausė ne jam, o (duomenys neskelbtini)

Taip pat V. G. parodė, kad 2012 m. ar 2013 m. jis persikėlė gyventi iš Joniškio į Kauną. Ten gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors dirbo, vienu metu labai trūko pinigų, todėl sugalvojo suklastoti paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir tokiu būdu jį pardavus teisinei įmonei, užsidirbti pinigų. Apie vertybinius popierius - vekselius žinojo, kadangi imant greituosius kreditus, tokie vekseliai buvo visada pildomi.

2016 m. kovo mėnesio pabaigoje jis suklastojo vekselį, po to savo kompiuteriu prisijungė prie interneto ir per „"google“ programą susirado bei persisiuntė vekselio blankų ir pats kompiuteriu užpildė tuščias grafas. Sugalvojo ir įrašė kompiuteriu, kad V. Š., nurodant jos asmens kodą, gyvenamąją vietą, yra jam besąlygiškai įsipareigojusi atlyginti 730 eurų iki 2016 m. rugsėjo 27 d. Kiek pamena, vekselio surašymo vietą nurodė Joniškio miestą, nes turimais duomenimis, mergina ten gyveno, o mokėjimo vietą nurodė Kauno miestą, nes pats tuo metu ten gyveno. Po to grafoje parašas, po to kai atsispausdino vekselį, su rašikliu pats pasirašė prie minėtos merginos vardo ir pavardės, taip suklastodamas jos parašą. Jis asmeniškai jokios V. Š. nepažįsta, jos duomenis gavo dar prieš suklastojant vekselį, kai, norėdamas gauti paskolą, kreipėsi internete nurodytu elektroniniu paštu "service@vital-inter-finance.eu" į įmonę. Ten jiems pervedė 365 eurus, kad gautų paskolą, ir jie nurodė V. Š. duomenis, kaip paskolos davėją. Po to su minėta paskolos išdavimo įmone jam nepavyko susisiekti. Susisiekus su minėta mergina, ji pasakė, kad jokių paskolų neteikia. Kadangi jautėsi apgautas, bet dėl to pretenzijų niekam nereiškia, sugalvojo kerštaudamas V. Š. duomenis įrašyti į vekselį, melagingai nurodant, kad ji jam yra įsipareigojusi sumokėti 730 eurų. Elektroninio laiško, kuriame buvo nurodyti pastarosios merginos duomenys iš "service@vital-inter-finance.eu", jis negalį pateikti, kadangi jų neišsaugojo. Suklastojus minėtą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jį kelias dienas, jei gerai pamena, laikė namuose, kol internetu susirado teisines paslaugas teikiančią bendrovę (duomenys neskelbtini). Su minėta įmone, jei gerai pamena, bendravo elektroniniu paštu, jiems pasiūlė perimti įsipareigojimo teisę iš jo dėl V. Š. tariamo įsipareigojimo sumokėti jam pinigus. Apsvarsčius pasiūlymą, įie sutiko perimti reikalavimo teisę ir paštu atsiuntė indosamentą, kuriuo jis, kaip indosantas perleido visas teises ir pareigas pagal suklastotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tas indosamentas buvo pasirašytas 2016 m. balandžio 1 d. pasirašius indosamentą ir kartu su suklastotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu išsiuntus atgal (duomenys neskelbtini) bendrovė už tą vekselį pervedė 100 eurų į jo AB "Swedbank" banko sąskaitą. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jiems pateiktas vekselis yra suklastotas, nieko nežinojo. Paaiškėjus apie vekselio suklastojimą, jis (duomenys neskelbtini) grąžino 100 eurų. ,

Kadangi kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Svetimo-nukentėjusiajam D. F. priklausančio turto pasisavinimas

