Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiškėjos UAB “Resota” atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės (valstybės) atstovui Robertui Šerėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Resota“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos prašo atmesti pareiškimą. Teigia, jog geležinkelio kelio Nr. 107 dalis, esanti valstybinės žemės sklype, priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Kadangi įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, pareiškimas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje UAB „Resota“ kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą kelio dalį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 1998-12-28 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 82/98, kuriuo leista rekonstruoti UAB „Volmeta“ aikštelę, įskaitant ir geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastatą (b.l. 13). 2000-07-13 aktu priėmimo komisija pripažino, kad BĮ UAB „Volmeta“ Klaipėdos aikštelės reorganizavimas - svarstyklių pastatas tenkina nustatytus reikalavimus ir priimamas naudoti (b.l. 14-17). 2001-08-03 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-17210 UAB „Resota“ įsigijo 7576/8561 dalį geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastato, unikalus Nr. 5598-3000-9102, su inžineriniais įrenginiais, t.y. svarstyklėmis, kurios įmontuotos privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr.107 dalyje (b.l. 18,19,20). 2002-04-22 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 21/2002-0107 UAB „Resota“ išsinuomojo valstybinės žemės dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 21). 2002-08-13 Turto pardavimo be varžytinių aktu Nr. l UAB „Resota“ įsigijo likusią dalį geležinkelio vagonų svarstyklių 8530(760DC-22.500) pastato su inžineriniais įrenginiais (b.l. 22). 2005-06-14 sutartimi, reg. Nr. MV7-8134, Valstybė pardavė UAB „Resota“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 2101/0007:67 Klaipėdos m. k.v., bendras žemės sklypo plotas 5.9175 ha, dalį, sudarančią 1.1728 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 23-24).

Pažymėtina, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Be to, kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). CK 4.69 str. 3 d. nurodyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Pažymėtina, jog minėtas draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 3 p. nustatyta, jog kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Įstatymo 2 str. 10 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog niekas nėra įregistravęs nuosavybės teisių į privažiuojamojo kelio Nr.107 dalį nuo UAB „ Resota“ sklypo ribos iki atramos (kelio pabaigos). Nėra jokių įrašų apie šios geležinkelio atšakos dalies savininką ar valdytoją. Tačiau byloje yra duomenys, to neneigia ir pareiškėja, jog 2005-06-14 sutartimi, reg. Nr. MV7-8134, Valstybė pardavė UAB „Resota“ ne visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 5.9175 ha), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o tik žemės sklypo dalį, sudarančią 1.1728 ha. Likusi žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Valstybei (b.l. 93-95). CK 4.40 str. 1 d. nurodyta, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ginčo objektas - privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 107 dalis – (267 metrai) nuo UAB „Resota“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iki geležinkelio kelio Nr. 107 pabaigos (atramos) – yra pastatytas ant Valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Minėtos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepaneigtos, todėl vadovaujantis CK 4.40 str. 1 d. darytina išvada, kad minėtas ginčo objektas priklauso Valstybei. Minėta, jog CK 4.69 str. 3 d. yra nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti daiktą, kuris priklauso valstybei. Teismas pažymi, jog, kaip minėta, CK 4.69 str. 3 d. norma yra imperatyvioji, todėl netgi remiantis CK 1.5 str. 4 d., kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, negalima paneigti joje įtvirtinto draudimo ir konstatuoti, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama įgyjamąja senatimi į tokius valstybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, ir juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Minėtos aplinkybės buvimas (objekto nepriežiūra) ir rūpestingas asmens, atlikusio atitinkamus veiksmus siekiant įgyti turtą nuosavybėn, elgesys, negali būti pagrindas teismui konstatuoti privačios nuosavybės teisės atsiradimą į neteisėtai valdomą valstybei priklausantį daiktą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant tai, jog ginčo objektas - privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 107 dalis – (267 metrai) nuo UAB „Resota“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iki geležinkelio kelio Nr. 107 pabaigos (atramos) – yra sukurta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduota privačių asmenų nuosavybėn ir tebepriklauso valstybei, darytina išvada, jog minėtas turtas negali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, todėl pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.