- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- eAN2-74-795/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00465-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė
- Pažeidėjas
- L. A.
- Kategorijos
- 16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. A. 2025 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) L. B. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje (paskirta 70 Eur bauda), 415 straipsnio 2 dalyje (paskirta 60 Eur bauda), 415 straipsnio 2 dalyje (paskirta 60 Eur bauda), 424 straipsnio 5 dalyje (paskirta 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones 19 mėnesių atėmimu ir vairuotos transporto priemonės konfiskacija), padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones 19 mėnesių atėmimu ir transporto priemonės – mopedo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konfiskacija už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 7 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – elektrinį mopedą, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jo vairuojamas mopedas buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta mopedo privalomoji techninė apžiūra, mopedas neregistruotas nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2. L. A. skundu apylinkės teismui prašė panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, nurodė, kad jis vairavo ne mopedą, o elektrinį dviratį, kurio vairavimui nereikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat nereikalinga privalomoji techninė apžiūra, įregistravimas nustatyta tvarka ir privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo L. A. skundas netenkintas, o (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog teismui nekyla abejonių, kad L. A. 2025 m. lapkričio 7 d., vairuodamas mopedą, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (du nusižengimai) ir 424 straipsnio 5 dalyje, Institucijos atstovė, priimdama nutarimą dėl L. A. padarytų nusižengimų ir skirdama administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemones, įvertino padarytų nusižengimų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę ir paskyrė tinkamą nuobaudą bei administracinio poveikio priemones.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. A. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir grąžinti L. A. konfiskuotą transporto priemonę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Kaip matyti, iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnyje pateiktos formuluotės, matuojant elektrinės mikrojudumo priemonės greitį, nėra reikalavimo, kad, pakėlus varantįjį ratą, elektrinis variklis, be apkrovos pagal transporto priemonės spidometrą pasiekęs 25 km/h greitį, atsijungtų. Panašus reikalavimas yra nurodytas tik šio įstatymo 2 straipsnio 40 punkte motoriniam dviračiui. Elektrinėse mikrojudumo priemonėse nėra pedalų, čia pagrindinis yra elektros variklis, todėl, nesant apkrovos, jis neturi atsijungti. Be to, didžiausias projektinis greitis turi būti matuojamas, esant realioms eismo sąlygoms, nes pakėlus ratą yra matuojamas varančiojo rato laisvos eigos sukimosi greitis. Matavimas pakėlus ratą yra klaidingas, nes nėra plačių ratų trinties jėgos pasipriešinimo, nėra vėjo pasipriešinimo, nėra vairuotojo svorio apkrovos pasipriešinimo silpnam varikliui. Atkreiptas dėmesys, jog visų transporto priemonių spidometrai (ypač (duomenys neskelbtini) gamintų) pagaminti taip, jog rodytų net iki 15km/h didesnį greitį. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, jog L. A. vairuotas paspirtukas realiomis sąlygomis viršijo 25 km/h greitį.
3.2. SEAKĮ nėra apibrėžta, nuo kokio paviršiaus turi būti matuojamas sėdimosios vietos atskaitos taško aukštis. (duomenys neskelbtini) pareigūnai nepagrįstai sėdynės aukštį matavo nuo žemės paviršiaus, nors techniškai ir ergonomiškai sėdynės aukštis turi būti vertinamas nuo transporto priemonės grindų. L. A. vairuoto paspirtuko grindų aukštis nuo žemės yra apie 35–36 cm, o faktinis sėdynės aukštis nuo grindų sudaro apie 47 cm, todėl sėdynės aukštis atitinka SEAKĮ nustatytą 540 mm ribą. Aiškinant minėtą teisės normą taip, kaip tai darė (duomenys neskelbtini) pareigūnai, gautųsi absurdiška situacija, kai paspirtuko sėdynė nuo grindų turėtu būti tik 18 cm aukštyje. Tokiu atveju valdyti ir eksploatuoti ginčo transporto priemonę taptų pavojinga ir netgi neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, kad pats (duomenys neskelbtini) departamentas savo 2025 m. gegužės 21 d. raštu, išsiųstu (duomenys neskelbtini) ministerijai, pripažįsta, jog neaišku, kaip elektrinėje mikrojudumo priemonėje turi būti matuojamas sėdimosios vietos atskaitos aukštis, todėl siūlo pakeisti SEAKI, aiškiai nurodant, kad atskaitos taško aukštis turi būti matuojamas nuo elektrinės mikrojudumo priemonės grindų.
