Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-858-2642-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-26
Bylos Nr.: A-858-2642-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02712-2011-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas: Č. G.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, L. M., D. S., J. V.

Kategorijos

4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A858-2642/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02712-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 4.4. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui Č. G. ir jo atstovams V. G., advokatei I. K.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. J.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų L. M., J. V. atstovei L. S., trečiojo suinteresuoto asmens D. S. advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. M., J. V., D. S.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2011 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978:

1) laikė, kad atlikus kadastrinius matavimus 0,4264 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, Šalčininkų rajone, žemės sklypo plotas yra 4566 kv. m. (iš jo 4566 kv. m. – užstatyta teritorija), ploto skirtumas neleistinumo ribose, vertė – 8 188 litų, paskirtis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos;

Žemesnės instancijos teismas

2) nutarė papildomai parduoti J. V. ir L. M. po 151 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalis bendrame 4566 kv. m. žemės sklype, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));

3) įpareigojo žemės sklypo savininkus laikytis patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 specialiųjų žemės ir miško naudojimo I (ryšių linijų apsaugos zonos), VI (elektros linijų apsaugos zonos) skyrių reikalavimų; laikytis kelio servituto;

4) nusprendė sudaryti su J. V. ir L. M. valstybinės žemės dalies sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

2011 m. spalio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1128, kuriuo patikslino 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą ir nurodė parduoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. M. ir J. V. vietoje numatytų 151 kv. m. po 339 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalis bendrame 4566 kv. m. žemės sklype bei patikslino apmokėjimo už parduodamą žemės sklypą kainą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Č. G. nesutikdamas su šiais įsakymais skundu (t. I, b. l. 1-5), patikslintu skundu (t. II, b. l. 1-8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 ir Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1128.

Paaiškino, kad tretiesiems asmenims numatyto parduoti žemės sklypo plotas nepagrįstai padidintas pareiškėjo namų valdos žemės sklypo sąskaita ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis turi teisę įsigyti šio namo valdai priklausantį žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas. Vadovaujantis šiuo aktu, namų valdos žemės sklypas galėjo būti parduotas ir tretiesiems asmenims, tačiau skundžiamu 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu bendra riba tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) buvo savavališkai perstumta, todėl trečiųjų asmenų žemės sklypas padidėjo, o pareiškėjo valdomas sklypas atitinkamai sumažėjo, tai matyti iš inventorizacinių žemės sklypų planų. Paaiškino, kad tretiesiems asmenims nuosavybės teise valdoma namų valda buvo suformuota Šalčininkų rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. sausio 20 d. išraše nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., plotas yra 0,4264 ha, taip pat iš valstybės įmonės Registrų centre (toliau – ir VĮ Registrų centras) esančioje šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo brėžinio matyti, kad trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklypo ilgis šiaurinėje dalyje yra 27,50 kv. m., be to, ant žemės sklypo ribos, kuri skiria pareiškėjo namų valdos žemės sklypą nuo trečiųjų asmenų žemės sklypo, yra pastatytas statinys, pažymėtas indeksu 8I, t. y. pusė šio statinio stovi trečiųjų asmenų žemės sklype, o pusė – pareiškėjo namų valdos žemės sklype. Šis statinys nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektas, o ant minimo plano yra uždėta žyma „Savavališka statyba“. Pažymėjo, jog, tretiesiems asmenims realizuojant teisę išsipirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypas padidintas nuo 0,4264 ha iki 0,4566 ha. Iš pateikto žemės sklypo brėžinio matyti, kad trečiųjų asmenų žemės sklypo ilgis šiaurinėje dalyje yra ne 27,50 kv. m., o 30,51 kv. m., taip pat visas nekilnojamo turto registre neįregistruotas statinys yra trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklype. Pareiškėjas manė, jog jo ir trečiųjų asmenų namų valdų žemės sklypų ribos buvo pakeistos, jas perkeliant taip, kad pareiškėjo valdos žemės sklype esantis trečiųjų asmenų savavališkas statinys atsidurtų jų namų valdos žemės sklype. Tuo pačiu buvo sumažintos ir pareiškėjo namų valdos žemės sklypo, kurį jis turi teisę nusipirkti, ribos.

Pareiškėjas teigė, kad vieno asmens teisės negali būti ginamos paneigiant kitų asmenų teises. Pareiškėjo namų valdoje yra pastatytas statinys, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau yra pastatytas gavus tam leidimą ir laikantis statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Namų valdos (duomenys neskelbtini) planas patvirtina, kad šio žemės sklypo ilgis yra tik 40 m., o ne 42 m., kaip yra numatyta kadastrinių duomenų byloje, tačiau, padidinus trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklypą pareiškėjo namų valdos žemės sklypo sąskaita ir pakeitus ribą statinys, pateiktame plane pažymėtas indeksu MN, atsiduria ant trečiųjų asmenų žemės sklypo ribos, todėl apsunkinamas šio statinio įteisinimas. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo namų valdos žemės sklypo sąskaita padidinus trečiųjų asmenų valdomo žemės sklypo ribas jam apribojama ne tik teisė nusipirkti teisės aktų nustatyto dydžio namų valdos žemės sklypą, tačiau pažeidžiama pareiškėjo kaip statytojo teisė, nes pastatytas statinys dėl nepagrįstai perkeltų žemės sklypų ribų taptų nebeatitinkančiu teisės aktų reikalavimų ir būtų apsunkinta ar taptų neįmanoma jo teisinė registracija.

Pažymėjo, jog skundžiamame įsakyme nėra nurodyta apie servituto nustatymą. Pareigos laikytis servituto nustatymas negali būti tapatinamas su servituto nustatymu. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu šis įsakymas būtų laikomas servitutą nustatančiu aktu, jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. Šios pareigos atsakovas neįvykdė. Pareiškėjas apie servituto nustatymą sužinojo iš trečiųjų asmenų. Skundžiamas 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymas yra neteisėtas, nes pažeidžia pareiškėjo kaip savininko teises. Pažymėjo, jog pareiškėjo valdomame žemės sklype yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis pastatas ir šulinys. Trečiųjų asmenų kadastrinių matavimų plane, kuriame yra pažymėtas ir servitutinis kelias, nėra pažymėti pareiškėjo nuosavybės teise valdomi nekilnojamieji daiktai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo 2011 m. spalio 28 d. rašte nurodė, kad servitutas nustatytas vadovaujantis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimu, šis kelias turėtų eiti per pareiškėjo geriamo vandens šulinį. Nurodė, jog pravažiuojamasis kelias negali būti įrengiamas ant geriamojo vandens šulinio, nes į šulinį patektų didžiulė tarša iš varomų gyvulių, bei važiuojančių mašinų, todėl šulinys būtų negalimas naudoti ir pareiškėjas netektų geriamojo vandens šaltinio. Paaiškino, kad minimas šulinys yra įregistruotas ir nekilnojamojo turto registre namų valdos adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos metai 1940 m.). Duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre, nenuginčyti, jie teisingi, išsamūs ir jais turi būti vadovaujamasi, todėl abejonių dėl šulinio egzistavimo negali būti. Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad servitutas žemės sklype nėra pažymėtas, teritorijų planavimo dokumentuose jis nenustatytas. Tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), tiek Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (86-88 p.) numato viešą žemėtvarkos projekto svarstymą, galimybę pretendentams pareikšti pastabas, taip pat nustato procedūras, kaip viešo svarstymo metu pareikštos pastabos turėtų būti svarstomos, tačiau rengiant ginčijamą įsakymą nei žemėtvarkos projekto viešo svarstymo, nei derinimo procedūros nebuvo atliekamos, nebuvo pateiktas projektas. Administraciniu aktu gali būti patvirtinti kelio servitutai tik pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo atveju, kelio servitutas tretiesiems asmenims buvo nustatytas nesant tam teisinio pagrindo, nes neegzistuoja teritorijos planavimo dokumentai, kurie numatytų kelio servitutą. Pažymėjo, kad ginčijamu įsakymu nustatant servitutą nebuvo atsižvelgta į tai, jog kelio servitutas buvo nustatytas žemės sklypo daliai, užstatytai statiniu – geriamo vandens šuliniu, kuris nuosavybės teise priklauso Č. G. ir D. S.. Geriamo vandens šulinys negali būti laikytinas keliu (taku), jis šiuo atveju neatlieka kelio (tako) funkcijos, nes per jį, nesinaudojant juo, nei eiti, nei važiuoti neįmanoma. Klausimas dėl patekimo į trečiųjų asmenų žemės sklypą tokiu būdu, kaip nustatyta ginčijamu įsakymu, pareiškėjo teigimu, gali būti sprendžiamas tik išsprendus servituto nustatymo statiniams (geriamo vandens šuliniui) klausimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 82-85, t. II, b. l. 32-38) prašė skundą atmesti.

