Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovei V. G., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, institucijos, teikiančios išvadą byloje - Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad, šalių nepilnametis vaikas D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su ieškove, yra jos išlaikomas, ugdomas bei prižiūrimas, vaikas yra prisirišęs prie mamos, todėl nepilnamečio D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Paaiškino, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra vertintinas kaip pagrįstas.

Teismo posėdžio metu, atsakovui neatvykus į bylos nagrinėjimą, ieškovės atstovė advokatė Galina Morozova prašė teismo bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Bylos duomenimis nustatyta, kad šaukimas į teismo posėdį 2016-10-27 viešo paskelbimo būdu įteiktas atsakovui (CPK 130 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovo ar jo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio pradžios jis nepranešė teismui apie aplinkybes, dėl kurių negali atvykti į teismo posėdį, bei nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui apie 2016-11-18 teismo posėdžio datą pranešta 2016-10-27, todėl manytina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjant bylą teisme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka raštu pateikti teismui paaiškinimus dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovės atstovės prašymą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas išduotas 2014-09-23, įrašo Nr. 28. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-05-09 duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „Lorita“, jai mokamas vidutiniškai 319,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra MB „Gretaura“ vadovas. D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lanko lopšelį-darželį „Berželis“, už darželį mokėtinas 64,50 Eur mokestis per mėnesį. Jis lanko choreografijos užsiėmimus, mėnesinis mokestis 15,00 Eur; futbolo grupę, mėnesinis mokestis 20,00 Eur.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Vienas iš vaiko interesų turinio elementų yra turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą bei savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindiniu vaiko auklėtoju, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Taigi, vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti, todėl turi būti įvertintas vaiko amžius ir jo brandumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas yra ketverių metų amžiaus, jis faktiškai gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu (CK 3.59 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti ne tik konkretaus vaiko poreikius, bet abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Ieškovė pateikė teismui išlaidų paskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 355,00 Eur per mėnesį, iš kurių: 160,00 Eur maistui, 20,00 Eur higienos reikmenims, 25,00 Eur būsto išlaikymui, 65,00 Eur mokestis už darželį, 55,00 Eur rūbams ir avalynei, 30,00 Eur pramogoms, knygoms, žaislams.

Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 319,00 Eur per mėnesį. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Jis yra MB „Gretaura“ vadovas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių šalys negali dirbti kito ar papildomo darbo ir gauti didesnių pajamų. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ginčo šalys prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 175,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1725,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-06-15. Nurodė, kad atsakovas minėtu laikotarpiu neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui, tačiau jis gera valia vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuo bylos iškėlimo teisme dienos teikia išlaikymą sūnui. Teismas pažymi, jog ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog minėtu laikotarpiu atsakovas privalėjo teikti 150,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Vis dėlto, įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2016-06-15 sudaro iš viso 1575,00 Eur (150,00 Eur x 10,5 mėn.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistina 1575,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2016-06-15.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo 2priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2016-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-06-03 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-1135-8945 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-11-17 pažymą Nr. NTP-7-12484 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 138,96 Eur advokato užmokestis. Už ieškovės pareikštus reikalavimus mokėtinas 117,00 Eur žyminis mokestis (41,00 Eur x 75 proc. + 86,13 Eur (175,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 1725,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Patenkinus 98 proc. ieškinio reikalavimų (100 proc. neturtinių reikalavimų ir 96 proc. turtinių reikalavimų), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 114,66 Eur žyminio mokesčio ir 136,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 98 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 4,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. G., netrukdant atsakovui A. Š. matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu.

Priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnamečio sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-21) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. Š. 1575,00 Eur nepilnamečio sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2016-06-15.

Paskirti ieškovę V. G. lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-21 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2016-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. Š. 114,66 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų 66 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. Š. 4,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. Š. 136,18 Eur (vienas šimtas trisdešimt šeši eurus 18 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0827 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.