3.3. SEAKĮ 17¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.“. Lingvistiškai aiškinant šią SEAKĮ normą, padaryta išvada, kad be vairuotojo pažymėjimo draudžiama dalyvauti eisme su panašia į elektrinę mikrojudumo priemonę ar motorinį dviratį transporto priemone tik tuomet, jeigu ji viršija įstatyme nustatytas technines galios ir greičio charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip minėtos transporto priemonės.
3.4. (duomenys neskelbtini) modelis, turintis 1000w variklį, yra per silpnas ir pagal savo galios parametrus nepajėgus vežti dviejų žmonių. (duomenys neskelbtini) pareigūnų padarytose nuotraukose matyti, kad po antra sėdyne yra gamyklos įrengtas akumuliatorius, o pati antra sėdynė yra daugiau imitacinis elementas vietoje paprasto akumuliatoriaus dangtelio. (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad paspirtukas yra laikytinas mopedu, o ne panašia į elektrinę mikrojudumo priemone, yra nelogiškas ir panaikina įstatymų leidėjo sąmoningai išskirtą atskirą transporto priemonės sąvoką. Jau minėtame (duomenys neskelbtini) departamento rašte pripažįstama, kad praktikoje neaišku, kaip turi būti kvalifikuojamos transporto priemonės, ,,kurios turi du ar tris ratus ir neviršija šių charakteristikų, tačiau turi įrengtas dvi sėdimas vietas arba sėdimosios vietos atskaitos taško aukštis yra didesnis kaip 540 mm. Šios transporto priemonės nepatenka nei į mopedo, nei į triračio sąvoką.“. Panašios į elektrinę mikrojudumo transporto priemonės sąvoka įstatyme yra ne atsitiktinė, o turinti konkretų tikslą: gamintojams modernizuojant transporto priemonių išvaizdą, bet nekeičiant jų galios ir greičio techninių charakteristikų, turi nesikeisti jų kategorija ir nebūti uždraustas jų dalyvavimas eisme.
3.5. Paspirtuko varančiojo rato sukimosi greitį matuojant su (duomenys neskelbtini) gamintojo paspirtuke įmontuotu spidometru buvo pažeista Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo atvejus, kada yra taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, t. y. kokiais atvejais tyrimą galima atlikti tik metrologiškai patvirtintomis priemonėmis. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodoma, kad vienas iš tokių atvejų: ,,atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis“. Reikalavimas tyrimą atlikti tik metrologiškai patvirtintomis priemonėmis yra įtvirtintas ir (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 12 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio aprašo 6 punkte numatyta, kad „teisės pažeidimams nustatyti gali būti naudojami tik į (duomenys neskelbtini) įstaigos buhalterinę apskaitą įtraukti prietaisai.“. L. A. paspirtuke įmontuotas (duomenys neskelbtini) gamintojo spidometras nėra nei metrologiškai patvirtintas, nei į (duomenys neskelbtini) įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktas prietaisas, todėl nei komisariatas, nei teismas negalėjo vadovautis tariamai nustatytu paspirtuko projektiniu greičiu.
3.6. Taigi nagrinėjamu atveju, L. A. veiksmuose nesant objektyviosios pusės, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, o pradėta administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta. Paspirtukas turėtų būti kvalifikuojamas kaip panaši į elektrinę mikrojudumo transporto priemonė, kadangi jos projektinis greitis neviršija 25 km/h ir sėdynės aukštis nuo grindų neviršija 540 mm. Vien faktas, kad paspirtukas teoriškai turi dvi sėdimas vietas, nors jų išnaudoti visiškai neturi pajėgumo, negali lemti, kad jis būtų kvalifikuojamas kaip mopedas. Negana to, (duomenys neskelbtini) pareigūnai nustatė ne paspirtuko projektinį greiti, o varančiojo rato laisvos eigos sukimosi greitį, be to tai, padarė (duomenys neskelbtini) pagamintu paspirtuke įmontuotu spidometru, kuris nėra nei metrologiškai patvirtintas, nei į (duomenys neskelbtini) įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktas prietaisas. Taigi komisariatas, nenutraukdamas administracinio nusižengimo teisenos, o pirmosios instancijos teismas nepanaikindamas skundžiamo nutarimo, pažeidė esminius teisės principus „leidžiama viskas, kas neuždrausta“ ir „visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai“.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) R. A. atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. A. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistą.
