- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1-1089-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46160-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- N. R.
- Advokatai
- Edita Bumblienė, Gediminas Viederis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) direktorius, teistas:
1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija)- 6 mėnesių laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį- 4 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį atlyginti 150 Lt turtinę žalą, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi atleistas nuo 4 MGL dydžio baudos mokėjimo;
3) Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį- 8 MGL bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2011 m. balandžio 17 d.;
3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį- 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;
4) Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį- 98 MGL dydžio bauda;
5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį- 132 MGL (6600 Eur) dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2020 m. lapkričio 21 d. apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), prie namo pažymėto Nr. 4, konflikto tarp jo ir N. R. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas N. R. muštines žaizdas viršutinės ir apatinės lūpų projekcijose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukėlė fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. N. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir teisme nurodė, kad istorija prasidėjo liepos – birželio mėnesį. N. R. paprašė paskolinti sunkvežimį, jis norėjo paimti iš autoserviso daiktus, nes lyg tai ruošėsi juos parduoti. Paskolino sunkvežimį, davė dar du darbuotojus. N. R. neturėjo kur tuos daiktus padėti, paprašė palikti tuos daiktus pas jį. N. R. paliko daiktus pas jį. Pastarasis dalį tų daiktų pardavė, o dalį išvežiojo. Buvo miškuose, kai jam paskambino žmona ir pasakė, kad atvažiavo kažkokie nepažįstami asmenys kažkokių daiktų. Kai atvažiavo namo, buvo E. P. ir jo sūnus G. P., kurie pasakė, kad N. R. jiems pareiškė, kad jis negrąžina jiems priklausančių daiktų. Pasirodo, kad tie daiktai, kuriuos N. R. paliko pas jį, buvo ne jo, o dar kitų asmenų. Grąžino daiktus, kurie buvo likę. Tada atėjo N. R., jie pradėjo kalbėtis. Paklausė, kodėl jis taip elgiasi, nes žmonėms trūko daiktų. Žino, kad N. R. pardavinėjo tuos daiktus. N. R. ir jam negrąžino jo daiktų. Klausė N. R. ir dėl savo daiktų, tačiau pastarasis atsistojęs prie garažo gal 10 kartų pakartojo: „Aš šiandien nieko nekalbėsiu“. Jie visi klausė, kur yra daiktai, nes daug ko trūko, o N. R. tik kartojo: „Aš šiandien nieko nekalbėsiu“. Dėl emocijų N. R. pasakė: „Gal tau trinktelt?“ arba „Gal tau užvažiuoti?“ – kažką panašaus. O tada pastarasis pasileido per laukus. Žmonės susikrovė daiktus, kuriuos buvo palikę ir išvažiavo. Jis išvažiavo darbuotis. Po kurio laiko jam paskambino žmona ir pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Viską girdėjo jo žmona, buvo atėjęs R. M., kuris stovėjo ant kelio ir laukė N. R., jis irgi matė šitą įvykį. Kai išvažinėjo, N. R. nubėgo per laukus, krūmynus. Liudytojai E. P. ir G. P. girdėjo, kai N. R. sakė, kad nieko nekalbės. Jie ten žiūrėjo ir krovė daiktus, ten trūko motociklo dalių. Kai paklausė, ar trinktelėti N. R., liudytojai buvo kažkur šalia, jie žiūrinėjo daiktus, nes daug daiktų trūko. Visi kartu nestovėjo ir nekalbėjo. Jie nusprendė, kad kadangi N. R. jam yra skolingas pinigų ir daiktų, kad nereikėtų nieko grąžinti, tokiu būdu sugalvojo susipykti. Jis buvo jų kaimynas. Kai sužinojo, kad N. R. gyvena automobilyje, paskolino jam namuką ant ratų. Paskolino jam medžio pjovimo įrankį, kuris kainuoja 4000-5000 eurų, iki šiol negrąžino. Kai N. R. buvo be darbo, padarė mažąją bendriją, davė jam darbo, davė jam benzopjūklus, bet pastarasis vieno pjūklo negrąžino, kitą atvežė sugadintą. Už negrąžintą pjūklą atvežė brendžio ar degtinės butelį. Pjūklas kainavo apie 800 eurų, todėl pasakė, kad grąžintų pjūklą. Nuo to laiko ir prasidėjo pykčiai. Nereikalavo pinigų iš nukentėjusiojo. Parodymuose net suma nesutampa, N. R. jam gerokai daugiau skolingas. Nieko nerašė ant automobilio stiklo. Aiškino N. R., kad jiems reikia susėsti ir suskaičiuoti kiek, kas ir kur, o pastarasis atsakė: ,,Šiandien nieko nekalbėsiu“. Tada iš emocijų ir pasakė: „Gal tau trinktelt?“ bet netrenkė jam, nes nėra kažkoks smurtautojas. R. M. matė, kur N. R. laukais bėgiojo. Kai nukentėjusysis atsitraukė, E. P. ir G. P. buvo šalia. Mano, kad N. R. susižeidė bėgiodamas per krūmus, nes ten yra pelkė, krūmynai, N. R. brovėsi per tuos krūmynus, kad nesikalbėti. Kai pradėjo kalbėtis, nepastebėjo kad N. R. lūpa būtų prakirsta. N. R. galimai išsigando, kai jis pradėjo kalbėti dėl daiktų, nes sakė, kad žino, kam jis pardavė dalį daiktų. Kai N. R. neturėjo darbo, leido jam eiti į garažą. Kai vieną kartą atėjo, jis įėjo į namus, paėmė raktus nuo garažo, atsirakino jį ir išvaręs iš garažo motociklą bei pakvietęs nepažįstamus asmenis, pardavinėjo tą motociklą prie jo namų. Be jo sutikimo elgėsi kaip savo namuose. Iki įvykio N. R. bendraudavo adekvačiai. Su vienu kaimynu buvo panaši situacija. Vienas kaimynas jam sakė, kad nebendrautų su N. R., nes turės problemų su policija, kad apgaus, pridirbs. Prieš nukentėjusiajam pabėgant buvo 3 metrų atstumu vienas nuo kito. Jokių veiksmų N. R. atžvilgiu nedarė. Viskas vyko labai greitai. Jis atėjo ir pabėgo. N. R. jį supažindino su E. P. ir G. P., juos matė tik vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu du kartus tyrėjai sakė, kad įvykį matė daug žmonių, tačiau ji to neįrašė į apklausos protokolą. Tyrėja sakė, kad jų apklausa nebūtina. Įvykio metu jo žmona buvo 10 metrų atstumu nuo jų, ji buvo prie garažo kampo. Ant kelio, 30-40 metrų atstumu, stovėjo žmogus, kuris laukė N. R.. Šie žmonės matė konfliktą. Jie žiūrėjo, ten niekas netrukdė matyti. Sugyventinė žiūrėjo ir stebėjosi, kas čia bus. Vyrui ant kelio niekas vaizdo neužstojo. Kalbėjo su nukentėjusiuoju necenzūriniais žodžiais, bet negali pasakyti tiksliai apie kokį pokalbį eina kalba. Nesutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, nes nesmurtavo N. R. atžvilgiu, nemušė jo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nieko blogo jam nepadarė, nemano, kad turi jam kažką mokėti, nepadarė jam žalos (t. 2, b. l. 136-138).
Nukentėjusiojo N. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kur jis parodė, kad jis, E. P. ir G. P. atvyko į sodybą pasiimti daiktų, kurie buvo saugomi pas A. N. sodyboje. Kai atvažiavo, A. N. nebuvo. Užėjo į namus. Jo sugyventinė, nieko nesakydama, iškišo telefoną pro duris. Telefoną perdavė E. P., kuris pakalbėjo su A. N.. Jis pasakė, kad neužilgo bus. Jie pasitraukė iš teritorijos. E. P. ir G. P. liko laukti A. N., o jis nuėjo link savo sodybos pažiūrėti kitų daiktų. Tuo metu, kai buvo savo sodyboje, atvyko A. N. ir su E. P. ir G. P. nuėjo apžiūrėti daiktų. Tada priėjo prie jų pasisveikinti. Ištiesė ranką, o A. N., nieko nesakęs, dešiniu kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę. Labai išsigando, atsitraukė ir pabėgo. Laukė E. P. ir G. P. ant gatvės, kol jie susikraus daiktus. Kol E. P. ir G. P. krovėsi daiktus, A. N. ir toliau rėkė, reikalavo pinigų, grasino. Vėliau A. N. su automobiliu ,,Nissan Navaro“ vaikėsi jį po laukus, todėl jam teko bėgti per krūmus, per pelkę, kad nepervažiuotų. Kai sulaukė E. P. ir G. P., nuvažiavo į jo močiutės sodybą, kur buvo palikęs savo automobilį. Kai priėjo prie automobilio, pamatė, kad ant galinio stiklo užrašyta pinigų suma ir 12 procentų, t. y. reikalavimą, kurį prieš tai išsakė A. N.. Tada iškvietė policiją. G. P. ir E. P. skubėjo, todėl išvažiavo. A. N. dešinės rankos kumščiu sudavė jam į lūpą, tada pasišalino iš teritorijos. Tą dieną, prieš suduodamas smūgį, A. N. nieko iš jo nereikalavo. Kai atėjo, gavo į lūpą be jokių žodžių. A. N. reikalavo pinigų, kai stovėjo ant kelio, po smūgio. Kai grįžo, pamatė užrašytą sumą ant automobilio. E. P., G.P. smūgio metu stovėjo prieš jį, viską matė, bet nieko nedarė. Vėliau jie rinkosi daiktus, tai buvo jau po smūgio. Atsitraukė ir pabėgo, nes išsigando. Kol G. P. ir E. P. krovėsi daiktus, jis stovėjo ant kelio, o A. N. atsisėdo į automobilį ir pradėjo vytis jį. Kai pamatė, kad A. N. įsėdo į automobilį, pasitraukė iš kelio į laukus, tikėjosi, kad nevažiuos, bet jis važiavo laukais link jo. Iš pradžių pasitraukė iš teritorijos ant kelio. Bėgo ten, kur A. N. neprivažiuotų automobiliu, ten kur šlapia, drėgna vieta. Aplink ten buvo krūmai. Ten bėgdamas sužalojimų nepatyrė. Nuo įvykio vietos iki kelio yra 40-50 metrų. Vėliau A. N. priėjo arčiau, buvo ant sklypo ribos ir reikalavo pinigų. Nežino, ar liudytojai girdėjo, kai A. N. reikalavo pinigų. Be E. P. ir G. P. šalia nieko nebuvo, ant kelio niekas nestovėjo. Tas žmogus atvyko po įvykio, kai A. N. jam paskambino. Kaimynas R.- tai jų abiejų kaimynas. A. N. sugyventinė įvykio metu buvo namuose. Namo langų į tą pusę nėra, ji negalėjo matyti įvykio. A. N. sugyventinė nestovėjo prie garažo, ji visą laiką buvo namuose. Namas nuo įvykio vietos yra 30 metrų atstumu. Ant kelio buvo gal 20 minučių. Nematė A. N. sugyventinės. R. atvažiavo per tą laiką, kol stovėjo ant kelio. Prieš tai jį atstovavausi advokatė pateikė nuotrauką, kuri buvo padaryta iškarto po sužalojimo, kai buvo ant kelio. Praėjus minutei, gal dviem po smūgio. Nuotrauką darė savo telefonu. Neturi jokių sutarčių su A. N., neturėjo jokių jo daiktų. A. N. reikalavimai nepagrįsti. Matė, kad A. N. su kažkuo kalbėjo telefonu ir kažką kvietė, o po kelių minučių atvyko R. R. atvažiavo po smūgio. Nuo A. N. namų iki jo močiutės namų 7 kilometrai, 5-7 minutės kelio, važiuojant automobiliu. A. N. kieme prabuvo kelias minutes, kol atėjo iki tos vietos, kur jie stovėjo ir kol pabėgo. Atėjo, jam trenkė ir jis pabėgo. Spėjo apsidairyti, nes ėjo lėtai. A. N. nustojo jį vaikytis automobilius, nes jis nubėgo į krūmus. A. N. stovėjo, laukė, o vėliau išvažiavo. Mano, kad A. N. nuvažiavo į jo močiutės sodybą. Jo sužalojimus matė G. P. ir E. P.. Jie matė, kai jam trenkė ir kai pasiėmė jį nuo kelio. Policininkai matė jo sužalojimus, kai atvažiavo į jo močiutės sodybą, praėjus 1,5 valandos po įvyko. Policininkai buvo dviese, kai jie pamatė sužalojimus, iškvietė greitąją. Į E. P., G. P automobilį įsėdo 100 metrų atstumu nuo A. N. sodybos. Tuo metu buvo pievoje, kai pamatė, kad jie atvažiuoja, išėjo ant kelio. K. P. susikrovė daiktus ir paėmė jį, praėjo pusvalandis. Tuo metu A. N. nebuvo. Nekvietė policijos, nes laukė E. P. ir G. P., kad jie neišvažiuotų ir neliktų vienas laukti policijos. Buvo pas psichiatrą, pas psichologą dar nebuvo. Dabar vartoja vaistus, gal reikės psichologo konsultacijos. Fotografavo save, nes norėjo užfiksuoti įvykį. Matė kraują, ištinusias lupas. Kai prisilietė, pamatė kraują. Jautė fizinį skausmą. Iki įvykio nesilankė pas psichiatrą ar psichologą, dėl šio įvykio lankėsi (duomenys neskelbtini). Lankėsi pas privatų psichiatrą, nes ten nebuvo eilių. Pas psichiatrą kreipėsi po pusės metų, nes galvojo, kad praeis nerimas, stresas, baimė. Pakartotinai nesilankė. Išrašytus vaistus vartoja, bet nedaug. Šiuo metu negyvena sodyboje, gyvena kitur. Sodyboje gyveno prieš 3 metus. Išsikraustė iš sodybos truputį anksčiau, dar prieš užpuolimą. Nusipirko sodybą, planavo ją remontuoti ir gyventi. Ten yra gyvenamasis namas. Faktiškai ten gyveno. Dabar negyvena, nes buvo užpuolimas, grasinimai. Bijo ten grįžti. Iki įvykio buvo sukrėtimų, bet jie buvo rugsėjo mėnesį. Buvo daroma krata jo namuose. Palaiko savo civilinį ieškinį. Iki šios dienos bijo grįžti į sodybą, pastoviai jaučia nerimą, buvo sunku miegoti, po smūgio jautė skausmą, buvo sunku kalbėti, valgyti. Pasitarė su advokatu, jis jam paaiškino, kad ši suma adekvati. Jam buvo prakirstos abi lūpos. Abi reikėjo siūti. Buvo sužalota viršutine ir apatinė lūpos. Jam siuvo vidines lūpos dalis. Taip pat prašo atlyginti išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, 138-141).
Liudytojo E. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kur jis parodė, kad kažkiek pažįsta kaltinamąjį. N. R. pas kaltinamąjį padėjo jų daiktus. Nukentėjusysis N. R. - jo sūnaus bendradarbis. Kai atvažiavo paimti daiktų, A. N. namuose nebuvo, buvo tik jo žmona. Žmona paskambino jam ir pasakė, kad jie atvažiavo. Tada jiems pasakė, kad reikės palaukti keletą minučių, nes A. N. išvykęs. Jie laukė, o N. R. nuėjo į savo sodybą pažiūrėti kas iš jų daiktų yra pas jį. Kai grįžo A. N., nuvedė juos prie tokio sunkvežimio su būda, pasakė, kad dalis daiktų yra ten, dalis prie namo ir garažo, pasakė žiūrėti. Atidarė mašinos būdą, jie ten rausėsi. Po 10 minučių išgirdo kaip A. N. pasakė: „Sveikas, N.“. Jie stovėjo už jų, jie krapštėsi, nekreipė dėmesio kas ten kur eina. Nenustebino, kad N. R. atėjo, nes žinojo, kad jis turi ateiti. N. R. tarėsi su A. N. dėl jų daiktų padėjimo. Ten buvo padangos, ratai, presai, montavimo įranga, suvirinimo aparatai. Tai buvo technika, kuri naudojama autoserviso darbe. N. R. pats pasiūlė tuos daiktus vežti pas jį, bet jie nevežė tų daiktų, N. R. pats išvežė. Berods A. N. padėjo krauti tuos daiktus. Tada pirmą kartą ir pamatė A. N.. Jie nežinojo, kad jų daiktai yra ne pas N. R., o pas A. N.. Klientai pradėjo reikalauti savo daiktų, tada susiskambino su N. R. ir sutarė važiuoti, nes nežinojo, kur tie daiktai yra. Tik važiuojant paaiškėjo, kad tie daiktai yra pas A. N., nes ten yra saugiau. Negali pasakyti kaip ir ką jie sutarė. Kai A. N. pasakė „Sveikas, N.“, jie nekreipė dėmesio. A. N. ėjo pas N. R.. Po 5-7 žingsnių išgirdo pliaukštelėjimą. Buvo pliaukštelėjimas, bet tai yra natūralu sveikinantis rankomis. Po minutės A. N. rėkia: „Kur tu bėgi? Reikia pašnekėti.