- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-1277-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01400-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- R. Ž., A. P., akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys R. Ž., A. P., akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti atsakovui R. Ž. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teisę į R. P. priklausantį turtą (10 turtinių vienetų – 5 193 Eur):
1.1.1. (duomenys neskelbtini).
1.2. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti R. P. nuosavybės teisę į R. Ž. priklausantį turtą (43 turtiniai vienetai, vertė – 89 732 Eur):
1.2.1. (duomenys neskelbtini).
1.3. Priteisti iš ieškovo R. P. 4 560,04 Eur piniginę kompensaciją atsakovui R. Ž..
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovo R. P. ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis buvo panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybę apeliantui patikslinti reiškiamus reikalavimus ar ieškinio faktinį pagrindą, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovui R. P. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus ar faktinį ieškinio pagrindą.
4. 2021 m. spalio 28 d. teisme gautas ieškovo prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2021 m. lapkričio 3 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovo R. P. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis ieškovui buvo įteikta 2021 m. spalio 22 d., nustatytas terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2021 m. spalio 29 d., tačiau ieškovas nurodytų ieškinio trūkumų nei per teismo nustatytą terminą, nei per prašomą pratęsti ieškinio trūkumų šalinimo terminą nepašalino.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Atsižvelgiant į tai, kad teismas buvo nustatęs labai trumpą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovo atstovas pateikė teismui 2021 m. spalio 28 d. prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą iki 2021 m. lapkričio 3 d. Tačiau teismas ieškovo atstovo prašymo neišsprendė, t. y. ieškovui iki 2021 m. lapkričio 3 d. nebuvo žinoma, ar teismo nustatytas terminas yra pratęstas. Teismui neišsprendus termino pratęsimo klausimo, ieškovui nebuvo žinoma, ar ieškovas turi teisę iki prašomo pratęsti termino pabaigos teikti procesinius dokumentus. 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys buvo susitikę ir tarp šalių vyko derybos dėl ginčo išsprendimo taikiai. Todėl jei teismas būtų išsprendęs ieškovo 2021 m. spalio 28 d. prašymą ir ieškovui būtų buvę žinoma apie pratęstą terminą, ieškovas arba būtų pašalinęs teismo nustatytus trūkumus, arba įvertinęs, kad tuo metu vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo, būtų pateikęs prašymą pratęsti terminą, nes nuo derybų dėl taikos sutarties rezultato priklausė ieškovo veiksmai.
7.2. Trūkumų šalinimo proceso metu atsakovas pasiūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį ir šalys pasiekė taikų susitarimą sudarydami taikos sutartį, kurią teikia teismui tvirtinti. Taikos sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, todėl prašo taikos sutarties tvirtinimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo R. P. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, jog ieškovas nei per teismo nustatytą terminą, nei per prašomą pratęsti ieškinio trūkumų šalinimo terminą nepašalino. Ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, argumentuodamas, jog ieškovui buvo neaišku, ar teismas tenkino jo prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti, be to, šalys susitarė ginčą baigti taikiai, dėl to apeliacinės instancijos teismo prašo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
10. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus ar faktinį ieškinio pagrindą. Nutartis ieškovui buvo įteikta 2021 m. spalio 22 d. 2021 m. spalio 28 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2021 m. lapkričio 3 d. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nematyti, kad pirmosios instancijos teismas būtų išsprendęs šį ieškovo prašymą. Tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, jog ieškovas nei per teismo nustatytą terminą, nei per prašomą pratęsti ieškinio trūkumų šalinimo terminą nepašalino nustatytų trūkumų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, iš esmės sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismui iki prašomo pratęsti termino pabaigos neišsprendus jo pratęsimo klausimo (pagal ieškovo atstovo prašymą), ieškovui galėjo kilti abejonių, kaip tokiu atveju turėtų ar galėtų elgtis bylos šalis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pasibaigus pirmosios instancijos teismo nustatytam pradiniam terminui ieškinio trūkumams pašalinti, tiek pasibaigus ieškovo prašomam pratęsti terminui ir ieškovui negavus atsakymo dėl prašomo termino pratęsimo, ieškovas galėjo kreiptis į teismą, siekdamas išsiaiškinti, ar jo prašymas dėl termino pratęsimo buvo tenkintas, kodėl šis klausimas nėra sprendžiamas, taip pat teikti patikslintą ieškinį kartu su prašymu atnaujinti (galbūt) praleistą terminą. Vadinasi, ieškovas šiuo atveju buvo gana pasyvus. Be to, kaip matyti iš ieškovo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir prie jo pridėtos taikos sutarties, ieškovas 2021 m. lapkričio 3 d. iš esmės prarado suinteresuotumą šalinti ieškinio trūkumus ir pateikti patikslintą ieškinį, kadangi su atsakovu sudarė taikos sutartį, kurią prašo apeliacinės instancijos teismo patvirtinti.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad šalių sudarytą taikos sutartį teismas gali patvirtinti (arba atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 13 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje proceso stadijoje ieškovo pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Pirma, ši civilinė byla teisiniu požiūriu net nėra pradėta ir apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas tik dėl skundžiamos nutarties laikyti ieškinį nepaduotu pagrįstumo. Antra, kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų ir į bylą juo siektų įtraukti trečiųjų asmenų, pateikta taikos sutartis liečia ne tik ieškovą su atsakovu, bet ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie nėra išreiškę pritarimo tokiai taikos sutarčiai, ir todėl, tvirtinant ją teisme, turėtų būti išklausyti dėl jos. Tačiau dėl to, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį nėra iškelta, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išklausyti šių asmenų nuomonės, nes tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas ne nagrinėtų atskirąjį skundą, o iš esmės veiktų kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškimą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.
15. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinio laikymas nepaduotu neužkerta ieškovui kelio kreiptis į teismą iš naujo, o taikos sutartis gali būti sudaroma / patvirtinama ir ne toje pačioje byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas (šios nutarties 13 punktas), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovo ieškinio laikymas nepaduotu nagrinėjamu atveju pažeidžia ieškovo teises ar teisėtus interesus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir operatyvumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą ir netenkina prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 3 straipsnio 7 ir 8 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti ieškovo prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.