Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-10-04 · Administracinė byla Nr. I1-7372-621/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-04
Bylos Nr.
I1-7372-621/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01450-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Žanas Kubeckas (pirm.)
Pareiškėjas
T. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-7372-621/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01450-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. Č. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Atsakovas), 12 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) buvo laikomas nuo 2009-10-01 iki 2021-06-14. Bausmę atlikinėjo perpildytose pataisos namų patalpose. Būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, būdavo nuo 60 iki 90 nuteistųjų. Esant tokiam skaičiui nuteistųjų, buvo pažeidžiamos higienos normos. Nė viename iš praustuvų nebuvo šilto vandens, bendroje virtuvėje taip pat nebuvo šilto vandens. Skalbyklos ir džiovyklos patalpos buvo kartu su dušais ir sanitariniais mazgais, nebuvo įrengta jokios ventiliacijos, patalpos visada drėgnos, sienos apipelijusios, o šaltuoju metų laiku jose būdavo minusinė temperatūra. Be to, baudos izoliatoriuje kameros taip pat neatitiko gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui. Baudos izoliatoriuje nebuvo įrengtas šiltas vanduo. Dušuose nebuvo jokių pertvarų, o vienu metu naudojosi 8 nuteistieji, taip buvo pažeidžiamas asmens privatumas. Persirengimo vieta taip pat nebuvo atskirta nuo dušų. Gyvenamosios patalpos nebuvo pritaikytos gyventi. Pastatas buvo byrantis, prie įėjimo į pastatą iš pastogės krenta plytos. Gyvenamosiose patalpose netinkamas vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sąlygos veistis graužikams ir kitiems parazitams. Pataisos namai neturi statinio techninio ir techninio energetinio paso. Gyvenamosiose patalpose buvo šalta, kadangi tokio dydžio patalpose per silpna šildymo sistema, kiauros perpučiamos sienos, nesandariai užsidarančios durys, grindų balkiai ir lentos sulūžę, linguoja. Patalpoje per naktį prikvėpuotas oras sukelia galvos skausmus, nes ventiliacija neveikia, vėdinama pro langus, dėl to dažnai sirgo peršalimo ligomis. Dezinfekavimo darbai atliekami apie vieną minutę, tačiau po to į patalpas negalima užeiti apie 3 valandas. Po atlikto dezinfekavimo blakės kandžiojasi dar intensyviau, nei prieš dezinfekavimą.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę – moralinę žalą, t. y. nerviniu ir stresiniu pagrindu išsivystė I tipo cukrinis diabetas, sutriko ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, nepagrįstai baikštus bei įtarus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčo laikotarpiui nuo 2009-10-01 iki 2018-06-14 taikyti ieškinio senatį. Taip pat atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Pataisos namų Trečiame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2016-12-22 iki 2018-05-21 Atvirojoje kolonijoje, nuo 2018-05-21 perkeltas į pataisos namų trečiąjį sektorių.

Atsakovas paaiškina, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 vai. 30 min. iki 22 vai. 20 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, būtina pažymėti, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

Atsakovas pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau.

Atlikdamas laisvės atėmimo bausme Pataisos namų Trečiame sektoriuje pareiškėjas už režimo pažeidimus atlikinėjo nuobaudas šiose uždarosios zonos kamerose: kameroje Nr. 8, laikotarpiu nuo 2019-10-23 iki 2019-10-31, šioje kameroje buvo įrengta 3 miegamosios vietos, kurios plotas - 15,65 m2. Vienam nuteistajam teko 5,22 m2 gyvenamojo ploto; kameroje Nr. 1 (Atvirojoje kolonijoje), laikotarpiu nuo 2019-02-05 iki 2019-02-19, šioje kameroje buvo įrengta 5 miegamosios vietos, kurios plotas - 18,34 m2. Vienam nuteistajam teko 3,67 m2 gyvenamojo ploto; kameroje Nr. 1 (Atvirojoje kolonijoje), laikotarpiu nuo 2019-10-19 iki 2019-10-20, šioje kameroje buvo įrengta 5 miegamosios vietos, kurios plotas - 18,34 m2. Vienam nuteistajam teko 3,67 m2 gyvenamojo ploto; kameroje Nr. 1 (Atvirojoje kolonijoje), laikotarpiu nuo 2019-10-22 iki 2019-10-23, šioje kameroje buvo įrengta 5 miegamosios vietos, kurios plotas - 18,34 m2. Vienam nuleistajam teko 3,67 m2 gyvenamojo ploto.

Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Nuteistasis žinodamas Pataisos namų vidaus tvarkos taisykles nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti.

Pažymi, kad Pataisos namai nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir, kaip jau buvo pažymėta, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Taigi nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į esminį faktą, jog Pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas. Savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo tuo, jog Pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

Nuteistieji, pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, galėjo nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

Atsakovas paaiškina, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji viela, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos.

Atsakovas pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, būtina pažymėti, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę Pataisos namuose, kuriomis būtą pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

Darytina pagrįsta išvada, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo apie kurį kalba pareiškėjas. t. y., kad baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Baldais ar įranga neužimtų gyvenamų patalpų ploto apskaita nevedama, teisės aktai tokios prievolės įstaigai nenumato. Nuteistiesiems skirtas gyvenamas plotas skaičiuojamas nepriklausomai nuo įstaigos inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato: „Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.“ Bendroje nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat. Teisės aktai nenumato tiekti karštą vandenį į būrių sanitarinius mazgus ir virtuvėles.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais: Vadovaujantis aprūpinimo normų reikalavimais virtuvėlėje, esant techninėms galimybėms, įrengiama viena elektrinė viryklė. Trečiojo sektoriaus 14 būrio 2 virtuvėlėse įrengtos 4 viryklės. 3, 4 būrių virtuvėlėje - 2 viryklės. 15, 17 būrių 2 virtuvėlėse įrengtos 2 viryklės, todėl pareiškėjo keliami argumentai dėl nepakankamų viryklių skaičiaus yra nepagrįsti.

Trečiojo sektoriaus 3 ir 4 būrių skalbyklos patalpose įrengtos skalbvklės, džiovyklėlės ir elektrinės džiovinimo mašinos. 14, 15, 17 būrių prausyklose skalbimo ir elektrinės džiovinimo mašinos įrengtos numatytose vietose. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais.

Pareiškėjo teiginys, kad jis buvo kalinamas Pataisos namų Trečiame sektoriuje netinkamomis sąlygomis ginčo laikotarpiu, kur jam nebuvo užtikrinamas privatumas duše, t. y. dušai įrengti visiškai neribojant matomumą nuo kitų besinaudojančių duše nuleistųjų, yra nepagrįstas.

Pažymi, kad teisės aktai nenumato Pataisos namams prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Šiuo metu sprendžiamas privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo dušinėse. į 2021 biudžetiniais metais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos numatomų vykdyti darbų, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų planą įtrauktas pertvarėlių pirkimas. Visos pirkimo procedūros įstaigoje vykdomos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, atsižvelgiant į asignavimus.

Pagal LVAT praktiką, kadangi sienelių dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo (pvz., žr. 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021- 602/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). LVAT yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Šiuo atveju, nenustačius pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, privatumo duše pareiškėjui neužtikrinimas negali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, taigi, nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, tačiau, tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.

Nuo 2016-11-23 įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nuteistieji pastebėję gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose kenkėjus, apie juos privalo pranešti savo būrio resocializacijos specialistui.

Tam, kad kenkėjų naikinimas būtų efektyvus, reikia tinkamai paruošti patalpas. Pažymėtina, kad ne visi nuteistieji palieka dezinfekuojamoje patalpoje savo asmeninius daiktus, kurie dėl to lieka neapdoroti kenkėjų naikinimui skirtomis priemonėmis. Parnešus į patapą tokiomis priemonėmis neapdorotus daiktus kartu su jomis parnešami daiktuose esantys kenkėjai, kurie toliau veisiasi.