Nukentėjusysis D. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad internetiniame puslapyje www.60min.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo S40“. Paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu, su pardavėju susitarė susitikti dėl automobilio apžiūrėjimo. Kartu su savo tėvu S. F. nuvažiavo į susitikimo vietą ir 2016-10-06 d. apie 13.45 val. susitiko su automobilio pardavėju, kaip vėliau paaiškėjo D. F. prie pastato Ašigalio g. 57, Kaune. Apžiūrėjo automobilį „Volvo S40“, kuris jam tiko ir nusprendė automobilį pirkti. Automobilį pirko sau, tik pirkimo sutartį užpildė savo kolegos J. K. vardu, kadangi šis tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Automobilį pirko su J. K.įgaliojimu. Pirkimo pardavimo sutartyje parašas yra J. K.. Už automobilį padavė pardavėjui V. G. 3000 eurų, nors transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje įrašė tik 2000 eurų. V. G. automobilio pirkimo pardavimo sutartyje pats savo ranka parašė vardą, pavardę bei pasirašė savo parašu toje vietoje "priemonę pardavė". Kitus duomenis, t.y. pirkėjo adresas, bei duomenis susijusius su transporto priemone, t.y. markė, valst. Nr., identifikavimo Nr., transporto registracijos dokumento serija, Nr. ranka įrašė jis. Prie sutarties V. G. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame buvo užrašyta (duomenys neskelbtini) Jam iš karto kilo klausimas, kodėl užrašyta (duomenys neskelbtini) tačiau V. G.pradėjo pasakoti, kad jis jau išsimokėjo už tą automobilį, kad liko tik paskutinė įmoką, dėl to ir parašyta (duomenys neskelbtini) Taip pat V. G. rodė mokėjimo grafiką, tačiau jis to labai neskaitė. V. G. taip pat sakė, kad nekils jokių bėdų, kad jis automobilį išregistruos "Vį Regitra" ir bus galima automobilį prisiregistruoti. Kad kitoje transporto priemonės registracijos liudijimo pusėje, V. G. parašytas kaip tos transporto priemonės naudotojas, o (duomenys neskelbtini) savininkas, jis pastebėjo tik namuose. Tada pradėjo skambinti kas dieną V. G. ir klausinėti, kada bus nuimta nuo įskaitos mašina Vį Regitroje, šis vis žadėdavo tai padaryti, ir vis sakydavo, kad nespėjo. Be to V. G.aiškino, kad buvo banke, kur jam pasakė, kad D. F.duoti 500 eurų yra padirbti, todėl reikia susitikti ir juos pakeisti. Supratęs, kad yra apgautas, jis pareikalavo V. G.grąžintų pinigus. V. G.sutiko grąžinti man pinigus ir pasiūlė jam atvažiuoti automobiliu iki Elektrėnų. Jis atvažiavo į sutartą vietą, degalinę "Orlean", esančią greitkelyje prie Elektrėnų, tačiau V. G.nesulaukė. Kadangi automobilis buvo neteisėtai parduotas, (duomenys neskelbtini) iš jo automobilį paėmė (1t., b.l. 19, 80-83, 108-109)

L. S. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m spalio mėnesį sūnus D. F. pasakė, kad rado skelbimą, jog pigiai parduodamas automobilis "Volvo S40" ir pasiūlė kartu važiuoti į Kauną jo apžiūrėti. Kartu su sūnumi atvyko į Kauną, netoli troleibusų parko esančią aikštelę. Aikštelėje stovėjo parduodamoas automobilis. Su automobili pardavėju bendravo sūnūs, jis buvo šalia. Pardavėjas su sūnumi užsipildė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, sūnus jam sumokėjo pinigus. Abu pasirašė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Sūnui nusipirkus automobilį, paaiškėjo, kad sūnus buvo apgautas, nes automobilis priklauso firmai (duomenys neskelbtini) Sūnus bandė su pardavėju susisiekti, tačiau šis nuolat meluodavo, žadėdavo atiduoti pinigus, tačiau pinigų taip ir negrąžino iki šiol. Automobilio pasiėmė (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 119-120)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. F. atpažino V. G. kaip asmenį, kuris jam pardavė automobilį „Volvo S40“ v.n. (duomenys neskelbtini)(1t., b.l. 87-91).

Iš D. F. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis pranešė policijai apie tai, kad V. G. apgaulės būdu iš jo įgijo 2000 eurų, pardavęs jam nepriklausantį automobilį „Volvo S40“ (1t., b.l. 16).

Iš 2016-10-06 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopijos matyti, kad V.G. J. K. pardavė automobilį „Volvo S40“ v.n. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 23).

Iš įgaliojimo kopijos matyti, kad J. K. įgalioja D. F. jo vardu deklaruoti nupirktas transporto priemones (1t., b.l. 24).

Iš „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Volvo S40“ v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), o automobilio valdytojas yra V. G. (1t., b.l. 25).

Iš (duomenys neskelbtini) dokumentų matyti, kad 2016-06-23 (duomenys neskelbtini) sudarė su V. G. automobilio „Volvo S40“ v.n. (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį, pagal kurią jam perdavė teisę naudotis minėtu automobiliu, jam mokant kas mėnesį numatytas įmokas. Kadangi negauta nei viena įmoka, 2016-09-29 sutartis buvo nutraukta ir pareikalauta grąžinti automobilį (1t., b.l. 27-33, 62-72).

Iš susirašinėjimo žinutėmis tarp D. F. ir V. G. kopijos matyti, kad V. G.su D. F. susitaria dėl automobilio pardavimo, o po to V. G. neišregistruoja automobilio iš "Regitros“ (1t., b.l. 94-105).

Iš skelbimo kopijos matyti, kad internetiniame puslapyje www.60min.lt buvo patalpintas skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo S40“ (1t., b.l. 51-55).

Svetimo-UAB „Teisinė sfera“ priklausančio turto pasisavinimas

N. V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. iš (duomenys neskelbtini), gavo registruotą laišką, kuriame buvo pranešimas dėl vekselio apmokėjimo. Pranešime nurodyta, kad pagal 2015 m. gegužės 21 d. paprastą neprotestuotiną vekselį, be sąlygų ji privalėjo V. G. sumokėti 730 eurų įsiskolinimą. Taip pat pranešime nurodyta, kad kreditorius V. G. reikalavimo teisę perleido kreditoriui (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad jokio V. G. ji nepažįsta, su juo jokių vekselių nepasirašė. Aiškindamasi minėtą situaciją ir bendraujant su įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu, ji elektroniniu paštu iš bendrovės gavo paprastojo vekselio kopiją, kurioje ji iš karto pastebėjo, kad vekselyje jos parašas yra suklastotas. Vekselyje buvo nurodytas jos vardas, pavardė, asmens kodas, bei nurodyta, kad ji besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 730 eurų V. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Kas galėjo suklastoti vekselį, jos parašą ir panaudoti jos asmens duomenis, ji nežino, V. G. nepažįsta. Kokiomis aplinkybėmis buvo pasisavinti jos asmeniniai duomenys, ji negali pasakyti. Kadangi reikalaujamų pinigų ji nesumokėjo, žalos nepatyrė (b.l. 32-35, 36-38).

Iš 2016-10-24 V. Š. protokolo- pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į Šiaulių AVPK Joniškio raj. PK pranešdama, jog (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas neprotestuotinas vekselis su suklastotais jos duomenimis (b.l. 16-23).

Iš (duomenys neskelbtini) pakartotinio pranešimo matyti, kad bendrovė raštu kreipėsi į vekselio davėją V. Š. pranešdama, jog bendrovė reikalauja jos apmokėti 730 eurų pagal 2015-05-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį V. Š. įsipareigojo apmokėti iki 2016-09-27 (t. 1, b.l. 24-28).

Iš V. G. banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2016-06-20 (duomenys neskelbtini) V. G. sumokėjo 100 eurų pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TS62/2016 (b.l. 60-64, 72 -73, 75-75).

Iš V. Š. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad V. Š. pateikė administravimo ir eksploatavimo išlaidų ir paslaugų sutartį, pirkimo-pardavimo sutartį, susitarimą, kurie pakvitavimu jai grąžinti (b.l. 79-83).

Iš V. G. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad V. G. pateikė 10 lapų su elektroninio susirašinėjimo laiškais, 35 lapus įvairaus turinio dokumentų su laisvaisiais V. G. parašo pavyzdžiais, kurie pakvitavimu jam grąžinti (t. 1, b.l. 85-10).

Iš 2016-12-30 specialisto išvados matyti, kad ant paprastojo neprotestuotino vekselio buvo suklastotas V. Š. parašas (b.l. 107-109),

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo V. G. veikoje, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal 213 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Pagal BK 182 str. 1 d. baudžiamąja tvarka atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas neteisėtai inicijuoja ir atlieka finansines operacijas neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 215 straipsnio ir BK 182 straipsnio sutaptį, jei elektroninė mokėjimo priemonė panaudojama didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti.

Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui-kaltei-būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). LR BK 182 str. dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.

Pagal BK 213 str. 1 d. baudžiamąja tvarka atsako tas, kas pagamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar specialiąsias medžiagas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. G. tyčia, turėdamas išankstinį turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą turtą, nepažinodamas nukentėjusiosios V. Š. ir žinodamas, kad ji nėra jam įsiskolinusi, pagamino netikrą dokumentą, t.y. pilnai melagingai užpildė paprastojo neprotestuotino vekselio blanką, nurodydamas, kad V. Š. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti jam 730 eurų iki 2016-09-27, taip pat šiame dokumente suklastojo V. Š. parašą. Po to šį žinomai suklastotą dokumentą-vertybinį popierių - paprastąjį neprotestuotiną vekselį indosamentu perleido su reikalavimo teise UAB „Teisinė sfera“ už 100 eurų.

Kad padarė šiuos nusikaltimus, prisipažino ir pats V. G., taip pat nukentėjusioji V. Š. nurodė, kad ji V. G. nepažįsta ir jokių susitarimų dėl skolos su juo nebuvo sudariusi. Kaip matyti iš UAB „Teisinė sfera“ pateiktų dokumentų, bendrovė priėmė V. G. pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir už jį V. G. sumokėjo 100 eurų.