“ Tada išėjo iš būdos ir pamatė, kad N. R. nubėgęs kažkur į laukus. Paklausė, ko jis ten nubėgo. A. N. pasakė: „Nežinau, nenori prieiti“. Jie baigė krapštyti savo daiktus, nors nebuvo ką krapštyti, nes nebebuvo pusės daiktų. A. N. dar parodė, kas liko iš kitų daiktų. Jie kai ką susikrovė, kai ką dar paliko, paprašė, kad paturėtų. Kai išvažinėjo namo, nuo laukų pasisėmė N. R.. Paklausė N. R., kodėl jis pabėgo. Pastarasis pasakė, kad davė į nosį. Nuvežė N. R. iki močiutės, kur pastarasis buvo palikęs savo automobilį. Išlipo ir viskas. Atsisveikino, paliko prie automobilio ir išvažiavo. Vakare paskambino N. R. ir pasakė, kad jam ištino lūpa, kad kvietė policiją ar greitąją. Kai paėmėme N. R. nuo laukų nieko nesimatė jo veide. Iš išorės tikrai nieko nesimatė, gal neatkreipė dėmesio. Kai atvyko pas A. N. atsiimti daiktų, į N. R. veidą nežiūrėjo, netyrinėjo jo. Kai N. R. pabėgo, pamatė, kad jis buvo laukuose. Nepamena, ar A. N. nuėjo link N. R.. A. N. prie jų grįžo vėliau, įleido juos į garažą. Kol krovėsi daiktus, A. N. buvo su jais, padėjo ištraukti motociklą, nes dviese jo nepatrauktų. Krovėsi apie 20 - 30 minučių. Per tą laiką gal ir ne visą laiką matė A. N.. Kaltinamasis daug padėjo jiems krauti, jei kažkur ir buvo pasišalinęs, tai trumpam, jis galėjo po kiemą vaikščioti, jie nesekė jo. Jie visą laiką buvo nugara į kiemą. Kai atvažiavo, kieme daugiau nieko nebuvo. Vėliau buvo kažkoks žmogelis atvažiavęs, tuo metu jie jau dalį daiktų buvo pasikrovę. Tas žmogus atvažiavo po N. R. pabėgimo. Neprisimena su kuo jis atvažiavo, gal su dviračiu, gal pėsčioms atėjo, jis į kiemą nebuvo atėjęs, nepažįsta jo. Įvykio metu jie buvo pačioje mašinoje, nelindo iš mašinos žiūrėti. Jam (liudytojui) nebuvo minties, kad ten vyksta kažkoks konfliktas. Išlindo, kai A. N. šaukė „N., kur tu? Ateik, pašnekėti reikia.“ Tik dėl to iššoko iš būdos. N. R. nubėgo į kelio pusę, o A. N. tada grįžo prie jų. Jie visko nestebėjo, galėjo su automobiliu važiuoti, su automobiliu jis kažką darė, berods perstatė automobilį. Jis buvo išvažiavęs su džipu. Matė vienu momentu, kad buvo laukuose su automobiliu, bet kad vaikytųsi – ne. Kadangi, N. R. buvo toli, jis sėdo į automobilį, nuvažiavo iki kelio. N. R. bėgo į krūmus. Tada A. N. nuvažiavo nuo kelio į pievas, išlipo ir ten jau nesigirdėjo, nes toli buvo. Gal kvietė, kad prieitų. Kažkoks toks vaizdas buvo. Nematė, kad A. N. laikytų kažką rankose, kai sveikinosi. Jis nieko negalėjo laikyti, nes jis jiems padėjo krautis, jo rankos buvo tuščios. Kai išvažiavo iš A. N. kiemo, N. R. buvo pakelėje, pakvietė jį. N. R. lyg kalbėjo taip pat kaip prieš tai. Sūnus klausė, kas įvyko, kodėl jis laksto, tada N. R. pakartojo, kad gavo į nosį ar į lūpą. Kraujo nepastebėjo. Jis vairavo. Patinimas pasimatė, kai atvežė jį prie automobilio. Nepastebėjo užrašo ant N. R. automobilio. N. R. parodė, kad užrašyta buvo berods 6000. N. R. fotografavo telefonu. Apie tai jam pasakė N. R., nes jis trumparegis, nebuvo priėjęs. Sustojo gatvėje, išleido jį gatvėje, o jis nuėjo į kiemą. Kai atvyko į N. R. močiutės kiemą, berods, žmonių nebuvo. A. N. sugyventinę matė tik tada, kai atvažiavo. Kai įvyko pasisveikinimas, jos kieme nebuvo. Nepamena, ar A. N. kieme N. R. sakė, kad nieko nekalbės (2 t., b. l. 141-143).
Liudytojo G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t. , b. l. 106-107, 109-111), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti teismo posėdyje ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi, bei teisme, kad užsiėmėm (duomenys neskelbtini) veikla. Kraustantis iš patalpų reikėjo kažkur nuvežti įrangą. N. R., kuris anksčiau dirbo jų įmonėje, pasisiūlė tą įrangą laikinai nuvežti pas jį ir ją pasaugoti. Po kažkurio laiko paskambino N. R., nes norėjo atsiimti įrangą. N. R. pasakė, kad yra keblumų, kad negali įrangos atsiimti, nes jis turi nesutarimų su A. N.. N. R. pasiūlė jiems patiems susisiekti ir nuvažiuoti. Jis ir tėtis nuvažiavo, pakeliui paėmė N. R.. Važiavo N. R. nurodytu adresu. Nuvažiavus į vietą, A. N. nebuvo, paprašė jų palaukti, jie jo palaukė. Kai jis atvažiavo, jis ir tėtis nuėjo apžiūrėti įrangos, o N. R. liko šalia automobilio, kuris buvo šalia teritorijos, į kiemą nevažiavo. Kol A. N. nebuvo, jie nevažiavo į teritoriją, tik vėliau su A. N. leidimu įvažiavo. A. N. jiems atidarė tokią didelę būdą ir jie pradėjo žiūrėti, kas ten yra. Kadangi buvo didelis trūkumas, tai A. N. kvietė N. R., kad ateitų ir paaiškintų. N. R. neatėjo. Kai jie krapštėsi išgirdo parėkavimą, pasistumdymą tarp A. N. ir N. R.. Kai jie iššoko, N. R. jau bėgo. Kai išgirdo pasistumdymą, jie buvo būdoje. Ten buvo keiksmažodžiai, kažkokio teksto neatsimen, gal teksto ir nebuvo. Apsistumdymas matyt buvo. Spėja taip, nes kai išėjo iš būdos, N. R. lygtai sakė „raminkis“. N. R. lyg tai rankomis atsitraukė ir pabėgo. Matė atsitraukimą. Atsitraukimo metu A. N. buvo šalia. Gal buvo susikibimas kažkoks, todėl norėjo atsitraukti. Jie pačio veiksmo nematė. Susikibę jie gal ir buvo. Pro būdos sieną nematė, tik išgirdo pasikeiksnojimą ir parėkavimą, kad atsikabintų. Tada išlindo ir N. R. pasišalino iš teritorijos, nubėgo. Vėliau N. R. vaikščiojo prie jų automobilio. A. N. ten nėjo, jis buvo prie jų, padėjo krautis. Kai pamatė, kad didelis įrangos trūkumas, A. N. kvietėsi N. R., kad ateitų ir pasakytų, kur, kaip ir kas, bet N. R. nebeatėjo. A. N. padėjo jiems pakrauti motociklą. Jie ten nieko neėmė, nes trūko daugumos daiktų. Kai ruošėsi išvažinėti, N. R. nubėgo į pievas, nes bijojo A. N.. N. po kažkiek laiko grįžo iš pievų, bet tada A. N. privažiavo automobiliu ir N. R. vėl pabėgo į laukus. Tada vėl jo laukė. Galiausiai jis atėjo ir jie išvažiavo. N. R. sakė, kad bijo A. N., nes buvo užpultas, lūpa buvo praskelta. N. R. sakė, kad A. N. jam trenkė. N. R. lūpa buvo praskelta. Kai atvažiavo atsiimti daiktų, N. R. lūpa lyg ir nebuvo parskelta. Kai N. R. grįžo iš laukų, jo lūpa buvo praskelta. Kai A. N. išvažiavo ir N. R. nebelakstė, jie nuvažiavo iki N. R. automobilio, kuris buvo prie jo močiutės namų. Tada atėjo N. R. ir pasakė, kad yra užrašas ant galinio lango. Ten ant dulkių buvo išpaišyta kažkokia suma. Kažkas buvo ant dulkių užrašyta. Patį užrašą matė per atstumą. N. R. paliko ten, jis iškvietė policiją. Nebelaukė policijos. Kai vyko susistumdymas, kieme daugiau nieko nebuvo. Ant kelio buvo tik N. R.. Kai A. N. atvažiavo, buvo dar vienas žmogus, bet jis nebuvo išlipęs. Tas žmogus atsirado, kai jau laukė N. R.. Kai atvažiavo, buvo tik jų automobilis. Kaltinamojo žmoną matė tik pradžioje, kai atvažiavo ir skambino. Ją matė per langą arba prie durų, bet tada įvykio dar nebuvo. Įvykio metu jos kieme nebuvo, jie buvo trise. Kai atvažiavo pas A. N., nematė sužalojimų ant nukentėjusiojo. Kai ieškojo daiktų, buvo jūriniame konteineryje ant ratų, negalėjo matyti žmonių kieme. Kai išlipo iš konteinerio daugiau žmonių kieme nebuvo. K. N. išbėgo į laukus iki pasikrovimo nematė jo, kai jis nubėgo ten, tai ten ir liko. Kai pasikrovė, savo automobiliu nuvažiavo iki keliuko, tada laukė N. R., kuris po laukus lakstė apie 20 minučių. Nematė, kad jis ten pargriūtų. Buvo jau vėsoka, visi buvo su striukėmis. Kai N. R. atsisėdo į automobilį, ant lūpos ir ant smakro buvo kraujo. Rėkavimai buvo, ypač kai N. R. nubėgo, o A. N. kvietėsi pakalbėti, norėjo sutvarkyti situaciją. Rėkavimai buvo, kai kvietėsi N. R., kad ateitų, o jis neatėjo. Tai buvo po konflikto. Kai vyko konfliktas, išlipo iš būdos, nes buvo keiksmažodžiai (2 t., 160-162).
Liudytojos B. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis - jos kaimynas. Kaimynai, kurie gyvena šalia jų, visą laiką prašo pažiūrėti, ar neatvažiuoja svetimų žmonių. Tai visą laiką ir žiūri. Kartą matė, kad atvažiavo automobilis į kiemą. Datos nepamena, nes tai buvo senokai. Tai buvo (duomenys neskelbtini). Tada atvažiavo policija ir greitoji. Tą dieną atvažiavo juodos spalvos pikapas, atėjo vienas žmogus, kuris kažką parašė ant automobilio, kuris stovėjo kieme, ir išvažiavo. Gal ten buvo N. R. automobilis. Tiesiog informavo N. R. mamą, kad kažkoks žmogus vaikščiojo. Visą laiką stebi, kaip kaimynai pažiūri kas vyksta be jokių prašymų. Nebuvo priėjus pažiūrėti, ką jis užrašė, vėliau N. R. paprašė pažiūrėti. Ten buvo užrašyta kažkokia suma ir procentai. Ta sodyba - tai normalus gyvenamasis namas. Tas žmogus ant automobilio užrašė pirštu, automobilis buvo apdulkėjęs, labai nešvarus. Jis užrašė ant dulkių. Tą pikapą matė ir anksčiau toje vietovėje, jis išskirtinis savo dydžiu. Ten su tokiais daugiau niekas nevažinėja. To automobilio vairuotoją matė iš toli. Matė, kad tas automobilis buvo anksčiau privažiavęs prie N. R.. Matė tą žmogų iš nugaros. Dar viena kaimynė tai matė. Neatsimena, po kiek laiko atvyko N. R., dar buvo policija, greitoji. Matė, kad atvyko N. R., jis sėdėjo greitosios automobilyje. N. R. sodyba yra prieš jos sodybą. Ten kaimynai yra iš visų pusių (t 2, b. l. 189-190).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojos V. T. parodymai teisme, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Teismui išaiškinus, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus, ji sutiko duoti parodymus ir parodė, kad iš nuogirdų žino apie ką ši byla, jos vyrą kaltina dėl fizinio smurto. Apie tai pasakojo sugyventinis. Jis sakė, kad jau kelintą kartą važiuoja į teismą. Sako, kad jis N. R. praskėlė lūpą. Matė įvykio aplinkybes, tačiau smurto nematė. Matė visą vyro ir N. R. pokalbį. Tai buvo jų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Buvo namuose ir pro langą pamatė, kad atvažiavo automobilis, kuris sustojo prie jų posūkio, į kiemą neįvažiavo. Kadangi pamatė nepažįstamus vyrus, iš karto paskambino A. N., paklausė, ar jis kažko laukia. Jie paėmė telefoną, pakalbėjo. Paskui A. N. jai pasakė, kad privažiuos. Jie nuėjo laukti. A. N. pasakė aprengti vaikus, eiti lauką ir pažiūrėti, kad tie vyrai nieko nepaimtų. Ji su vaikais išėjo į „smėlynę“. Mažasis miegojo vėžimėlyje, o vyresnė žaidė „smėlynėje“. Buvo du vaikai. Smėlio dėžė yra prie namų, apie 30 metrų nuo garažo ir nuo tos vietos, kur A. N. su N. R. kalbėjo. Jie kalbėjo tarp garažo ir vagono, prie krovininio automobilio. Ji tuo metu buvo prie „smėlynės“ apie 30 metų atstumu. Kai ji su vaikais išėjo į lauką, A. N. dar nebuvo. Matė, kad ant posūkio dar vienas žmogus stovėjo. Ten buvo R. – kaimynas. Neužilgo atvažiavo A. N., kalbėjo su vyriškiais. Paskui atėjo N. R.. Jis dar taip keistai apėjo R. ir nuėjo prie garažo. Pripažįsta, kad A. N. yra aršaus charakterio, gal kažką panašaus pasakė, kad „duosiu tau į snukį“, o N. R. išsigando ir pabėgo. Kai N. R. ir A. N. kalbėjosi, jie stovėjo metro atstumu vienas nuo kito. Jie stovėjo vienas prieš kitą. A. N. mosikavo rankomis ir rėkavo dėl pjūklų, sakė kad duos į snukį. Jie ilgai nediskutavo. N. R. išsigandęs nubėgo į krūmus. Ji visą laiką stebėjo juos ir vaikus. Kai jie pradėjo konfliktuoti, ji jau ruošėsi namo. Kai ėjo namo, matė kaip N. R. jau pabėgo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis jos atžvilgiu buvo šonu. Gal liudytojai jos ir vaikų nematė, ji jų irgi nematė. Gal jie buvo krovininiame automobilyje, ar už jo. Nežino, kodėl N. R. sako, kad jos nematė, nes ji jį matė. Kai jie pradėjo koliotis, ji su vaikais jau ruošėsi namo. Ir kai ėjo namo, tada A. N. pasakė, kad duos į snukį. N. R. nubėgo į krūmynus už kelio. Eidama namo, išgirdo kaip A. N. sakė, kad duos į snukį. Tada buvo pusiaukelėje iki namų, ėjos su abiem vaikais. Einant nuo smėlio dėžės, ėjo link tų žmonių. Nežino, kur buvo tie du vyrai, kai A. N. mosikavo rankomis. Ten viskas buvo greitai. Tie du vyrai atėjo atskirai nuo N. R., jie atėjo ne kartu. Jų teritorijoje yra pirtelė, namas už „smėlynės“, kuris dabar sudegė ir jie jį atstatinėja. Dar prie pirtelės buvo senas medinis pastatėlis, bet šiuo metu jo jau nėra. Už to pastato buvo vagonai ir garažas. „Smėlynė“ yra tarp pirties ir namo. Smėlynė yra priešais vagonus ir garažą, skersai. Kai išėjo į lauką, R. stovėjo prie jų įvažiavimo, prie posūkio į jų kiemą. Jis buvo numetęs dviratį. Kiek jai žinoma, N. R. jam kažko nesumokėjo. Pastarasis skundėsi A. N., kad N. R. jam nekelia ragelio. Nežino, iš kur R. ten atsirado (2 t., 191-192).
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo N. R. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad jis pateikė prašymą A. N. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl vagystės, nes šie abu A. N. įvykdyti nusikaltimai yra glaudžiai susiję - atlikti prieš tą patį asmenį, toje pačioje vietoje ir panašiu laiku, be to, sužalojimas yra ankstesnių grasinimų pasekmė, vagystė taip pat susijusi su A. N. grasinimais jam ir jo sužalojimu, todėl siekiant, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas visapusiškai ir išsamiai, visos veikos turi būti tiriamos kartu, todėl parodymus teikia dėl visų A. N. prieš jį atliktų nusikaltimų. A. N. pažįsta nuo 2019 m. pavasario, šis yra jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kaimynas. Santykiai buvo geri, šis jam atrodė draugiškas, sudarė rūpestingo, patikimo ir sąžiningo žmogaus įspūdį. Šis už jį gerokai vyresnis, atrodė turintis didelę gyvenimišką patirtį, jis A. pasitikėjo, klausė šio patarimų. Iki 2020 m. vasaros jis dirbo autoservise, (duomenys neskelbtini), kuris užsidarė. Šis servisas priklausė G. P., vėliau pasikeitė įmonė ir direktorius tapo S. L.. Šiame servise iki uždarymo dirbo jis, G. P., V. B., A. S. ir kiti asmenys (pavardžių šiuo metu neprisimena). Kadangi reikėjo atlaisvinti serviso patalpas, todėl iš serviso reikėjo išsivežti automobilių remonto įrankius, padangas ir kitus ten laikomus daiktus. Servise buvo laikoma ir daug jam priklaususių daiktų. Kadangi jo nedideliame ūkiniame pastate (garaže) tuo metu nebuvo pakankamai vietos visų daiktų sandėliavimui, be to, jis gyveno vienkiemyje ir ne visada būdavo namie, o pas A. N. kaimyninėje sodyboje visada kažkas būdavo namie arba prie jų, todėl atrodė, kad laikyti daiktus pas A. N. būtų saugiau, todėl jis paprašė A. N., kad pas šį būtų laikinai saugojami daiktai iš serviso. A. N. sutiko. Iš serviso pas A. N. vežė ne tik jam, bet ir G. P., E. P., ir G. P. įmonei priklausiusius daiktus. Taip pat buvo dalis ir serviso klientų daiktų. Jis, A. N. ir 2 buvę A. N. darbuotojai (vieno pavardės neprisimena, kito pavardė lyg P. bei G. P. ir E. P. iš serviso sukrovė daiktus į automobilius. Juos sukrovė į jo, A. N. ir šio sugyventinės V. T., P. automobilius bei priekabas (kai kurios priekabos buvo nuomotos arba pasiskolintos). Daiktų krovime dalyvavo A. N. ir 2 šio darbuotojai, G. ir E. P., jis, S. L.. Ar dalyvavo daugiau asmenų, šiuo metu nepamena, lyg ne. Dalį daiktų nusivežė pas save, kitus daiktus - į A. N. sodybą, jis, A. N., P. ir dar vienas A. N. darbuotojas daiktus iškrovė ir juos sudėjo į garažą bei lauke prie garažo. Maždaug po 1-2 savaičių E. P. atvažiavo pas A. N. į sodybą, (duomenys neskelbtini), pasiimti kai kurių savo daiktų. E. P. jam sakė, kad tada ten matė, jog iš serviso išvežti daiktai yra laikomi pas A. N.. E. P. pasiėmė 1 motociklą ir motociklininko aprangą. Daiktai buvo laikomi ten pat kur ir buvo iškrauti, t. y. pas A. N. sodyboje, (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko A. N. su savo pažįstamu D. G. įsteigė (duomenys neskelbtini). Dėl jam nežinomų priežasčių, A. N. pats nenorėjo būti tos bendrijos vadovu, todėl 2020 m. rugpjūčio mėn. 18 d. kartu su D. G. jo paprašė, kad juo laikinai taptų jis, nes reikia patikimo žmogaus, o šie negali (įrašas Nr. 5). Per (duomenys neskelbtini), D. G. sumokėjo už (duomenys neskelbtini) steigimą. Jis nieko blogo nepagalvojęs, sutiko. Bendrijos veikla - medžių kirtimas, tačiau realiai bendrija jokios veiklos nevykdė. Vėliau A. N. reikalavo, kad minėtą mažąją bendriją, padedant R. Ž. P., padarytų PVM mokėtoju, buvo pastarajai suteikęs prieigą VMI teikti dokumentams, bet vėliau persigalvojo, panaikino prieigą ir jam atsisakius registruoti mažąją bendriją PVM mokėtoju, 2020-11-16 A. N. pareikalavo 1000 Eur už kitą firmą, kurią šis nusipirko (įrašas Nr. 6), o šitą (duomenys neskelbtini) pasakė, jog gali pasilikti. Taip pat apkaltino pavogus 3 jo benzininius pjūklus ir reikalavo už juos pinigų. Iš viso 3600 Eur ir 12 proc. palūkanų. Kiek jam žinoma, tai jau ne pirmas kartas, kai A. N. apkaltina kitus pavogus šio pjūklus. Kiek jam žinoma, 2020 m. pavasarį šis apkaltino savo buvusius darbuotojus, dėl to vieną iš jų stipriai sumušė ir dėl šio įvykio buvo pradėtas tyrimas, kuris buvo atliekamas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK. Rudenį jis pralaimėjo civilinę bylą, teismo sprendimu iš jo buvo priteista pinigų. Tai sužinojęs, A. N. pasinaudojo situacija ir jam būnant stresinėje situacijoje, įtikino jį perrašyti šio sugyventinei jo automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuo skubiau ieškoti būdų perrašyti visą kitą jam priklausantį turtą, kad teismo priteista suma iš jo nebūtų išieškota ir jis išsaugotų turtą. Neva jo automobilis būtų jo, tik perrašytas A. N. sugyventinės vardu. Jis naiviai šiuo patikėjo ir tą padarė. Po kurio laiko A. N. jį apkaltino, kad neva iš šio dingo 3 pjūklai. Kiek jam žinoma, tai jau ne pirmas kartas, kai šis ką nors apkaltina pjūklų vagyste, 2020 m. pavasarį apkaltino savo darbuotojus. Pradėjo jam grasinti bei reikalauti, kad jis sumokėtų 1000 eurų už įmonę ir dar už pjūklus. Kiek jam žinoma, tie pjūklai nebuvo dingę tuo metu, kai šis jį apkaltino. Jis nėra susijęs su tų pjūklų dingimu, ne kartą tą sakė, bet šis nenustojo jam grasinti ir reikalauti pinigų. Be to, šis atsisakė perrašyti jam automobilį, kai šio paprašė. Suprato, kad buvo panaudota klasta tam, kad užvaldytų jo automobilį. Šis ne tik neperrašė automobilio jam, bet ir kaskart reikalavo vis didesnės sumos. 2020 m. lapkričio mėn. G. P. paprašė jo iš A. N. paimti ir atvežti žiemines padangas. Jis telefonu paskambino A. N., tačiau A. N. jam neleido nieko paimti - nei jo, nei G. P., nei E. P. daiktų. (įrašai Nr. l,2,3,4) Kai jis nurodė A. N., kad E. ir G. P. nori atvažiuoti pasiimti daiktus, šis pats paskambino E. P. ir pasakė, jog padangų jau nėra, nes neva jis jas pardavė šio draugui D. G., o šis patvirtino, jog pirko iš jo. Dar pasakė, jog tas padangas uždėjo ant (duomenys neskelbtini) automobilio. Kadangi padangų išmatavimai 215/55 R18, tai tokios padangos netinka tokiam automobiliui. Todėl akivaizdu, kad šis melavo E. P.. 2020-11-21 ryte, t. y. apie 10 val. su vienu automobiliu jis kartu su G. ir E. P. nuvažiavo pas A. N. į sodybą pasiimti savo daiktų. A. N. tuo metu sodyboje nebuvo. A. N. sugyventinė per duris padavė mobiliojo ryšio telefoną E., šis kalbėjo telefonu su A., pasakė, kad atvažiavo, o A. pasakė, kad tuoj bus namuose. Tada E. ir G. P. išėjo iš A. N. sklypo, laukė šio prie gatvės, o jis nuėjo į savo sodybą, kuri yra apie 200 metrų atstumu. Ten pamatė, kad iš jo kiemo dingo daiktai ((duomenys neskelbtini) padangos - 2 komplektai, kurių vertė 160 Eur, pavarų dėžės keltuvas 100 Eur vertės, lieti ratlankiai, 4 vnt., 60 Eur vertės, 2 darbastaliai, 350 Eur vertės). Jis pastebėjo, kad nuo jo sklypo eina vėžės link A. sklypo per laukus, o ne keliu. Po to šitas padangas pamatė pas G., šis pasakė, kad paėmė iš A. kiemo stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad su šiuo automobiliu A. ir atsigabeno padangas iš jo sodybos. Kai grįžo į A. N. kiemą, ten buvo G., E. bei A., šie bendravo, apžiūrinėjo daiktus. Po to jam E. ir G. P. pasakojo, kad A. aiškino, kad neva jis kai kuriuos daiktus išpardavė. Kai jis priėjo prie A. N., norėdamas pasisveikinti, šis išreiškė nusistebėjimą, pasakė: “o“ ir nieko daugiau nesakęs ir neaiškinęs dešiniu kumščiu jam vieną kartą sudavė į veidą, labiau į kairę pusę sukeldamas didelį skausmą ir prakirsdamas viršutinę ir apatinę lūpas. Pradėjo bėgti kraujas. Po įvykio jis nusifotografavo sužalojimą (fotonuotrauką prideda). Tuo metu E. ir G. buvo apie 5 metrų atstumu iki jo. Prieš A. N. suduodant jam smūgį, jis su G. ir E. P. matė, kad pas A. N. yra dalis vasarą iš serviso atvežtų daiktų, bet akivaizdžiai ne visi. Daiktai jau buvo sukrauti į I. D. ir paruošti išvežimui. Kai gavo smūgį, jis išsigando ir pradėjo bėgti, nubėgo į gatvę. A. N. į gatvę nėjo. Jis gatvėje laukė E. ir G.. Kol stovėjo gatvėje, A. šaukdamas reikalavo iš jo pinigų, kad turi sumokėti jam 1000 eurų, neva už mažąją bendriją ir dar už pjūklus ir „įjungs“ skaitliuką 12% kaip banke, tada pradėjo grasinti, kad „prikapsės“ jam 10000 eurų, ateis pasiimti jo lūšną, po teismus su juo nesitąsys, nusikabins šis jį, ne šiandien tai rytoj ar po metų“. Po kurio laiko jis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti link jo, jis pėsčias pradėjo bėgti per laukus, o šis jį vyti su automobiliu. Jis puolė link pelkėtos vietovės, kur nepravažiuojama automobiliu ir taip pabėgo. lšlipęs iš automobilio A. rėkė, bet po to išvažiavo. Suprato, kad šis gali važiuoti į jo močiutės sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Paskambino savo mamai, kad ši paskambintų močiutės kaimynei, jog pažiūrėtų. Jo spėjimas pasitvirtino. A. N. nuvažiavo į močiutės sodybą, pas kurią kieme buvo palikęs savo automobilį. Apie 12 val. močiutės kaimynė B. P. pamatė kaip A. ant močiutės kieme stovėjusio jo automobilio Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo užrašė „3600 E +12 %“ (fotonuotraukas prideda). Po šio įvykio A. N. bandė su juo susisiekti - skambino telefonu tiek iš savo, tiek iš kitų numerių, bandė ieškoti jo per kitus asmenis, skambino jo mamai, bandė susitikti, tačiau jis šio bijodamas, į telefono skambučius neatsakė. Iš autoserviso pas A. N. pervežti jo daiktai, kuriuos A. N. pasisavino ir neatiduoda. Toliau nurodomi iš jo kiemo dingę daiktai (pateiktas sąrašas) (t. 1, b. l. 49-60).
