Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. (V.) ieškinį atsakovui K. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Teismas remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad 2012-07-26 ieškovė išdavė atsakovui K. P. neprotestuotiną paprastąjį vekselį 8.000 Lt sumai (b.l. 8,9). Teismas konstatavo, kad ieškovė nors byloje ir yra pateikusi duomenų jog turėjo sveikatos problemų (b. l. 40), tačiau įrodymų, kad pasirašydama vekselį, negalėjo suprasti savo veiksmų, nepateikė. Teismas taip pat konstatavo jog byloje taip pat nėra duomenų, kad vekselis buvo pasirašytas apgaulės būdu, dėl grasinimo, ekonominio spaudimo ar kt. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias jos nurodytas aplinkybes. Pareigą tokius įrodymus pateikti šaliai nustato įstatymas (CPK 178 str.). Priešingai, iki pat vykdymo proceso pagal ginčo vekselį ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad nurodytas vekselis būtų anuliuotas ar kitaip panaikintas. Teismas konstatavo, kad apeliantės išrašytas vekselis atitinka visus įstatymo reikalavimus nurodytus ĮPVĮ 77 straipsnyje, todėl vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi sprendė, kad ieškovė be išlygų yra įsipareigojusi sumokėti jame nurodytą sumą vekselio turėtojui (atsakovui) ir ieškinį atmetė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis), dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnis). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Šio vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, tol, kol neįrodyta priešingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste Kasacinis teismas arba LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (LAT Civilinių bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 10 01 nutartis Nr. 3K-7-216/2007, 2008 06 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.). Pažymėtina, kad vekselio kaip vertybinio popieriaus universalumas lemia tai, kad jo išdavimo pagrindai gali būti patys įvairiausi, tai gali būti ne būtinai paskola. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 2012 07 26 savo ranka dalyvaujant atsakovui ir V. G. užpildė paprastojo vekselio blanką 8 000 Lt sumai ir jį pasirašė, t.y. išdavė atsakovui vekselį 8 000 Lt sumai. Ginčas byloje kilęs ginčas dėl sandorio (vekselio) pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, Apeliantė teigia vekselį pasirašiusi būdama suklaidinta, apgauta, ekonominio spaudimo įtakoje, taip pat nurodo jog vekselį pasirašė būdama neadekvačioje psichinėje būsenoje, sirgdama depresija, po sūnaus nužudymo 2010 metais, bei komplikuoto skyrybų proceso, atsakovui pažadėjus atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo su sąlyga, kad ji pasirašys vekselį, taip pat teigė pinigų pagal vekselį negavusi. Nurodė atsakovo iki vekselio pasirašymo nepažinusi, praėjus pusvalandžiui po vekselio pasirašymo prašiusi vekselį gražinti, bet buvusi apgauta atsakovui vietoj originalo gražinus vekselio kopiją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (LAT 2013 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

Taigi byloje nustatyta, kad ieškovės pasirašytas vekselis atitinka formos reikalavimus, ieškovė neneigia jį išdavusi, tačiau šalys skirtingai aiškina pagrindus, kuriais remiantis jis buvo išduotas ieškovė teigia jog pasirašė vekselį, todėl kad atsakovas pažadėjo jos individualiai įmonei nebekelti bankroto bylos ir kad 8000 Lt ji iš atsakovo negavo. Tuo tarpu atsakovas aiškina jog UAB „Verslo sprendimai“ kurios akcininkas ir vadovas jis yra reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu buvo perėmusi reikalavimo teisę į ieškovės individualią įmonę iš UAB TELE 2, 1551,08 Lt sumai. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovas teismo posėdyje paaiškino jog dar iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jis ne kartą skambino ieškovei ir ji vis žadėjo įsiskolinimą gražinti, bet pažadų neteisėjo. Todėl UAB „Verslo sprendimų sistema“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Susitikimas, kurio metu ieškovė pasirašė ginčo vekselį, įvyko ieškovės iniciatyva, ieškovė prašė atsiimti ieškinį dėl bankroto ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas patvirtino ieškovės teiginius, kad jis neužskaitė ieškovės už individualią įmonę, jau po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2012 06 29, naujajam kreditoriui UAB „Verslo sprendimų sistemos“, pervesto 1551,08 Lt įsiskolinimo (b.l. 39) ir tuo pagrindu neatsiėmė ieškinio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nenorėdamas UAB „Verslo sprendimų sistemos“ įvelti į galinčius kilti teisminius ginčus, jei paaiškėtų, kad tuo metu kai ieškovė gražino įsiskolinimą, jos individuali jau buvo nemoki, todėl iškėlė sąlygą, kad turėtų būti atsiskaityta su visais įmonės kreditoriais, be to atsakovas taip pat nurodė, kad susitikimo metu įsitikinęs, kad tiek ieškovė, tiek jos individuali įmonė taip pat turi skolininkų tarėsi ir dėl tarpininkavimo ieškovei išsiieškant skolas, ieškovė turėjo pateikti jam skolininkų sąrašą. Atsakovas teigė savo asmeninius pinigus 8000 Lt ir paskolinęs tam, kad ieškovė galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Toks paskolos tikslas kolegijos nuomone logiškas ir ieškovės jokiais įrodymais nepaneigtas. Ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė jog vekselio pasirašymo metu esą individuali ieškovės įmonė neturėjusi kitų kreditorių. Su tokia nuomone negalima sutikti, nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o ta aplinkybė, kad į bankroto bylą kiti kreditoriai buvo įtraukti vėliau taip pat nereiškia, kad įmonė vekselio pasirašymo diena buvo moki. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateikiamą sąvoką įmonės nemokumas tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė ginti kitų kreditorių interesus pareiškiant ieškinį (actio Pauliano) prašant pripažinti sandorį negaliojančiu jei ginčijamas sandoris (šiuo atveju tai būtų skolos gražinimas bankroto bylą iniciavusiam asmeniui) pažeidžia kito (ų) kreditoriaus(ių) teises, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus arba suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, pažymėtina, kad tokio ieškinio dalyku gali būti pažeistos, bet kurio kreditoriaus teisės tiek iškėlus bankroto bylą, tiek jos neiškėlus, bet įmonei esant nemokumo būklėje. Taigi, atsakovo abejonės dėl galimų būsimų teisminių ginčų tarp kreditorių ar galimų bankroto administratoriaus ieškinių ginant visų įmonės kreditorių interesus buvo pagrįstos, todėl teigti, kad šalys 2012 07 26 sueidamos į paskolinius civilinius teisinius santykius, ir paskolos gražinimą užtikrindamos vekseliu elgėsi nemotyvuotai negalima.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodė jog skolą atsakovo UAB „Verslo sprendimų sistemos“ už ją sumokėjo dukra, nes jos finansinė padėtis buvo sunki, šioje byloje ji taip pat buvo prašiusi atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, motyvuodama sunkia finansine padėtimi, buvo pridėjusi pažymą, kad gauna minimalų darbo užmokestį (b.l. 27). Tuo tarpu kaip matyti iš pateiktos mokėjimo kvito kopijos (b.l. 34), iškėlus bankroto bylą ir į ją įtraukus kreditorių VMĮ, ieškovė 2012 12 10 sumokėjo šiam kreditoriui 8007,13 Lt, tikėtina iš atsakovo skolintų pinigų.

Apeliantė savo ieškinį rėmė tuo, kad atsakovas neva darė jai ekonominį spaudimą, ji buvo neadekvačios psichinė psichologinės būsenos, kad ieškovas neva ją apgavęs. Tačiau į bylą nėra pateikusi šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Ta aplinkybė, kad ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, o jos individualiai įmonei grėsė bankroto procedūra, nebuvo atsakovo veiksmų išdava, nesutikdama su ieškinio dėl bankroto motyvais ieškovė galėjo ginti savo teises teisme, ekonominio spaudimo priemonėmis negali būti laikomas ir kreipimasis į teismą prisilaikant procesinio įstatymo reikalavimų. Apeliantė į bylą yra pateikusi išrašus iš medicininių dokumentų apie savo sveikatos būklę (b.l.40,41) tačiau nepateikė specialių žinių turinčių asmenų (ekspertų) išvadų, kad ši jos sveikatos būsena trukdė jai suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti. Dėl apgaulės kolegija pasisako, kad byloje nustatyta jog ieškovė yra verslininkė valdanti kelis įmonės padalinius, todėl neišvengiamai susidurianti su finansinių, gamybinių, administravimo klausimų sprendimu, todėl pasirašydama vekseli negalėjo nesuprasti šio savo veiksmo esmės. Pastebėtina, kad kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ji tiek bankroto byloje, tiek skyrybų procese efektyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis skundė pritaikytas laikinąsias priemones, kitas teismo nutartis, inicijavo ikiteisminius tyrimus prieš savo sutuoktinį ir atsakovą. Todėl teigti, kad ji pasirašydama vekselį nesuvokė šio veiksmo prasmės ar kad tai nebuvo tikroji jos valios išraiška taip pat nėra pagrindo. Apgaulės faktą ieškovė įrodinėja teiginiu neva atsakovas ją apgavęs ir jai paprašius gražinti vekselį vietoj originalo gražinęs jo kopiją. Tačiau atsakovas vekselio kopijos atsiradimo pas ieškovę aplinkybes aiškina kitaip. Kad ji pati, jau praėjus mėnesiui po vekselio pasirašymo, prašiusi išduoti vekselio kopiją, kitų įrodymų be skirtingų šalių paaiškinimų šiam faktui patvirtinti ar paneigti nėra, o pats vekselio kopijos buvimas pas ieškovę niekaip nepatvirtina apgaulės fakto.

Kiti apeliaciniame skunde įvardijami argumentai yra teisiškai nereikšmingi todėl plačiau neaptariami.

Remiantis išdėstytu apeliacinis skundas atmetamas paliekant pirmosios instancijos teismo iš esmės teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.