Taip pat V. G., turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, internetiniame puslapyje patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo S40“, kuris nuosavybės teise priklausė ne jam, (duomenys neskelbtini) ir kurį jis iš šios bendrovės įsigijo lizingu, tačiau jokių įmokų nemokėjo, o pardavė kaip savo nuosavą nukentėjusiajam D. F. už 3000 eurų.

Kad padarė šį nusikaltimą, prisipažino ir pats V. G., taip pat nukentėjusysis D. F. nurodė, kad internete pamatęs skelbimą apie parduodamą automobilį, susisiekė su pardavėju-V. G., vėliau su juo susitiko, apžiūrėjo automobilį ir jį nupirko, sumokėdamas V. G. 32000 eurų. Kad automobilis V. G. nepriklauso ir jis įgytas iš bendrovės lizingo būdu, V. G. jam nesakė.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų- VĮ „Regitra“ duomenų bazės, V. G. D. F. parduoto automobilio savininkas yra (duomenys neskelbtini), o automobilio valdytojas yra V. G., o iš (duomenys neskelbtini) dokumentų matyti, kad ši bendrovė sudarė su V. G. automobilio lizingo sutartį, pagal kurią perdavė V. G. teisę naudotis šiuo automobiliu, jam mokant kas mėnesį numatytas įmokas.

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog byloje įrodyta, kad V. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, taip pat suklastojo ir realizavo netikrą vertybinį popierių - paprastąjį neprotestuotiną vekselį

Kaltinamojo veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 213 str. 1 d., 182 str. 1 d. Veikų padarymo mechanizmas neleidžia teismui abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia - jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų siekė.

Dėl bausmės skyrimo

K. V. G. kaltas ir baustinas.

K. V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

K. V. G. padarė du nesunkius (BK 182 str. 1 d.) ir vieną apysunkį (BK 213 str. 1 d.) nusikaltimus, anksčiau teistas aštuonis kartus, administracine tvarka baustas 7 kartus (3 t., b.l. 6-11), niekur nedirba ir pastovaus pajamų šaltinio neturi, VšĮ respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (3 t., b.l. 83), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (3 t., b.l. 80)

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. G. visus aštuonis kartu teistas analogiškas nusikalstamas veikas-sukčiavimą, paskutinius du kartus teismai, paskyrę jam bausmes, pritaikydavo BK 75 str. nuostatas, t.y. paskirtųjų bausmių vykdymus atidėdavo, tame tarpe ir 2015-11-20 Joniškio raj. Apylinkės nuosprendžiu V. G. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau V. G. nepateisino teismo pasitikėjimų ir toliau pažeidinėja įstatymus, daro naujas nusikalstamas veikas.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių V. G. padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis V. G. anksčiau jau teistas aštuonis kartus, visus kartus-už analogiškus nusikaltimus rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 182 str. 1 d., 213 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir V. G. pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. F. pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 2.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis D. F. patyrė turtinę 300 eurų žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo V. G. veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta turtine žala, todėl nukentėjusiojo D. F. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas bylos duomenimis ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo V. G..

Be to, nukentėjusysis D. F. dėl neteisėtų V. G. veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, nes, įgydamas iš V. G. automobilį, kurio V. G. neturėjo teisės parduoti, turėjo tam tikrų nepatogumų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad dėl V. G. neteisėtų veiksmų D. F. nebuvo sutrikdyta sveikatai, jam nebuvo suteiktas fizinis skausmas, jokių dvasinių išgyvenimų ar sukrėtimų D. F. nepatyrė, todėl teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. G. 500 eurų nukentėjusiojo D. F. naudai (BPK 115 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę-panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 1 d. ir nuteisti jį :

pagal BK 182 str. 1 d.-(svetimo-nukentėjusiajam D. F. priklausančio turto pasisavinimas apgaule)-laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 182 str. 1 d.- (svetimo- (duomenys neskelbtini) priklausančio turto pasisavinimas apgaule) -laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

pagal BK 213 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes pagal BK 182 str. 1 d. (svetimo- UAB „Teisinė sfera“ priklausančio turto pasisavinimas apgaule) ir 213 str. 1 d. subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmę, paskirtą pagal BK 182 str. 1 d. (svetimo-nukentėjusiajam D. F. priklausančio turto pasisavinimas apgaule) subendrinti su subendrinta bausme pagal BK 182 str. 1 d. ir 213 str. 1 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinti su 2016-12-05 Kauno apylinkės teismo paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų keturiasdešimties centų) baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. G. 3000 (tris tūkstančius) eurų turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo D. F. naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę-panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.