Pataisos namų Trečiajame sektoriuje kalinamiems nuteistiesiems rekomenduojama 3 valandas būti gryname ore, siekiant apsaugoti jų sveikatą. Purškimo metu nuteistieji gali būti savo būrio kiemuose ar įrengtuose sporto aikštynuose, stovėti vienoje vietoje prievolės nėra.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik Pataisos įstaigų personalas, bet ir nuleistieji.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustato: „17. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“.

Atsakovas paaiškina, kad Pataisos namų Trečiojo sektoriaus 3, 4 būrių gyvenamosiose patalpose veikia rekuperacinė vėdinimo sistema. Esant poreikiui, gali būti vėdinama per langą. Sanitariniame mazge įrengti nauji, kokybiški ventiliatoriai. Kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti per langą. 14, 15, 17 būrių patalpos vėdinamos per langus.

Pataisos namai neturi licencijos verstis oro, oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, pagal jų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pažymėtina, kad pataisos namų Trečiojo sektoriaus patalpos šildomos centralizuotai, todėl nėra išskiriamos nei vienos patalpos iš kitų.

Minėtu laikotarpiu nuteistasis dėl šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo į Turto valdymo skyrių nesikreipė.

Pataisos namuose avarinės būklės gyvenamųjų pastatų nėra. Pastatai tvarkingi plytos nekrenta. Pažymėtina, kad patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Nuteistųjų nuniokotos patalpos atnaujinamos nuolatos. Pridedama Statinio techninis (techninis - energetinis pasas Nr. 218 (15-17 būrių), Nr. 213 ( 3-4 būrių). Taip pat pridedamas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas dėl 14 būrio.

Todėl vertinant Pareiškėjo argumentus, kuriuose nepateikti jokie pagrindžiantys įrodymai apie blogą patalpų techninę būklę jo atžvilgiu, yra nepagrįsti.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ numatė 1 praustuvę 15 nuteistųjų, 1 klozetą (gali būti ir tupimas) arba pisuarą 15 nuteistųjų.“

Pataisos namų Trečiojo sektoriaus sanitarinių mazgų įrengimas:

Trečiojo sektoriaus 3 būrio 5 patalpoje ir 4 būrio 10 patalpoje sanitariniuose mazguose įrengta po vieną klozetą ir vieną praustuvę, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis.

Skundžiamu periodu nuteistasis į Turto valdymo skyrių dėl kalinimo sąlygų su skundais nesikreipė.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2021-06-14 dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos (per maža kvadratūra, higienos normų reikalavimų neužtikrinimas, privatumo neužtikrinimas dušinėse ir pan.) į psichologus nesikreipė.

Todėl vertinant aplinkybes, jog Pareiškėjas realiai jautė kokią nors emocinę depresiją ar dvasinius išgyvenimus yra nepagrįsti.

Atsakovas pažymi, jog nuo 2019 m. spalio 1 d. įvykus bausmių vykdymo sistemos pirminės sveikatos priežiūros padalinių reorganizacijai, visi duomenys susiję su nuteistųjų sveikata, teikta medicinine pagalba, nuteistųjų ligos istorijos yra perduotos į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl Atsakovas negali pateikti duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu laikotarpiu.

Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Atsakovo pateikiami duomenys ir dokumentai patvirtina, kad Pataisos namai laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose, bei atsakovas nesiekė sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas T. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 12 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2021-06-14. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį daliai pareiškėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, todėl šiam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminą praleidęs, nes tik 2021-06-14 kreipėsi į teismą (spaudas ant voko). Todėl šiuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos ir pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2018-06-13 atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, jog jam teko mažiau gyvenamojo ploto, nei tai numato teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498, galiojusios iki 2020-01-22) (toliau – ir 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹. punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2. punktas).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2. punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (2.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.2. punktas). Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018-06-14 iki 2021-06-14 Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose: Nr. 14 būrio 9 patalpoje (miegamųjų vietų skaičius 13, gyvenamosios patalpos plotas 56,72 kv. m.), Nr. 4 būrio 10 patalpoje (miegamųjų vietų skaičius 4, gyvenamosios patalpos plotas 22,77 kv. m.), Nr. 3 būrio 5 patalpoje (miegamųjų vietų skaičius 2, gyvenamosios patalpos plotas 14,07 kv. m.), Nr. 15 būrio 2 patalpoje (miegamųjų vietų skaičius 22, gyvenamosios patalpos plotas 71,20 kv. m.), Nr. 17 būrio 1 patalpoje (miegamųjų vietų skaičius 16, gyvenamosios patalpos plotas 52 kv. m.). Taip pat trečiajame sektoriuje buvo laikomas kamerų tipo patalpose: Nr. 8 (miegamųjų vietų skaičius 3, gyvenamosios patalpos plotas 15,65 kv. m.), Nr. 1 (miegamųjų vietų skaičius 5, gyvenamosios patalpos plotas 18,34 kv. m.). Byloje nėra duomenų, kad gyvenamosiose patalpose (bendrabučio ar kameros tipo) buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra miegamų vietų. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Iš atsakovo atsiliepimo bei pažymų Nr. 43-13437, Nr. 63-2273, Nr. 77-1582 matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam bendrabučių tipo patalpoje teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m. ploto, kamerų tipo patalpoje ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ventiliacija nepritaikyta dideliam nuteistųjų skaičiui. Bloga ventiliacija buvo skalbyklos, džiovyklos, dušų, sanitarinių mazgų patalpose. Patalpos neatitiko higienos normos reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Higienos normos 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš 2021-07-30 pažymos Nr. 77-1582 matyti, kad trečiojo sektoriaus 3, 4 būrių gyvenamosiose patalpose veikia rekuperacinė vėdinimo sistema, sanitariniame mazge įrengti nauji kokybiški ventiliatoriai, kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema ir esant poreikiui galima vėdinti per langą. Trečiojo sektoriaus 14, 15, 17 būrių patalpos vėdinamos per langus. patalpos vėdinamos per langus. Patalpos atitinka ir kitus higienos normos reikalavimus. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021-04-01 patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80)PA-2135 matyti, kad Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 1 higienos normos pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl blogos ventiliacijos ar kitų higienos normos pažeidimų su skundais ar prašymais į atsakovą nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Pravieniškių PN-AK administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, anksčiau minėtose pažymose bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose, kamerose, bendroje virtuvėje nebuvo įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo maitinimo patalpose ir gyvenamosiose patalpose (kamerose) teisės aktai nenumato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušuose nebuvo jokių pertvarų, taip buvo pažeistas pareiškėjo privatumą.

Atsakovės atstovas atsilepime nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų ir eksploatavimo taisyklės nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms yra nenumatyti.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo dušinės patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), taip pat įrengti atskiras persirengimo patalpas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2020-11-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).

Pareiškėjas dėl privatumo pažeidimo į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo pažeidimo duše ir pertvaros persirengimo kambaryje nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sąlygos veistis graužikams ir kitiems parazitams. Dezinfekavimo darbai atliekami apie vieną minutę, tačiau po to į patalpas negalima užeiti apie 3 valandas. Po atlikto dezinfekavimo blakės kandžiojasi dar intensyviau, nei prieš dezinfekavimą.

Iš 2021-07-30 pažymos Nr. 77-1582 matyti, kad nuo 2016-11-23 įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Šiuos duomenis patvirtina UAB „Utenos deratizacija“ darbų/paslaugų atlikimo aktai. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje įrašų dėl vabzdžių įkandimo, nėra. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021-04-01 patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80)PA-2135 matyti, kad patikrinimo metu trečiojo sektoriaus 3 būrio bendro naudojimo virtuvėje nustatytas Higienos normos 20 punkto reikalavimų pažeidimas (rasta tarakonų).

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog patyrė nepatogumų dėl pataisos namuose buvusių blakių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl nustatytų minėtų Higienos normos pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nėra evakuacinio išėjimo, pataisos namai neturi statinio techninio ir techninio energetinio paso. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala dėl šių nurodytų pažeidimų. Be to, pažymėtina, kad atsakovas pateikė statinio techninį (techninį – energetinį) pasą bei evakavimo planus, todėl teismas atmeta tokius pareiškėjo argumentus, kaip nepagrįstus.

Viena iš būtinų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmai. Nenustačius, valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ar nenustačius, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 12 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas