Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. J. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, UAB „LDK investicija“, N. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2019-04-02 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad šalys nušalinimo paskirtam ekspertui nereiškė ir eksperto pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, todėl teismo ekspertas, nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, įvertino visus faktorius, galinčius turėti įtakos turto rinkos vertei, surinko visus turto rinkos vertei nustatyti būtinus duomenis, palyginimui atrinko panašiausius palyginamuosius objektus, todėl jokių objektyvių įrodymų, kad ekspertizės aktas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams pateikta nebuvo. Pareiškėjui buvo pasiūlyta įmokėti sumą pakartotinės ekspertizės atlikimui, tačiau pareiškėjas tokiu pasiūlymu nepasinaudojo. Pažymi, kad realizavus turtinį kompleksą, gautos piniginės lėšos skirstomos, kreditorių reikalavimai yra tenkinami įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į realizuoto įkeisto ir neįkeisto turto verčių santykį, o hipotekinio kreditoriaus reikalavimas į įkeisto turto tenkinamas be eilės.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalimi nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt. pranešimą.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/18/01135 matyti, kad vykdant vykdomąjį dokumentą buvo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas, areštuotam turtui paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. S.. 2019 m. kovo 4 d. buvo gautas eksperto ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad buto dalies rinkos vertė 60.100 Eur. 2019 m. kovo 8 d. buvo gauti pareiškėjo prieštaravimai, kuriais prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, kadastrinius matavimus ir tiksliai nustatyti buto baigtumo procentą. 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu prieštaravimai išnagrinėti bei pasiūlyta iki 2019-03-19 į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą pakartotinės ekspertizės išlaidoms apmokėti bei buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu reikiamos sumos neįmokėjus, pakartotinė ekspertizė skiriama nebus ir bus laikoma, kad turto vertė yra 60.100 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad N. J. nustatytu terminu įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą pakartotinės ekspertizės atlikimui, nėra.

Ekspertizės vykdymo proceso metu tvarką reglamentuoja CPK 682 straipsnis, kuris numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su antstolio atlikta ekspertize ir ja nustatyta turto verte. Pareiškėjas nurodo, kad ekspertas netinkamai paskaičiavo buto baigtumo procentą ir dėl ko netinkamai buvo paskaičiuota turto vertė. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundą grindžia deklaratyviais teiginiais apie eksperto nekompetentingumą, tačiau savo teiginių nepagrindžia jokiais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismas sutinka su antstolės patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas niekaip neargumentuoja ir nepagrindžia savo reikalavimo, nepasinaudojo antstolės siūlymu dėl pakartotinės ekspertizės bei nebuvo reikštas nušalinimas ekspertui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su atlikta ekspertize grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie tai, kad tokio turto vertė yra žymiai didesnė dėl netinkamai nustatyto buto baigtumo procento, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip neįrodytas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad antstolė, vykdydama išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, nepabaigusi išieškojimo iš jo, negali nukreipti išieškojimo į kitą skolininko turtą, bei pareiškėjo ir N. L. išieškojimo eilė yra vienoda (trečia). Teismas sutinka su antstolės argumentais, jog vykdymo procese visas įkeistas turtas yra įkainotas. Matyti, kad vien įkeisto turto nepakanka hipotekinės kreditorės reikalavimams patenkinti. Likusios įkeistos žemės sklypo dalys užstatytos, taigi su butais sudaro turtinius kompleksus, kurie negali būti išskaidomi, ir butai su jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis negali būti realizuojami atskirai, o realizavus turtinį kompleksą, gautos piniginės lėšos skirstomos, kreditorių reikalavimai yra tenkinami įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į realizuoto įkeisto ir neįkeisto turto verčių santykį, o hipotekinio kreditoriaus reikalavimas į įkeisto turto tenkinamas be eilės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad skundo motyvai nesuteikia pagrindo išvadai, jog antstolė Virginija Meškauskienė būtų pažeidusi įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo N. J. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.