Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir K. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – UAB „PRO INVEST GROUP“, UAB „Targetas“, UAB Legal Balance, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, GelvoraSergel UAB, B2 Impact, UAB ir S. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. K. ir K. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi nutarė atsisakyti pareiškėjų J. K. ir K. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka.

3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius, išskyrus tuos, kurių pobūdis nesuderinamas su šio kodekso 50 straipsnyje nuteistiesiems nustatytais draudimais. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnyje numatyta galimybė atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose tais atvejais, kuomet suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, vienerius metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, o nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Be to, pareiškėjai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre duomenų apie pareiškėjus nėra. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjų prašymas neatitinka CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos, todėl negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka.

5. Teismas papildomai išaiškino, kad pareiškėjai, pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo, turi teisę kreiptis į notarą CK 3.54¹ straipsnio nustatyta tvarka, o notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėja J. K. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų prašymą arba prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjai bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena daugiau kaip metus. Pareiškime nebuvo detalizuojama nuo kurios 2024 m. liepos mėn. dienos pareiškėjai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinio gyvenimo. Be to, pareiškimas buvo rengiamas birželio mėnesį, todėl rengiant pareiškimą nebuvo aktuali CK 3.51 straipsnio 3 dalis.

6.2. Apeliantė paaiškino, kad su sutuoktiniu negyvena sutuoktinio gyvenimo nuo 2024 m. liepos mėn. pabaigos ar rugpjūčio mėn. pradžios. Todėl darytina išvada, kad šiuo metu sutuoktiniai objektyviai negali pasinaudoti santuokos nutraukimo notarine tvarka institutu, kol nėra suėjęs būtinas vienerių metų terminas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti prašymo kaip nenagrinėtino civilinio proceso tvarka.

6.3. Kilus abejonėms dėl to, ar sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ilgiau nei metus, teismas turėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

11. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

12. Taigi santuoka turi būti nutraukiama notarine tvarka, jei egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; 5) negyvena santuokinio gyvenimo; 6) neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

13. Įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardint sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-668-430/2023).

14. Įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškimo metu sutuoktiniai daugiau negu metus netvarkė bendro ūkio dėl toliau nurodomų argumentų.

15. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad su sutuoktiniu kartu negyvena ir netvarko bendro ūkio nuo 2024 metų liepos mėnesio pabaigos ar rugpjūčio pradžios, tačiau šių argumentų nenurodė pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Todėl minėtos aplinkybės nurodymas atskirajame skunde teismo atsisakymo priimti pareiškėjų prašymą kontekste vertintinas kritiškai ir kaip rodantis pareiškėjų siekį santuoką nutraukti teismine tvarka, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų visumai. Kaip minėta aukščiau, ši nuostata yra imperatyvi, o įstatymų leidėjas nenumatė asmenims, siekiantiems nutraukti santuoką, pasirinkti, ar nutraukti santuoka teismine ar notarine tvarka, esant šioje teisės normoje įtvirtintiems pagrindams.

16. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliantės argumentas, kad aplinkybę, jog pareiškimo padavimo teismui metu nebuvo suėję vieneri metai, kai pareiškėjai kartu netvarko bendro ūkio, patvirtina tai, kad pareiškimas buvo rengiamas birželio mėnesį. Pažymėtina, kad įstatymai ar teisės aktai nenumato, kad termino, per kurį sutuoktiniai kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, skaičiavimo eiga sustoja parengus prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Bylos duomenimis prašymas buvo parengtas birželio 19 d., teismui buvo pateiktas 2025 m. liepos 9 d.

17. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjai prašyme teismui patys nurodė, kad negyvena kartu nuo 2024 m. liepos mėn. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi faktinė situacija, kai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu egzistuoja objektyvi aplinkybė, kad sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus nebetvarko bendro ūkio. Dėl to, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjų santuoka gali būti nutraukiama ne notarine tvarka.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

19. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.