Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti antrinį vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. 2-516-159/2007 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rosagana“ ir akcinei draudimo bendrovei „RESO Europa“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 26 d. išdavė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomąjį raštą dėl 744 431,03 Lt skolos, 27 855,29 Lt delspinigių bei 5 634,51 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš UAB „Rosagana“.

Nutartyje nurodyta, kad pagal CPK 647 straipsnio 1 dalį, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, jeigu nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų. Įstatymas nenumato antrinio vykdomojo rašto išdavimo. 2007 m. kovo 22 d. preliminariu sprendimu skola priteista tik iš UAB „Rosagana“. Skola nebuvo solidariai priteista ir iš R. V. . Jis, kaip buvęs individualios įmonės savininkas, nebuvo įtrauktas į bylą kaip solidarusis atsakovas, todėl nėra pagrindo tenkinti išieškotojo prašymą ir išduoti dar vieną vykdomąjį raštą.

UAB „Rosagana“ teisinė forma iš R. V. individualios įmonės „Rosagana“ buvo pakeista 2006 m. gruodžio 28 d., t. y. prieš pat ieškovui kreipiantis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. 2005 m. gruodžio 21 d. vežimo sutartis Nr. SM-109, kurią vykdant susidarė įsiskolinimas, buvo pasirašyta su R. V. individualia įmone. Vežimo paslaugos taip pat buvo suteiktos dar iki R. V. individualios įmonės pertvarkymo į UAB „Rosagana“. R. V. individuali įmonė „Rosagana“ pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį bei remiantis tuo, kad antstolio areštuoto turto akivaizdžiai nepakanka kreditoriaus reikalavimams padengti, yra subsidiariai atsakinga už atsiradusias prievoles kreditoriui, o R. V. , kaip buvusios individualios įmonės savininkas, už įmonės prievoles atsako asmeniniu turtu. Teismas, atmesdamas prašymą išduoti antrinį vykdomąjį raštą, kad būtų sudarytos galimybės nukreipti išieškojimą į R. V. darbo užmokestį ir/ar kitą turtą, netinkamai sprendė dėl jo, kaip įmonės savininko, atsakomybės. Įmonės savininko atsakomybė yra ne solidari, o subsidiari.Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad UAB „Rosagana“ turto nepakaks užtikrinti prievolės įvykdymą, todėl R. V. , kaip subsidiariai už įmonės prievoles atsakingo jos savininko, negalėjo įtraukti į bylą atsakovu.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti išieškotojui AB „Lietuvos geležinkeliai“ antrinį vykdomąjį raštą, kuriuo išieškojimas būtų nukreipiamas į R. V. darbo užmokestį ir/ar kitą turtą.

CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti arba ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo bei kitų institucijų sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Rosagana“ ir ADB „RESO Europa“, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau vėliau reikalavimo ADB „RESO Europa“ atsisakė (b. l. 3-5, 63-64, 67). Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 22 d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Rosagana“ 744 431,03 Lt skolos, 27 855,29 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 634,51 Lt žyminio mokesčio ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (b. l. 70-71).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 1, 2 d.). CPK 584 straipsnyje nustatytas vykdytinų dokumentų sąrašas. Pagal CPK 587 straipsnio 1 punktą, vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu. Taigi vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis, išduodamas remiantis vykdytinais dokumentais. Vykdomasis raštas yra neatskiriama teismo procesinio sprendimo dalis tuomet, kai yra atliekamas priverstinis vykdymas. Vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau paties vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad priimto preliminaraus teismo sprendimo pagrindu ieškovui (išieškotojui) AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 744 431,03 Lt skolos, 27 855,29 Lt delspinigių ir 5 634,51 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo UAB „Rosagana“ (b. l. 95, 98).

Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 str. 1 ir 2 d.). CPK 648 straipsnio 1 dalyje nustatytas vykdomojo rašto turinys, o minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu tam pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis, tretinis ir t. t.

Nagrinėjamos bylos atveju preliminarus sprendimas priimtas vienam atsakovui – UAB „Rosagana“. Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą, atkreipia dėmesį į tai, kad R. V. , kaip buvusios individualios įmonės savininkas, nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu joje asmeniu (CPK 37, 41, 111, 135 str.). Esant tokiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti išieškotojo prašymą ir išduoti dar vieną vykdomąjį raštą dėl išieškojimo nukreipimo į R. V. darbo užmokestį ir/ar kitą turtą, nes šio asmens atžvilgiu vykdytinas teismo sprendimas byloje nėra priimtas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės, kad UAB „Rosagana“ teisinė forma iš R. V. individualios įmonės „Rosagana“ buvo pakeista prieš pat kreipiantis į teismą, kad vežimo sutartis, kurią vykdant susidarė įsiskolinimas, buvo pasirašyta su R. V. individualia įmone „Rosagana“, o paslaugos suteiktos iki R. V. individualios įmonės „Rosagana“ pertvarkymo į UAB „Rosagana“, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl antrinio vykdomojo rašto išdavimo, nes ieškovas reikalavimą pareiškė bei reikalavimas buvo tenkinamas tik atsakovui UAB „Rosagana“.

Pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį, jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta juridinio asmens pertvarkymo ypatybė, kai pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles. Tokio juridinio asmens dalyviai trejus metus lieka atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, neatsižvelgiant į naują juridinio asmens teisinę formą, jeigu prievolės atsirado iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Nors nurodytoje teisės normoje nustatyta, jog pertvarkomo juridinio asmens dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tačiau norint nukreipti ieškojimą į buvusio juridinio asmens dalyvių turtą, juridinio asmens dalyviai, atsakantys pagal juridinio asmens prievoles, turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais byloje asmenimis bei jų atžvilgiu priimamas teismo procesinis sprendimas, kuris būtų pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Nurodytoje normoje įtvirtinta subsidiari juridinio asmens dalyvių atsakomybė (CK 2.104 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra tik teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Todėl tik ieškovui pareiškus reikalavimą pertvarkyto juridinio asmens dalyviui (R. V. individualios įmonės „Rosagana“ savininkui R. V. ), o teismui tokį reikalavimą patenkinus, būtų pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, pagal kurį, esant CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindui, išieškojimas pagal subsidiariosios atsakomybės taikymo sąlygas galėtų būti nukreiptas į buvusios R. V. individualios įmonės „Rosagana“ savininko R. V. turtą.

Apelianto argumentas, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad UAB „Rosagana“ turto nepakaks užtikrinti prievolės įvykdymą, todėl R. V. , kaip subsidiariai už įmonės prievoles atsakingo buvusios R. V. individualios įmonės „Rosagana“ savininko, negalėjo įtraukti į bylą atsakovu, laikytinas teisiškai nereikšmingu, nes asmuo, kreipdamasis į teismą, pats pasirenka savo teisių gynybos būdą, be to, turi pareigą būti rūpestingas ir domėtis visomis bylos aplinkybėmis (CK 1.5, 1.6 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti išduoti antrinį vykdomąjį raštą, pagal kurį išieškojimas būtų nukreipiamas į R. V. darbo užmokestį ir/ar kitą turtą, yra teisinga bei pagrįsta. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes ją naikinti arba keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.