4.1. L. A. vairuota transporto priemonė savo konstrukcija nepanaši į elektrinę mikrojudrumo priemonę, nes transporto priemonėje yra daugiau nei viena sėdima vieta, įrengtos sėdynės atskaitos taško aukštis yra didesnis kaip 540 mm, t. y. 830 mm, transporto priemonė gali išvystyti 42 km/h greitį, todėl ji negali būti laikoma elektrine mikrojudrumo priemone. Remiantis (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 5.6. punktu, L1e klasė – mopedas – dviratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir vidaus degimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ arba maksimalus elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW.
4.2. Pažymėtina, kad pagal aptartą teisinį transporto priemonių klasifikavimo reglamentavimą, L. A. vairuota transporto priemonė klasifikuojama kaip mopedas ir priskiriama L1e klasei, kadangi didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h, didžiausioji galia ne didesnė kaip 4 kW, todėl tokią transporto priemonę vairuoti galima, turint AM arba aukštesnės kategorijos teisę, tokia transporto priemonė turi būti registruojama, draudžiama transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei turi būti atlikta jos techninė apžiūra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. A. apeliacinis skundas tenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartis naikinama ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
6. Apeliaciniame skunde keliamas L. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 (du administraciniai nusižengimai) dalyse, 424 straipsnio 5 dalyje, pagrįstumo klausimas, ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas. Kaip matyti tiek iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiek iš apeliacinio skundo turinio, byloje esminis ginčas kilęs dėl administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje apelianto L. A. vairuotos transporto priemonės identifikavimo, t. y. ar apeliantas vairavo mopedą, ar elektrinę mikrojudumo priemonę, kaip tai apibrėžta SEAKĮ. L. A. apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad byloje surinkti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo pripažinti apeliantą vairavus būtent mopedų kategorijai priskiriamą transporto priemonę, t. y. padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir administracinio nusižengimo bylą L. A. nutraukti.
7. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad institucija (jos pareigūnas), taip pat teismas, tirdami ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, privalo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis.
8. Kartu skundą nagrinėjantis teismas akcentuoja, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, tirdama administracinio nusižengimo bylą, surašydama administracinio nusižengimo protokolą L. A. ir priimdama nutarimą, Institucija tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir neįvertino visų duomenų, o apylinkės teismas, įvertinęs surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, nepagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina apelianto kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo.
9. Kaip jau minėta, Institucijos nutarimu L. A. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du administraciniai nusižengimai) ir 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis vairavo transporto priemonę – elektrinį mopedą, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairavo neapdraustą elektrinį mopedą privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, neįregistruotą transporto priemonę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. A. administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau analizuojamu atveju aktualus šios priemonės identifikavimo klausimas, t. y. ar ji priskiriama mopedui – ką konstatavo tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, ar elektrinei mikrojudumo priemonei, ką nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios teigia ir siekia įrodyti apeliantas. Taigi būtent tinkamas transporto priemonės rūšies nustatymas (identifikavimas) lemia L. A. atsakomybę tiek dėl transporto priemonės vairavimo, neturint teisės vairuoti, tiek dėl kitų susijusių veiksmų ir atsakomybės už juos – transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, neįregistruota, vairavimo.
10. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas skundžiamoje nutartyje išdėstyto nagrinėjamai bylai aktualaus teisinio reguliavimo, pažymi, kad aktualios transporto priemonės sąvokos, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, įtvirtintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, o konkrečiai minimo įstatymo 2 straipsnio 31¹ punkte (elektrinė mikrojudumo priemonė) ir 33 punkte (mopedas). Vis tik, nepaisant administraciniame kaltinime konkrečiai inkriminuotos elektrinio mopedo vairavimo aplinkybės, žemesnės instancijos teismas procesiniame sprendime motyvavo ir sprendė, kad L. A. vairuota priemonė yra ne elektrinė mikrojudumo priemonė, t. y. siekė paneigti ir sprendimu atmetė apelianto poziciją dėl priemonės pripažinimo elektrine mikrojudumo priemone, ir tik per šią prizmę – priemonės techninius neatitikimus elektrinei mikrojudumo priemonei, padarė išvadą, kad L. A. vairuota transporto priemonė pripažinta mopedu, iš esmės nevertindamas ir nepasisakydamas būtent dėl aktualių priemonės identifikavimo mopedu kriterijų.
11. SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyta, kad mopedas – transporto priemonė, kurios vairavimas ir inkriminuotas L. A., yra dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Akivaizdu, kad šiuo atveju aktuali pirmoji mopedo sąvokos apibrėžtis, t. y. dviratės motorinės transporto priemonės kriterijai: 1) didžiausiasis projektinis greitis ir; 2) didžiausioji naudingoji galia, esant elektros varikliui. Pritariant apelianto išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog iš bylos medžiagos duomenų (foto nuotraukų) akivaizdu, kad L. A. vairuota bei apžiūrėta transporto priemonė ir buvo su nustatyta 1 000 W (vatų) didžiausia naudingąja galia. Taigi nustatyta apelianto vairuotos priemonės didžiausia naudingoji galia – 1 000 W (vatų), atitinka transporto priemonės – mopedo, didžiausios naudingosios galios, esant elektros varikliui – ne didesnės kaip 4 kW (kilovatų), kriterijų. Būtina neginčytinai nustatyti ir kitą kriterijų – didžiausio projektinis greičio, kuris turi būti didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, reikalavimą, keliamą priemonės pripažinimui mopedu, kadangi SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyti kriterijai nėra alternatyvaus pobūdžio. Būtent dėl didžiausio projektinio greičio nustatymo apeliaciniame skunde ir keliama daugiausiai klausimų.
12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje esančias transporto priemonės nuotraukas ir susipažinęs su bylos medžiaga, padarė išvadą, jog L. A. vairuota transporto priemonė nėra nei elektrinė mikrojudrumo priemonė, nei motorinis ar elektrinis dviratis, nes transporto priemonėje yra daugiau nei viena sėdima vieta, įrengtos sėdynės atskaitos taško aukštis yra didesnis kaip 540 mm, t. y. 830 mm, be to, transporto priemonė gali išvystyti 42 km/h greitį, t. y. L. A. vairuota transporto priemonė pagal techninius parametrus pripažinta mopedu. Pirmiausia, žemesnės instancijos teismas išvados, kodėl nustatytas didžiausias faktinis (maksimalus) transporto priemonės greitis yra tapatus įstatyme apibrėžtam didžiausiam projektinio greičio rodikliui, niekaip nemotyvavo bei neargumentavimo, nors ir citavo SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ punkte (elektrinė mikrojudumo priemonė) ir 33 punkte (mopedas) įtvirtintas transporto priemonių kategorijų sąvokas, iš kurių kiekvienoje yra nustatytas reikalavimas būtent dėl didžiausio projektinio greičio, bet ne dėl didžiausio maksimalaus galimo transporto priemonėje išvystomo.
13. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog transporto priemonės projektinis greitis nėra tapatus ir negali būti lyginamas su transporto priemonės maksimaliu (faktiniu) greičiu. Nors konkreti projektinio greičio apibrėžtis teisės aktuose nėra pateikiama, tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad minimas projektinis greitis laikomas konstrukciniu parametru, kuriam transporto priemonė yra suprojektuota būti saugi, stabili ir techniškai patikima, t. y. susijęs su saugia eksploatacija, ir šis parametras nustatomas įvertinus eilę kriterijų, kaip pavyzdžiui, variklio galią ir maksimalias apsukas, stabdžių efektyvumą, padangų leistiną greitį ir t. t. Taigi projektinį greitį pirmiausiai nustato transporto priemonės gamintojas, ir būtent atsižvelgiant į visus transporto priemonės techninius parametrus, o ne į vieną – didžiausią išvystomą važiavimo greitį, todėl dar kartą akcentuotina, jog projektinis greitis nėra ir negali būti prilyginamas važiavimo greičiui ir (ar) maksimaliam transporto priemonės greičiui. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo L. A. vairuotos transporto priemonės didžiausią faktinį greitį, o iš pareigūnų atlikto tyrimo duomenų matyti, jog jie tyrimą atliko, siekdami įvertinti elektrinės mikrojudumo priemonės maksimalų važiavimo greitį. Taigi akivaizdu, kad administraciniame kaltinime nurodytos transporto priemonės didžiausiasis projektinis greitis liko nenustatytas, todėl SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte apibrėžto mopedo vienas iš kriterijų (didžiausias projektinis greitis turi būti didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h) negali būti įvertintas.
14. Apeliaciniame skunde pagrįstai yra nurodyta, jog, L. A. transporto priemonės varančiojo rato sukimosi greitį matuojant su (duomenys neskelbtini) gamintojo joje įmontuotu spidometru, buvo pažeista Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo atvejus, kada yra taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, t. y. kokiais atvejais tyrimą galima atlikti tik metrologiškai patvirtintomis priemonėmis. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, kad vienas iš tokių atvejų: ,,atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis“. Taigi (duomenys neskelbtini) pareigūnai L. A. transporto priemonės greitį matavimo netinkamai, t. y. nepasitelkė metrologiškai patvirtintų technologinių priemonių. Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškoje byloje, siekiant nustatyti elektrinės mikrojudumo priemonės greitį, buvo kreiptasi į teismo ekspertus bei techninės ekspertizės centrus. Paminėti subjektai nurodė, kad elektrinių mikrojudumo priemonių galios nustatymo ekspertizių ir tyrimų neatlieka, be to, paaiškino, kad, norėdami nustatyti elektrinės mikrojudumo priemonės greitį (vėlgi pažymėtina, kad ne projektinį greitį), pareigūnai turi patys atlikti bandymą, ja pavažiuodami (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-1036/2026). Taigi nagrinėjamu atveju pareigūnų atliktas transporto priemonės varančiojo rato prasisukimo greičio matavimas neturi nieko bendro su kriterijų nustatymu, pagal kurį galėtų spręsti apie kategoriją, kuriai yra priskiriama transporto priemonė.
15. Aptariant kitus kriterijus, pažymėtina, jog SEAKĮ nėra apibrėžta, nuo kokio paviršiaus turi būti matuojamas sėdimosios vietos atskaitos taško aukštis. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai nepagrįstai sėdynės aukštį matavo nuo žemės paviršiaus, nors techniškai ir ergonomiškai sėdynės aukštis turi būti vertinamas nuo transporto priemonės grindų. L. A. vairuoto paspirtuko grindų aukštis nuo žemės yra apie 35–36 cm, o faktinis sėdynės aukštis nuo grindų sudaro apie 47 cm, todėl sėdynės aukštis atitinka SEAKĮ nustatytą 540 mm ribą. Aiškinant minėtą teisės normą taip, kaip tai darė (duomenys neskelbtini) pareigūnai, susidarytų situacija, kai paspirtuko sėdynė nuo grindų turėtu būti tik 18 cm aukštyje. Pritartina išvadai, jog tokiu atveju valdyti ir eksploatuoti ginčo transporto priemonę taptų pavojinga ir netgi neįmanoma. Taigi vien tas faktas, kad elektrinė mikrojudumo priemonė teoriškai turi dvi sėdimas vietas, nors jų išnaudoti visiškai neturi pajėgumo, negali lemti išvadas, kad ji būtų kvalifikuojama kaip mopedas. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs, kad byloje trūksta (nesama) duomenų, leidžiančių transporto priemonę pripažinti elektriniu mopedu, bei įvertinęs tai, jog įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, vertindami byloje esančius įrodymus, pažeidė ANK 567 ir 569 straipsnių nuostatas, išsamiai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, todėl skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintini, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį L. A. nutrauktina, jo veikoje nenustačius administracinių nusižengimų požymių.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. A. apeliacinį skundą tenkinti.
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartį ir priimti naują nutarimą:
panaikinti (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną L. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo priėmimo dieną ir yra neskundžiamas.