Paaiškino, jog atsakovu šioje byloje gali būti tik Nacionalinė žemės tarnyba, o jos interesus pagal išduotus įgaliojimus atstovauja teritorinis padalinys ? Šalčininkų žemėtvarkos skyrius. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsniu, prašė teismo, pareiškėjui sutikus, Nacionalinę žemės tarnybą laikyti byloje atsakovu, o Šalčininkų žemėtvarkos skyriui atsakovo statusą panaikinti, kartu prašė teismo atsiliepimą laikyti bendru Nacionalinės žemės tarnybos ir Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus atsiliepimu.

Nurodė, jog Šalčininkų rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkio Nr. 147 priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar miestų (rajonų) savivaldybių sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147 privažiavimo prie 0,4264 ha žemės sklypo ar žemės servituto nustatymo klausimai nebuvo išspręsti. Privažiavimo prie šio žemės sklypo klausimą išsprendė Eišiškių miesto LD tarybos vykdomasis komitetas 1978 m. gruodžio 7 d. priimdamas sprendimą Nr. 68. Šis sprendimas nėra panaikintas ir galioja.

Pažymėjo, jog dėl pravažiavimo kelio ribų nustatymo J. V. dar 2008 m. birželio 3 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. PAPS (5.32)-212 informavo, kad būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Dėl 0,0376 ha dalies 0,4264 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo ir kelio servituto nustatymo J. V. ir L. M. į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių kreipėsi 2011 m. sausio 13 d., 2011 m. rugpjūčio 12 d., 2011 m. rugsėjo 7 d. Kartu su prašymu buvo pateikta UAB „Soklida“ parengta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, byla. Patikrinus pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, buvo nustatyta, kad tikslus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra didesnis, t. y. sudaro 0,4566 ha. Suderinus žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą, patvirtinus žemės sklypo planą ir nenustačius prieštaravimų teisės aktų reikalavimams, 0,4566 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinti kadastriniai matavimai Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978, iš dalies pakeistu Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1128 buvo patvirtinti bei priimtas sprendimas parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise J. V. ir L. M. likusią 0,4566 ha žemės sklypo dalį (0,0678 ha). J. V. ir L. M. skirta 0,0678 ha žemės sklypo dalis buvo privatizuota 2011 m. spalio 19 d. ir 2012 m. sausio 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimis.

Atsakovas dėl pareiškėjo teiginio, kad jo sklypo sąskaita buvo nepagrįstai padidintas trečiųjų asmenų žemės sklypo plotas, paaiškino, jog pareiškėjas nėra teisėtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ar nuomininkas, be to, šis žemės sklypas nėra suformuotas. Šis žemės plotas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir šios žemės patikėtinis pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra Nacionalinė žemės tarnyba. Pareiškėjas ir D. S. laikytini šios žemės sklypo faktiniais naudotojais, kadangi šiame žemės sklype yra jiems nuosavybės teise priklausančių statinių. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie trečiųjų asmenų užimtos jo naudojamos žemės sklypo dalies plotą ir užimto ploto vietą. Manė, kad, neidentifikavus ginčijamo ploto dydžio, jo buvimo vietos, nėra aišku, kokia apimtimi administraciniu aktu patvirtinti kaimyninio žemės sklypo kadastriniai matavimai pažeidžia pareiškėjo teises. Kita vertus, atsakovas teigė, jog iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 29 d. pažymos Nr. 5-579, 0,0690 ha žemės sklypo įkainojimo akto, mokėjimo pranešimo ir mokėjimo kvitų matyti, kad buvusi žemės sklypo, kuriuo šiuo metu naudojasi pareiškėjas ir D. S., esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja A. K. 1992 m. rugsėjo 29 d. apmokėjo 30,34 litų valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,0690 ha namų valdos žemės sklypą. Iš pareiškėjo pateiktojo naudojamo žemės sklypo plano, parengto 2008 m. sausio 21 d. individualios S. Bumblausko įmonės „Matininkas“, matyti, kad pareiškėjo naudojamo žemės sklypo plotas padidėjo ir sudaro 747 kv. m (arba 0,0747 ha), t. y. 57 kv. m didesnis už žemės sklypą, išpirktą A. K. valstybės vienkartinėmis išmokomis. Tai patvirtina, kad J. V. ir L. M. žemės sklypas kadastrinių matavimų tikslinimo metu nebuvo padidintas žemės sklypo, kuriuo faktiškai naudojasi pareiškėjas ir D. S., sąskaita.

Pabrėžė, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslinti kadastriniai matavimai buvo atliekami atsižvelgiant į šio žemės sklypo preliminarųjį planą, patvirtintą Šalčininkų rajono žemėtvarkos tarnybos, bei savininkų parodytas ir naudojamas ribas. Kadangi šio žemės sklypo preliminarusis planas nebuvo parengtas tikslaus matavimo prietaiso – GPS imtuvo, kuris buvo naudojamas atliekant to paties žemės sklypo geodezinius matavimus, duomenimis, todėl preliminariai ir geodeziškai suformuotų žemės sklypų plotai bei ribų ilgiai gali skirtis. Preliminariajame J. V. ir L. M. žemės sklypo plane šiaurinė bendra žemės sklypo riba yra 43,20 m (15,70+27,50), o pietinė žemės sklypo riba, einanti lygiagrečiai šiauriniai ribai, yra 19,70 m. To paties žemės sklypo kadastrinių (geodezinių) matavimų plane, parengtame UAB „Soklida“, šiaurinė bendra žemės sklypo riba tarp posūkio taškų 376-377-324-325-409 yra 43,29 m (2,91+9,87+30,51), t. y. tik 9 cm ilgesnė už preliminariajame plane nurodytą atitinkamą ribą, o pietinė žemės sklypo riba tarp posūkio taškų 340-339-338-337 yra 15,85 m (10,98+3,21+1,66), t. y. trumpesnė už preliminariajame plane nurodytą atitinkamą ribą. Tai patvirtina aplinkybę, kad J. V. ir L. M. žemės sklypo plotas kadastrinių matavimų patvirtinimo metu nebuvo padidintas pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita.

Pabrėžė, jog pareiškėjo naudojamo žemės sklypo bei L. M. ir J. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bendra riba yra aiški ir nusistovėjusi, kaip matyti iš L. M. ir J. V. žemės sklypo plano ir pareiškėjo naudojamo žemės sklypo plano bendros žemės sklypų ribos. L. M. ir J. V. žemės sklypo plane pažymėtos posūkio taškais 139-140-141, vietoje žymi tvora, o kita dalis, tame pačiame plane, pažymėta posūkio taškais 141-409, ribos eina negyvenamo pastato, plane pažymėto raide N ir esančio L. M. ir J. V. žemės sklype, siena. Iš pateiktų planų matyti, kad šis pastatas (N) ir pareiškėjo naudojamame žemės sklype esanti pastatų grupė (T, MN ir N) yra atskiri pastatai, kurie Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, o bendra žemės sklypo riba eina ne per pastatą, kaip nurodo pareiškėjas, o pastato (N), esančio L. M. ir J. V. žemės sklype, siena. Nurodė, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo ar D. S. teisę į L. M. ir J. V. žemės sklype esantį pastatą, byloje nepateikta, todėl tik šio statinio ir daiktinių teisių į jį įregistravimas viešame registre pareiškėjo ar D. S. vardu sukeltų atitinkamas pareigas L. M., J. V. bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to, pažymėjo, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 2-80901 pareiškėjas ir D. S. bei kiti gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai buvo informuoti apie L. M. ir J. V. žemės sklypo ribų ženklinimo vietoje laiką ir vietą, nurodant neatvykimo pasekmes. Šis raštas pareiškėjui ir D. S. buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau, kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto Nr. 2-80901 5 punkto, pareiškėjas ir D. S. nustatytu laiku neatvyko, su kadastrinius matavimus atliekančiu asmeniu nesusisiekė ir pastabų nereiškė.

Pažymėjo, kad be sprendimo parduoti dalį žemės sklypo fiziniams asmenims, Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 0,4566 ha žemės sklypui, kadastro Nr. 8512/0001:58, kaip viešpataujančiam daiktui (Žemės įstatymo 2 str. 13 d.), buvo nustatytas 64 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus. Paaiškino, kad kelio servituto, suteikiančio teisę prieiti, privažiuoti ar varyti galvijus iki 0,4566 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vieta yra valstybinės žemės sklype, kuriuo šiuo metu faktiškai naudojasi šiame žemės sklype esančių pastatų (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkai Č. G. ir D. S.. Šis žemės sklypas nėra suformuotas bei privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kelio servitutas yra nustatytas pagal egzistuojančio toje vietoje pravažiavimo kelio iki L. M. ir J. V. namo Nr. 68 ribas. Teigė, jog iš 2011 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančiam daiktui, kelio servitutas nustatytas Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 pagrindu.

Atsakovo teigimu, valią dėl kelio servituto nustatymo 0,4566 ha žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. ir L. M. išreiškė pateikdamos Šalčininkų žemėtvarkos skyriui prašymą parduoti šio žemės sklypo 0,0678 ha dalį, kuri tuo metu nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir kurią buvo nuspręsta parduoti 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147. Kadangi kelio servitutas 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147 0,4566 ha žemės sklypui nebuvo nustatytas, be žemės sklypo dalies pardavimo kartu buvo būtina išspręsti klausimą ir dėl pravažiavimo prie J. V. ir L. M. namų valdos tam, kad būtų užtikrintas 0,4566 ha žemės sklypo tinkamas naudojimas. Nustatant kelio servitutą J. V. ir L. M. žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, buvo atsižvelgta į Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5-371-2011. Šiuo sprendimu teismas įpareigojo atsakovą Č. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. gegužės 17 d. Atsižvelgdamas į 1978 m. gruodžio 7 d. Eišiškių miesto LD tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 68 ir prie jo pridėtą schemą Nr. 1, 1978 metų (duomenys neskelbtini) mieto topografinio plano ištrauką, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos komisijų 2007 m. kovo 1 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. aktus, išvykos į vietą metu nustatytas aplinkybes bei kitus surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad pravažiavimo kelias iki L. M. ir J. V. namo Nr. 68 faktiškai egzistuoja, o kito kelio, kuriuo galėtų naudotis ieškovės, kaip namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., savininkės, nėra. Kadangi šios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-371-2011, todėl, atsakovo teigimu, jos iš naujo neįrodinėjamos. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pravažiavimo kelias buvo numatytas 1978 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) miesto LD tarybos vykdomojo komiteto sprendime Nr. 68 ir prie jo pridėtoje schemoje Nr. 1 bei 1978 Eišiškių miesto topografiniame plane. Papildomai rengti kitą teritorijų planavimo dokumentą, siekiant suformuoti kelio servitutą toje vietoje, kurioje jau yra numatytas pravažiavimo kelias iki L. M. ir J. V. namų valdos, nebuvo tikslinga, būtina, todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog neegzistuoja teritorijų planavimo dokumentas, numatantis kelio servitutą, yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad pravažiavimo kelias iki L. M. ir J. V. namų valdos buvo numatytas ir suprojektuotas 1981 metais parengtame Č. G. namų valdos plane, esančiame nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, ir apie tai D. S. buvo informuota Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 29 d. raštu Nr. 7-187. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Č. G. buvo įpareigotas teismo atlaisvinti egzistuojantį pravažiavimo kelią iki L. M. ir J. V. namų valdos ir kelias buvo suformuotas dar 1978 m. gruodžio 7 d. Eišiškių miesto LD tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 68 ir prie jo pridėta schema bei topografiniu planu, būtent šio esamo kelio ribomis 0,4566 ha žemės sklypui Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 ir buvo nustatytas kelio servitutas, kurio vieta ir plotas (64 kv. m) yra nurodyti žemės sklypo plane.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo informuoti pareiškėją, kaip tarnaujančiu tampančio daikto savininką, apie servituto nustatymą jo naudojamam žemės sklypui. Pabrėžė, jog pareiškėjas privazuoti žemės sklypą delsia. Dėl žemės sklypo pardavimo pareiškėjas ir D. S. kreipėsi į Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių 2008 m. liepos 7 d. ir 2008 m. rugpjūčio 4 d., tačiau nepateikė žemės sklypui nupirkti privalomų dokumentų. Atsakovui nėra aišku, kokios pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos ginčijamu administraciniu aktu, jei jis nėra teisėtas šio žemės sklypo savininkas ir, be to, yra atsakingas civiline tvarka dėl savavališko pravažiavimo kelio, kurio ribomis nustatytas kelio servitutas, užtvėrimo. Pareiškėjas skunde mini patirtus nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, tačiau Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimu konstatuota, kad pats pareiškėjas savavališkai užtvėrė pravažiavimo kelią ir pažeidė gretimo žemės sklypo savininkių L. M. ir J. V. nuosavybės teises.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. M. ir J. V. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 67-68) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog žemė, kurioje stovi šulinys pareiškėjui nepriklauso, ši žemė yra valstybinė. Valstybė disponuoja jam priklausančiu turtu savo nuožiūra. Pareiškėjo žemės sklypas nesuformuotas ir neprivatizuotas, nors tuo pasirūpinti pareiškėjas turėjo ne vienus metus. Pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidžia kitų savininkų teises. Manė, kad pareiškėjas negali skųstis savo teisių pažeidimu, kada jis ignoruoja ne tik kitų asmenų, bet ir savo teises ir pareigas.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad skunde nekeliamas paties administracinio akto (ginčijamo įsakymo) priėmimo teisėtumo klausimas, o svarstomi fakto (šulinio klausimai). Pabrėžė, jog ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 77-81, t. II, b. l. 16-19) prašė skundą tenkinti.

Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas nei dokumentas, patvirtinantis, kad žemės sklype, kuriam nustatomas servitutas numatoma tiesti kelius ir takus, nei pats patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų numatytas servitutas prie trečiųjų asmenų namų valdos. Nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo informuoti, kad jų naudojamam žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas. Apie naudojamam žemės sklypui jau nustatytą servitutą D. S. sužinojo iš teismo gavusi ieškovo skundo kopiją su priedais. D. S. teigimu, tokiais veiksmais Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas pažeidė jų, kaip žemės sklypo naudotojų ir kaip geriamo vandens šulinio savininkų, teises, veikė neteisėtai, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Manė, kad atsakovas nekompetentingas naudojamam žemės sklypui nustatyti kelio servitutą. Servitutas naudojamam žemės sklypui buvo nustatytas atsižvelgiant į Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą, t. y. per geriamo vandens šulinį, kuris yra registruotas Nekilnojamo turto registre, turi unikalų numerį ir kuriam jokie apribojimai ar suvaržymai nėra nustatyti. Teigė, jog geriamo vandens šulinys negali būti laikytinas keliu (taku), jis neatlieka kelio (tako) funkcijos, nes per jį, nesinaudojant juo, nei eiti, nei važiuoti neįmanoma. Klausimas dėl patekimo į trečiųjų asmenų žemės sklypą tokiu būdu, kaip nustatyta ginčijamu įsakymu, gali būti sprendžiamas, tik išsprendus servituto nustatymo statiniams (geriamo vandens šuliniui) klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl bendros ribos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perstūmimo, nurodė, kad trečiųjų asmenų geodezinių matavimų planas Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo negalėjo būti tvirtinamas, nes geodezinių matavimų planas nepasirašytas penkių kaimyninių žemės sklypų savininkų/valdytojų. (duomenys neskelbtini) inventorizaciniame plane matyti, kad ant bendros ribos tarp žemės sklypų yra trečiųjų asmenų statinys, kurio pusė yra trečiųjų asmenų sklype, pusė – trečiojo asmens ir pareiškėjo naudojamame žemės sklype, o geodeziniame plane minimas statinys, kuris nėra registruotas registre ir dokumentuose pažymėtas kaip savavališka statyba, yra trečiųjų asmenų žemės sklype; trečiųjų asmenų inventorizaciniame plane nurodyta šiaurinė žemės sklypo riba siekia 27,50 m., o geodezinių matavimų plane šiaurinė riba yra 30,51 m. Namų valdos inventorizaciniame plane numatyta žemės sklypo šiaurinė riba 42,09 m., o geodezinių matavimų plane, kuris buvo parengtas teismui, šiaurinė riba siekia tik 40,08 m. Pažymėjo, jog padaryti matavimai parodė, kad žemės sklypas padidėjo, t. y. dėl savavališkai perstumtų ribų atsirado viršplotis, kuris siekia 302 kv. m. Tretieji asmenys aiškinamajame rašte, pateiktame Nacionalinės žemės tarnybai, nurodė, kad viršplotis atsirado dėl paklaidos atliekant matavimus, tačiau pagal aiškinamajame rašte nurodytą formulę, apskaičiavus paklaidą trečiųjų asmenų žemės sklypas galėjo padidėti maksimaliai 135 kv. m., o dėl likusių 167 kv. m. viršpločio tretieji asmenys jokio paaiškinimo pateikti negalėjo. Nacionalinė žemės tarnyba pasirašė trečiųjų asmenų planą, nors aiškinamuoju raštu liko neišaiškinta dalis viršpločio kilmės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (t. II, b. l. 75-87) tenkino pareiškėjo Č. G. skundą ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 ir 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1128.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje ginčas yra kilęs dėl sprendimų, kuriais tretiesiems asmenims J. V. ir L. M. patvirtinti patikslinti kadastriniai matavimai žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), duotas leidimas parduoti papildomą namų valdos žemės dalį ir įpareigojimas laikytis kelio servituto. Pareiškėjas pabrėžia, jog atsakovas ginčo sprendimais nepagrįstai padidino J. V. ir L. M. žemės sklypo plotą nuo 0,4264 ha iki 0,4566 ha Č. G. namų valdos žemės sklypo sąskaita. Nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, šulnys, esantys (duomenys neskelbtini), todėl jis turi subjektinę teisę įsigyti šio namo valdai priklausanti žemės sklypą pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo planą.

Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo, Vilniaus apygardos teismo nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurie turi prejudicinę reikšmę byloje, matyti, kad L. M. ir J. V. bendrosios dalinės (po ½ d. kiekvienai) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., paveldėtas pagal 1992 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6893. Joms taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ d. kiekvienai) priklauso 0,4264 ha žemės sklypas, esantis prie namų valdos pagal 1994 m. rugpjūčio 24 d. Šalčininkų rajono valdybos potvarkį Nr. 147. Č. G. ir D. S. bendrojoje dalinėje nuosavybėje (po 18/36 kiekvienas) turi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., bei kitus kiemo statinius – šulinį, paveldėtus pagal 1980 m. kovo 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-682, 2002 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1593 (D. S. po tėvo A. G. mirties) bei Č. G. pagal 2007 m. spalio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3987 po tetos A. K. mirties. Pagal šį paveldėjimo teisės liudijimą po A. K. mirties Č. G. taip pat paveldėjo 30,34 litų mokestį už 0,0690 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., sumokėtą valstybės vienkartinėmis išmokomis. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp pareiškėjo, D. S. ir L. M., J. V. vyksta ginčas dėl privažiavimo kelio iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., priklausančio J. V. ir L. M.. Jų teigimu, prie savo nuosavybės sklypo gali privažiuoti tik per pareiškėjui ir D. S. priklausantį sklypą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Č. G., D. S. prašymais kreipėsi į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypų išpirkimo prie savo namų valdų. Prieš tai 1992 metais Šalčininkų rajono valdyba kartu su A. K. (pareiškėjo Č. G. teta) pasirašė žemės sklypo įkainojimo aktą, gavo mokėjimo pranešimą, sumokėjo nustatytą mokestį už žemės sklypą, tačiau iki šios dienos išsipirkti namų valdos sklypo negali. Č. G., būdamas gyvenamojo namo ir kitų statinių bendrasavininkas, faktiškai naudodamas žemę prie namų, už ją mokėdamas žemės mokesčius, turi subjektinę teisę išsipirkti namų valdos žemės sklypą kartu su kitais tos teritorijos gyventojais. Šalčininkų rajono valdyba 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147 J. V. ir L. M. atkūrė nuosavybės teises į 38,88 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nominali sklypo kaina – 7 759,67 litų. Taip pat nutarė papildomai parduoti joms 3,76 arų žemės sklypus esamai namų valdai (duomenys neskelbtini). Nominali sklypo kaina – 7 49,48 litų. Bendras J. V. ir L. M. namų valdos plotas – 42,64 arai. Šiame potvarkyje nurodyta rajono žemėtvarkos tarnybai nužymėti grąžinamus sklypus.

Šalies argumentai

Pažymėjo, jog J. V. ir L. M. su prašymu kreipėsi į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių dėl žemės pardavimo, servitutinio kelio nustatymo. Joms kadastrinių matavimo bylą suformavo ir duomenis tikslino UAB „Soklida“. Ji savo veikloje privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais. Kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos; geodeziniais prietaisais nustatomos riboženklių koordinatės, išmatuojamos žemės sklypo ribos, nustatomi kiti žemės sklypo ribų posūkio taškai ir ne mažiau kaip trys kiekviename sklype esančio pastato, išskyrus laikino pastato, kertės. Kadastriniai matavimai atliekami susiejant matavimus su valstybiniu geodeziniu tinklu arba su vietiniu geodeziniu tinklu, kuris susietas su valstybine koordinačių sistema; kartografuojami žemės naudmenų kontūrai; pažymimi plane objektai ir teritorijos, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami tų teritorijų plotai; matuojami ir plane pažymimi statiniai ir objektai, kuriems nustatyti servitutai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas, parengiama žemės naudmenų eksplikacija; apskaičiuojama žemės sklypo vertė ir vidutinė rinkos vertė; parengiama žemės sklypo kadastro duomenų forma; suformuojama nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. UAB „Soklida“ šiuos darbus atliko, kadastrinių matavimo bylą pateikė Šalčininkų žemėtvarkos skyriui, kuris patikrinęs kadastrinius duomenis priėmė ginčo sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš kadastrinių matavimo bylos, aiškinamojo rašto matyti, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti pagal savininkų parodytas ir naudojamas ribas. Po kadastrinių matavimų gaunamas bendras plotas (0,4566 ha) neatitinka įregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto (0,4264 ha), žemės sklypo plotų skirtumas – 0,0302 ha. Šią kadastrinių duomenų bylą tikrino, ją vertino Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas V. V., kuris žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai 2011 m. rugpjūčio 29 d. akte pažymėjo (kryžiuku), kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. 2011 m. rugsėjo 8 d. akte vyr. specialistas V. V., patikrinęs kadastrinių matavimo bylą, konstatavo, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla yra parengta, duomenys teisingi. Teismas laikė, kad pagal pateiktus žemės sklypo planus jie akivaizdžiai skiriasi vienas nuo kito. Nurodė, jog iš pateikto žemės sklypo brėžinio matyti, kad trečiųjų asmenų žemės sklypo ilgis šiaurinėje dalyje yra ne 27,50 kv. m., o 30,51 kv. m., taip pat visas nekilnojamo turto registre neįregistruotas statinys yra trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklype.

Teismas pabrėžė, jog Žemės reformos įstatymo 8 straipsnyje numatytas valstybinės žemės pardavimas. Piliečiams žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, tame tarpe ir pagal nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų žemės sklypo planus. Piliečiai, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės). Nutarime numatyta, kad pagal patvirtintas Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie yra pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose, žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylų planuose. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, turėdamas nuosavybės teisę į pastatus pagal namų valdos techninės apskaitos bylą, turi subjektinę teisę įsigyti faktiškai naudojamą valstybinės žemės sklypą, užstatytą statiniais ar įrenginiais, naudojamą šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kaip ir J. V. ir L. M.. Jų teisės yra vienodos, tarp jų yra kilęs ginčas, todėl atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis gero administravimo principu, apie derintą ir padidėjusį sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, pareiškėjo faktiškai valdomo ploto sąskaita, privalėjo informuoti Č. G.. Tačiau atsakovas jo neinformavo, padidinto žemės sklypo kadastrinius duomenis suderino, leido papildomai išsipirkti tretiesiems asmenims žemės sklypo dalis, pasirašė pardavimo – pirkimo sutartis.

Teismas pažymėjo, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Šalčininkų žemėtvarkos skyrius, gavęs trečiųjų suinteresuotųjų asmenų prašymą ir kadastrinių matavimo bylą, turėdamas Č. G. ir D. S. prašymus dėl namų valdos išsipirkimo, privalėjo pradėti atitinkamą administravimo procedūrą. Jos metu paaiškėjus, kad tretiesiems asmenims, atlikus patikslintus kadastrinius matavimus padidėjo žemės sklypo plotas, yra nelegalių statinių, būtina spręsti servitutinio kelio klausimą, pareiškėjas, vadovaujantis prieš tai minėtais teisės principais, turėjo būti paprašytas pateikti savo sklypo kadastrinių matavimo bylą. Duomenų, kad pareiškėjas ginčo klausimu nebendradarbiavo su Šalčininkų žemėtvarkos skyriumi, nėra. Teismas pabrėžė, jog atsakovas aktyvių veiksmų ėmėsi išspręsti trečiųjų suinteresuotų asmenų J. V. ir L. M. namų valdos įteisinimo (žemės sklypo padidinimo ir papildomos žemės pardavimo) tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiais Teismas nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria Č. G. yra įpareigotas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., ignoruodamas Č. G. teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Šalčininkų žemėtvarkos skyrius ginčo sprendimais nepagrįstai padidino tretiesiems asmenims J. V. ir L. M. žemės sklypo plotą Č. G. namų valdos žemės sklypo sąskaita, jo neinformavo, su juo nebendravo. Atsakovas pažeidė pareiškėjo kaip statytojo teisę, nes pastatytas statinys dėl nepagrįstai perkeltų žemės sklypų ribų taptų nebeatitinkančiu teisės aktų reikalavimų ir būtų apsunkinta ar taptų neįmanoma jo teisinė registracija. Pareiškėjas teismui yra pateikęs techninės apskaitos bylos planą, iš kurio matyti pastatų išsidėstymas namų valdos sklype (pastatai, šulinys), statybos leidimas, kuris pratęstas iki 2008 metų.

