- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-94/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-2-00003-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Albinas Bielskis (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Albertas Bandžius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Alberto Bandžiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 153 straipsnį ir BK 309 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:
- pagal BK 153 straipsnį – laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. Ž. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtosios bausmės vykdymas A. Ž. atidėtas trejiems metams. A. Ž. per šį terminą įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip 7 paroms, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per vienerius metus nemokamai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose įstaigose bei organizacijose.
Iš A. Ž. priteista 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A. B. naudai ir 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti A. P. naudai.
A. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 153 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos), 162 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 309 straipsnio 2 dalį (viena nusikalstama veika) išteisintas, nenustačius, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste atliko tvirkinamuosius veiksmus mažametės A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – ne vieną kartą rodė kompiuteryje ir telefone nuogų vaikų nuotraukas, žiūrėjo kartu su ja televizijos kanalą, kur buvo rodomi žmonių lytiniai aktai, bučiavo ją, glostė ir laižė jos kūną bei lytinius organus, vedžiojo savo lytinį organą per mažametės sėdmenis, prašė liesti jo lytinį organą, siuntė trumpąsias žinutes į nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) „paimk morką įsikišk giliau“, „kada pasimylėsime“, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnyje.
Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad disponavo pornografinio turinio dalykais: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki kratos, atliktos Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnų 2008 m. kovo 28 d., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Zarasuose, laikė 3 nuotraukas, kurios yra pornografinio turinio ir jose vaizduojami vaikai, taip pat kompaktinį diską su užrašu „Rycar liubvi“, kuriame yra pornografinio turinio piešiniai, kuriuose vaizduojami vaikai bei kompiuterinės technikos komplektą, modelis „Ordi ACC-4“, serijos Nr. 01060412-D01, kuriame yra ne mažiau kaip 71 pornografinio turinio failas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs, išteisindamas A. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, nurodė prieštaringus motyvus. Viena vertus konstatavo, jog pagal teismų praktiką lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu BK 150 straipsnyje numatyto nusikaltimo prasme gali pasireikšti lytinių organų dirginimu, kito žmogaus kūno lietimu ir pan. Tuo tarpu bylos duomenimis patikimai nustatytus A. Ž. nusikalstamus veiksmus, atliktus mažametės A. B. atžvilgiu (nukentėjusiosios kūno ir lytinių organų laižymą bei glostymą, apnuoginto lytinio organo vedžiojimą per mažametės apnuogintus sėdmenis), kvalifikavo pagal BK 153 straipsnį. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. Ž. buvo kaltinamas aštuonių nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Tuo tarpu apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. Ž. išteisinamas dėl septynių jam inkriminuotų BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 153 straipsnį ir 162 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog pats A. Ž. neigia seksualiai prievartavęs A. B. ir išnaudojęs ją pornografinei produkcijai gaminti, o nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. Ž. viso proceso metu neigė ne tik šias, bet visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu, priešingai nei teigiama apygardos teismo nuosprendyje, dėl prieš ją pavartotos seksualinės prievartos ir esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs ir vienodi. Vienintelė aplinkybė, kuri skiriasi mažametės A. B. parodymuose, yra laikotarpis, kuomet A. Ž. atliko nusikalstamus veiksmus. Tačiau apelianto nuomone, šis mažametės parodymuose esantis nesutapimas negali būti pagrindu apskritai netikėti jos parodymais.
Prokuroro teigimu, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiosios užrašais, kurie buvo pridėti prie bylos medžiagos. Šiuose užrašuose yra nurodytos detalesnės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Sąsiuvinyje esantys užrašai, apelianto teigimu, sutampa su mažametės A. B. parodymais viso proceso metu, todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti priimdamas skundžiamą nuosprendį.
Apygardos teismui kilo abejonių dėl nukentėjusiosios A. B. apklausos, atliktos VšĮ „Vaiko namas“, teisėtumo, kadangi jos metu klausimus mažametei uždavinėjo ne psichologė, o tyrėja. Be to, šios apklausos metu mažametei buvo užduodami atsakymus menantys klausimai. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia ikiteisminio tyrimo pareigūnams dalyvauti nepilnamečių asmenų apklausoje ir užduoti jiems klausimus. Juolab, kad pagal BPK 184-186 straipsnių reikalavimus, ikiteisminio tyrimo pareigūno dalyvavimas atliekant bet kurį procesinį veiksmą, išskyrus ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdomą apklausą, yra būtinas. Teisiamajame posėdyje apklausta psichologė V. Skučaitė patvirtino, jog A. B. apklausa VšĮ „Vaiko namas“ vyko pagal visas taisykles. Be to, psichologė tvirtino, kad į tyrėjos užduotus atsakymą menančius klausimus A. B. neatsakinėjo, pati stengėsi juos patikslinti.
Prokuroro teigimu, apygardos teismas, apėmimo būdu bendrindamas A. Ž. pagal BK 153 straipsnį ir 309 straipsnio 2 dalį paskirtąsias bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ši apygardos teismo klaida nulėmė ir nepagrįstą BK 75 straipsnio taikymą nuteistojo atžvilgiu. A. Ž. padaryti nusikalstami veiksmai sukėlė ypatingą žalą mažametei nukentėjusiajai. Nuteistasis A. Ž. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas tik A. Ž. realiai atlikus paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajai A. B. priteistiną civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o A. P. pareikšto civilinio ieškinio 30 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti iš viso netenkino. Teismo argumentai, kad A. P. netinkamai prižiūrėjo savo dukrą, palikdavo ją vieną su nuteistuoju A. Ž., po to išvyko į užsienį, nepaneigia paties teismo pripažintų A. P. patirtų išgyvenimų ir streso.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti:
Žemesnės instancijos teismas
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl aštuonių nusikalstamų veikų); BK 153 straipsnį (dėl keturių nusikalstamų veikų); 162 straipsnio 1 dalį (dėl trijų nusikalstamų veikų) ir 309 straipsnio 2 dalį bei nuteisti:
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų vasario mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 8 metams;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų kovo mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų kovo mėnesio viduryje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 9 metams;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 9 metams;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstamas veika, padaryta 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 9 metams ir 3 mėnesiams;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų liepos mėnesio viduryje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 9 metams ir 6 mėnesiams;
- pagal BK 153 straipsnį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų vasario mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 153 straipsnį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;
- pagal BK 153 straipsnį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų vasarą, siunčiant trumpąsias SMS žinutes) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 153 straipsnį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;
- pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2007 metų liepos mėnesio viduryje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinę subendrintą bausmę A. Ž. nustatyti laisvės atėmimą vienuolikai (11) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš A. Ž. priteisti po 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti A. B. ir A. P. naudai.
