- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-1805-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03155-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ž. B., Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-6-979/2020 pagal ieškovės D. G. ieškinį ir atsakovo R. G. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“, G. K., Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. G. ieškiniu prašė:
1.1. Nutraukti 1992 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp D. G. ir R. G. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sutuoktinio kaltės;
1.2. Plikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes – G., G.;
1.3. Priteisti ieškovei D. G. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo:
- nekilnojamąjį turtą, esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 8 679 Eur, kurį sudaro gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7 704 Eur, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 770 Eur, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 167 Eur, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 25 Eur, inžineriniai (kiemo) statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 13 Eur;
- žemės sklypą (namų valdą) 0,2760 ha, esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vertė 600 Eur.
1.4. Priteisti atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo:
- žemės sklypą 0,4300 ha, esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) kurio vertė 201 Eur;
- žemės sklypą 2,5700 ha, esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 154 Eur;
- transporto priemonę Audi 80, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 350 Eur;
- traktorių T-150K, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 Eur;
- ratinį traktorių MTZ (Belarus-82), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 650 Eur;
- javų kombainą Fortschritt E-514, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 11 000 Eur;
- traktoriaus priekabą Taškento TG PTS-4-793, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 800 Eur;
- traktoriaus priekabą GKB, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas: (duomenys neskelbtini), vertė 2 750 Eur;
- plūgą, kurio vertė 150 Eur;
- kultivatorių, kurio vertė 200 Eur;
- lėkštes (skutikus), kurių vertė 600 Eur;
- sėjamąją, kurios vertė 800 Eur;
- šienapjovę, kurios vertė 600 Eur.
1.5. Pripažinti ieškovės D. G. asmenine prievole įsipareigojimus trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, pagal 2003 m. birželio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
1.6. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. vasario 1 d.;
1.7. Pritiesti iš atsakovo R. G. ieškovei D. G. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
1.8. Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovei D. G. patirtas bylinėjimosi ir advokato teisinės pagalbos išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis bendro gyvenimo metu sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, ne kartą grasino susidoroti ir padegti namus, paskutinius trejus metus nesirūpino šeimyniniais ir bendro ūkio reikalais, gyvenimo sąlygų gerinimu, finansiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, gautas pinigines lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti. Ieškovė ir atsakovas nuo 2016 m. vasario mėn. gyvena faktiškai skyrium, t. y. ieškovė, baimindamasi agresyvaus atsakovo elgesio, paliko bendrus namus. 2016 m. gegužės 11 d. dėl atsakovo kaltės kilo gaisras namų antrame aukšte, apdegė dalis namo ir jame buvę daiktai. Atsakovas, gyvendamas vienas bendruose namuose, tinkamai turtu nesirūpina, po kilusio gaisro toliau blogina turto būklę, apgadino žemės ūkio techniką, ūkinį pastatą, laiku nemokėjo komunalinių mokesčių, todėl buvo atjungta elektra. Dėl šių aplinkybių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimas natūra po ½ dalį kiekvienam ir gyvenimas bendrai viename name nėra galimas, be to, atsižvelgiant į ankstesnį atsakovo elgesį gali kelti pavojų ieškovės gyvybei. Žemės ūkio techniką ir padargus naudojo atsakovas, ūkis registruotas atsakovo vardu, Europos Sąjungos išmokos mokėtos atsakovo ūkiui, todėl tolimesniam ūkinės veiklos vykdymui teisinga būtų priteisti kartu su žemės sklypais. Ieškovės nuomone, nurodytas turto padalijimo būdas nepažeidžia atsakovo, kaip sutuoktinio teisių, yra teisingas ir sąžiningas.