Pirmosios instancijos teismas dėl servituto nustatymo nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atsakovas įpareigojo žemės sklypo savininkus J. V. ir L. M. laikytis kelio servituto – teisės važiuoti transporto priemonėmis, teisės naudotis pėsčiųjų taku, teisės varyti galvijus (viešpataujantis daiktas). Nekilnojamojo turto registro centrinio registratoriaus duomenų banko išraše nurodyta, kad kelio servitutas yra įregistruotas J. V. ir L. M. vardu. Tačiau iš žemės sklypo plano matyti, kad šiame sklype nėra nurodytas (nubraižytas ar pažymėtas) joks kelias, tačiau prie šio sklypo plano yra pažymėtas servitutas (kelias). Pažymėjo, jog atsakovo atstovas teisme, atsiliepime bei rašte pažymėjo, kad šis servitutinis kelias yra valstybinės žemės sklype, kuriuo šiuo metu faktiškai naudojasi šiame žemės sklype esančių pastatų (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkai Č. G. ir D. S.. Šis žemės sklypas nėra suformuotas bei privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kelio servitutas yra nustatytas pagal egzistuojančio toje vietoje pravažiavimo kelio iki L. M. ir J. V. namo Nr. 68 ribos. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko, nes Č. G. turi subjektinę teisę išsipirkti šį sklypą, todėl nustatant servitutą atsakovas privalėjo pareiškėją informuoti, su juo derinti servituto nustatymą. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad teismai jau yra nustatę servitutinį kelią. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad toks servitutinio kelio nustatytas nėra teisingas, nes iš pareiškėjo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad servitutas žemės sklype nėra pažymėtas, jokiuose kituose teritorijų planavimo dokumentuose jis nenustatytas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad kelio servitutas nustatytas pagal 1978 m. gruodžio 7 d. Eišiškių miesto LD tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 68 ir prie jo pridėtos schemos Nr. 1, 1978 metų Eišiškių mieto topografinio plano ištrauką, nes iš pateiktų dokumentų to nesimatė, jų nebuvo ir kadastrinių matavimo byloje. Atsakovas nenagrinėjo kito kelio privažiuoti iki L. M. ir J. V. namo Nr. 68.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, darytina išvada, kad administraciniu aktu gali būti patvirtinti kelio servitutai tik pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo atveju, kelio servitutas tretiesiems asmenims buvo nustatytas nesant tam teisinio pagrindo, nes neegzistuoja teritorijos planavimo dokumentai, kurie numatytų nustatytą kelio servitutą. Ginčijamu įsakymu nustatant servitutą nebuvo atsižvelgta į tai, kad kelio servitutas buvo nustatytas pareiškėjo žemės sklypo daliai, užstatytai statiniu – geriamo vandens šuliniu, kuris nuosavybės teise priklauso Č. G. ir D. S.. Teismas laikė, kad geriamo vandens šulinys negali būti laikytinas keliu (taku), jis šiuo atveju neatlieka kelio (tako) funkcijos, nes per jį, nesinaudojant juo, nei eiti, nei važiuoti neįmanoma. Tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (86-88 p.) numato viešą žemėtvarkos projekto svarstymą, galimybę pretendentams pareikšti pastabas, taip pat nustato procedūras, kaip viešo svarstymo metu pareikštos pastabos turėtų būti svarstomos, tačiau rengiant ginčijamą įsakymą nei žemėtvarkos projekto viešo svarstymo, nei derinimo procedūros nebuvo atliekamos, nebuvo pateiktas pareiškėjui projektas, nors jis turi subjektinę teisę namų valdos sklypą išsipirkti.

Nurodė, jog pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo (Žemės įstatymo 23 str. 3 d.). Tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas (Žemės įstatymo 23 str. 5 d.). Pažymėjo, jog servituto sąvoką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio nuostatos. Iš šios teisės normos matyti, kad servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad J. V. ir L. M. siūlė kokius nors servituto variantus. Atsakovo minimi kelio servituto variantai su pareiškėju nebuvo derinami ar aptarinėjami. Teismas darė išvadą, kad iš Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus sprendimų nėra aišku, kokiais įrodymais ir argumentais remiantis buvo nustatytas kelio servitutas. Nustatydamas kelio servitutą, atsakovas neargumentavo, kokiais pagrindais nustatoma absoliuti servituto teisė (kam yra būtinybė ginti gyvulius šiuo keliu, kaip bus su pareiškėjo šuliniu), nemotyvavo, neatlygintino servituto nustatymo, nepasisakė dėl pareiškėjo patiriamų nuostolių atlyginimo.

Teismas rėmėsi CK 4.129 straipsniu ir nurodė, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją kaip atlyginimą už savininko teisių suvaržymą. Pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys. Pabrėžė, jog Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus ginčo sprendimai prieštarauja išdėstytam įstatyminiam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog ginčo sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra naikintini.

III.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyrius apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 96-103) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai.

Atsiliepimas

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, jog teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai taikė teisės aktus. Pabrėžiama, jog nors teismas konstatavo, kad, atliekant kadastrinius (geodezinius) matavimus, kurie buvo patvirtinti ginčijamais administraciniais aktais, pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita nepagrįstai buvo padidintas trečiųjų asmenų žemės sklypo plotas, jis nevertino, ar pareiškėjo žemės sklypas suformuotas (nustatant žemės sklypo plotą ir ribas) pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą.

Atsakovas remiasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3, 4 dalimis ir nurodo, jog trečiųjų asmenų žemės sklypas buvo suformuotas Lietuvos Respublikos Šalčininkų rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkio Nr. 147 pagrindu, t. y. dar iki Teritorijų planavimo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkio Nr. 147 pagrindu dalis šio žemės sklypo (0,3888 ha) buvo privatizuota nuosavybės teisių atkūrimo būdu, kita dalis (0,0376 ha) skirta parduoti, tačiau pirkimo-pardavimo sutartys su trečiaisiais asmenimis tuo metu nebuvo sudarytos. Potvarkyje nurodoma, kad bendras trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklypo plotas yra 0,4264 ha. Potvarkio pagrindu buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Šalčininkų rajono valdybos rajono žemėtvarkos tarnybos patvirtintas preliminarus žemės sklypo planas.

Nurodo, jog pareiškėjo žemės sklypas nėra suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka parengtu ir patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, nustatančiu žemės sklypo plotą ir ribas ir tai patvirtina VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, Taisyklių 2.4 punktą žemės sklypai formuojami pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Pareiškėjas iki 2009 m. gruodžio 31 d. savo namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų bylos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui nepateikė, nors apie būtinybę atlikti namų valdos žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus buvo informuotas Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 29 d. ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. raštais Nr. 7-185 ir Nr. 7-201. Todėl pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės sklypas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą turėtų būti formuojamas pagal žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjas į Nacionalinę žemės tarnybą dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo nesikreipė. Pabrėžia, jog atsakovas neturi duomenų, kad dėl šio plano rengimo pareiškėjas kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie trečiųjų asmenų užimtos jo naudojamo žemės sklypo dalies plotą ir užimto ploto vietą, todėl neaišku, kiek žemės sklypo ploto ginčijamais administraciniais aktais yra atimta iš pareiškėjo, kokios yra užimto ploto posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS 94), kad šį plotą atitinkamais prietaisais (GPS imtuvu) galima būtų nustatyti vietoje. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju turėtų būti tikslinama bendra pareiškėjo ir trečiųjų asmenų žemės sklypų riba, tačiau nėra aišku, kur ta riba turėtų būti vietovėje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kiek ir kurioje vietoje iš jo žemės yra atimta, kur tiksliai turėtų būti bendra žemės sklypų riba.

Pabrėžia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad buvusi žemės sklypo, kuriuo šiuo metu naudojasi pareiškėjas, naudotoja A. K. 1992 m. rugsėjo 29 d. apmokėjo 30,34 litų valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,0690 ha namų valdos žemės sklypą. Iš pareiškėjo pateikto jo naudojamo žemės sklypo plano, parengto 2008 m. sausio 21 d. individualios S. Bumblausko įmonės „Matininkas”, matyti, kad pareiškėjo naudojamo žemės sklypo plotas taip pat padidėjo ir sudaro ne 0,0690 ha, kiek buvo faktiškai naudojama 1992 metais, o 747 kv. m (arba 0,0747 ha), t. y. 57 kv. m didesnis už žemės sklypą išpirktą A. K. valstybės vienkartinėmis išmokomis.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, jog iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjas, būdamas byloje atsakovu, buvo pareiškęs priešieškinį, kurio vienas iš reikalavimų buvo pripažinti trečiųjų asmenų atsisakymą pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų planą (geodezinį planą), sudarytą 2008 m. sausio 21 d. individualioje S. Bumblausko įmonėje „Matininkas”, neteisėtu. Iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas ketino šį planą įteisinti, tačiau tretieji asmenys su planu nesutiko, kadangi jame nebuvo nurodytas kelio servitutas, suteikiantis teisę tretiesiems asmenims patekti į savo namų valdos sklypą. Taigi pareiškėjas nurodytą planą pripažįsta kaip savo naudojamo žemės sklypo planą. Šio pareiškėjo pateikto plano ir jame užfiksuotų žemės sklypo kadastro duomenų pirmosios instancijos teismas neįvertino.

Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.4 punktu ir nurodo, jog būtinybę atlikti žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus, siekiant nupirkti iš valstybės kitos paskirties žemės sklypą, numato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.4 punktas.

