Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta terminuoto laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmė. Taip pat, A. B. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirtas areštas 36 (trisdešimt šešioms) paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. B. skirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuspręsta subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) bauda, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonių) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, tai yra prie griežčiausios 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) baudos pridėti visas šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 28 (dvidešimt aštuonioms) dienoms ir 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) baudą. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę nuspręsta įskaičiuoti A. B. visiškai ar iš dalies atliktas bausmes pagal 2025 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, 2025 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir 2025 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 3 dalimis, nuspręsta skirti A. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir konfiskuoti automobilį ,,Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje, (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti. Nuspręsta nepriteisti iš A. B. 220,71 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų ir septyniasdešimt vieno cento) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų. A. B. priklausančiam turtui – automobiliui ,,Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomam aikštelėje, (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą nuspręsta pratęsti iki automobilio konfiskacijos įvykdymo, apie tai pranešant valstybės įmonei „Registrų centras“. Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilį ,,Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą aikštelėje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai, o elektroninę laikmeną CD diske – palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistajam A. B.

9. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl A. B. skirtinų bausmių rūšių ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis ne kartą teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio veikas, taip pat teistas ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84-90). Apeliantas eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už automobilio vairavimą neturint tam teisės, kai ji atimta, kitus nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, ne visas jam skirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 103-113). Visos šios aplinkybės rodo A. B. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti šiurkščius kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo. Akcentuotina, kad nuteistajam už praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, kuri, akivaizdu, taip pat nepadarė teigiamos įtakos A. B. asmenybei ir jo nepaskatino daugiau nenusikalsti. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam pagrįstai buvo skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė už BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, t. y. arešto bausmė, ir griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Akcentuotina, kad nuteistasis, nepaisydamas jam anksčiau skirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių, nusikalstamas veikas darė toliau, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

10. Atkreiptinas A. B. dėmesys, jog baudžiamojo įstatymo ir proceso paskirtis neapsiriboja tik kaltininko paveikimo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, funkcija, kadangi paskiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi būti derinami visi bausmės tikslai, tame tarpe ir asmenų sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo ir kt. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė už baudžiamojo nusižengimo ir nusikalstamos veikos padarymą galutinę subendrintą bausmę, taikydamas BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas, ir nustatė teisingą jos dydį.

11. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos atliktu bausmių bendrinimu. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, A. B. veika įvykdyta 2025 m. rugsėjo 10 d., tuo tarpu jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nuosprendis, kuriais paskirtos bausmės tarpusavyje nebuvo subendrintos, priimti iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. atitinka BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, dėl ko pagrįstai buvo bendrinamos šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės. Sutiktina, kad šiuo atveju nuteistajam skirtos bausmės buvo subendrintos griežtesniu – visiško sudėjimo būdu, visgi, įvertinus aplinkybių visetą, A. B. asmenybę, jo sistemingą nusikalstamą elgesį, laikytina, kad būtent toks bausmių bendrinimo būdas yra teisingas.

12. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

13. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 9 dalimi, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apie BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymą iš viso nepasisakė, nors tai imperatyviai numatyta baudžiamajame įstatyme. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, sprendžia, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu bei nepagrįstu, juo labiau, kad nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybės klausimas gali būti išspręstas šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju visuma aplinkybių suponuoja, kad bausmės tikslai nebus pasiekti apeliantui atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

15. Kaip nurodyta, A. B. ne kartą buvo baustas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, o jam skirtos bausmės jo nepaveikė taip, kad jis daugiau nenusikalstų ir keistų savo elgesį teigiama linkme. Taigi, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau tęsė savo nusikalstamą elgesį. Pagal bylos duomenis, A. B. nuo 2025 m. kovo 31 d. konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo. Nors šiuo atveju apelianto pastangos gydytis priklausomybės ligą ir keisti savo elgesį yra vertinamos teigiamai, vis tik, jos nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio, dėl ko aplinkybių visumos kontekste nėra pagrindo išvadai, kad jų užtenka atidėti A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

16. Atsižvelgus į bylos aplinkybes konstatuotina, jog nuteistojo elgesys pasižymi nuosekliu norminių aktų reikalavimų ignoravimu, bausmės nevykdymu ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nepaisymu, todėl tokie duomenys neleidžia daryti išvados apie nuteistojo progresą ar atsakomybės suvokimą, taigi, pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės - byloje esantis „Sodros“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad A. B. oficiali darbinė patirtis yra labai nepastovi, jis pakeitęs net 29 darbovietės. Juo labiau, šiuo metu nuteistasis oficialia darbine veikla neužsiima, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kas taip pat nepagrindžia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nuteistojo atžvilgiu galimybės.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo veikos aplinkybes, kurios demonstruoja nuteistojo požiūrio į savo elgesį ciniškumą, t. y. nustatytas net 2,26 promilių neblaivumas, antrinio patikrinimo metu – 2,27 promilių neblaivumas; nuteistojo paaiškinimai, kad blaivus nevairuoja, rodantys jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtų normų ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami jos vykdymą atidedant, ir nors teisminio proceso metu nuteistasis prisipažino ir gailėjosi, tačiau jo elgesys baudžiamojo nusižengimo ir nusikalstamos veikos atlikimo metu neabejotinai rodo jo abejingumą neteisėtai veikai ir galimoms kilti pasekmėms. Atkreiptinas A. B. dėmesys, jog transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, reikalaujantis ypač atidaus ir atsakingo jos valdytojo elgesio, tuo tarpu jos vairavimas būnant neblaiviam kelią neabejotiną ir realų pavojų tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tiek turtui. Nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, jog tokie atvejai nepasikartotų – kad jis vairuotų transporto priemones tik būdamas blaivus, kelyje būtų ypatingai dėmesingas, elgtųsi atsargiai ir atsakingai, bei nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui, tuo tarpu šie tikslai negali būti pasiekiami atidedant jam bausmės vykdymą.

18. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti A. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. B. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertintos teisingai. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo padarymą (buvęs teistas už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

19. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. B. bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji subendrinta arešto bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.