3. Atsakovas R. G. patikslintu priešieškiniu prašė:
3.1. Nutraukti 1992 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp D. G. ir R. G. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
3.2. Palikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes – G., G.;
3.3. Netenkinti ieškovės D. G. reikalavimo priteisti iš atsakovo R. G. 4 000 Eur neturtinę žalą;
3.4. Priteisti atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise:
- ½ dalį 0,2760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vertė 500 Eur;
- ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 9 625 Eur;
- ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur;
- ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 150 Eur;
- ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur;
- ½ dalį inžinierinių (kiemo) statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 25 Eur;
- 0,4300 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) vertė 623 Eur;
- 1,070 ha ploto žemės ploto dalį, bendrame 2,5700 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) vertė 1 598,75 Eur;
- transporto priemonę Audi 80, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 350 Eur;
- traktorių T-150K, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3 300 Eur;
- traktoriaus priekabą GKB 8350, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 500 Eur;
- plūgą, kurio vertė 150 Eur;
- kultivatorių, kurio vertė 200 Eur;
- šienapjovę, kurios vertė 700 Eur.
3.5. Priteisti ieškovei D. G. asmeninės nuosavybės teise:
- ½ dalį 0,2760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vertė 500 Eur;
- ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 9 625 Eur;
- ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur;
- ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 150 Eur;
- ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur;
- ½ dalį inžinierinių (kiemo) statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 25 Eur;
- 1,500 ha žemės plotą, bendrame 2,5700 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) vertė 2 241,25 Eur;
- javų kombainą Fortschritt E-514, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3 000 Eur;
- traktorių MTZ 82, kurio valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), vertė 2 600 Eur;
- transporto priemonę O. Z., kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3 000 Eur;
- 3 kompiuterius (2 nešiojamieji ir vienas stacionarus), kurių bendra vertė 300 Eur;
- Sekciją, kurios vertė 150 Eur;
- 2 televizorius, kurių bendra vertė 40 Eur;
- skalbimo mašiną, kurios vertė 200 Eur;
- prieškambario baldų komplektą, kurio vertė 200 Eur;
- šaldytuvą, kurio vertė 20 Eur;
- miegamojo lovą. Kurios vertė 100 Eur;
- 2 spintas, kurių bendra vertė 50 Eur;
- miegamojo komplektą, kurio vertė 40 Eur;
- 2 dujų balionus, kurių bendra vertė 50 Eur;
- užuolaidas, kurių vertė 20 Eur;
- stalą, kurio vertė 30 Eur;
- šviestuvą (lubinį), kurio vertė 10 Eur;
- 2 sofas lovas, kurio bendra vertė 40 Eur;
- virtuvės stalą, kurio vertė 20 Eur.
4.6. Pripažinti ieškovės D. G. ir atsakovo R. G. solidaria prievole įsipareigojimus trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, pagal 2003 m. birželio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
4.7. Pripažinti atsakovo R. G. asmenine prievole įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos;
4.8. Priteisti iš ieškovės D. G. bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Jis sutiko ir pripažino savo kaltę dėl žiauraus elgesio su ieškove, alkoholio vartojimo, psichologinių problemų, tačiau teigė, kad daugiau alkoholio nevartoja, atsiribojo nuo alkoholį vartojančių asmenų, dirba ūkyje, gyvena normalų gyvenimą. Tuo tarpu ieškovė kalta dėl santuokos iširimo tuo, kad daugiau kaip dvejus metus yra palikusi šeimą, visiškai nesirūpina bendru turtu ir ūkiu. Dalinant santuokoje įgytą turtą, atsakovas prašė vadovautis lygių dalių principų ir santuokoje įgyta turtą padalinti po ½ kiekvienam natūra, nedalomą turtą – proporcingai kiekvienam pagal rinkos kainas. Naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu atsakovas nepateikė, nes įsitikinęs, kad bendru turtu galėtų naudotis ir jį valdyti be tarpusavio konfliktų. Pažymėjo, kad traktoriaus priekaba Taškento TG PTS-4-793, žemės ūkio padargai, t. y. lėkštės (skutikai) ir sėjamoji, yra asmeninė tėvo A. G. nuosavybė, suteikta naudoti šeimos ūkyje. Kita vertus, ieškovė be sutikimo perleido transporto priemonę O. Z., kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir toliau naudojasi šiuo automobiliu, taigi, ji nesąžiningai sumažino santuokoje įgyto turto masę, todėl turi kompensuoti sumažėjimą puse automobilio vertės pinigais. Be to, anot atsakovo, ieškovė ieškinyje neteisingai nurodė santuokoje įgyto turto vertę, vadovavosi neaktualiais registrų duomenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y.:
6.1. Nutraukė santuoką tarp D. G. ir atsakovo R. G., sudarytą 1992 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini));
6.2. Pripažino kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą R. G.;
6.3. Paliko po santuokos nutraukimo santuokines pavardes – G., G.;
6.4. Nustatė, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. atsirado šalių teisinės pasekmės turtinėms teisėms ir pareigoms;
6.5. Priteisė ieškovei D. G. asmeninės nuosavybės teise:
- gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinierinius (kiemo) statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini);
- 0,2760 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini);
- ieškovės D. G. vardu registruotą ūkininko ūkį, ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini).
6.6. Priteisė atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise:
- 0,4300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini)
- 2,5700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini)
- transporto priemonę Audi 80, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. gamybos;
- traktorių T-150K, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 m. gamybos;
- ratinį traktorių MTZ (Belarus-82), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1982 m. gamybos;
- javų kombainą Fortschritt E-514, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1982 m. gamybos;
- traktoriaus priekabą Taškento TG PTS-4-793, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 m. gamybos;
- traktoriaus priekabą GKB, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1986 m. gamybos;
- plūgą;
- kultivatorių;
- šienapjovę;
- atsakovo R. G. vardu registruotą ūkininko ūkį, ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini).
6.7. Paliko pagal 2003 m. birželio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prievoles vykdyti solidariai D. G. ir R. G.;
6.8. Pripažino ieškovės D. G. asmenine prievole įsipareigojimus trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, pagal 2020 m. gegužės 12 d. Lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
6.9. Pripažino solidaria D. G. ir atsakovo R. G. prievole Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ grąžinti išmokėtas didesnes nei priklauso tiesioginių išmokų sumas;
6.10. Pripažino ieškovės D. G. prievoles trečiajam asmeniui G. K. asmeninėmis pagal 2019 m. balandžio 11 d. pavedimą;
6.11. Pripažino ieškovės D. G. ir atsakovo R. G. prievoles trečiajam asmeniui G. K. solidariomis pagal 2014 m. balandžio 11 d. pavedimą;
6.12. Priteisė ieškovei D. G. iš atsakovo R. G. 744,10 Eur;
6.13. Priteisė iš ieškovės D. G. 358,32 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei;
6.14. Priteisė iš ieškovės D. G. 256,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei;
6.15. Pavedė Alytaus apylinkės teismo Finansų skyriui iš teismo depozitinės sąskaitos išmokėti J. P. 80 Eur už dalyvavimą;
6.16. Pavedė Alytaus apylinkės teismo Finansų skyriui iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinti advokatės R. A. įmokėto užstato dalį – 120 Eur (pagal 2020 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymą civilinėje byloje Nr. 2-6-979/2020).
6.17. Atmetė likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį.
2. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dalijant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo. Aplinkybių, dėl kurių būtų galima svartyti galimybę dėl didesnės turto dalies priteisimo vienam iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo neįrodinėjo, teismas ex officio nenustatė. Todėl, esant nustatytai šalių dalintino bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto bendrai vertei 41 773 Eur, pripažino, kad kiekvienam po santuokos nutraukimo priklauso po 20 886,50 Eur vertės turto.
3. Teismas spręsdamas gyvenamojo namo padalijimo klausimą, nustatė, kad racionalus naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės būtų galimas užtikrinant kiekvienam iš sutuoktinių beveik lygiavertę gyvenamojo ploto dalį, likusioje dalyje – paliekant teisę bendrai naudotis atitinkamomis patalpomis. Tačiau vertinant tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus ir emociškai įtemtus tarpusavio santykius, aplinkybę, kad santuokos iširimo pagrindinė priežastis visumoje yra atsakovo netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu tiek gyvenant kartu, tiek skyrium, teismo nuomone, abejotina, ar santuoką nutraukus ir išsprendus visus su tuo susijusius ginčytinus klausimus, išnyks pagrindai nesutarimams ir konfliktas tarp buvusių sutuoktinių, juolab, nepaisant emocijų ir asmeninių ambicijų, galės ir gebės racionaliai spręsti bendrai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus. Teismo įsitikinimu, vien tai, kad vienas iš sutuoktinių prarastų turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra esminė ginčui dėl turto padalijimo. Pirmenybė teikiama šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų tarpusavio ginčų atsiradimui ateityje.
4. Vertindamas galimybes ginčo turtą dalinti natūrą kiekvienam po ½ dalį, teismas pažymėjo, kad techniškai neįmanoma padalinti ir/ar paskirstyti ir/ar atskirti tokius turto vienetus kaip transporto priemonę, žemės ūkio techniką ir padargus. Nekilnojamųjų turto objektų dalijimas automatiškai susijęs su naudojimosi tvarkos nustatymu bendrasavininkiams. Tuo tarpu, atsakovas prašydamas dalinti turtą natūra kiekvienam po ½ dalį viso turto nurodytų aplinkybių nevertino, pasiūlymų neteikė. Padalijus santuokoje įgytą turtą dalimis natūra, bendrasavininkiams išliktų teisė susitarti arba atskirai nustatyti naudojimosi turtu tvarką, be kita ko, atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis. Todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, siekdamas išsaugant sutuoktinių lygiateisiškumą, teismas manė esant tikslinga spręsti dėl šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo konkrečiais turto vienetais pagal maksimaliai teisingai nustatytą jo vertę. Teismas pripažino, kad ieškovės prašymas dalinti turtą konkrečiais vienetais nagrinėjamo atvejo nustatytų aplinkybių kontekste yra racionalus ir teisingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. apeliacinės instancijos teismo prašo:
10.1. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6-979/2020 dalyje dėl bendro turto padalijimo natūra, netinkamai parinktos turto padalijimo formos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
10.1.1. Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise žemiau nurodytą turtą, kurio bendra vertė yra 21 543 Eur:
Žemesnės instancijos teismas
- ½ dalį 0,2760 ha ploto žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini); šios dalies vertė sudarytų 500 Eur;
- ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 220.85 kv. m, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 72 kv. m, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 52 kv. m, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 14 kv. m, ½ dalį kitų inžinerinių (kiemo) statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra namo su ūkiniais pastatais ir inžineriniais įrenginiais vertė yra 20 400 Eur, o atsakovui prašoma priteisti dalis sudarytų 10 200 Eur;
- 0,4300 ha ploto žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 623 Eur;
- ½ ha žemės ploto dalį, bendrame 2,5700 ha ploto žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1 920 Eur;
- automobilį AUDI 80, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 350 Eur;
- traktorių T-150K, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 3 400 Eur;
- traktoriaus priekabą GKB 8350, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1D kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 2 750 Eur;
- traktoriaus priekabą Taškento TG PTS-4-793, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 800 Eur;
- plūgą, kurio vertė yra 150 Eur;
- kultivatorių, kurio vertė yra 200 Eur;
- šienapjovę, kurios vertė yra 650 Eur.
Šalies argumentai
10.1.2. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemiau nurodytą turtą, kurio bendra vertė sudaro 21 500 Eur:
- ½ dalį 0,2760 ha ploto žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini); šios dalies vertė sudarytų 500 Eur;
- ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 220,85 kv. m, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 72 kv. m, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 52 kv. m, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 14 kv. m, ½ dalį kitų inžinerinių (kiemo) statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra namo su ūkiniais pastatais ir inžineriniais įrenginiais vertė yra 20 400 Eur, o atsakovui prašoma priteisti dalis sudarytų 10 200 Eur;
- ½ ha žemės ploto dalį, bendrame 2,5700 ha ploto žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1 920 Eur;
- traktorių MTZ 82, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 635 Eur;
- javų kombainą Fortschritt E-514, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 975 Eur;
- 3 kompiuterius (2 nešiojamieji ir vienas stacionarus), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 300 Eur;
- sekciją, kurios vidutinė rinkos vertė yra 150 Eur;
- 2 televizorius, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 40 Eur;
- skalbyklę, kurios vidutinė rinkos vertė yra 200 Eur;
- prieškambario komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 200 Eur;
- šaldytuvą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 20 Eur;
- miegamojo lova, kurios vidutinė vertė yra 100 Eur;
- 2 spintas, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 50 Eur;
- miegamojo komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 40 Eur;
- 2 dujų balionus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 50 Eur;
- užuolaidas, kurių vidutinė rinkos vertė yra 20 Eur;
- stalą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 30 Eur;
- šviestuvą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 10 Eur;
- 2 sofas–lovas, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 40 Eur;
- virtuvės stalą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 20 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Apeliacinės instancijos teismui negalint skunde keliamų klausimų išspręsti iš esmės, bylą grąžinti atgal į pirmosios instancijos teismą;
10.3. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas;
10.4. Bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka.
6. Atsakovo R. G. apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrą santuokoje įgytą namą su priklausiniais ir žeme priteisė ieškovei natūra, atmesdamas atsakovo prašymą nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, neatsižvelgdamas į tai, kad namas įsigytas už bendrą paskolą, taip pat į tai, kad ieškovė kelis metus name negyveno ir jo neprižiūrėjo, kad ji turėjo kelis metus kur laisvai būti ir gyventi, o atsakovas tokios galimybės neturėjo, gyveno šiame name ir jį prižiūrėjo;
11.2. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteisdamas visą didelį dviejų aukštų namą, paliko atsakovą be būsto, nepriteisė jokios kompensacijos, už kurią jis galėtų įsigyti kitą būstą, tačiau paliko jam prievolę toliau dengti paskolos, suteiktos gyvenamajam namui įsigyti, likutį (1 700 Eur). Teismas taip pat atsisakė padalinti ir išlikusius namų apyvokos daiktus, pripažinęs juos beverčiais ir palikdamas juos ieškovės nuosavybėn su visu namu;
11.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, kad priešieškinis dalyje dėl turto padalijimo netenkinamas dėl atsakovo polinkio vartoti alkoholį, psichologinį smurtą ir ankstesnio elgesio. Atsakovo tvirtinimu, jis alkoholinių gėrimų visiškai nevartoja nuo 2016 m. pradžios, o dėl anksčiau buvusios sutrikusios psichikos yra seniai visiškai pasveikęs ir veda ramų bei tolygų gyvenimo būdą;
11.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė padalijus bendrą namą su jo priklausiniais lygiomis dalimis sutiko šį bendrą turtą parduoti ir gautų pinigų sąskaita užtikrinti kiekvienam įsigijimui po naują būstą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime ieškovė D. G. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto R. G. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas turto padalijimo klausimą išsprendė pagrįstai, pirmenybę teikdamas šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią tarpusavio ginčų atsiradimui ateityje. Būtent atsakovo elgesys gyvenant kartu ir santuokos nutraukimo proceso metu lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus bei namų valdos paskirties žemės sklypą, atsakovui paliekant žemės ūkio techniką ir jos priedus bei asmeninio ūkio žemės sklypus. Anot ieškovės, atsakovas gyvenant kartu smurtavo, vartojo alkoholį, padengė namą, kurio stogas iki atsiliepimo šioje byloje parengimo dienos nebuvo pilnai sutvarkytas, dėl ko namo būklė ir vertė toliau prastėja, namo sienos pelėja, būtini skubūs remonto darbai. O, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nededa jokių pastangų išsaugoti bendrą turtą, neturi jokių pastovių pajamų ir nuolatinės darbo vietos, bylinėjimosi metu kieme įvažiavo į ūkinio pastato sieną ir ją išgriovė, apgadino techniką, dalyvavo eismo įvykyje, ieškovės nuomone, mažai tikėtina, kad atsakovas dėl savo gyvenimo būdo ir įpročių greitu laiku imsis remonto darbų ir ar jų ėmęsis juos greitai ir pilnai pabaigs;
12.2. Gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais bei namų valda dalybų natūra abiem sutuoktiniams atveju iš atsakovo pusės neišvengiamai kiltų stiprūs barniai, konfliktai, psichologiškai traumuojantys ieškovę. Gyvendama su atsakovu tame pačiame būste, ieškovė jaustų didelę psichologinę įtampą, nuolatinę baimę dėl pagrįstai tikėtinų atsakovo smurto išpuolių ir santuokinio turto naikinimo atvejų, negalėtų ramiai dirbti žemės ūkio darbų.
8. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo sprendimą byloje priimti pagal byloje esančius duomenis. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas agentūrai yra skolingas 15,08 Eur išmokėtų didesnių nei priklauso tiesioginių išmokų sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki visiško skolos apmokėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
10. Apeliantas (atsakovas) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo niekaip nemotyvuoja.
11. CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylai reikšmingų, esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
Dėl ginčo esmės
13. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padalintas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
14. Apeliantas nesutinka su tuo, jog namų valda su namu ir jo priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus r., priteista ieškovei, o jam, už jam tenkančią šio turto dalį (½ dalį), priteistas kitas likęs turtas (žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės ūkio technika). Apeliantas nurodo, jog jis tokiu būdu netenka gyvenamojo būsto.
15. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl sutuoktinių gyvenamojo būsto padalijimo būdo.
16. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
17. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
18. Pirmosios instancijos teismas gyvenamąjį namą su priklausiniais (kaip ir namų valdą) priteisė visą ieškovei natūra, motyvuodamas tuo, jog tarp šalių yra konfliktiški santykiai ir abejojama, ar šalys galės ir gebės racionaliai spręsti bendrai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, o vien tai, kad vienas iš sutuoktinių prarastų turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra esminė ginčui dėl turto padalijimo. Teismas pirmenybę suteikė šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų tarpusavio ginčų atsiradimui ateityje.
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu nėra pakankamai motyvuotas. Byloje nustatyta, kad sutuoktinių gyvenamasis namas su priklausiniais yra vienintelis jų gyvenamasis būstas. Nėra ginčo, jog šis gyvenamasis namas gali būti padalijamas natūra. Nėra ginčo, jog apeliantas neturi kitos gyvenamosios vietos ir neturi finansinių galimybės įsigyti kitą būstą. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas reiškia, kad apeliantas lieka be gyvenamojo būsto, nors gyvenamasis namas gali būti padalintas tarp sutuoktinių.
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
21. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas iki 2016 m. piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus ir konfliktiškas (už tai buvo teistas 2017 m. gegužės 8 d.), tačiau tuo metu ieškovė nesikreipė dėl santuokos nutraukimo (ieškinys pateiktas tik 2018 m. rugsėjo 18 d.). Apeliantas teigia, kad jis jau keli metai nevartoja alkoholinių gėrimų (yra abstinentas), yra pasveikęs nuo buvusių psichikos sutrikimų, veda ramų gyvenimo būdą. Iš byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apeliantas dirbo, 2019 m. balandžio 3 d. charakteristikos (t. 2, b. l. 34) matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai (nors pažymėtina, jog charakteristika pakankamai sena). Pagal SODRA informacinės sistemos duomenis, apeliantas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą už darbą gavo nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. spalio 28 d., daugiau duomenų apie apelianto darbą nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendime yra nurodęs „Aplinkybė, kad atsakovas teigiamai charakterizuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2 b. l. 34), galimai paskutiniu metu nepiktnaudžiauja ir nevartojo alkoholio, ieškovės atžvilgiu nesmurtavo, negali būti pripažinta pastangomis išsaugoti šeimą, atkurti sutuoktinių tarpusavio pasitikėjimą“ (sprendimo 25 punktas).
22. Taigi, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantą kaip itin konfliktišką (šalių itin konfliktiškus santykius), vertino jo ankstesnį elgesį, kuris sąlygojo santuokos nutraukimo priežastis, tačiau nevertino jo elgesio, gyvenimo būdo, jo galimų pasikeitimų paskutiniu metu (paskutiniais metais) iki turto padalijimo, kuris būtent ir lemia, ar apeliantą galima pripažinti itin konfliktišku, ar tarp šalių tikrai šiuo metu egzistuoja tokie itin konfliktiški santykiai, jog prioritetas turi būti suteikiamas ne gyvenamojo namo su priklausiniais padalinimui po lygiai (po ½ dalį), o gyvenamojo būsto atėmimui iš apelianto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė sprendimą dėl gyvenamojo namo su priklausiniais (taip pat namų valdos) padalijimo, neišsiaiškinęs visų reikšmingų turto padalijimo būdo parinkimui aplinkybių, todėl teismo sprendimo dalis dėl turo padalijimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
23. Iš naujo sprendžiant šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, būtina įvertinti šalių galimybes turėti gyvenamąjį būstą (pvz.: jeigu dėl itin konfliktiškų santykių gyvenamąjį būstą tikslinga priteisti vienam iš sutuoktinių, tikslinga būtų, jog netekęs gyvenamojo būsto sutuoktinis gautų kompensaciją kito būsto įsigijimui (nebent šis jos nepageidautų), o ne kompensuota būtų kitu turtu (pvz.: žemės ūkio technika)).
24. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu toje dalyje, kurioje teismas atsisakė padalinti tarp šalių jų baldus ir namų apyvokos daiktus, t. y. 3 kompiuterius (2 nešiojamieji ir vienas stacionarus)(vertė 300 Eur); sekciją (vertė 150 Eur); 2 televizorius (bendra vertė 40 Eur); skalbimo mašiną (vertė 200 Eur); prieškambario baldų komplektą (vertė 200 Eur); šaldytuvą (vertė 20 Eur); miegamojo lova (vertė 100 Eur); 2 spintas (bendra vertė 50 Eur); miegamojo komplektą (vertė 40 Eur); 2 dujų balionus (bendra vertė 50 Eur); užuolaidas (vertė 20 Eur); stalą (vertė 30 Eur); šviestuvą (lubinį) (vertė 10 Eur); 2 sofas lovas (bendra vertė 40 Eur); virtuvės stalą (vertė 20 Eur).
25. Kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas neįtraukė 29 punkte nurodytų daiktų į dalintino turto balansą, motyvuojant tuo, kad daiktų vertė nėra reali. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo motyvu. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą turi būti įtraukiamas visas šalių nurodytas, realiai egzistuojantis jų turtas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Taigi, tai, kad teismas abejoja daiktų verte, nėra pagrindas šių daiktų nedalinti arba juos palikti vienam iš sutuoktinių. Daiktų vertę (su tuo susijusius įrodymus) nurodo šalys (kiekviena šalis turi teisę teikti su tuo susijusius įrodymus), o teismui nesutinkant su šalių nurodyta daikto verte (su pateiktais įrodymais dėl turto vertės), teismas turi pareigą pats, atsižvelgiant į šalių pateiktas vertes, byloje esančius įrodymus, nustatyti dalintino daikto vertę.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukdamas į sutuoktinių dalintino turto balansą apelianto prašomų (realiai egzistuojančių) padalinti kilnojamųjų daiktų, netinkamai nustatė bendrą sutuoktinių turtą, kas taip pat sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą turto padalijimo dalyje ir perduoti šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo.
27. Apibendrindama nurodytas aplinkybes ir jų vertinimui skirtus teisinius argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad byla turto padalijimo dalyje išnagrinėta neatskleidus jos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas turo padalijimo dalyje naikinamas, ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Kadangi byla dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo perduodama nagrinėti iš naujo, naikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, galutinai pabaigęs nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo, t. y. išsprendęs šalių reikalavimus dėl jų turto (prievolių) padalijimo (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti š naujo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.