Nurodo, jog trečiųjų asmenų žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai buvo atliekami atsižvelgiant į šio žemės sklypo preliminarųjį planą, patvirtintą Šalčininkų rajono žemėtvarkos tarnybos, bei savininkų parodytas ir naudojamas ribas. Atliekant kadastrinius (geodezinius) matavimus buvo naudojamas tikslus matavimo prietaisas – GPS imtuvas. Dėl šios priežasties preliminariai ir geodeziškai suformuotų žemės sklypų plotai bei ribų ilgiai gali skirtis, kadangi preliminarus trečiųjų asmenų žemės sklypas buvo matuotas be GPS imtuvo. Mano, jog trečiųjų asmenų žemės sklypo plotas padidėjo dėl 1994 metais naudojamų netikslių matavimo prietaisų ir dėl to netiksliai apskaičiuoto ir 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkyje Nr. 147 nurodyto žemės sklypo ploto. Pažymi, kad trečiųjų asmenų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą patikrinęs Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus specialistas į nurodytas aplinkybes atsižvelgė ir tik tada konstatavo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai, kada kadastrinius matavimus atliekanti įmonė UAB „Soklida” pateikė aiškinamąjį raštą dėl viršpločio skirtumo neleistinumo ribose. Nurodo, jog pareiškėjo ir trečiųjų asmenų žemės sklypo bendra riba yra aiški ir nusistovėjusi ir remiasi geodeziniu žemės sklypo planu, parengtu 2008 m. sausio 21 d. individualioje S. Bumblausko įmonėje „Matininkas”.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl trečiųjų asmenų kadastrinių matavimų ir servituto nustatymo Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėju nebendravo ir šių procedūrų su juo nederino. Pažymi, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 2-80901 pareiškėjas ir D. S. bei kiti gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą buvo informuoti apie trečiųjų asmenų žemės sklypo ribų ženklinimo vietoje laiką ir vietą nurodant neatvykimo pasekmes.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai pažeidžia pareiškėjo kaip statytojo teisę. Pažymi, jog bendra žemės sklypo riba nebuvo perkelta ir eina pareiškėjo pastatyta tvora bei trečiųjų asmenų pastato siena. Iš žemės sklypo plano, parengto 2008 m. sausio 21 d. individualioje S. Bumblausko įmonėje „Matininkas”, matyti, kad pareiškėjo žemės sklype esanti pastatų grupė priskiriamas laikiniems statiniams. Pabrėžia, jog byloje nėra pateiktas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti pareiškėjo nekilnojamąjį daiktą, pareiškėjo pateiktame plane pažymėtą raidėmis MN ir N, ir daiktines teises į jį, todėl teismo išvada, kad pareiškėjui pasunkėja ar tampa neįmanoma pastato teisinė registracija, yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsakovas dėl servituto nustatymo nurodo, jog pareiškėjo naudojamas žemės sklypas nėra suformuotas pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą todėl ginčijamu administraciniu aktu kartu nustatyti kelio servitutą ir pareiškėjo naudojamam žemės sklypui kaip tarnaujančiam daiktui (Žemės įstatymo 2 str. 13 d.) nebuvo teisinio pagrindo. Pažymi, jog klausimai dėl kelio servituto nustatymo pareiškėjo naudojamam žemės sklypui kaip tarnaujančiam daiktui ir šio kelio servituto tikslios vietos pareiškėjo sklype parinkimo bus sprendžiami, kada pareiškėjas kreipsis į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, parengimo. Pažymi, kad pravažiavimo kelias (ne kelio servitutas) iki trečiųjų asmenų namų valdos buvo numatytas ir suprojektuotas 1981 metais parengtame pareiškėjo namų valdos plane, esančiame nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, ir apie tai D. S. buvo informuota Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 29 d. raštu Nr. 7-187.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo informuoti pareiškėją, kaip tarnaujančiu tampančio daikto savininką, apie servituto nustatymą jo naudojamam žemės sklypui, taip pat derinti klausimus dėl servituto nustatymo ir su juo nustatymu susijusių pasekmių. Žemė, kurioje nustatytas kelio servitutas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir šios žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba. Pareiškėjas šiuo atveju delsia privatizuoti naudojamą žemės sklypą, rengti teritorijų planavimo dokumentą. Pabrėžia, jog 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu pareiškėjas ir D. S., kaip gretimo žemės sklypo naudotojai, buvo kviečiami dalyvauti trečiųjų asmenų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo vietoje metu, tačiau nustatytu laiku jie neatvyko ir pastabų nereiškė. Pažymi, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. sprendime konstatavo, kad kito kelio, kuriuo galėtų naudotis tretieji asmenys, kaip namų valdos savininkai, nėra, o pravažiavimo kelias pareiškėjo žemės sklype egzistuoja ir jis šį kelią savavališkai užtvėrė. Todėl nagrinėti klausimą dėl galimybės privažiuoti kitu keliu prie trečiųjų asmenų žemės sklypo nebuvo tikslinga.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, jog pareiškėjo ir trečiųjų asmenų sklypai yra Eišiškių mieste. Miesto statusas Eišiškėms suteiktas iki 1995 m. birželio 1 d. ir tai patvirtina Eišiškių miesto LD tarybos vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 68, Lietuvos Respublikos Šalčininkų rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkis Nr. 147. Teismas neatsižvelgė į Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1031-371-2011, kuria Šalčininkų rajono apylinkės teismas išaiškino 2010 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-371-2010 vykdymo tvarką. Pabrėžia, jog, rengiant pareiškėjo žemės sklypo planą prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kelio servituto tiksli vieta jo žemės sklype gali būti koreguotina, siekiant nepažeisti nuosavybės teisės į šulinį.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Č. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 120-131) prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog naudojamo žemės sklypo ribos buvo užfiksuotos 1950 m. gegužės 23 d. VĮ Registrų centro išduotame (duomenys neskelbtini) namų valdos brėžinyje. VĮ Registrų centro archyviniai duomenys buvo tikslinami 1973, 1981, 2002, 2006 metais ir namų valdos žemės sklypo ribos nesikeitė.

Mano, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie trečiųjų asmenų užimtos pareiškėjo naudojamo žemės sklypo dalies plotą ir užimto ploto vietą, todėl lieka neaišku, kiek žemės sklypo ploto ginčijamais administraciniais aktais iš pareiškėjo atimta. Nurodo, jog tam, kad pareiškėjas galėtų įrodyti, kad bendra žemės sklypų riba yra neteisėtai perstumta, rėmėsi ne tik trečiųjų asmenų dokumentais, bet ir geodeziniais matavimais.

Pažymi, jog tai, kad 1992 m. rugsėjo 29 d. valstybės vienkartinėmis išmokomis buvo sumokėta už 690 m², parodo ne kokio dydžio žemės sklypu buvo naudotasi, o už kokią žemės sklypo dalį buvo sumokėta. Pažymi, jog bendrosios kompetencijos teisme ginčai vyko ne dėl ribų, o dėl privažiavimo. Nurodo, jog bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme dėl privažiavimo kelio L. M. ir J. V. pateikė į bylą abiejų ginčo sklypų brėžinį su aiškiomis koordinatėmis, todėl atsakovo teiginys, kad parduodant žemės sklypą tretiesiems asmenims nebuvo žinomi pareiškėjo namų valdos duomenys, yra neteisingas. Pabrėžia, jog matavimus atlikus su GPS imtuvu žemės sklypo plotas tam tikrose ribose gali nesutapti su žemės sklypo plotu, kuris buvo užfiksuotas matuojant be GPS imtuvo, tačiau šiuo atveju viršplotis yra 302 m².

Pareiškėjas dėl UAB „Soklida” aiškinamojo rašto dėl viršpločio skirtumo neleistinumo ribose nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534, kuriuo buvo vadovautasi ruošiant aiškinamąjį raštą, gali būti taikomas ne visam žemės sklypo plotui, o tik tam, kuris atliekant kadastrinius matavimus, buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre, t. y. ne 0,4566 ha, o 0,3888 ha žemės sklypui. Pažymi, jog šiuo raštu lieka neišaiškinta kitos viršpločio dalies 167 m² kilmė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo manymu, nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pareiškėjo ir trečiųjų asmenų žemės sklypo bendra riba yra aiški. Pažymi, kad pretenzijos dėl bendros ribos buvo reiškiamos 2008 metais bendrosios kompetencijos teisme. Pabrėžia, kad pareiškėjas dalyvavo atliekant matavimus bei reiškė pastabas, tačiau jos nebuvo užfiksuotos.

Pareiškėjas dėl servituto nustatymo nurodo, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu servitutai nebuvo nustatyti. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas turėjo pareigą rengti teritorijų planavimo dokumentą, kadangi teritorijoje, kurioje yra nustatytas servitutas, yra geriamo vandens šulinys, t. y. objektas, kuriam įstatymai nustato sanitarinės bei apsaugos zonos. Nurodo, jog galimybės patekti į trečiųjų asmenų namų valdą kitu būdu nei per naudojamą žemės sklypą teismo nagrinėjamos nebuvo, kadangi šis klausimas nebuvo keliamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog jis ir savarankiško subjektiškumo neturintis Šalčininkų skyrius yra viena ir ta pati institucija, todėl prašo teismo išbraukti Šalčininkų skyrių iš proceso dalyvių sąrašų ir jį laikyti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovu, o Šalčininkų skyriaus pateiktą apeliacinį skundą laikyti Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. M., J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 115-116) prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog tretieji suinteresuoti asmenys sutinka su apeliaciniu skundu. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog, sprendžiant privažiavimo prie trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypo problemą, buvo priimta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031-371/2011 dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010 išaiškinimo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-691-340/2012 minėta nutartis palikta galioti nepakeista ir įsiteisėjo 2012 m. gegužės 1 d. Pažymi, jog teismo sprendimais yra nustatyta, kurioje vietoje turi būti į trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypą vedantis kelias.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 117-119) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, jog atsakovas neinformavo jos ir pareiškėjo kaip žemės sklypo teisėtų valdytojų ir naudotojų, statinių, esančių tame žemės sklype savininkų bei pretendentų išsipirkti iš valstybės teisėtai naudojamą žemės sklypą. Atsakovas priimdamas ginčijamus įsakymus privalėjo nustatyti kelio servitutą pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Atsakovas, nesant patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų nustatytas kelio servitutas, įpareigojo trečiuosius asmenis laikytis kelio servituto. Pabrėžia, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija konstatavo, kad Šalčininkų skyriaus nurodytos schemos negali būti laikomos patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, kurių pagrindu galima būtų nustatyti servitutą. Taigi atsakovas, manydamas, kad rengti teritorijų planavimo dokumentus yra netikslinga, nesilaikė jo veiklai keliamų procedūrinių reikalavimų.