2020-11-21 ROIK:0120000649229 išrašas, kuriame nurodyta, kad valandos bėgyje pažįstamas asmuo (kaimynas) užpuolė pranešėją, trenkė į veidą, sumušė lūpą, reikalavo pinigų. Taip pat pranešėjas mano, kad minėtas asmuo yra pavogęs iš pranešėjo sodybos kažkokius daiktus. Šiuo momentu pranešėjas pas save namuose, (duomenys neskelbtini). Turi pretenzijų. GMP atsisakė. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2020-11-21 12:23 BPCID=91393800470. N. R., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jo pažįstamas A. N. jį sumušė, t. y. sudavė su ranka per lūpą ir ją praskėlė, (GMP 5601 suteikė med. pagalbą, savarankiškai nuvyko į Žalgirio klinikas), taip pat grasino fiziniu susidorojimu ir reikalavo iš pranešėjo pinigų sumos, t. y. atvažiavo į pranešėjo močiutės namo kiemą reikalaudamas pinigų (t. 1, b. l. 22, 23).
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame parodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Garso įraše 2020_11_21_12-23-31_37068580653, užfiksuota, kad iš numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio N. R., pastarasis skambino, norėdamas išsikviesti policijos pareigūnus. Įrašo trukmė 3 minutės 43 sekundės. Garso įrašo data 2020 m. lapkričio 21 d., įrašo pradžios laikas 12:23 val. N. R. policijos pareigūnus norėjo išsikviesti adresu (duomenys neskelbtini) .Vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – N. R.) Bendrojo pagalbos centro operatorių informuoja, kad susidūrė su problema, „reketuoja, reketuoja žmogus prašo reikalauja pinigų, dar buvau užpultas“. Vyras informuoja, kad tai įvyko valandos bėgyje, informuoja, kad tai pažįstamas žmogus. Operatorius paklausia, pažįstamas užpuolė, ką padarė? Vyras atsako, kad „praskėlė lūpą, sutrenkė žandikaulį. Vyras informuoja operatorių, kad medikų jam nereikia, bet nuvažiuos abdukciją išsiimti, kad įvertintų kaip ir kas. Operatorius paklausia, ar tai giminaitis? Vyras atsako, kad ne. Operatorius vyro pasitikslina, ar trenkė į veidą, reikalavo pinigų? Šis atsako, kad taip. Operatorius pasitikslina, ar vyras skolingas pinigų? Šis atsako „ne, aš jam neskolingas, sugalvojo, kad aš jam skolingas“. Operatorius vyro paklausia, kur viskas įvyko? Vyras atsako, kad (duomenys neskelbtini). Operatorius pasitikslina, ar yra gatvė namo numeris koks nors? Vyras atsako, kad 4 ir 6. Vyras patikslina, kad tai ketvirtas namas ir iš „šešto namo dingo šiokie tokie daiktai, tai įtariu irgi jo darbas“. Vyras nurodo, kad „ketvirtame name jisai gyvena (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – A. N.). Aš pas jį į kiemą atėjau, buvau užpultas sakykim, ir tuomet pasišalinau iš teritorijos, toliau per atstumą, jis rėkė, reikalavo pinigų, ir paskui nuėjęs prie savo sodybos, ten kur jis laikosi, nebūnu aš, pastebėjau kad yra dingę daiktai šviežiai paimti, ir automobilio vėžės yra, buvo važiuota“. Operatorius pasitikslina, ar nuo jo pusės? Vyras atsako, kad sunku pasakyti. Operatorius pasiteirauja, kur jūs esat šiuo momentu? Vyras nurodo, kad dabar yra (duomenys neskelbtini), ir vyras nurodo, kad po viso šito jis atvyko į (duomenys neskelbtini), pamatė ant savo automobilio stiklo yra užrašyta trys tūkstančiai šeši šimtai eurų ir 12 procentų. Vyras nurodo, kad pasirodo reikalaujama tokia pinigų suma. Vyras nurodo, kad kaimynai matė kaip jis atvažiavo ir užrašė šią sumą. Operatorius pasiteirauja vyro vardo ir pavardės, šis nurodo kad N. R., vyras nurodo, kad policijos lauks adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118-119).
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti N. R. pateikti 8 garso įrašai, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo N. R. ir kaltinamojo A. N. pokalbiai. Garso įraše Nr. 1, kurio trukmė 0:53, užfiksuotas pokalbis:
Vyro balsas 1: objekts nebaigts, tu prie konteinerio supranti stovėsi, ieškok man brigadą, įmonę, pats naktim eik, man neįdomu, manęs po tankais, gaidy, tu nekiši necenzūrinis žodis, aš tau prisiekiu užmušiu necenzūrinis žodis, tu nieka prie konteinerio, necenzūrinis žodis stovėsi, su triusikais supratai? /nesuprantami žodžiai/ tu triperių triperis necenzūrinis žodis, tu girdi?
Vyro balsas 2:Aš tai girdžiu
Vyro balsas 1:Ane, necenzūrinis žodis man priekabą necenzūrinis žodis , necenzūrinis žodis tuščiu ratu pjūklus necenzūrinis žodis, mašina Navara necenzūrinis žodis man negaila, tau, gaidy, necenzūrinis žodis žvyrą palygint /nesuprantami žodžiai/ gaila? Nu, sūka, tu pamatysi, /nesuprantami žodžiai/ aš tau įrodysiu gaidy /nesuprantami žodžiai/
Vyro balsas 2: (atsidūsta).
Garsi įraše Nr. 2, kurio 1:18, užfiksuota, kad
Vyro balsas 1:A gerai? Iš miško su geltona šina paskutinį syk pjūklą pasiėmei?
Vyro balsas 2:Tai
Vyro balsas 1:/nesuprantami žodžiai/ su geltona šina
Vyro balsas 2:ne neėmiau aš jo
Vyro balsas 1:tai dabar man, rytoj pjūklas iki vakaro ant slenksčio guli, iš kur aš nežinau
Vyro balsas 2:palauk, palauk palauk kas koks pjūklas?
Vyro balsas 1:tu iš miško neparsinešei vienos Varnos čia tadom kada dirbai, aš pirkau ją kaip atsarginę /nesuprantami žodžiai/
Vyro balsas 2:tai jinai buvo, nu taip tai jinai buvo garaže
Vyro balsas 1:kur garaže?
Vyro balsas 2:nu prie pjūklų prie dėžės prie kompresoriaus kažkur
Vyro balsas 1:pagalvok normaliai, būtų vogę būtų pavogę naujus Stihlius iš garažo ane? Būtų visus išnešę, ne vieną nu necenzūrinis žodis varną,
Vyro balsas 2:tai nu tai taip
Vyro balsas 1:tai taip, tu pjovime dalyvavai kada jinai buvo miške /nesuprantami žodžiai/ ir paliko miške, ir nieka aš sakau, man rytoj pjūklo nėra, tau mišrių traumų skyrius.
Garso įraše Nr. 3, kurio trukmė 1:29, užfiksuotas pokalbis:
Vyro balsas 1:Alio
Vyro balsas 2:Labas
Vyro balsas 1:nu
Vyro balsas 2:Aš šita su tavim noriu pasikalbėt, ten dėl padangų ir dėl tų visų daiktų
Vyro balsas 1:aš su tavim nieko neturiu kalbėti, debile, nebenervuok nebeskambink, tu pirma sutvarkyk mano reikalus, sugrąžink man daiktus, sugrąžink man pinigus, o tadum tu kažką norėk, supratai?
Vyro balsas 1:negali, negali dalink savo numerį savo adresą /nesuprantami žodžiai/
Vyro balsas 2:tai aš paklausiau
Vyro balsas 1:kol sakau tu atšliauši pas mane prie durų, tu mano daiktais mano pinigais, kažkas vyks kalbos, aišku tau grybe?
Vyro balsas 2:pala kokiais pinigais? Aš tau skolingas, nu tai tu pasakyk ką aš skolingas?
Vyro balsas 1:/nesuprantami žodžiai/ paklausyk tu nežinai, ir aš nieko nežinau.
Vyro balsas 2: tai ką aš tau skolingas tu gali konkrečiai pasakyt?
Vyro balsas 1:tu turi žinoti ką tu man skolingas, ir aš tau nieko argi neskolingas, ar aišku tau? Ar tu supratai?
Vyro balsas 2: tai tu gali pasakyt ką aš tau tada skolingas?
Vyro balsas 1:aš tau jau sakiau viskas. Viso gero. ir netrukdyk manęs.
Garso įraše Nr. 4, kurio trukmė 0:28 val., užfiksuotas pokalbis:
Vyro balsas 1:Alio
Vyro balsas 2:Alio
Vyro balsas 1:Dabar paklausyk įdėmiai, tais bajeriais /nesuprantami žodžiai/ dar štuką eurų dasirašyk.
Vyro balsas 2:Kokia štuką eurų dasirašyti man?
Vyro balsas 1:/nesuprantami žodžiai/
Vyro balsas 2:kokius bajerius aš neišdarinėju nieko, nebepasitikiu niekuom,
Vyro balsas 1:/nesuprantami žodžiai/ kol dar tau dantų neatvažiavęs /nesuprantami žodžiai/
Vyro balsas 2:nieko tu man nebespardyk, klausyk, baik tu,
Vyro balsas 1: gerai, gerai, davai, davai, davai davai.
Garso įraše Nr. 5, kurio trukmė 1:05, užfiksuotas pokalbis:
Vyro balsas 1:Alio
Vyro balsas 2:Labas
Vyro balsas 1:Sveiks
Vyro balsas 2:Būsi namie už kelių valandų? Nežinau namie
Vyro balsas 1:Sakyk kas yra
Vyro balsas 2:Padangų reikia ten kur atsivežėm daug, tai žmogus jau ten skambino, prašė padangas, kad atvesčiau
Vyro balsas 1:Aš tau pasakiau, tu man kiaulę pakišai, ir aš tau kiaulę, padangos bus kaip aš pasibaigsiu objektą. Aišku viskas?
Vyro balsas 2:Audriau baik tu nu blyn, ne mano tos padangos
Vyro balsas 1:Objektas irgi ne mano, tu turėjai pjauti, o aš turiu necenzūrinis žodis, viskas įvažiuosi padangų į kiemą iškviečiu mentus
Vyro balsas 2:nu tai aš nevažiuoju be tavęs, neatsiklausus
Vyro balsas 1:Aš tau sakau atvažiuosi iškviečiu mentus, padangos bus tada, kada bus pabaigtas objektas, viskas
Garso įraše Nr.6, kurio trukmė 0:57, užfiksuotas pokalbis:
Vyro balsas 1:Alio
Vyro balsas 2:Klausyk šita ten padangos padangoms daiktai daiktais bet šita kaip dėl subariko tada? Aš jau rašiau mamai.
Vyro balsas 1:Aš pasakiau viskas, viskas bus, kai bus baigts objektas, ar tu durns ar tu tiek negirdi ausim?
Vyro balsas 2:nu blet bet subariko tai reikia žiauriai
Vyro balsas 1:man /nesuprantami žodžiai skubiai reik pabaigti objektą, žiauriai man žiauriai pjūklo reik, žiauriai, man žiauriai kitų daiktų reik.
Vyro balsas 2:nu bet aš specialiai tai nedarau
Vyro balsas 1:aš gal specialiai nedarau, aš nežinau aš durnių įjungiu ir aš nieko nežinau, viskas davai, susiskambinsim kai pabaigsiu paskambinsiu
Vyro balsas 1:/nesuprantami žodžiai/
Vyro balsas 2:Alio
Vyro balsas 1:Jeigu nesvarbu aš perskambinsiu, jei svarbu pasakyk greitai.
Vyro balsas 2: nu toks ir greitai, G. ir G. tėvas skambino daiktų ir padangų nori pasiimt
Vyro balsas 1:Aš tau pasakiau, viskas. Aš tau viską pasakiau. Viso
Vyro balsas 2:Nu sakė jis į policiją kreipsis tada
Vyro balsas 1:Tai gerai tegul kreipiasi/nesuprantami žodžiai/
Vyro balsas 2:Nu tai
Garso įraše Nr.8, kurio trukmė 0:40, užfiksuotas pokalbis:
Vyro balsas 2:Alio
Vyro balsas 1:Nu alio
Vyro balsas 2:Labas
Vyro balsas 1:Alio
Vyro balsas 2:Kokiu sakei ten reikalų antradienį 10 val. yra?
Vyro balsas 1:Nu tai direktoriumi būt kokių ten reikalų necenzūrinis žodis
Vyro balsas 2:Direktorium būt, tai dabar man ką daryti kur važiuoti
Vyro balsas 1:Palauk atvažiuos /nesuprantami žodžiai/ pas mane ir nuvažiuosit /nesuprantami žodžiai/
Vyro balsas 2:Gerai
Vyro balsas 1:Nu tvarkoj. (t. 1, b. l. 61-65).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3408/2020(01), kurioje nurodyta, kad N. R. nustatytos muštinės žaizdos viršutinės ir apatinės lūpų projekcijose, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1., b. l. 41-42).
Foto nuotraukos, kuriose užfiksuota sodyba, kurioje gyvena kaltinamasis A. N., esanti (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 4-5).
Dėl įrodymų vertinimo
Kaltinamasis A. N. savo kaltės nepripažino, jo gynėja advokatė Edita Bumblienė prašė kaltinamąjį išteisinti, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta tiek leistinų, patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad jų visuma leistų daryti neginčytiną išvadą, kad A. N. padarė kaltinime nurodytą veiką.
Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. N. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas N. R. muštines žaizdas viršutinės ir apatinės lūpų projekcijose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukėlė fizinį skausmą. Teismas, tokias savo išvadas grindžia teismo ištirtais ir žemiau aptartais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad kai buvo savo sodyboje, atvyko A. N., ir su E. P. ir G. P. nuėjo apžiūrėti daiktų. Tada priėjo prie jų pasisveikinti. Ištiesė ranką, o A. N., nieko nesakęs, dešiniu kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę. Labai išsigando, atsitraukė ir pabėgo. Laukė E. P. ir G. P. ant gatvės, kol jie susikraus daiktus. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo E. P. parodymai, kad atvažiavus paimti daiktų, A. N. namuose nebuvo, buvo tik jo žmona. Žmona paskambino jam ir pasakė, kad jie atvažiavo. Tada jiems pasakė, kad reikės palaukti keletą minučių, nes A. N. išvykęs. Jie laukė, o N., N. R. nuėjo į savo sodybą pažiūrėti kas iš jų daiktų yra pas jį. Kai grįžo A. N., nuvedė juos prie tokio sunkvežimio su būda, pasakė, kad dalis daiktų yra ten, dalis prie namo ir garažo, pasakė žiūrėti. Atidarė mašinos būdą, jie ten rausėsi. Po 10 minučių išgirdo kaip A. N. pasakė: „Sveikas, N.“. Jie stovėjo už jų, jie krapštėsi, nekreipė dėmesio kas ten kur eina. Kai A. N. pasakė „Sveikas, N.“, jie nekreipė dėmesio. A. N. ėjo pas N. R.. Po 5-7 žingsnių išgirdo pliaukštelėjimą. Buvo pliaukštelėjimas, bet tai yra natūralu sveikinantis rankomis. Po minutės A. N. rėkia: „Kur tu bėgi? Reikia pašnekėti“ . Tada išėjo iš būdos ir pamatė, kad N. R. nubėgęs kažkur į laukus. Kai išvažinėjo namo, nuo laukų pasisėmė N. R.. Paklausė N. R., kodėl jis pabėgo. Pastarasis pasakė, kad jam davė į nosį. Nuvežė N. R. iki močiutės, kur pastarasis buvo palikęs savo automobilį. Kraujo nepastebėjo, patinimas pasimatė, kai atvežė jį prie automobilio. Aptartus nukentėjusiojo ir liudytojo E. P. parodymus patvirtina liudytojo G. P. parodymai, kad nuvažiavus į vietą, A. N. nebuvo, paprašė jų palaukti, jie jo palaukė. Kai jis atvažiavo, jis ir tėtis nuėjo žiūrėti įrangos, o N. R. liko šalia automobilio, kuris buvo šalia teritorijos, į kiemą nevažiavo. A. N. jiems atidarė tokią didelę būdą ir jie pradėjo žiūrėti, kas ten yra. Kadangi buvo didelis trūkumas, tai A. N. kvietė N. R., kad ateitų ir paaiškintų. N. R. neatėjo. Kai jie krapštėsi išgirdo parėkavimą, pasistumdymą tarp A. N. ir N. R.. Kai jie iššoko, N. R. jau bėgo. Kai išgirdo pasistumdymą, jie buvo būdoje. Ten buvo keiksmažodžiai. Apsistumdymas matyt buvo. Spėja taip, nes kai išėjo iš būdos, N. R. lygtai sakė „raminkis“. N. R. lyg tai rankomis atsitraukė ir pabėgo. Matė atsitraukimą. Atsitraukimo metu A. N. buvo šalia. Pro būdos sieną nematė, tik išgirdo pasikeiksnojimą ir parėkavimą, kad atsikabintų. Tada išlindo ir N. R. pasišalino iš teritorijos, nubėgo. N. R. sakė, kad A. N. jam trenkė. N. R. lūpa buvo praskelta. Kai atvažiavo atsiimti daiktų, N. R. lūpa lyg ir nebuvo parskelta. Kai N. R. grįžo iš laukų, jo lūpa buvo praskelta.
Teismo vertinimu, aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų E. P. ir G. P. parodymai bei specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis A. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas N. R. muštines žaizdas viršutinės ir apatinės lūpų projekcijose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukėlė fizinį skausmą. Nors minėti liudytojai tiesiogiai nematė kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, tačiau liudytojas E. P. parodė, kad N. R. priėjus ir pasisveikinus, girdėjo pliaukštelėjimą, o liudytojas G. P. parodė, kad girdėjo susistumdymą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, iššokęs iš būdos, matė kaip N. R. nubėgo. Taip pat, teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti kitokiu nei kaltinime nurodytu būdu, t. y. nukentėjusiajam pagriuvus pievoje ir pan., kaip nurodo gynyba.
Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiojo ir liudytojų E. P. ir G. P. parodymais, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas duoti melagingus ir kaltinamajam nepalankius parodymus. Minėtų liudytojų santykiai su kaltinamuoju nėra konfliktiški ar priešiški, tiek minėti liudytojai, tiek kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną vieni kitus matė pirmą kartą. Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas jį nepagrįstai apkalbėti, nes N. R. jam skolingas, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos kaltinamojo teiginius.
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo ir liudytojos V. T. parodymus, nes jų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Minėta liudytoja teisme parodė, kad matė visą vyro ir N. R. pokalbį. Ji tuo metu buvo prie „smėlynės“ apie 30 metų atstumu nuo jų. Kai ji su vaikais išėjo į lauką, A. N. dar nebuvo. Matė, kad ant posūkio dar vienas žmogus stovėjo. Ten buvo R. – kaimynas. Neužilgo atvažiavo A. N., kalbėjo su vyriškiais. Kai N. R. ir A. N. kalbėjosi, jie stovėjo metro atstumu vienas nuo kito. Jie stovėjo vienas prieš kitą. A. N. mosikavo rankomis ir rėkavo dėl pjūklų, sakė kad duos į snukį. Tuo tarpu kaltinamasis parodė, kad prieš nukentėjusiajam pabėgant buvo 3 metrų atstumu vienas nuo kito. Jokių veiksmų N. R. atžvilgiu nedarė. Viskas vyko labai greitai. Jis atėjo ir pabėgo. Įvykio metu jo žmona buvo 10 metrų atstumu nuo jų, ji buvo prie garažo kampo. Iš aptartų kaltinamojo ir liudytojos V. T. parodymų matyti, kad jie nurodė netapačias aplinkybes, t.y. jų parodymai nesutampa tarpusavyje, taip pat prieštarauja kitų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumai (nukentėjusiojo parodymams, liudytojų E. ir G. P. parodymams, specialisto išvadai). Liudytoja parodė, kad ji su vaikais buvo prie smėlio dėžės, o kaltinamasis nurodė, kad ji buvo prie garažo kampo. Taip pat, jie nurodė skirtingus atstumus. Kaltinamasis nurodė, kad sugyventinė buvo 10 m. atstumu nuo jo ir nukentėjusiojo, o liudytoja V. T. parodė, kad vyro ir nukentėjusiojo pokalbį matė 30 metrų atstumu.
Kaip minėta, aptartus kaltinamojo ir liudytojos V. T. parodymus paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo E. P. ir G. P. parodymai. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu kaltinamojo sugyventinė buvo namuose. Liudytojas E. P. parodė, kad A. N. sugyventinę matė tik tada, kai atvažiavo. Kai įvyko pasisveikinimas, jos kieme nebuvo. Liudytojas G. P. parodė, kad kai ieškojo daiktų, buvo jūriniame konteineryje ant ratų, negalėjo matyti žmonių kieme. Kai išlipo iš konteinerio daugiau žmonių kieme nebuvo.
Dėl liudytojos V. T. parodymų pažymėtina, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, nes kaltinamasis yra jo sugyventinis, jos parodymai išimtinai palankūs kaltinamajam, prieštaraujantys kitiems byloje ištirtiems įrodymams, todėl teismas jais netiki ir nesivadovauja.
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje esantys teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir aukščiau aptarti įrodymai, proceso veiksmų atlikimo protokolai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas N. R. muštines žaizdas viršutinės ir apatinės lūpų projekcijose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukėlė fizinį skausmą.
Aptarti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, esantys byloje ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu, yra pakankami A. N. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (t. 1, b. l. 163), dirbantis (t. 2, b. l. 177-179), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 17-32). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, jos trukmę parenkant ilgesnę už įstatymo numatytą vidutinę. Paskirta bausmė visiško sudėjimu būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalys).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, 196-197), panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 57,99 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 126-131). Civiliniame ieškinyje nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas N. R. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina- 57,99 Eur.
Nukentėjusysis N. R. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 60 Eur gydymo išlaidų ir 450 Eur turėtų teisinės pagalbos išlaidų. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis buvo sumuštas netikėtai, pats nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neprovokavo kaltinamojo smurto, nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, tuo, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė itin neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, jo patirtais neigiamai išgyvenimais, fiziniu skausmu (t. 2, b. l. 122-125).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis N. R. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė žalos, tačiau jo pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė 60 Eur turtinės žalos - išlaidos psichiatro konsultacijai. Ieškinio priedai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 31 d. nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) sumokėjo 60 Eur už psichologės konsultaciją. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta 2020 m. lapkričio 21 d., o psichiatrės konsultacija jam buvo suteikta tik 2021 m. gegužės 31 d., t. y. po 6 mėnesių, taip pat atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo paaiškinimą, kad jis tuo laikotarpiu turėjo ir kitų nemalonumų, jo namuose buvo daroma krata, 2021-05-31 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas neįrodo, kad nukentėjusysis kreipėsi į psichiatrę konsultacijos būtent dėl baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Sprendžiant klausimą dėl N. R. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę (į tai, kad buvo praskeltos viršutinė ir apatinė lūpa iš vidinės pusės, reikėjo siūti žaizdas, dėl ko po įvykio buvo apsunkintas valgymas, kalbėjimas), į patirtus neigiamus išgyvenimus, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiajam N. R. iš kaltinamojo priteistina 400 eurų neturinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusysis N. R. prašo iš kaltinamojo priteisti jo turėtas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 450 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu vyko 5 teisiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, minėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 129), teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo N. R. patirtos 450 eurų išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, pagrįstos, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Gediminas Viederis prašo nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo A. N. priteisti jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 1000 eurų, už advokatės E. B. suteiktas paslaugas. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis N. R. advokatei E. B. sumokėjo 1000 Eur pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 147 (t. 2, b.l. 184), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad advokatė E. B. įstojo į bylą ne nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (tik 2021 m. sausio 13 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020-11-21), kaip gynėja ji ikiteisminio tyrimo metu tik susipažino su bylos medžiaga (35 min.) bei surašė vieną prašymą, todėl įvertinus suteiktų advokato paslaugų apimtį, šis prašymas tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiojo naudai priteistina 500 eur už advokato paslaugas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. N., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: visą bausmės atlikimo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę, visiško sudėjimo būdu, subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir subendrintą, galutinę bausme skirti 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant: visą bausmės atlikimo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir 132 MGL (6600 Eur) dydžio baudą.
Į bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 23 d. baudžiamąjį įsakymą.
Civilinio ieškovo Viliaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. N. 57,99 (penkiasdešimt septynis eurus 99 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo N. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. N. priteisti 400 (keturis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo N. R. patirtas 950 Eur (devyni šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato paslaugoms atlyginti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. N..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.