Nuteistojo A. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 153 straipsnį ir 309 straipsnio 2 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pasak apelianto, byloje surinkti duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios bei jos įstatyminės atstovės parodymų apie tai, kad A. Ž. siuntinėjo A. B. vulgaraus turinio trumpąsias SMS žinutes. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų (L. V., R. P., J. V.) savo parodymuose nepatvirtino nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefone matę tokias SMS žinutes, siųstas iš nuteistojo mobiliojo ryšio telefono. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo surasti nuteistajam priklausę mobiliojo ryšio telefono aparatai, kuriuose, pasak nukentėjusiosios A. B., buvo patalpintos pornografinio turinio nuotraukos.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. Ž. atžvilgiu, rėmėsi vien tik mažametės nukentėjusiosios A. B. ir jos įstatyminės atstovės A. P. parodymais. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pripažino pats nuosprendį priėmęs teismas, nukentėjusiosios A. B. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Iš byloje esančios mažametės apklausos, atliktos VšĮ „Vaiko namas“, stenogramos matyti, kad A. B. šios apklausos metu buvo užduodami atsakymus menantys klausimai, jai nebuvo leista laisvai reikšti savo mintis. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti VšĮ „Vaiko namas“ vykusios apklausos metu, yra nepatikimi ir negali būti pripažįstami patikimu A. Ž. kaltės įrodymu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. Ž. kaltės padarius BK 153 straipsnyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nepatvirtina ir A. P. į bylą pateiktas A. B. sąsiuvinys, kuriame ji savo ranka aprašė A. Ž. jos atžvilgiu neva atliktus veiksmus. 2009 m. liepos 8 d. vykusios apklausos metu A. B. nurodė šiuos įrašus dariusi kartu su motina A. P.. Pastaroji teismo posėdžio metu patvirtino padėjusi A. B. sąsiuvinyje aprašyti A. Ž. veiksmus. Apygardos teismas pagrįstai suabejojo tokių neva A. B. surašytų aplinkybių objektyvumu.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž. siuntė nukentėjusiajai A. B. vulgaraus turinio trumpąsias SMS žinutes, nurenginėjo nukentėjusiąją, glostė, laižė jos kūną ir demonstravo pornografinio turinio nuotraukas bei įrašus. Todėl nuteistojo A. Ž. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 153 straipsnį ir 309 straipsnio 2 dalį panaikinti bei šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis bei jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti; prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnį, 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį tuo, kad:
1) 2007 m. vasario mėnesio pradžioje, dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), pasiūlė ir žiūrėjo kartu su mažamete A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo televizijos kanalą, kur buvo rodomi žmonių lytiniai aktai, nuogi vyrai ir moterys, taip atliko mažametės A. B. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus, po ko, žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, pažadėdamas nupirkti didelę lėlę, nurengė jos kelnes, laižė jos lytinius organus, prašė jį pabučiuoti, o mažametei A. B. atsisakius, pats ją pabučiavo, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnyje ir 150 straipsnio 4dalyje.
2) 2007 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim.(duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, nurengė jos kelnes, rankomis glamonėjo pilvą, laižė jos lytinius organus, prašė jį pabučiuoti, o mažametei A. B. atsisakius, pats ją pabučiavo, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, po ko, savo mobiliuoju telefonu nufotografavo A. B. lytinius organus, šias nuotraukas jai nedelsiant demonstravo ir taip atliko mažametės A. B. tvirkinimo veiksmus bei ją išnaudojo pornografinės produkcijos gaminimui, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnyje ir 162 straipsnio 1dalyje.
3) 2007 m. kovo mėnesio pradžioje, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, jai gulint lovoje pakėlė naktinius marškinius, laižė jos pilvą ir lytinius organus bei glostė ir bučiavo jos kūną, prašė, kad ji jam glostytų lytinį organą, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.
4) 2007 m. kovo mėnesio viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 00.00 iki 01.00 val., Zarasų mieste (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, jai gulint lovoje pakėlė naktinius marškinius, vedžiojo savo lytinį organą per mažametės užpakalį ir taip fizinio sąlyčio būdu, seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje.
5) 2007 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siuntė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog ji yra mažametė, į jos abonentinį telefono Nr.(duomenys neskelbtini), trumpąsias žinutes: „kada pasimylėsime“, „paimk morką įsikišk giliau“, bei prašė, kad tai padariusi, pastaroji jam praneštų, atsiųsdama žinutę, taip atliko mažametės A. B. tvirkinimo veiksmus tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje.
6) 2007 m. birželio mėnesį, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, atsigulė pas ją į lovą, vedžiojo savo lytinį organą per mažametės užpakalį, įvedė lytinį organą į jos analinę angą, po ko ją laižė, prašė paliesti jo lyties organą, pabučiuoti, taip analiniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, iškart po ko žadėjo su ja ateityje atlikti lytinį aktą, prašė jos, kad ši įsikištų į lytinius organus morką, taip atliko mažametės A. B. tvirkinimo veiksmus, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnyje.
7) 2007 m. liepos mėnesio pradžioje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, jai nusimovus kelnaites ir sėdint ant lovos, laižė jos lytinius organus, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.
8) 2007 m. liepos mėnesio pradžioje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pakvietė mažametę A. B. pas save namo adresu (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, pasiūlė jai pažaisti kompiuteriu ir pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės paprašė nusimauti kelnaites, po ko laižė jos lytinius organus, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, iškart po ko pasodino ją ant kėdės, paprašė, kad ji pasikeltų marškinėlius, ją nufotografavo, taip išnaudojo mažametę A. B. pornografinei produkcijai gaminti, po ko parodė kompiuteryje esančias kitų nuogų mergaičių nuotraukas, kurioms buvo 7-10 metų, tokiu būdu demonstravo pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje.
9) 2007 m. liepos mėnesio viduryje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, ją nurengė, laižė jos lytinius organus, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, po ko pasakė, kad nori ją nufotografuoti, po ko mažametei A. B. atsigulus ant lovos, prašė jos pasikelti marškinėlius ir paslėpti rankas, po ko nufotografavo ją telefonu, taip išnaudojo mažametę A. B. pornografinei produkcijai gaminti, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. pripažino kaltu pagal BK 153 straipsnį už tai, kad jis 2007 metų vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, mažametei A. B. ne vieną kartą rodė kompiuteryje ir mobiliojo ryšio telefone esančias nuogų vaikų nuotraukas, kartu su ja žiūrėjo televizijos programas, kuriose buvo demonstruojami lytiniai aktai, bučiavo ją, glostė ir laižė kūną bei lytinius organus, į nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną siuntė nepadoraus turinio trumpąsias SMS žinutes, tokiu būdu tvirkindamas mažametę A. B.. Pirmosios instancijos teismas A. Ž. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį pripažino kaltu už tai, kad jis disponavo pornografinio turinio dalykais – nuotraukomis ir kompaktiniais diskais su jame esančiais pornografinio turinio piešiniais bei nuotraukomis.
Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas A. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl septynių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pagal BK 153 straipsnį dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų 2007 metų vasario mėnesio pradžioje ir 2007 metų liepos mėnesio viduryje, pagal BK 162 straipsnio 1 dalį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pagal BK 309 straipsnio 2 dalį dėl 2007 metų liepos mėnesio pradžioje padarytos nusikalstamos veikos išteisino konstatavęs, jog nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė pripažinęs, jog nukentėjusiosios A. B. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir vienodi, o juose esančių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės. Nuosprendį priėmęs teismas nepripažino tinkamu įrodymu VšĮ „Vaiko namas“ vykusios apklausos metu A. B. duotų parodymų, kadangi ši apklausa buvo atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės A. P. pateiktas sąsiuvinis, kuriame A. B. savo ranka aprašė visus jos atžvilgiu atliktus A. Ž. veiksmus. Apygardos teismui kilo abejonių, ar šiuos įrašus A. B. padarė neįtakota ikiteisminį tyrimą vykdžiusios tyrėjos bei motinos A. P.. Atsižvelgęs į tai, kad dėl šių aplinkybių nepavyko apklausti A. P. bei tyrėjos R. Ž. ir tokiu būdu pašalinti kilusias abejones, nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, A. B. užrašų nepripažino tinkamu įrodymu. Apygardos teismas konstatavo, kad be nepatikimų nukentėjusiosios A. B. parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. Ž. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnyje, 309 straipsnio 2 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje.
Kita vertus, iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas, remdamasis A. B. byloje duotais parodymais, konstatavo, jog A. Ž. 2007 metų vasarą bučiavo nukentėjusiąją A. B., laižė jos lytinius organus bei siuntė jai nepadoraus turinio trumpąsias SMS žinutes. Tokie nuteistojo veiksmai, pirmosios instancijos teismo nuomone, atitinka BK 153 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas turi ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, neįvertino visų byloje esančių duomenų, neteisingai interpretavo objektyviais duomenimis byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuspręsdamas, kad A. Ž. veiksmuose nėra BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika, įvykdyta 2007 metų liepos mėnesio pradžioje) numatytų nusikaltimų sudėties požymių.
Mažametė nukentėjusioji A. B. viso proceso metu buvo apklausta keletą kartų. Pirmosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji parodė, kad A. Ž. buvo jos mamos ir patėvio draugas, todėl dažnai lankydavosi jų namuose. Nuo 2007 metų vasaros, tuomet, kai namuose nebūdavo tėvų, A. Ž. pradėjo prie jos „lįsti“, prašydamas jį pabučiuoti, liesdamas rankomis bei bučiuodamas „putką“. Tuo metu, kai jis liesdavo „putką“, nukentėjusiajai skaudėdavo. Atlikdamas šiuos veiksmus A. Ž. iki pusės nusirengdavo, t.y. nusimaudavo kelnes ir apatines kelnaites. Vieną kartą A. B. lankėsi A. Ž. namuose. Tuomet jis taip pat prie jos “lindo”, bandė nurengti, tačiau A. B. nesutiko. Tačiau jis ir toliau rankomis lietė „putką“ bei žadėjo už tai nupirkti lėlę. Nukentėjusiajai sutikus, jis lietė „putką“ ranką įkišęs už apatinių kelnaičių. Jas numovęs, „putką“ laižė. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad jai gulint lovoje, šalia jos atsiguldavo A. Ž. ir liesdavo „savo daiktu“ „užpakaliuką“ bei „putką“, tačiau į vidų jo nekišdavo. Vieną kartą jis savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo jos nuogą „putką“ ir parodė jai šią nuotrauką. Taip pat A. Ž. jai rodydavo į kompiuterį bei mobiliojo ryšio telefoną atsisiųstas kitų nuogų mergaičių nuotraukas bei aiškindavo, kaip reikia mylėtis. A. Ž. su nukentėjusiąja per televizorių žiūrėdavo filmus, kuriuose moterys ir vyrai mylėdavosi. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad A. Ž. į jos mobiliojo ryšio telefoną siųsdavo trumpąsias SMS žinutes, klausdamas, ar ji nenori su juo bučiuotis, pasimylėti, nurodydavo jai į „putką“ įsikišti morką. Vieną kartą šias A. Ž. siųstas trumpąsias SMS žinutes perskaitė motina ir dėl to labai ant jo supyko. Kai motina apibarė A. Ž. dėl tokių žinučių, jis nukentėjusiajai daugiau žinučių neberašė (1 t. 114-118 b.l.).
Iš bylos duomenų matyti, jog tikslinant pirminius nukentėjusiosios parodymus, ji dar kartą buvo apklausta VšĮ ,,Vaiko namas”. Iš A. B. apklausos, atliktos VšĮ „Vaiko namas“, kurioje dalyvavo psichologė V. Skučaitė, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja I. Gaigalienė bei tyrėja R. Ž., matyti, jog nukentėjusioji šioje apklausoje nurodė iš esmės analogiškas jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų aplinkybes. A. B. paaiškino, kad A. Ž. būnant namuose, nukentėjusioji įjungė televizijos kanalą, kuriuo buvo rodomi „negražūs filmai“ ir paklausė, kaip reikia mylėtis. A. Ž. paaiškino, kad reikia būti nusirengusiems ir paprašė jį pabučiuoti bei ėmė pirštais liesti „putką“. Numovęs kelnes ir apatines kelnaites, laižė „putką“, o pamatęs, jog iš pirties grįžta mama su patėviu taip elgtis iš karto nustojo. Kitą kartą A. Ž. pasiliko nakvoti jų namuose ir nukentėjusiajai atsigulus į lovą, jis „savo daiktu“ lietė „užpakaliuką“, laižė „putką“ ir prašė jį pabučiuoti. Po kurio laiko į jų namus vėl buvo atėjęs A. Ž., o mamai su patėviu bei broliuku išvažiavus į miestą, jis vėl pirštais lietė „putką“. Tą pačią dieną ji buvo nuėjusi pas A. Ž. į namus, kur jis savo kompiuteryje demonstravo nuogų mergaičių nuotraukas bei pats mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo jos nuogą „putką“. Tą dieną jis taip pat pirštais lietė „putką“ bei bučiavo į lūpas. A. Ž. mobiliojo ryšio telefonu fotografavo nuogą A. B. ir būdamas jų namuose, Kauno gatvėje. Parodęs šią nuotrauką jis pasiūlė jai pasimylėti, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Šios apklausos metu A. B. taip pat parodė, jog A. Ž. laižydavo „putką“ bei pirštais ją lietė ne mažiau kaip penkis - šešis kartus. Tuo metu, kai A. Ž. atlikdavo tokius veiksmus, jie būdavo namuose vieni, nes mama su patėviu ir broliuku būdavo išvažiavę į miestą arba prausdavosi pirtyje. Pagal šiuos nukentėjusiosios parodymus, taip pat vieną kartą A. Ž. pirštais lietė jos „putką“ būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nukentėjusioji patvirtino ir tai, kad A. Ž. siųsdavo jai trumpąsias SMS žinutes klausdamas, ar ji nenori pasimylėti, nurodydamas įsikišti į „putką“ morką (1 t. 120-146 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. dar kartą buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios apklausos metu ji parodė, kad pirmąjį kartą A. Ž. pasiūlė jai pasimylėti 2007 metų vasario mėnesį, kuomet jie buvo vieni namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Zarasuose. Tuo metu nukentėjusioji įjungė televizijos programą, per kurią buvo rodomas filmas apie tai, kaip vyras ir moteris mylisi. A. Ž. paaiškino, kaip reikia bučiuotis ir paprašė jį pabučiuoti. Nukentėjusioji iš pradžių atsisakė, tačiau vėliau sutiko tai padaryti. Tuomet jis lietė jos pilvą, kojas, numovęs kelnes laižė „putką“. Kitą kartą A. Ž. lankėsi jų namuose vasario mėnesio pabaigoje. Tėvai buvo išvažiavę į miestą, todėl jis vėl lindo prie nukentėjusiosios, laižė „putką“ bei glostė ją rankomis. Tą pačią dieną A. Ž. nufotografavo ją nuogą mobiliojo ryšio telefonu ir parodė tas nuotraukas. Tą pačią dieną A. Ž. nusivedė ją pas save į namus, kur jis numovė jai kelnes ir laižė „putką“. Jis taip pat parodė kompiuteryje buvusias nuogų mergaičių nuotraukas. 2007 metų kovo mėnesį A. Ž. taip pat lankėsi jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuomet prie jos vėl lindo, “savo daiktu” lietė jos užpakaliuką. Vieną kartą A. Ž. prašė jos pabučiuoti “jo daiktą”, tačiau A. B. tai daryti atsisakė ir “jo daiktą” lietė ranka. Taip pat jis norėjo “savo daiktą” įkišti į užpakaliuką, tačiau nukentėjusiajai pasakius, kad skauda, jis to daugiau nedarė (1 t. 162-164 b.l.). Siekiant pašalinti byloje kilusias abejones bei išsamiai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą pagal paduotus apeliacinius skundus, nukentėjusioji A. B. buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme. Šios apklausos metu nukentėjusioji patvirtino, jog ankstesnių apklausų metu jos duoti parodymai yra teisingi. Ji taip pat paaiškino, jog savo ranka sąsiuvinyje parašė apie visus A. Ž. jos atžvilgiu atliktus veiksmus. A. B. patvirtino, jog šiame sąsiuvinyje esantys užrašai yra teisingi. Mažametė patvirtino ir tai, jog A. Ž. liesdavo jos lytinius organus, savo lytiniu organu “lįsdavo” prie “užpakaliuko” (3 t. 121-123 b.l.).
Nuosprendį priėmęs teismas atmetė nukentėjusiosios A. B. parodymus, duotus VšĮ “Vaiko namas”, motyvuodamas tuo, kad mažametės apklausa buvo atlikta nesilaikant BPK keliamų reikalavimų, kadangi šios apklausos metu dalyvavo tyrėja R. Ž., kuri apklausiamai mažametei uždavinėjo atsakymą menančius klausimus. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš A. B. apklausos, atliktos VšĮ “Vaiko namas”, protokolo bei stenogramos matyti, kad ją atliekant dalyvavo psichologė V. Skučaitė, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja I. Gaigalienė bei tyrėja R. Ž.. Nukentėjusiosios apklausa buvo pradėta psichologei pasiūlius jai papasakoti viską apie A. Ž. jos atžvilgiu atliktus veiksmus. Vėliau mažametė atsakė į tyrėjos užduotus klausimus. Tokia apklausos tvarka ir eiga atitinka BPK 184 ir 186 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nedraudžia ikiteisminio tyrimo pareigūnams dalyvauti tokiu būdu vykdomoje nepilnamečio asmens apklausoje ir užduoti jam klausimus. BPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikydamiesi BPK nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus BPK numatytus procesinius veiksmus. Apklausta apeliacinės instancijos teisme minėtoje nepilnametės apklausoje dalyvavusi tyrėja R. Ž. paaiškino, kad per pirmąją A. B. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepavyko surinkti pakankamai duomenų tam, kad būtų galima tiksliai suformuluoti A. Ž. reiškiamą įtarimą. Todėl buvo nutarta nukentėjusiąją apklausti papildomai VšĮ “Vaiko namas” patalpose, dalyvaujant psichologei ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui. Iš pradžių šią apklausą vykdė psichologė, vėliau patikslinančius klausimus uždavė tyrėja. Ji paaiškino ir tą aplinkybę, kad prieš nukentėjusiosios apklausą VšĮ “Vaiko namas” ji buvo susitikusi su A. B. ir jos motina. Šio susitikimo tikslas buvo paruošti mažametę apklausai. Tyrėja kategoriškai patvirtino, jog prieš šią apklausą ji nukentėjusiajai nenurodė, kokio turinio parodymus duoti, o tik paaiškino, kokia tvarka vyks apklausa (3 t. 87-89 b.l.). Įvertinusi nukentėjusiosios A. B. parodymų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad tyrėja nukentėjusiajai A. B. uždavinėjo atsakymus menančius klausimus. Iš šios apklausos protokolo turinio matyti, kad mažametė A. B. laisvo pasakojimo metu nurodė tas A. Ž. su ja atliktų veiksmų aplinkybes ir detales, kurias, būdama mažamete, ji geriausiai suprato ir įsiminė. Akivaizdu, jog tokie nukentėjusiosios paaiškinimai nebuvo pakankami A. Ž. atliktų veiksmų teisiniam vertinimui, todėl tyrėja, siekdama nustatyti objektyvią tiesą, uždavė jai patikslinančius klausimus, į kuriuos nukentėjusioji atsakinėjo pati, nurodydama prisimenamas įvykio aplinkybes. Tokia apklausos eiga ir pasirinkta forma neduoda pagrindo išvadai, kad tyrėja užduodama klausimus padėjo suformuluoti A. B. norimą gauti iš jos atsakymą. Be to, šios apklausos metu nukentėjusioji nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurių nebūtų nurodžiusi prieš tai ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje. VšĮ “Vaiko namas” atliktos apklausos metu nurodytas aplinkybes A. B. patvirtino ir vėliau vykusios apklausos metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios A. B. duoti parodymai apklausos, atliktos VšĮ “Vaiko namas”, metu atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl pripažįstami patikimu įrodymu.
Taigi iš pirmiau aptartų nukentėjusiosios A. B. parodymų matyti, kad jie viso proceso metu dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs ir vienodi. A. B. visų apklausų metu vienodai tvirtino, jog nuteistasis A. Ž. ne kartą pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios tėvų nėra namuose, rankomis lietė jos lytinius organus, juos bučiavo bei laižė, savo lytiniais organais lietė jos sėdmenis, prašė jį pabučiuoti. Nukentėjusioji visuose savo parodymuose nuosekliai tvirtino ir tas aplinkybes, kad A. Ž. kelis kartus ją nuogą nufotografavo savo mobiliojo ryšio telefonu ir šias bei kitais pornografinio turinio nuotraukas demonstravo A. B.. Ta aplinkybė, kad mažametė nukentėjusioji visų apklausų metu nurodydavo skirtingą jos atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių bei jų padarymo laiką, priešingai nei nurodoma apygardos teismo nuosprendyje, nėra pagrindas pripažinti jos parodymus nepatikimais. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo septynerių metų amžiaus, o jos apklausos buvo vykdomos praėjus sąlyginai ilgam laiko tarpui po įvykių, apie kuriuos ji davė parodymus, toks jos parodymų nenuoseklumas yra objektyviai pateisinamas. Šią aplinkybę konstatavo ir psichologė N. Grigutytė, atlikusi nukentėjusiosios byloje duotų parodymų psichologinį vertinimą bei pateikusi išvadą. Iš šios išvados matyti, kad nukentėjusiosios duotiems parodymams būdingas rišlumas ir logika. Mergaitė geba atkurti pokalbius, tačiau sunkiau išskiria atskirus epizodus, pateikdama kiekvieno jų konkrečias detales bei susiedama su įvykio laiku. Tačiau tai yra objektyviai paaiškinama, kadangi pasikartojantys, daugkartiniai įvykiai, juos vienijantys bendri bruožai yra įsimenami geriau, negu detalės, kurios pasitaikė tik vieną ar kelis kartus. Vaikai paprastai daug geriau atsimena bendras visiems įvykiams detales, negu jų išsidėstymą laike. Kuo įvykiai panašesni ir kuo mažesnis laiko tarpas tarp jų, tuo vaikui sunkiau atskirti kelis epizodus. Mažametė A. B. apklausų metu negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų su ja buvo atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai ir nurodyti tikslų jų laiką. Tačiau psichologų yra nustatyta, kad kuo laiko tarpas tarp įvykių ir apklausos yra ilgesnis, tuo mažesnis yra tikslios, detalios informacijos kiekis, kurį vaikas gali pateikti apie tai, kas įvyko. Įvertinusi nukentėjusiosios A. B. parodymus, psichologė konstatavo, kad tyrimo metu neišryškėjo, jog A. B. parodymai prieštarautų tarpusavyje, liudytojų parodymams ar gamtos dėsniams ir kad ji būtų motyvuota, skatinama ar kitaip įtakojama duoti tikrovę neatitinkančius parodymus. Mažametės pateiktam pasakojimui būdingi tiek bendrieji, tiek specifiniai požymiai, leidžiantys teigti, kad jos parodymai yra artimi realiai išgyventai patirčiai (1 t. 176-179 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu prie bylos medžiagos buvo pridėtas A. P. pateiktas sąsiuvinis, kuriame nukentėjusioji A. B. savo ranka aprašė A. Ž. atliktus veiksmus jos atžvilgiu. Nuosprendį priėmęs teismas suabejojo šio įrodymo patikimumu motyvuodamas tuo, jog nėra galimybės patikrinti ir ištirti aplinkybių, kuriomis šie įrašai buvo padaryti. Pirmosios instancijos teismo nuomone, bylos duomenimis nepaneigiama tai, kad šiuos įrašus mažametė A. B. galėjo padaryti įtakota policijos pareigūnų ir (ar) motinos A. P..
BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme numatytiems reikalavimams ir ar juos galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Sprendžiant, ar duomenys gauti teisėtais būdais, pirmiausiai reikia nustatyti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija (pareigūnas) – šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai, teismas turi pareigą patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, mažametės atstovė pagal įstatymą A. P. pateikė sąsiuvinį, kuriame A. B. aprašė A. Ž. jos atžvilgiu atliktus veiksmus (1 t. 39-40 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti šio įrodymo teisėtumą ir patikimumą, apklausė nukentėjusiąją A. B. ir jos atstovę pagal įstatymą A. P.. Pastaroji apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad po A. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė pasiūlė jai (A. B.) visas aplinkybes, susijusias su A. Ž. atliktais veiksmais, pačiai aprašyti sąsiuvinyje, kadangi taip jai bus lengviau atsiminti ir nurodyti visas įvykių aplinkybes. A. P. patvirtino, jog visus įrašus minėtame sąsiuvinyje padarė pati nukentėjusioji A. B., o ji (A. P.) tik ištaisė gramatines klaidas ir padėjo sklandžiau sudėlioti mintis (3 t. 18-19 b.l.). Iš esmės tokias pačias sąsiuvinyje esančių užrašų padarymo aplinkybes nurodė ir pati nukentėjusioji A. B.. Ji paaiškino, kad sąsiuvinyje esančius užrašus ji parašė pati, savo ranka. Mama jai padėjo tik nurodyti laikotarpį, kuriuo A. Ž. atliko aprašytus veiksmus, ir pataisė gramatines klaidas (3 t. 121-123 b.l.). Taigi pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, jog prie baudžiamosios bylos prijungtame sąsiuvinyje esančius užrašus savo ranka surašė pati nukentėjusioji A. B.. Be to, minėtame sąsiuvinyje nukentėjusioji nurodė iš esmės tokius pačius A. Ž. atliktus veiksmus jos atžvilgiu, kuriuos nurodė ir visų apklausų metu. Tačiau šiame sąsiuvinyje yra nurodytos tikslesnės esminės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – jų skaičius, laikas ir vieta. Akivaizdu, jog mažametė nukentėjusioji, savo namų aplinkoje, nedalyvaujant policijos pareigūnams, galėjo geriau atsiminti įvykių eigą ir nurodyti tikslesnes jos atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Teisėjų kolegija, vertindama pirmiau minėtame sąsiuvinyje esančių užrašų patikimumą, atsižvelgia ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prie bylos medžiagos buvo pridėtas ir kitas nukentėjusiosios sąsiuvinis, kuriame ji savo ranka, dar iki A. P. kreipiantis į policijos pareigūnus dėl galimai A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų, parašė, jog mylėjosi su A. Ž. (1 t. 36 b.l.). Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. P. pateiktas sąsiuvinis su jame esančiais užrašais gautas neteisėtu būdu. Šio įrodymo patikimumas ir teisėtumas buvo patikrintas BPK numatytais procesiniais veiksmais – apklausiant nukentėjusiąją A. B. ir jos atstovę pagal įstatymą A. P.. Be to, įvertinus minėtame sąsiuvinyje esančių užrašų turinį matyti, jog jie iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai kaip įrodymą atmetė nukentėjusiosios A. B. sąsiuvinyje esančius užrašus, kuriuose nurodytos esminės A. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiosios A. B. byloje duotų parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad jie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis – nukentėjusiosios įstatyminės atstovės A. P., liudytojų R. P., L. V., J. V. parodymais. Teisiamajame posėdyje apklausta A. P. parodė, jog A. Ž. buvo šeimos draugas, todėl jis dažnai lankydavosi jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste. 2007 metais vasarą ji rado į dukros A. B. mobiliojo ryšio telefoną A. Ž. atsiųstas trumpąsias SMS žinutes: “kada pasimylėsime”, “ką veiksime per mano atostogas”, “paimk morką ir įsikišk giliau”. Šias trumpąsias SMS žinutes ji parodė savo sutuoktiniui A. P. ir draugėms L. V. bei J. V.. A. P. perskaičius nuteistojo atsiųtas trumpąsias SMS žinutes, po kelių minučių į A. B. mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. Ž.. A. P. paklausus, ko šis skambinėja ir siuntinėja žinutes jos dukrai, A. Ž. atsiprašė ir pasakė, kad daugiau neskambins. Paklausus A. B. apie tai, kodėl A. Ž. jai siunčia tokio pobūdžio žinutes, ši labai nusiminė ir pasakė, kad jie susirašinėja tik trumposiomis SMS žinutėmis. Po kelių mėnesių ji rado dukters sąsiuvinį, kuriame buvo parašyta, jog ji mylėjosi su draugu Artūru, kuriam yra 32 metai. Netrukus po to ji dar kartą pasikalbėjo su A. B., kuri paaiškino, kad kartu su A. Ž. žiūrėjo pornografinio turinio filmus, po ko jis paprašė jį pabučiuoti. A. B. taip pat papasakojo, kad jai su A. Ž. likus vieniems namuose, šis liesdavo ją savo lytiniu organu, bučiuodavo ją bei laižydavo jos lytinius organus, fotgrafuodavo nuogą (2 t. 181-182 b.l.). Iš esmės analogiškus parodymus A. P. davė ir apklausta ikiteisminiame tyrime, kur ji taip pat nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis sužinojo apie A. Ž. padarytas nusikalstamas veikas jos mažametės dukters A. B. atžvilgiu. Šių apklausų metu ji taip pat parodė, kad po A. B. pasakojimo apie A. Ž. veiksmus, ji prisiminė, jog būdavo atvejų, kuomet namuose palikdavo dukrą ir A. Ž. vienus. A. B. taip pat kelis kartus lankėsi A. Ž. namuose (1 t. 185-190 b.l.). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. P. patvirtino A. P. parodymus ir paaiškino, jog ši jam parodė A. Ž. nuketėjusiajai siųstas nepadoraus turinio trumpąsias SMS žinutės. Liudytojas teigė girdėjęs A. B. pasakojant apie tai, jog jai likus su A. Ž. vieniems namuose, šis laižydavo jos lytinius organus, liesdavo rankomis bei fotografuodavo ją nuogą (2 t. 183-184 b.l.). Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos L. V. ir J. V. patvirtino, jog jų draugė A. P. parodė A. Ž. į A. B. mobiliojo ryšio telefoną atsiųstą trumpąją SMS žinutę, kurioje buvo rašoma “kišk morką ne daugiau, kaip 10 cm” (2 t. 182-183 b.l., 3 t. 14-15 b.l.).
BK 150 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą, grasinant jį tuoj pat panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros su mažamečiu tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu sutampa su BK 153 straipsnyje numatyta mažamečio asmens tvirkinimo veika tuo, kad abiem atvejais su mažamečiu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas. Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito asmens kūną ir kt. Tuo tarpu tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-725/2007).
Pirmiau aptartų bylos duomenų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad: 2007 metų vasario mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, A. Ž. kartu su mažamete A. B. žiūrėjo pornografinio turinio filmus bei laižė jos lytinius organus, ją bučiavo; 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, A. Ž. nurengė mažametę A. B., glostė jos kūną, laižė jos lytinius organus bei fotografavo apnuogintus jos lytinius organus; 2007 metų kovo mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, A. Ž. laižė bei glostė mažametės A. B. lytinius organus ir kitas kūno vietas, prašė, kad ji glostytų jo lytinį organą; 2007 metų kovo mėnesio viduryje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Zarasuose, A. Ž. savo lytiniu organu lietė apnuogintas mažametės A. B. sėdmenis; 2007 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, A. Ž. savo lytiniu organu lietė mažametės sėdmenis, nukentėjusiąją bučiavo, laižė, prašė paliesto jo lytinį organą; 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, A. Ž. laižė mažametės A. B. lytinius organus; 2007 metų pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, A. Ž. laižė mažametės A. B. lytinius organus bei mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo ją nuogą bei pademonstravo mažametei šias nuotraukas; 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, A. Ž. laižė mažametės A. B. lytinius organus bei savo mobiliojo ryšio telefonu fotgrafavo ją nuogą ir pademonstravo mažametei šias nuotraukas.
Priešingai nei nurodoma apygardos teismo nuosprendyje, patikimais bylos duomenimis nustatyti A. Ž. veiksmai mažametės A. B. atžvilgiu – jos lytinių organų laižymas, kūno lietimas savo lytiniu organu, bučiavimas atitinka ne tvirkinimo, o seksualinio prievartavimo oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdais požymius. Iš pirmiau aptartų bylos duomenų viseto akivaizdu, jog nuteistasis A. Ž., atlikdamas pirmiau minėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, pirmiausiai siekė patenkinti savo lytinę aistrą, o ne tvirkinti mažametę ir tokiu būdu iššaukti pernelyg ankstyvą jos interesą bei domėjimąsi seksualinio pobūdžio veiksmais. Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatytas nuteistojo atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir ilgalaikiškumas. Nuteistojo A. Ž. veiksmai nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu nepasireiškė vien tik lytinių organų glostymu. Nukentėjusiosios parodymais patikimai nustatyta, kad A. Ž. ne tik laižė jos lytinius organus, bet ir kišo liežuvį į makštį, savo lytiniu organu lietėsi prie jos apnuogintų sėdmenų, prašė paglostyti jo lytinį organą. Tokie nuteistojo veiksmai atitinka BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kadangi nukentėjusiajai A. B. seksualinio prievartavimo veiksmų atlikimo metu buvo septyneri metai, ji nesuprato su ja atliekamų veiksmų pobūdžio, todėl nuteistajam nebuvo būtina naudoti smurtą ar grasinimus. A. Ž. nusikalstami veiksmai buvo atlikti pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, o tai taip pat atitinka BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendį priėmęs teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą ir pripažindamas, kad A. Ž. nusikalstami veiksmai vertintini kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Pagal formuojamą teismų praktiką, jei asmuo tuo pačiu metu tęsdamas nusikalstamus veiksmus kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai (sumanymui), keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai gali būti vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Vieninga tyčia yra tada, kai asmuo prievartaudamas nukentėjusįjį pirmą kartą suvokia, kad esant tam pačiam sumanymui ir ateityje seksualiai prievartaus šį nukentėjusįjį. Jei asmuo atlikęs seksualinį prievartavimą, po kiek laiko pasitaikius progai vėl sumano seksualiai prievartauti nukentėjusįjį asmenį, tokia veika jau laikoma pakartotiniu nusikaltimu ir kvalifikuojama atskirai. Šiuo atveju bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis A. Ž. mažametę nukentėjusiąją seksualiai prievartavo aštuonis kartus – 2007 metų vasario mėnesio pradžioje, 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, 2007 metų kovo mėnesio pradžioje, 2007 metų kovo mėnesio viduryje, 2007 metų birželio mėnesį, 2007 metų liepos mėnesio pradžioje (dvi nusikalstamos veikos), 2007 metų liepos mėnesio viduryje. Tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos viena nuo kitos buvo nutolusios laiko atžvilgiu. Nors apeliantas visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iš esmės tais pačiais veiksmais ir tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad visais kartais buvo veikiama pagal bendrą sumanymą ir vieningą tyčią. Juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. Ž. nusikalstamus veiksmus A. B. atžvilgiu atlikdavo tuo metu, kai likdavo su ja vienas. Tai reiškia, kad nuteistojo konkretizuota tyčia seksualiai prievartauti A. B. susiformuodavo tik susiklosčius tam tikroms aplinkybėms (nukentėjusiosios tėvams išvykus ir palikus jį su A. B. vienus), kurių jis iš anksto iki galo negalėjo numatyti ir kurios nepriklausė vien tik nuo A. Ž. valios. Todėl A. Ž. nusikalstami veiksmai vertintini kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis, o ne kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. pagal BK 153 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad 2007 metų vasario mėnesio pradžioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, pasiūlė ir žiūrėjo kartu su mažamete A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo televizijos kanalą, kur buvo rodomi žmonių lytiniai aktai, nuogi vyrai ir moterys, tokiu būdu jos atžvilgiu atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus; 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje A. Ž. tvirkino mažametę A. B. demonstruodamas jai nuotraukas, kuriose buvo vaizduojama nuoga nukentėjusioji; A. Ž. 2007 m. birželio mėnesį, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), žadėjo su A. B. ateityje atlikti lytinį aktą, prašė jos, kad ši įsikištų į lytinius organus morką. Nuosprendį priėmęs teismas A. Ž. dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino nenustatęs, kad buvo padarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir prašo A. Ž. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, šiuos jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal pirminį kaltinimą, t.y. pagal BK 153 straipsnį.
BK 153 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Mažamečio asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio atžvilgiu ir nori taip veikti. Objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tarpusavyje yra susiję. Šiuo atveju vertinant kokia gi nusikalstama veika buvo padaryta, prioritetas turėtų būti teikiamas subjektyviajai nusikalstamos veikos pusei – veika vertinama ne pagal objektyvius padarinius, o pagal tai, kokių padarinių savo veiksmais kaltininkas siekė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. Ž. inkriminuoti objektyvieji BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai iš esmės sutampa su seksualinio prievartavimo požymiais. Todėl šiuo atveju ypač svarbu įvertinti motyvus ir tikslus, kuriais vadovaudamasis A. Ž. veikė žiūrėdamas kartu su mažamete erotinius filmus, žadėdamas su ja pasimylėti ir siūlydamas įsikišti morką į lytinius organus, demonstruodamas jai vulgaraus turinio nuotraukas. Byloje surinkti duomenys ir jais nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (A. Ž. veiksmai iki ir po tvirkinamojo pobūdžio veiksmų), leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis, žiūrėdamas kartu su mažamete erotinius filmus, siūlydamas jai pasimylėti, prašydamas į lytinius organus įsikišti morką, siekė ją lytiškai sujaudinti ir išaukti ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis tam, kad ateityje galėtų patenkinti su ja lytinę aistrą. Tokie A. Ž. veiksmai, kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, atitinka BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Nukentėjusiosios A. B., jos įstatyminės atstovės A. P., liudytojų R. P., L. V., J. V. parodymais patikimai nustatyta tai, kad A. Ž. 2007 metų vasarą į mažametės A. B. mobiliojo ryšio telefoną siuntė trumpąsias SMS žinutes su tekstu „kada pasimylėsime?“, „paimk morką ir įsikišk giliau“. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog tokie A. Ž. nusikalstami veiksmai atitinka BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip jau buvo minėta, šiame BK specialiosios dalies straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui, demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus ir pan. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Akivaizdu, jog A. Ž., būdamas suaugęs vyras, siųsdamas mažametei nepadoraus, vulgaraus turinio žinutes, siūlydamas jai pasimylėti, nurodydamas įsikišti į lytinius organus morką, siekė sukelti jai susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei sukelti susijaudinimą. Tokia jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 153 straipsnį.
Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Ž. išteisino pagal BK 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2007 metų liepos mėnesio pradžioje). Pagal BK 162 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaikos veiklos. Šios nusikalstamos veikos objektas yra vaiko saugumas nuo seksualinio išnaudojimo. Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti reiškia, kad vaikas savo noru arba priverstinai dalyvauja pornografinės produkcijos gamyboje, kurią organizuoja kaltininkas. Terminas „išnaudoja“ šiuo atveju suponuoja tam tikrą nelygiavertį santykį tarp vaiko ir suaugusio asmens (išnaudotojo), atsirandantį dėl preziumuojamo socialinio ir psichinio vaiko nebrandumo. Vaikas įtraukiamas į bet kokią veiklą, susijusią su pornografinės produkcijos gaminimu, kurioje jis pats naudojamas kaip objektas. Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti reiškia tiesioginį vaiko dalyvavimą pornografinio pobūdžio veiksmuose. Vaikas gali būti filmuojamas, fotografuojamas ar kitomis priemonėmis užfiksuojamas pornografinėse scenose. Pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, pornografija – tai informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, pagaminimą, įsigijimą, laikymą, demonstravimą, reklamavimą arba platinimą. Demonstravimas suprantamas kaip pornografinio turinio dalyko rodymas kitam asmeniui ar kitiems asmenims tokiu būdu, kad šie galėtų susipažinti su jo turiniu.
Pirmiau aptartais nukentėjusiosios A. B. parodymais patikimai nustatyta, kad A. Ž. 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Zarasuose, ir 2007 metų liepos mėnesio viduryje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, savo mobiliojo ryšio telefonu fotografavo apnuogintus nukentėjusiosios lytinius organus ir šias nuotraukas demonstravo mažametei. Tokie nuteistojo A. Ž. nusikalstami veiksmai atitinka BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. Ž. mobiliojo ryšio telefonu forgrafuodamas apnuogintus mažametės A. B. lytinius organus suprato, jog tokiu būdu išnaudoja ją pornografinio turinio produkcijai (nuotraukoms) gaminti ir norėjo taip veikti. Tokia A. Ž. veika kvalifikuotina BK 162 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusioji visų apklausų metu nuosekliai tvirtino, jog 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, A. Ž. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, demonstravo jai kompiuteryje buvusias pornografinio turinio nuotraukas, kuriose buvo vaizduojami nuogi vaikai. Tokius A. B. parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Iš kratos, atliktos A. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Zarasuose, protokolo turinio matyti, kad jos metu buvo rasti ir paimti nuteistajam priklausantys daiktai – kompiuteris, trys lapai su apsinuoginusiomis moterimis ir lytinių aktų demonstravimu, keturios nuotraukos su lytinių aktų demonstravimu, kompaktinis diskas su dėklu, ant kurio yra rusiškas užrašas “Rycar liubvi” (1 t. 42-43 b.l.). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės akto Nr. EA-10 išvadose nurodyta, kad tyrimui pateiktame pakete Nr. 1, esančiose nuotraukose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, tyrimui pateiktame pakete Nr. 2, esančiose nuotraukose Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 6, tyrimui pateiktame pakete Nr. 3, esančioje kompaktinėje plokštelėje įrašytame kompiuteriniame žaidime “?????? ????? (Brave Soul) bei tyrimui pateiktame pakete Nr. 4, esančioje kompaktinėje plokštelėje, esančiuose vaizdo dokumentuose yra atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, sadizmas, mazochizmas, analinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, oralinis lytinis aktas, svetimkūnio kišimas į makštį ir analinę angą, lytiniai iškrypimai (zoofilija) ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Minėtose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio. (1 t. 99-103 b.l.). Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. Ž. demonstravo mažametei A. B. pornografinio turinio nuotraukas, kuriose vaizduojami nuogi vaikai. Tokia jo nusikalstama veika atitinka BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jais patikimai nustatytas faktines A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. Ž. nuteisimo ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 153 straipsnį ir jo išteisinimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2007 metų liepos mėnesio pradžioje) bei 162 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. Ž. BK 150 straipsnio 4 dalyje (aštuonios nusikalstamos veikos), BK 153 straipsnyje (keturios nusikalstamos veikos), 162 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 309 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika, įvykdyta 2007 metų liepos mėnesio pradžioje) numatytus nusikaltimus padarė tokiomis aplinkybėmis:
A. Ž. 2007 m. vasario mėnesio pradžioje, dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), pasiūlė ir žiūrėjo kartu su mažamete A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo televizijos kanalą, kur buvo rodomi žmonių lytiniai aktai, nuogi vyrai ir moterys, tokiu būdu atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus mažametės A. B. atžvilgiu, po ko, žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, pažadėdamas nupirkti didelę lėlę, nurengė jos kelnes, laižė jos lytinius organus, prašė jį pabučiuoti, o mažametei A. B. atsisakius, pats ją pabučiavo, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytą BK 153 straipsnyje ir 150 straipsnio 4 dalyje;
A. Ž. 2007 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim.(duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, nurengė jos kelnes, rankomis glamonėjo pilvą, laižė jos lytinius organus, prašė jį pabučiuoti, o mažametei A. B. atsisakius, pats ją pabučiavo, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, po ko, savo mobiliuoju telefonu nufotografavo A. B. lytinius organus, šias nuotraukas jai nedelsiant demonstravo ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnyje ir 162 straipsnio 1dalyje.
A. Ž. 2007 m. kovo mėnesio pradžioje, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, jai gulint lovoje pakėlė naktinius marškinius, laižė jos pilvą ir lytinius organus bei glostė ir bučiavo jos kūną, prašė, kad ji jam glostytų lytinį organą, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.
A. Ž. 2007 m. kovo mėnesio viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 00.00 iki 01.00 val., Zarasų mieste (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, jai gulint lovoje pakėlė naktinius marškinius, vedžiojo savo lytinį organą per mažametės užpakalį ir taip fizinio sąlyčio būdu, seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje.
A. Ž. 2007 m. birželio mėnesį, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, atsigulė pas ją į lovą, vedžiojo savo lytinį organą per mažametės užpakalį, įvedė lytinį organą į jos analinę angą, po ko ją laižė, prašė paliesti jo lyties organą, pabučiuoti, taip analiniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, iškart po ko žadėjo su ja ateityje atlikti lytinį aktą, prašė jos, kad ši įsikištų į lytinius organus morką, tokiu būdu atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus mažametės A. B. atžvilgiu, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnyje;
A. Ž. 2007 m. liepos mėnesio pradžioje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, jai nusimovus kelnaites ir sėdint ant lovos, laižė jos lytinius organus, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.
A. Ž. 2007 m. liepos mėnesio pradžioje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pakvietė mažametę A. B. pas save namo adresu (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, pasiūlė jai pažaisti kompiuteriu ir pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės paprašė nusimauti kelnaites, po ko laižė jos lytinius organus, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, iškart po ko pasodino ją ant kėdės, paprašė, kad ji pasikeltų marškinėlius, ją nufotografavo, ir taip išnaudojo mažametę A. B. pornografinei produkcijai gaminti, po ko parodė kompiuteryje esančias pornografinio turinio nuotraukas, tokiu būdu demonstravo pornografinio turinio dalykus, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje;
A. Ž. 2007 m. liepos mėnesio viduryje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl mažametystės, ją nurengė, laižė jos lytinius organus, taip oraliniu ir fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. B. prieš jos valią, po ko pasakė, kad nori ją nufotografuoti, po ko mažametei A. B. atsigulus ant lovos, prašė jos pasikelti marškinėlius ir paslėpti rankas, po ko nufotografavo ją telefonu ir taip išnaudojo mažametę A. B. pornografinei produkcijai gaminti, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje;
A. Ž. 2007 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siuntė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog ji yra mažametė, į jos abonentinį telefono Nr.8 646 50303, trumpąsias žinutes: „kada pasimylėsime“, „paimk morką įsikišk giliau“, bei prašė, kad tai padariusi, pastaroji jam praneštų, atsiųsdama žinutę, taip atliko mažametės A. B. tvirkinimo veiksmus tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje.
Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (aštuonios nusikalstamos veikos), BK 153 straipsnį, 162 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 309 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į tai, jog jis padarė septynioliką nusikalstamų veikų, iš kurių aštuonios priskiriamos labai sunkių, trys – apysunkių, šešios – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Nukentėjusioji yra mažametė mergaitė, kuriai neteisėtais nuteistojo veiksmais neabejotinai buvo padaryta didelė moralinė žala. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. Ž. prieš mažametę nukentėjusiąją nevartojo intensyvaus fizinio ir psichologinio smurto. Be to, kaip matyti iš Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto, A. Ž. nustatytas mišraus tipo asmenybės sutrikimas (2 t. 229-231 b.l.). Anksčiau jis buvo teistas vieną kartą, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo. Byloje nenustatyta A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinusi pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (už aštuonias nusikalstamas veikas), 153 straipsnį, 162 straipsnio 2 dalį (už tris nusikalstamas veikas), 309 straipsnio 2 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatomas mažesnis, nei šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.
Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą, bendrinant nuteistajam paskirtąsias bausmes taikytini bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdai.
Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu ir toje dalyje, kuria išspręstas civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti klausimas. Apeliantas nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą byloje pareikštą civilinį ieškinį, o nukentėjusiosios A. B. pareikštą civilinį ieškinį sumažino iki 15 000 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
BPK 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Pagal formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės (fizinės, moralinės) žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-252/2007). 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte, pateikiančiame nukentėjusiojo sąvoką, taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis „fizinis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamąjį įstatymą“. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl nepilnametystės ar neveiksnumo pats negali baudžiamojoje byloje ginti savo interesų, toks asmuo procesinėmis teisėmis gali naudotis per atstovą pagal įstatymą. BPK 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mažametė A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta nukentėjusiąją (1 t. 119 b.l.). Jos įstatyminei atstovei pareiškus civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. B. pagrįstai ir teisingai pripažinta civiline ieškove (1 t. 206-208, 209 b.l.). Byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta, jog nuo A. Ž. nusikalstamų veikų tiesiogiai nukentėjo mažametė A. B., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai priteisė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta mažametės nukentėjusiosios atstove pagal įstatymą (1 t. 191 b.l.). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. P. tiesiogiai būtų nukentėjusi nuo nuteistojo A. Ž. nusikalstamų veiksmų, todėl ikiteisminio tyrimo metu ji nepagrįstai buvo pripažinta ir civiline ieškove. A. P., kaip mažametės įstatyminės atstovės, pareigos baudžiamajame procese yra padėti atstovaujamam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo mažametės A. B. atstovės pagal įstatymą A. P. pripažinti civiline ieškove ir priteisti jai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl A. Ž. nusikalstamų veiksmų, kuriomis tiesioginė žala buvo padaryta A. B..
Teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Byloje surinkti duomenys ir jais patikimai nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad mažametė nukentėjusioji A. B. dėl A. Ž. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė dvasines kančias, emocinius išgyvenimus, pažeminimą, išgyveno gėdos jausmą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, šiuo metu sunku nustatyti, kokią įtaką jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos turės ateityje. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis A. Ž. nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo fizinio smurto bei intensyvaus psichinio smurto. Nuteistasis buvo artimas A. P. ir jos sutuoktinio šeimos draugas, jų santykiai buvo geri, dažnai lankydavosi jų namuose. A. Ž. materialinė padėtis nėra gera, jis neturi savo vardu registruoto turto, šiuo metu yra bedarbis. Be to, kaip jau minėta, A. Ž. nustatytas mišraus tipo asmenybės sutrikimas. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialias taisykles ar sprendimo varianto. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kalte, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, jo kalte, nukentėjusiajai sukeltais išgyvenimais, nuteistojo turtine padėtimi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl nėra pagrindo pakeisti apygardos teismo nuosprendžio šioje dalyje.
Dėl nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliacinio skundo.
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu motyvuodamas tuo, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. Ž. siuntė nukentėjusiajai A. B. nepadoraus turinio trumpąsias SMS žinutes bei atliko kitus tvirkinimo veiksmus. Apeliantas taip pat nurodo, jog A. Ž. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už disponavimą pornografinio turinio dalykais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pirmiau aptarti bylos duomenys – nukentėjusiosios A. B., jos įstatyminės atstovės A. P., liudytojų R. P., L. V., J. V. parodymais patikimai nustatyta, kad A. Ž. 2007 metų vasarą į mažametės A. B. mobiliojo ryšio telefoną siuntė trumpąsias SMS žinutes su tekstu „kada pasimylėsime?“, „paimk morką ir įsikišk giliau“. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, liudytojai R. P., L. V. ir J. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog apie A. Ž. siųstas trumpąsias SMS žinutes ne tik sužinojo iš A. P., bet ir patys jas perskaitė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais. Juolab, kad jie iš dalies sutampa ir su paties nuteistojo A. Ž. parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino siuntęs A. B. trumpąsias SMS žinutes (2 t. 38-41 b.l.). Šių objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo A. Ž. siuntė trumpąsias SMS žinutes A. B., ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas ir ištirtas.
Pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta ir tai, jog A. Ž. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2008 m. kovo 28 d., kuomet buvo atlikta krata jo gyvenamojoje vietoje, disponavo pornografinio turinio dalykais. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Ž. kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį dėl šios nusikalstamos veikos, pagrįstai rėmėsi kratos protokole užfiksuotais duomenimis (1 t. 42-43 b.l.) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės aktu (1 t. 99-103 b.l.).
Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama nukentėjusiosios parodymų analizei. Tačiau teisėjų kolegija dėl A. B. parodymų patikimumo jau pateikė motyvuotas išvadas atsakydama į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, todėl jų nebekartoja.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnį (nusikalstama veika, įvykdyta 2007 metų vasarą) ir išteisintas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2007 metų liepos mėnesio pradžioje) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų vasario mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų kovo mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų kovo mėnesio viduryje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu penkeriems metams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu penkeriems metams ir dviems mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu penkeriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų liepos mėnesio viduryje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu šešeriems metams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 153 straipsnį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų vasario mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 153 straipsnį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 153 straipsnį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 153 straipsnį ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų vasario mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų liepos mėnesio viduryje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2007 metų liepos mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), Zarasuose) ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (už aštuonias nusikalstamas veikas), 153 straipsnį (už keturias nusikalstamas veikas), 162 straipsnio 1 dalį (už tris nusikalstamas veikas), 309 straipsnio 2 dalį paskirtąsias bausmes ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal 309 straipsnio 2 dalį paskirtąją bausmę subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir A. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems (7) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką A. Ž. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2008 m. balandžio 4 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo A. Ž. gynėjo Alberto Bandžiaus apeliacinį skundą atmesti.