Pažymi, jog atsakovas turėjo rengti teritorijų planavimo dokumentą, kadangi, teritorijoje, kurioje yra nustatytas servitutas, yra geriamo vandens šulinys, t. y. objektas, kuriam įstatymais yra nustatytos sanitarinės bei apsaugos zonos. Pabrėžia, jog atsakovas ginčijamais aktais servitutą nustatė ant geriamo vandens šulinio ir neišlaikė nei sanitarinių, nei apsaugos zonų, viršydamas savo kompetenciją, nustatė servitutą statiniui, t. y. leido tretiesiems asmenims važiuoti per pareiškėjų geriamo vandens šulinį. Nustatyti servitutą statiniui yra išimtinė teismo teisė, kadangi tai tiesiogiai susiję su konstitucinių asmens teisių varžymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. V. ir L. M. patvirtinti patikslinti kadastriniai matavimai žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, duotas leidimas parduoti papildomą namų valdos žemės dalį ir nustatytas įpareigojimas laikytis kelio servituto.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyrius ginčo sprendimais nepagrįstai padidino tretiesiems asmenims J. V. ir L. M. žemės sklypo plotą Č. G. namų valdos žemės sklypo sąskaita, šiuo klausimu jo neinformavo, su juo nebendravo, pažymėjo, jog Č. G. turi subjektinę teisę išsipirkti žemės sklypą, todėl nustatant servitutą atsakovas privalėjo pareiškėją informuoti, su juo derinti servituto nustatymą, sprendė, jog iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatytas kelio servitutas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 ir 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1128.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyrius apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodo, jog teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinus teisės aktus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš dalies sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų administracinės bylos aplinkybių.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 dalies, kuria buvo nutarta laikyti, kad atlikus kadastrinius matavimus 0,4264 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, žemės sklypo plotas yra 4566 m² (iš jo 4566 m² – užstatyta teritorija), ploto skirtumas neleistinumo ribose, vertė – 8 188 litų, paskirtis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, teisėtumo ir pagrįstumo, nurodo, jog pareiškėjas ginčydamas šią įsakymo dalį pažymi, jog bendra riba tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) buvo savavališkai perstumta, todėl trečiųjų asmenų žemės sklypas padidėjo, o pareiškėjo valdomas sklypas atitinkamai sumažėjo.

Teisėjų kolegija pasisakydama šiuo aspektu pažymi, jog, remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo prašymas pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas 2008 m. liepos 7 d. ir prašyme pareiškėjas prašė parduoti jam žemę, esančią (duomenys neskelbtini), už kurią sumokėjo A. K. (t. I, b. l. 147). Pažymėtina, jog A. K. sumokėjo už 0,0690 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 38-42). 2008 m. liepos 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 7-185 pareiškėjui nurodė veiksmus, kuriuos jis turi atlikti siekiamas įsigyti namų valdos žemės sklypą, tarp kurių, be kita ko, buvo ir reikalavimas pateikti nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą (geodezinį), suderintą su gretimų sklypų savininkais bei bendrasavininkais (t. I, b. l. 148). Pareiškėjo užsakymu 2008 m. sausio 21 d. individualiojoje S. Bumblausko įmonėje „Matininkas“ buvo parengtas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planas, iš kurio matyti pareiškėjo naudojamo žemės sklypo plotas – 747 m² (užstatyta teritorija – 638 m²) (t. I, b. l. 12-13).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ir D. S. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5-371/2010 Šalčininkų rajono apylinkės teisme (Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-970-516/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-242/2011) pateikdami priešieškinį prašė teismo pripažinti ieškovų J. V. ir L. M. atsisakymą pasirašyti žemės sklypo, esančio Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą (geodezinį planą), sudarytą 2008 m. sausio 21 d. individualiojoje S. Bumblausko įmonėje „Matininkas“, neteisėtu, taip pat panaikinti Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 68 1, 2 punktus, kuriais nustatyta nutiesti bendrą privažiuojamąjį kelią, ir 0,376 ha žemės sklypo, esančio Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, padarytą valstybės įmonėje Registrų centre, ieškovių vardu. Pareiškėjas ir D. S. pabrėžė, jog jie, kaip paveldėtojai, yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir paveldėjo ir teisę išpirkti 0,0690 ha namų valdos žemės sklypą iš valstybės, tačiau ieškovės, kaip gretimo sklypo savininkės, atsisakė dalyvauti ženklinant sklypą ir pasirašyti parengtą kadastrinį (geodezinį) planą (t. I, b. l. 31-36, 69-74). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas savo veiksmais ir pareikštais reikalavimais leidžia manyti, kad jis sutiko su tuo, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planas (geodezinis planas), sudarytas 2008 m. sausio 21 d. individualiojoje S. Bumblausko įmonėje „Matininkas“, atitinka faktinę situaciją ir pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribos yra pavaizduotos tinkamai.

Atsižvelgusi į nurodytą žemės sklypo planą, sudarytą 2008 m. sausio 21 d., kurį pareiškėjas pasirašė 2008 m. liepos 21 d., teisėjų kolegija nurodo, jog pagal šį planą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 747 m², žemės sklypo šiaurinė linija – 40,08 m., pietinė linija – 42,93 m, rytinė linija – 18,43 m, tačiau pažymėtina, jog šiame sklypo plane nėra nurodytas kelias (t. I, b. l. 12-13).

Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys L. M., J. V. įsigijo 42,64 arų namų valdos žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 120). 0,4264 ha žemės sklypas buvo suformuotas pagal Šalčininkų rajono žemėtvarkos tarnybos patvirtintą preliminarų žemės sklypo planą (t. I, b. l. 116-117). Šiuo atveju L. M., J. V. 2008 m. rugsėjo 28 d. parengtame plane patikslinus nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad žemės sklypo plotas yra 4566 m² (t. I, b. l. 109).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas dėl atliktų kadastrinių matavimų ir tai, kad bendra riba tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) buvo savavališkai perstumta, byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iš pateiktų trečiųjų suinteresuotų asmenų L. M., J. V. 2008 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą (t. I, b. l. 109) ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plano matyti (t. I, b. l. 121), kad jie akivaizdžiai skiriasi vienas nuo kito, iš pateikto žemės sklypo brėžinio matyti, kad trečiųjų asmenų žemės sklypo ilgis šiaurinėje dalyje yra jau ne 27,50 m², o 30,51 m², taip pat visas nekilnojamo turto registre neįregistruotas statinys yra trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklype. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikia vertinti nurodyto žemės sklypo visos kraštinės ilgį ir įvertinti galimus planų neatitikimus.

Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (2005 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (2005 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai). Pagal Taisyklių 25 ir 29.7 punktus žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas pagal Taisyklių 2 priedą. Aktą pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (Taisyklių 29.8.5 p.), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 29.9. p.). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 32.1.1-5 punktuose. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį reguliavimą ir byloje esančią medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie trečiųjų suinteresuotų asmenų L. M., J. V. žemės sklypo formavimą. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingas išvadas ir teigti, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tai, kad yra atliekami žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai (t. I, b. l. 110). 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 2-80901 pareiškėjas ir D. S. bei kiti gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai buvo informuoti apie L. M. ir J. V. žemės sklypo ribų ženklinimo vietoje laiką ir vietą, nurodant neatvykimo pasekmes. Šis raštas pareiškėjui ir D. S. buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau, kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto Nr. 2-80901 5 punkto, pareiškėjas ir D. S. nustatytu laiku neatvyko, su kadastrinius matavimus atliekančiu asmeniu nesusisiekė ir pastabų nereiškė (t. I, b. l. 111).

Pabrėžtina, jog Taisyklės nustato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida (Taisyklių 23 p.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 43-KAM-52778 yra nurodyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atlikus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą, žemės sklypo ribų atitikimas teritorijų planavimo dokumentams yra nustatytas neteisingai ir paaiškinta, kad nėra pateiktas raštas dėl viršpločio neleistinumo ribose (t. I, b. l. 106). 2011 m. rugsėjo 5 d. UAB „Soklida“ pateiktame aiškinamajame rašte Nr. 110905 nurodyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal žemės savininkų nurodytas ir naudojamas ribas. Po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų gaunamas bendras plotas (0,4566 ha) neatitinka įregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto (0,4264 ha) ir žemės sklypo plotų skirtumas yra 0,0302 ha. Pažymima, jog maksimali leistina paklaida yra 0,0135 ha (t. I, b. l. 107). Šiuo atveju pažymėtina, jog, atsižvelgus į pateiktą aiškinamąjį raštą, buvo konstatuota, kad žemės sklypo ribų atitikimas teritorijų planavimo dokumentams yra nustatytas teisingai (t. I, b. l. 105). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytas žemės sklypo padidėjimas, nors ir pateiktu aiškinamuoju raštu liko neišaiškinta dalis viršpločio kilmės, pats savaime neįrodo, kad toks padidėjimas įvyko būtent pareiškėjo žemės sklypo sąskaita.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie trečiųjų asmenų užimtos jo naudojamo žemės sklypo dalies plotą ir užimto ploto vietą, todėl neaišku, kiek žemės sklypo ploto ginčijamais administraciniais aktais yra atimta iš pareiškėjo, kokios yra užimto ploto posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Šiuo atveju šios bylai svarbios aplinkybės nebuvo nustatytos ir tai negali būti atlikta apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje esančių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, šiuo atveju nebuvo įvertinti, palyginti kadastrinių matavimų planas (geodezinis planas), sudarytas 2008 m. sausio 21 d. individualiojoje S. Bumblausko įmonėje „Matininkas“ ir L. M., žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planas (t. I, b. l. 121), J. V. 2008 m. rugsėjo 28 d. parengtas planas (t. I, b. l. 109-111). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad neteisėtai bendra riba tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) buvo savavališkai perstumta būtent pareiškėjo valdomo žemės sklypo sąskaita, pagrįsta, nes šiuo bylos nagrinėjimo etapu tokia aplinkybė nėra įrodyta byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas gina subjektinę teisę ir savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą grįsdamas tuo, kad tretiesiems asmenims numatyto parduoti žemės sklypo plotas nepagrįstai padidintas pareiškėjo namų valdos žemės sklypo sąskaita, todėl šiuo atveju iš naujo nagrinėjant administracinę bylą turi būti įvertinti visi byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu padaryta išvada, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo padidintas būtent pareiškėjo faktiškai valdomo žemės sklypo sąskaita. Pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus, taigi šiuo atveju pareiškėjas turi pagrįsti, kad buvo bendra riba tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) buvo savavališkai perstumta būtent jo namų valdos žemės sklypo sąskaita. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija. Be to, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti paaiškinimų atitinkamu klausimu. Tačiau specialių žinių reikalaujantys faktai turėtų būti konstatuojami, ypač esant dėl to ginčui, ne bendro pobūdžio teiginiais, bet specialisto ar eksperto išvadomis (ABTĮ 61-62 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, nepasisakė apie ginčo teisiniams santykiams taikytinas materialinės teisės normas ir šiuo aspektu nepateikė jų teisinio vertinimo.

Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-97 visa apimtimi, nors juo taip pat buvo nutarta papildomai parduoti J. V. ir L. M. po 151 m² namų valdos žemės sklypo dalis bendrame 4566 m² žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti žemės sklypo savininkus laikytis patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 specialiųjų žemės ir miško naudojimo I (ryšių linijų apsaugos zonos), VI (elektros linijų apsaugos zonos) skyrių reikalavimų, sudaryti su J. V. ir L. M. valstybinės žemės dalies sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, panaikino 2011 m. spalio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1128, kuriuo buvo prieš tai įvardintas įsakymas patikslintas įsakymas ir nurodyta parduoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. M. ir J. V. vietoje numatytų 151 m² po 339 m² namų valdos žemės sklypo dalis bendrame 4566 m² žemės sklype bei patikslinta apmokėjimo už parduodamą žemės sklypą kaina, tačiau šiais aspektais pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nenurodė, kodėl būtent skundžiami įsakymai yra naikintini visa apimtimi.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir byla yra grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl servituto nustatymo

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 dalies, kuriuo buvo nustatytas įpareigojimas laikytis kelio servituto ir suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (3.2 p.), nurodo, jog šio įsakymo pagrindu nurodytas servitutas buvo įregistruotas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad įregistruoto servituto plotas – 0,0064 ha, ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra viešpataujantis daiktas (t. I, b. l. 100-101, 124-125).

Teisėjų kolegija pastebi, jog skundžiame įsakyme, kurio pagrindu, kuriame buvo nurodyti viešpataujančio žemės sklypo savininkams skirti įpareigojimai ir suteikiamos teisės, nėra nurodytas servituto dydis, jo nustatymo pagrindas, tarnaujantis daiktas (t. I, b. l. 7-8). Šiuo atveju tik remiantis proceso šalių pateiktais paaiškinimais, byloje esančia medžiaga nustatyta, jog servitutinis kelias (tarnaujantis daiktas) yra valstybinės žemės sklype, kuriuo šiuo metu faktiškai naudojasi šiame žemės sklype esančių pastatų (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkai Č. G. ir D. S.. Šis žemės sklypas nėra suformuotas bei privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kelio servitutas nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagal egzistuojančio toje vietoje pravažiavimo kelio iki L. M. ir J. V. namo Nr. 68 ribos (t. I, b. l. 50, 102, t. II, b. l. 96-103, 95, 109). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors skundžiamu įsakymu de jure buvo nustatytos teisės viešpataujančio sklypo savininkams, tačiau taip pat atitinkamai nustatytos ir pareigos tarnaujančio žemės sklypo savininkams ir naudotojams, t. y. nurodomi veiksmai, kuriuos viešpataujančio daikto savininkai gali įgyvendinti tarnaujančiame daikte.

Pabrėžtina, jog servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises. Servituto sąvoka yra atskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2011 m. balandžio 28 d. redakcija) (toliau – ir CK) 4.111 straipsnyje nurodant, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 str. 2 d.). CK 4.124 straipsnio 2 dalis numato, jog iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.

Pastebėtina, jog pagal teisinį reguliavimą servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka yra apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2011 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnyje. Iš Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų 2004 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl žemės servitutų administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo” Nr. 1289 (2010 m. rugsėjo 2 d. redakcija) (toliau – ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės) 2 punkto nuostatų matyti, kad administraciniu aktu gali būti nustatomi žemės servitutai valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti, išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Nurodytų taisyklių 16 punktas nustato, kad žemės sklypo plane turi būti įbraižomas žemės servitutas ir įtvirtinama, kas turi būti nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendime nustatyti žemės servitutą, t. y. inter alia tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris, tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ar patikėtiniai, servituto rūšis, naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos, nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus), sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis. Šiuo atveju, kaip minėta, skundžiame įsakyme nėra nurodytas nei tarnaujantis daiktas, nei servituto plotas, atsižvelgus į bylos duomenis nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis buvo nustatytas kelio servitutas, todėl skundžiamas įsakymas šioje dalyje neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkto reikalavimų.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju nustatant servitutą nebuvo laikytasi pagrindinių procedūrų pagal Taisykles. Pabrėžtina, jog Taisyklės reglamentuoja servitutų nustatymo administraciniu aktu procedūrą, kuriai visais atvejais yra būtinas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, šiuo atveju toks dokumentas nebuvo priimtas (Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 3 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, servituto nustatymo klausimas privalėjo būti išnagrinėtas iš esmės ir priimtas sprendimas atitinkantis teisės aktų keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktus įrodymus, nesutinka su atsakovo vertinimu, kad servitutinis kelias yra nustatytas bendrosios kompetencijos teismų. CK 4.124 straipsnio 1 dalis numato, jog servitutą gali nustatyti inter alia teismo sprendimas arba įstatymų nustatytais atvejais administracinis aktas. Atsižvelgusi į bendrosios kompetencijos teisme nagrinėtą ginčo pobūdį, teisėjų kolegija nurodo, jog negalima teigti, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimu buvo nustatytas kelio servitutas ir jo dydis, kadangi byloje ginčas buvo kilęs dėl savininkų teisių gynimo, atsisakymo pasirašyti žemės sklypo plane pripažinimo neteisėtu bei administracinio akto ir teisinės registracijos panaikinimo. Šiuo atveju buvo sprendžiamas pravažiavimo kelio atlaisvinimo klausimas ir negalima teigti, kad teismų buvo įvertintos visos aplinkybės ir procedūros, susijusios su kelio servituto nustatymu.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamas 2011 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 3.2 punktas, kuris numato įpareigojimą laikytis kelio servituto ir nustato servituto suteikiamas teises (jo turinį) pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas neteisėtu, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 3.2 punkto yra paliktinas nepakeistas, kitoje dalyje teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, nepateikė dėl jų teisinio vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 3.2 punkto palikti nepakeistą, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasIrmantas JarukaitisDainius Raižys