Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingai žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingai žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų.

Nukentėjusiosios K. Š. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš D. S. 900 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. žinodamas, jog sutarties nevykdys, įmokų nemokės, jis 2021 m. liepos 5 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė telekomunikacinių paslaugų teikimo ir įrangos įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vadovaujantis už įsigytą mobilų telefoną „Apple Iphone 12 Pro 256 GB Pacific Blue“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), jis, per 36 mėnesius, mokant per mėnesį 34,9 Eur įmoką, turėjo sumokėti 1 256,40 Eur, tačiau šį mobilųjį telefoną, neinformavęs apie būtinumą mokėti įmokas, jis 2021 m. liepos 7 d. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), už 900 Eur pardavė K. Š., po to įmokų už telefoną UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 22 d. mobilųjį telefoną „Apple Iphone 12 Pro 256 GB Pacific Blue“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos užblokavo, tokiu būdu K. Š. patyrė 900 Eur žalą, t. y. jis apgaule savo naudai iš K. Š. įgijo 900 Eur.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. (toliau – ir apeliantas) prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl mobilaus ryšio telefono, kuris buvo grąžintas K. Š., palikimo jai ir nustatyti, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, telefonas būtų paliktas apeliantui; apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad jo nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota neteisingai, priimti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde nurodytus prašymus ir argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti, D. S. išteisinti arba pakeisti nuosprendžio dalį dėl telefono ir grąžinti jį apeliantui. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kadangi nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistojo D. S. veiką kvalifikuodamas kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir pripažindamas jį kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Tačiau pagrįstais laikytini nuteistojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies.

13. Nuteistasis D. S. byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sudarė sutartį dėl mobilaus ryšio telefono „Apple Iphone 12 Pro 256 GB Pacific Blue“ įsigijimo išsimokėtinai, per 36 mėnesius mokant po 34,90 Eur, jį pardavė nukentėjusiajai K. Š. už 900 Eur, įmokų už telefoną nemokėjo, apeliaciniame skunde neginčija. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai: nuteistojo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (2 t., b. l. 55), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis (1 t., b. l. 53–55, 137–145), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl įmokų už išsimokėtinai įsigytus telefonus nemokėjimo ir telefonų užblokavimo dėl skolos (1 t., b. l. 133). Taigi jokių abejonių dėl telefono įsigijimo, jo pardavimo nukentėjusiajai bei įmokų nemokėjimo, telefono užblokavimo aplinkybių šiuo atveju nėra. Tačiau kaip matyti iš skundo motyvų, nuteistasis nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl apgaulės panaudojimo bei tyčios tvirtindamas, kad parduodamas telefoną nukentėjusiajai, atskleidė jo įsigijimo išsimokėtinai faktą bei tai, kad įmokų mokėjimo terminas nėra suėjęs, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje draudimas perleisti telefoną kitam asmeniui nenurodytas. Nuteistojo įsitikinimu, šios aplinkybės įrodo, kad tarp jo ir nukentėjusiosios susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pritarti tokiam vertinimui neturi pagrindo.

19. Pagrindžiant pirmiau padarytą išvadą būtina pažymėti, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

20. Byloje nustatyta, kad nuteistasis telefoną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėtinai įsigijo 2021 m. liepos 5 d. (1 t., b. l. 137, 138), nukentėjusiajai K. Š. jį pardavė 2021 m. liepos 7 d., t. y. praėjus dviem dienoms po sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią nuteistasis įsipareigojo 36 mėnesius už telefoną kas mėnesį mokėti po 34,90 Eur, sudarymo. Parduodamas telefoną nukentėjusiajai, apeliantas, kaip minėta, nukentėjusiosios neinformavo, kad telefonas yra pirktas išsimokėtinai ir, kad už jį pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį 36 mėnesius reikės mokėti sutartyje nurodytas įmokas. Pats įmokų už telefoną nemokėjo nei iš karto po to, kai nukentėjusioji jam už telefoną sumokėjo 900 Eur, nors apie pareigą mokėti įmokas neabejotinai žinojo, nei vėliau. Toks nuteistojo elgesys, kartu įvertinus jo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, teikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis, žinodamas, jog įmokų už išsimokėtinai įsigytą telefoną UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokės, šį telefoną pardavęs nukentėjusiajai K. Š. už 900 Eur, jos neinformuodamas apie būtinumą mokėti įmokas, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiosios K. Š. sumokėtus 900 Eur. Šios išvados kontekste svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad D. S. praeityje jau buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, turinčios apgaulės elementą (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 207 straipsnio 1 dalį), padarymo, t. y. dėl to, kad turėdamas tikslą apgaule gauti kreditą, suklastojo dokumentus ir juos pateikė bankui, siekdamas gauti 15 000 Eur kreditą (2 t., b. l. 22, 23, 25–29), ir nors tai nėra kaltės įrodymas šioje byloje, pirmiau nurodyta aplinkybė, vertinant ją kitų duomenų kontekste, turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių, taigi ir tyčios, nuteistojo veikoje įrodytumo.

21. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusiajai kartu su telefonu buvo perduoti ir įsigijimo dokumentai, kuriuose informacija apie pirkimą išsimokėtinai, pareigą mokėti įmokas, buvo nurodyta, jo veikos teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir atsakomybės dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nešalina. Kaip nurodyta pirmiau, sukčiavimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai – turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala, t. y. jis netenka turto ar turtinės teisės. Byloje neginčytinai įrodyta, kad apgaulės įtakoje nukentėjusioji perleido nukentėjusiajam savo turtą – sumokėjo už telefoną 900 Eur ir nuo to momento šiais pinigais nuteistasis galėjo disponuoti savo nuožiūra. Tačiau po kiek daugiau, nei 2 mėnesių, nukentėjusioji telefonu nebegalėjo naudotis, nes jis, nuteistajam nemokant įmokų, buvo užblokuotas. Taigi dėl veikos baigtumo abejonių nekyla, o tai, kad jau po telefono įsigijimo ir turto perleidimo nukentėjusiajai tapo žinoma, jog telefonas pirktas išsimokėtinai ir įmokos už jį dar nesumokėtos, šios aplinkybės nuteistajam neatskleidus prieš sandorio su nukentėjusiąja sudarymą, nuteistojo veikos, kaip nusikalstamos, vertinimo nepaneigia.

22. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra apribota nukentėjusiosios galimybė atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis, kadangi nuteistasis dirba ir piniginių lėšų išieškojimas iš jo nebūtų apsunkintas. Vertinant šį skundo argumentą pažymima, kad nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tas faktas, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų, kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-495/2022, 2K-7-25-495/2020, 2K-170-895/2018, 2K-385-942/2017). Pirmiau aptartais įrodymais nuteistojo veikoje yra nustatyti ir įrodyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai, todėl galimybės žalos atlyginimą gauti inicijuojat civilinį procesą buvimas, pats savaime, nuteistojo veikos, kaip nenusikalstamos, vertinimo nesuponuoja. Be to, nors nuteistasis ir teigia, kad jis dirba, gauna pajamas, tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, patikrinus Sodros registro duomenis Teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis nedirba, duomenų, kad dirbti negalėtų dėl objektyvių priežasčių, byloje nėra, iki šiol nukentėjusiajai padaryta žala neatlyginta. Taigi šiuo atveju apeliantas savo veiksmais, be kita ko, sudarė tokią situaciją, kai nukentėjusiosios pažeistų teisių gynimo būdas taikant civilinės teisės priemones būtų esmingai apsunkintas.

23. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios leistų suabejoti dėl nuteistojo tyčios apgaule įgyti svetimą turtą ar rodytų išskirtinai civilinį teisinį neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo pobūdį, nenustatyta. Pirmiau aptarti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė ir sąmoningai, tyčia apgaule suklaidino nukentėjusiąją, neatskleisdamas esminės informacijos apie tai, kad telefonas įsigytas išsimokėtinai ir, kad įmokos už jį nesumokėtos, kad įmokų jis mokėti neketina, taip neteisėtai savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiosios pinigus – 900 Eur, numatė, kad dėl jo veikos nukentėjusioji patirs žalą, ir to norėjo bei siekė. Taigi nuteistojo veikoje BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, dėl jo kaltės pagrįstų abejonių nekyla, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai. Atskirai pažymėtina, kad nors iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo, šiuo aspektu bylos įrodymų nevertino ir motyvuotų išvadų dėl to nepateikė, vis tik tai nelaikytina pagrindu nuosprendį naikinti ir nuteistąjį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi teismo padaryta išvada, jog nuteistojo veika atitinka nusikaltimo – sukčiavimo sudėties požymius, yra pagrįsta. Taigi pirmiau nurodytas nuosprendžio trūkumas savaime jo nedaro neteisėtu ir nepagrįstu, o kitokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuosprendį dėl D. S. nuteisimo naikinti, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti.

24. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl sprendimo mobilaus ryšio telefoną palikti nukentėjusiajai pagrįstumo, kai jai iš nuteistojo priteistas ir turtinės žalos atlyginimas – už telefoną sumokėti pinigai – 900 Eur. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu, nuteistojo skundo argumentus dėl netinkamai išspręsto daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimo, laiko pagrįstais.

25. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji K. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, prašydama iš nuteistojo jai priteisti už telefoną sumokėtus 900 Eur (1 t., b. l. 108). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta neteisėtais nuteistojo veiksmais, įvertinęs paties nuteistojo poziciją – nuteistasis žalos fakto ir jos dydžio neginčijo, pagrįstai nusprendė civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti nukentėjusiajai iš nuteistojo 900 Eur turtinei žalai atlyginti. Tačiau palikdamas mobilaus ryšio telefoną nukentėjusiajai, pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai nurodoma ir apeliaciniame skunde, sudarė prielaidas nukentėjusiosios nepagrįstam praturtėjimui, kadangi jai buvo priteistas ne tik turtinės žalos atlyginimas – už telefoną nuteistajam sumokėti 900 Eur, bet ir jos nuosavybėje paliktas pats telefonas, kuris šiuo atveju laikytinas nusikalstamos veikos (sukčiavimo) priemone, nuteistojo panaudota siekiant apgaule įgyti svetimą (nukentėjusiosios K. Š.) turtą.

26. Pagal BPK 307 straipsnio nuostatas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi būti nurodytas sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti išsprendimo klausimai reglamentuoti BPK 94 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011 ir kt.). Tokiomis priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

27. Nekyla abejonių dėl to, kad be mobilaus ryšio telefono, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas nebūtų įmanomas. Nuteistasis, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, šio siekio įgyvendinimui panaudojo išsimokėtinai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą mobilaus ryšio telefoną, už kurį nesumokėjo ir įmokų mokėti neketino, pardavė šį telefoną nukentėjusiajai, neatskleisdamas jai pirmiau nurodytos informacijos dėl telefono įsigijimo aplinkybių ir taip apgaulės būdu iš nukentėjusiosios gavo 900 Eur, t. y. apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiosios pinigus. Taigi mobilaus ryšio telefonas šiuo atveju laikytinas nusikalstamos veikos priemone ir turi būti konfiskuotas, kaip tai nurodyta BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nuteistasis prašo mobilaus ryšio telefoną grąžinti jam, tačiau tenkinti tokio pobūdžio prašymą nėra pagrindo, kadangi mobilaus ryšio telefonas, kaip priemonė, buvo panaudotas nusikaltimui daryti, o jo grąžinimas nuteistajam reikštų restitucijos taikymą, taigi ir pripažinimą, kad nuteistąjį ir nukentėjusiąją šiuo atveju siejo civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, bylos įrodymai išvados dėl civilinių, o ne baudžiamųjų teisinių santykių buvimo, nelemia. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išsprendė neteisingai, ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

28. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam D. S., kurias sudaro 113,33 Eur (2 t., b. l. 93). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

29. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Nuteistasis D. S. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam D. S. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistasis nedirba, duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų proporcingumo reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria ikiteisminio tyrimo metu pateiktas ir apžiūrėtas telefonas „Apple Iphone 12 Pro“, grąžintas K. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktas K. Š..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminio tyrimo metu pateiktą ir apžiūrėtą telefoną „Apple Iphone 12 Pro“, kuris 2022 m. gegužės 22 d. nutarimu grąžintas K. Š., konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo D. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 113,33 Eur, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.