Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui (nuotoliniu būdu),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Norvila“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Sobo sistemos“, D. M., V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

12. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

13. Iš ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GJELT 3517125 nustatyta, jog draudėja S. S. nuo 2021-09-10 iki 2022-09-09 būsto draudimu buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini).

14. Byloje pateiktas 2021-12-06 ADB „Gjensidige“ turto apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad 2021-12-06 buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Akte fiksuotas įvykio aplinkybės: matoma, kad butas yra aplietas. Labiausiai tikėtina, kad apliejimas įvyko iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko.

15. Byloje pateiktos buto, esančio (duomenys neskelbtini), foto nuotraukos, susijusios su buto apliejimu, iš kurių matyti, kad vamzdžių trūkimas vandentiekio įvado atkarpoje iki vandens apskaitos prietaisų, esančių (duomenys neskelbtini) bute.

16. Iš byloje pateiktos lokalinės sąmatos, draudimo išmokos apskaičiavimo išvados Nr. CLT2537297, 2021-12-06 pranešimo apie žalos atlyginimą ir 2021-12-28 AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. 658735 nustatyta, kad ieškovė apskaičiavo žalos dydį, nustatė draudimo išmokos dydį, ir pritaikius 60,00 Eur išskaitą, ieškovė išmokėjo 2 859,22 Eur draudimo išmoką buto draudėjui.

17. Iš byloje patekto VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. M. (½ dalis) ir V. D. (½ dalis).

18. Byloje pateikta 2021-12-31 UAB ,,Paslaugos būstui“ sąskaita patvirtina, kad remonto darbus atliko UAB „Sobo sistemos“, avarinės tarnybos paslaugas - UAB „Skaidrola“.

19. Byloje pateiktas UAB ,,Paslaugos būstui“ 2022-11-18 pranešimas D. M., kuriuo informuojama, kad pagal 2021-08-02 rangos sutartį rangovas UAB ,,Norvila“ yra atsakingas už statybvietę ir jos prieigas.

20. Byloje pateiktas UAB „Norvila 2022-03-16 atsakymas į ieškovės pretenziją dėl 2859,22 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, iš kurios nustatyta, kad UAB ,,Norvila“ informavo ieškovę, kad vamzdynų keitimo ar santechnikos darbai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), trečiojoje laiptinėje, kurioje yra butas, dėl besitęsiančio šildymo sezono iki šiol nėra pradėti vykdyti. Kadangi laiptinėje, kurioje yra butas, jokie bendrojo naudojimo vamzdynų keitimo darbai iki šiol pradėti vykdyti, todėl tarp kilusio draudiminio įvykio, sąlygojusio žalos atsiradimą, ir UAB „Norvila“ ar subrangovo UAB „Sobo sistemos“ veiksmų / neveikimo nėra jokio priežastinio ryšio.

21. Byloje pateikta 2021-07-29 statybos sutartis, sudaryta tarp UAB ,,Paslaugos būstui“ (užsakovo) ir UAB „Norvila“ (rangovo), kurios pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti užsakovui daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą.

22. Į bylą pateiktas 2021-08-02 statybvietės (duomenys neskelbtini), UAB ,,Paslaugos būstui“ ir UAB „Norvila“ priėmimo – perdavimo aktas, iš kurio nustatyta, kad rangovas UAB ,,Norvila“ nuo 2021-08-02 perėmęs statybvietę, tampa atsakingu už statybvietę pagal sutartį.

23. Byloje pateikta 2021-08-20 statybos sutartis, sudaryta tarp UAB „Norvila“ (užsakovo) ir UAB „Sobo sistemos“ (rangovas), kurios pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti užsakovui daugiabučio namo statybos darbus nuo 2021-08-30 iki 2020-12-30.

24. Iš byloje pateikto daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2017-08-29 susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad butų savininkams pasiūlyta priimti sprendimą dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), projekto administravimą pavesti UAB ,,Paslaugos būstui“, priimtas sprendimas – pritarti šiam siūlymui.

25. UAB „Paslaugos būstui“ atliko kasmetines namo apžiūras. Byloje pateiktame 2020-04-30 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 22 fiksuota, kad atliekama kasmetinė apžiūra, kurios tikslas – detaliai apžiūrėti pagrindines namo konstrukcijas, nustatyti pastato defektus ir remonto darbų poreikį. Vandentiekio tinklų apžiūroje nurodyta, kad šalto vandens stovai praeina šachtoje, jų būklės įvertinti vizualiai nėra galimybės. Pateikta rekomendacija – siūlyti gyventojams kaupti lėšas namo atnaujinimo darbams atlikti, kurio metu bus pakeisti nuotekų vamzdynai.

26. Byloje pateiktame 2021-08-04 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 23 fiksuota, kad atliekama kasmetinė apžiūra, kurios tikslas – detaliai apžiūrėti pagrindines namo konstrukcijas, nustatyti pastato defektus ir remonto darbų poreikį. Vandentiekio tinklų apžiūroje nurodyta, kad šalto vandens stovai praeina šachtoje, jų būklės įvertinti vizualiai nėra galimybės.

Dėl ginčo esmės.

27. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės regreso tvarka atlyginti žalą.

28. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, patalpų užpylimas daugiabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko 2021 m. gruodžio 6 d. Aplinkybės, kad šalto ir karšto vandens sistemos vamzdžių trūkimas įvyko bendrojo naudojimo vamzdžiuose, byloje niekas neginčija.

30. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-539/2012.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

32. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

34. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

36. Nagrinėjamu atveju, atsakovė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu, buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad trūkimas įvyko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vamzdžiuose.

37. Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju iš atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės, netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrindė, būtent kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą.

38. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

39. Iš byloje pateikto 2020 m. balandžio 30 d. gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 22, nustatyta, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, atlikdama kasmetinę namo apžiūrą, užfiksavo, jog daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), karšto ir šalto vandens stovai praeina šachtose, tačiau jų būklės įvertinti ir vizualiai nėra galimybės, bei nurodė, jog įvykus užpylimui, vamzdyno dalys keičiamos pagal poreikį. Akte taip pat užfiksuota aplinkybė, jog namo vamzdynai nekeisti nuo namo pastatymo; magistraliniai vamzdynai – rūsyje, būklė prastoka. 2021 m. rugpjūčio 4 d. gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 23, taip pat fiksuota analogiška aplinkybė - šalto ir karšto vandens stovai praeina šachtoje, jų būklės įvertinti vizualiai nėra galimybės bei pažymėta, kad įvykus užpylimui, vamzdyno dalys keičiamos pagal poreikį; fiksuota magistralinių vamzdynų būklė rūsyje - prastoka.

40. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo vandens tiekimo stovas yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad prasta vamzdynų būklė nereiškia, kad ji nėra tinkama eksploatacijai, todėl namo administratorius negali būti atsakingas už namo avarijas, kadangi, atsakovė teigimu, jos yra neišvengiamos.

41. Remiantis byloje išanalizuotais 2020 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. gyvenamojo namo apžiūros aktais, konstatuotina, kad atsakovė bendrojo naudojimo karšto ir šalto vandens stovų / vamzdynų tinkamai neapžiūrėjo, jų būklės neįvertino ir byloje nėra duomenų apie aplinkybes, kurios trukdė atsakovei apžiūrėti bendrojo naudojimo karšto ir šalto vandens stovus / vamzdynus, už kurių naudojimą ir techninę priežiūrą yra atsakinga būtent namo administratorė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atlikus kasmetines daugiabučio gyvenamojo namo apžiūras ir nustačius, jog namo vamzdynai nekeisti nuo namo pastatymo (Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1966), bei šalto ir karšto vandens stovai praeina šachtoje, jų būklės įvertinti vizualiai nėra galimybės bei pažymėta, kad įvykus užpylimui, vamzdyno dalys keičiamos pagal poreikį; taigi užfiksavus magistralinių vamzdynų prastą būklę 2021 m., namo gyventojams būtų pasiūlyta atnaujinti / suremontuoti / pakeisti šalto ir karšto vandens tiekimo vamzdynus ar taikyti kitas prevencines priemones, siekiant pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl prastos būklės vamzdynų.

42. Aplinkybė, kad dar 2017-08-28 vykusiame daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo nuspręsta iki namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų pradžios, name atsitikus avarijoms, židinius likviduoti tik lokaliai, neatleidžia atsakovės nuo įstatyme numatytos pareigos prižiūrėti bendrą inžinierinę įrangą. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek šalto, tiek karšto vandens vamzdynų apžiūros tikslas yra nustatyti defektus ir šiuos pašalinti iki neigiamų padarinių atsiradimo, tai yra paskirtis prevencinė. Taigi daugiabučio pastato savininkų nutarimas iki namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų pradžios, name atsitikus avarijoms, židinius likviduoti tik lokaliai, nepaneigia atsakovės pareigos įgyvendinti daugiabučio pastato vamzdynų priežiūrą iki kol bus pakeistas senas vamzdynas nauju. Svarbu pažymėti ir tai, kad duomenų, kad namo, (duomenys neskelbtini), butuose, atsakovė būtų tikrinusi bendrą inžinierinę įrangą, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

43. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad ir gyventojai galėjo būti suklaidinti dėl vamzdynų būklės, nes 2020-04-30 gyvenamojo namo apžiūros akte dėl pastebėtų defektų pateikta tik bendro pobūdžio rekomendacija – namo modernizavimas (atnaujinimas), kurio metu bus pakeisti vamzdynai, o 2021-08-04 gyvenamojo namo apžiūros akte rekomendacijos nustatytiems defektams pašalinti apskritai nėra pateiktos. Taigi objektyvios informacijos pateikimas galėjo nulemti ir kitokio savininkų sprendimo priėmimą.

44. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

45. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau ir Statybos techninis reglamentas), kurio 11 punkte numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagal Statybos techninio reglamento 34 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas. Už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (10.3 punktas). STR 1.07.03:2017 įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba kai galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).

46. Nagrinėjamu atveju, būtent atsakovė pagal teisinį reglamentavimą turi pareigą atlikti kasmetines apžiūras, surašyti aktus ir nuolat taikyti prevencines priemones, siekdama pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl prastos būklės vamzdynų.

47. Pažymėtina ir tai, kad STR 1.07.03:2017 nenustato, kad apžiūros, kurių metu vertinama gyvenamojo namo būklė, atliekamos tik vizualiai – administratorės pareiga yra pasirinkti tokius būdus, kurie būtų tinkamai tiriamiems objektams įvertinti. Teismo vertinimu, atsakovei turtint duomenų apie tai, kad namo vamzdynas nekeistas nuo namo pastatymo (1966 m.), bei tai, kad karšo ir šalto vandens stovai praeina šachtose, tačiau jų būklės įvertinti ir vizualiai nėra galimybės, atsakovė turėjo imtis papildomų veiksmų įsitikinti namo inžinerinių konstrukcijų patikimumu. To nepadariusi, atsakovė turi prisiimti ir neigiamas savo tokio neveikimo pasekmes.

48. Šiame kontekste pažymėtina, kad profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, verslininkai privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dėdami maksimalias pastangas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi, o prižiūrėjo tik dalį jai priskirtų objektų, ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti. Atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, visus dokumentus ir kitus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tinkamą namo administravimą, turi atsakovė, todėl ji gali įrodyti tinkamą savo pareigų atlikimą, tačiau to nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

49. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai ir nedėdama maksimalių pastangų. Fiksavus vamzdyno prastą būklę bei nustačius, kad namo vamzdynai nekeisti nuo namo pastatymo, o jų apžiūrėti nėra galimybės, nebuvo imamasi jokių veiksmų. Taigi vien šių duomenų pakanka padaryti išvadai, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Išdėstyti argumentai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl to laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – bendrojo naudojimo vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko jų trūkimas, jų nepašalino, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė savo pareigų nevykdė tinkamai ir turi atlyginti dėl to padarytą žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

50. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad už atsiradusią žalą yra atsakinga rangovė UAB ,,Norvila“. Kaip nustatyta bylos įrodymais, tarp atsakovės ir rangovės 2021-07-29, iš tiesų, buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. 21-07/29, kurios pagrindu rangovė UAB „Norvila“ įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbus. Taip pat nustatyta, kad 2021-08-02 tarp minėtų šalių pasirašytas statybvietės priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo rangovė tapo atsakinga už statybvietę ir jos pareigas pagal sutartį. CK 6.681 straipsnio 3 dalis nurodo, kad statybos rangos sutartyje gali būti numatyta rangovo pareiga užtikrinti pastatyto objekto aptarnavimą po jo priėmimo per sutartyje nustatytą terminą. Teismas, išanalizavęs UAB ,,Norvila“ 2021-07-29 sudarytos statybos darbų rangos sutarties Nr. 21-07/29 turinį bei sąlygas nenustatė, kad atsakovė būtų perdavusi rangos sutartimi objekto aptarnavimą rangovei UAB ,,Norvila“. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir atsakovė (CPK 178 straipsnis). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog rangovė yra atsakinga dėl įvykio, kurio metu trūko bendrojo naudojimo šalto ir karšto vandens sistemos vamzdžiai daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini).

51. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu rangovė UAB ,,Norvila“, net nebuvo pradėjusi vykdyti darbų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kurioje įvyko užpylimas, trūkus bendrojo naudojimo vamzdynui, todėl nėra ir jokio pagrindo konstatuoti, kad užpylimas įvyko dėl netinkamų rangovės UAB ,,Norvila“ veiksmų ar neveikimo.

52. Teismas taip pat atmeta kaip neįrodytą atsakovės byloje teigiamą aplinkybę, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, nepranešė atsakovei apie įvykį, todėl atsakovė neturėjo registruotų duomenų apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) patirtus nuostolius, avarijos šaltinius. Priešingai, byloje pateiktame 2021 m. gruodžio 6 d. ADB „Gjensidige“ turto apžiūros akte užfiksuota, jog 2021 m. gruodžio 6 d. buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), apie įvykį pranešta administratoriui UAB ,,Paslaugos būstui“. Tokias šiame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo D. M.. Priešingų rašytinių įrodymų, atsakovė nepateikė.

53. Nustačius nurodytas aplinkybės, darytina išvada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovė ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai).

54. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai atsakovės vykdytos inžinerinės įrangos priežiūros, būtent bendrojo naudojimo vamzdynų, ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos, žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas, todėl ieškinys dėl reikalavimo priteisti 2 834,58 Eur turtinės žalos atlyginimo, tenkintinas.

55. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 424,95 Eur kompensacinių palūkanų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę. CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pretenzija atsakovei buvo siųsta 2022-01-12, ieškovė nurodė, kad terminą skaičiuoja nuo 2022-01-31 iki ieškinio pareiškimo teismui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad gavusi pretenziją, ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekiant išsiaiškinti žalos atsiradimo aplinkybes ir susidariusios žalos dydį, o ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat neginčijo ir ieškinio reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neginčijo ieškovės nurodyto termino. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatavus atsakovės skolinę turtinę prievolę ieškovei, ieškovei iš atsakovės priteistina 424,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

56. Ieškovei prašant, jai iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

57. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58. Nustatyta, kad ieškovė už teisines paslaugas advokatui dėl žalos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 447,70 Eur bei paduodama ieškinį sumokėjo 74,00 Eur žyminį mokestį (ieškinio reikalavimo sumai – 3259,53 Eur), taigi viso ieškovė patyrė 521,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

59. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra patenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistinas 521,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

60. Trečiasis asmuo D. M. pateikė prašymą teismui priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (300,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 300,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje), pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

61. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Įvertinus trečiojo asmens D. M. atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją bei atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažintina, jog trečiasis asmuo D. M. byloje veikė ieškovės ADB „Gjensidige“ pusėje. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, teismas trečiojo asmens D. M. patirtas 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisia iš atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Valstybė šioje byloje patyrė 9,11 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus ieškinį, taip pat priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, 2 834,58 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 58 ct) žalos, 424,95 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 95 ct) kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 259,53 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 53 ct) sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 521,70 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui D. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, 9,11 Eur (devynis eurų 11 ct) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.

Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.