- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- e2-269-457/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00836-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Atsakovas
- A. U.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Joniškio butų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovui A. U. dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 958,60 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2015 m. spalio 8 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-981 yra paskirta Joniškio rajono, (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikia šio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. O. M. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). 2017 m. liepos 17 d. Joniškio rajono notarų biuro notarė liudijo, kad O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą į butą su priklausiniais, priėmė jos vaikaitis, atsakovas A. U.. Taigi, atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą. Atsakovas, kuris nuosavybės teise valdo butą, nemokėjo mokesčių už bendro naudojimo elektrą, už šilumos tinklų priežiūrą, už techninę priežiūrą, už nuolatinės priežiūros darbus, kaupiamųjų lėšų, administravimo išlaidų, eksploatacinių išlaidų ir tokiu pagrindu susidarė įsiskolinimas. Atsakovui už skolas nuo 2018 m. gegužės 4 d. buvo atjungti šildymo prietaisai. Atlikus perskaičiavimą, atsakovo skola už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. yra 1522,63 Eur. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovė iš atsakovo gavo 564,03 Eur mokėjimą, todėl prašo teismo iš atsakovo priteisti 958,60 Eur skolą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. U. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Jis neginčija savo prievolės mokėti už butui suteiktas ieškovės paslaugas, jei jos realiai buvo suteiktos. Atsakovas, tapęs buto savininku, šiame bute negyvena ir niekada negyveno, butas nenaudojamas/neeksploatuojamas nuo 2004 m. liepos 16 d., todėl ieškovės teikiamomis paslaugomis atsakovas nesinaudojo ir nesinaudoja. Kadangi butas neeksploatuojamas, atsakovo prašymu ir UAB „Fortum Joniškio energija“ sprendimu, butas nuo 2018 m. gegužės 4 d. yra atjungtas nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Ieškovė reikalavimą sumokėti administravimo išlaidas, už šilumos tinklų priežiūrą, nuolatinės priežiūros darbus, techninę priežiūrą nepagrindė darbų atlikimo aktais ar kitais įrodymais, kuriais būtų patvirtinta, kad paslaugos iš vis buvo suteiktos. Ieškovė netinkamai suformavo ieškinio dalyką – reikalavimą sumokėti skolą, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais ir paskaičiuota taikant vienai ieškovei suprantamą aritmetiką ar metodiką. Ieškovė reikalavimą atsakovui sumokėti kaupiamąsias lėšas, kaip skolą, bendroje sumoje 603,24 Eur, pagrindė jos pačios parengtu „Kaupimo lėšų pranešimu Nr. 1581773“. Atsakovo nuomone, ir šis ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas. Pagal savo principą, ieškovė kaupti tikslines lėšas turi teisę vartojimo sutarties pagrindu arba kitu įstatymo numatytu pagrindu. Tarp ieškovės, kuri yra verslininkė (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis), ir atsakovo, kuris yra vartotojas (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis), niekada nebuvo sudaryta vartojimo ar kitokio pobūdžio sutartis. Atsakovas nesinaudoja butu ir kitais namo ar jo aplinkos infrastruktūriniais įrenginais. Byloje ieškovė nepateikė dokumentų, kokiu pagrindu ir už ką reikalauja iš atsakovo mokėti kaupiamąsias lėšas. Be to, ieškovė reikalauja tariamą skolą už kaupiamąsias lėšas sumokėti, nepateikdama ir paties skaičiavimo metodikos. Nepaisant netinkamai suformuoto ieškinio dalyko ir nepateiktų reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, atsakovas nekvestionuoja ieškovės teisės reikalauti sumokėti už realiai atliktas ir tinkamai paskaičiuotas paslaugas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė turi teisę, o atsakovas pareigą sumokėti už butų ūkio paslaugas, pagal patvirtintus įkainius, jei minėtos paslaugos buvo suteiktos ir pateikiant jų suteikimą patvirtinančiais tinkamais įrodymais iki 2018 m. gegužės 5 d., t. y. iki kada de jure buvo atjungta šildymo sistema į butą.
2020 m. lapkričio 26 d. ieškovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad išanalizavusi atsakovo atsiliepimą, su jame išdėstytais argumentais nesutinka. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad tapęs buto savininku, šiame bute negyvena ir niekada negyveno. Butas nenaudojamas/neeksploatuojamas nuo 2004 m. liepos 16 d., todėl ieškovės teikiamomis paslaugomis atsakovas nesinaudojo ir nesinaudoja. Tai, kad atsakovas faktiškai negyvena bute, tačiau jam esant šio buto savininkui, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatacines išlaidas ir suteiktas komunalines paslaugas (CK 4.82 straipsnio 3, 9 dalys). Atsakovas atsiliepime nurodo, kad jo sudarytoje lentelėje pateiktas aritmetinis paskaičiavimas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė netinkamai suformavo ieškinio dalyką – reikalavimą sumokėti skolą, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais ir paskaičiuota taikant vienai ieškovei suprantamą aritmetiką ir metodiką. Pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ 8.1. punktą namo bendrojo naudojimo objektų administravimas apskaičiuojamas vadovaujantis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką. 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. A-981 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Joniškio butų ūkis skyrimo Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo objektų administratoriumi” buvo patvirtintas bendrosios nuosavybės administravimo tarifas 0,0275 Eur už 1 m² bendro naudojimo ploto per mėnesį. Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodytus duomenis bei atsakovui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras skaičiuojamas administravimo mokesčio dydis yra 2,55 Eur su PVM (2,11 Eur be PVM) per mėnesį. Šiuo laikotarpiu mokestis už bendrosios nuosavybės objektų administravimą atsakovui apskaičiuotas pagrįstai remiantis 2015 m. spalio 8 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytų administravimo tarifu (0,0275 Eur/m2 (be PVM)*76,86 m2 (atsakovui priklausančių patalpų plotas)=2,11 Eur be PVM, 2,55 Eur su PVM. Už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 58 mėn., atsakovui buvo paskaičiuota 147,90 Eur administravimo mokesčio suma. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžių apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra skaičiuojamos kaupiamosios lėšos. Sukauptos kaupiamosios lėšos naudojamos ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti (14 punktas). Aprašo 11.1 punkte nustatyta, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas 0,05 Eur minimalus kaupiamosios įmokos tarifas už vieną kvadratinį metrą per mėnesį, kai daugiabučio namo naudingasis plotas mažesnis nei 3 000 kv. m. 2016 m. balandžio 28 d. įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta nuo 2016 m. balandžio mėnesio priskaičiuoti mėnesinį kaupiamąjį tarifą po 0,38 Eur už kv. m. per mėnesį. 2017 m. sausio 16 d. įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta dėl sunkios materialinės padėties atsisakyti kaupti lėšas padidintu tarifu. Nuo 2017 m. vasario 1 d. lėšas kaupti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų kaupiamosios įmokos tarifą, t. y. po 0,05 Eur už kv. m. 2017 m. rugsėjo 21 d. įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta padidinti kaupiamosios įmokos tarifą 1,65 Eur už kv. m., skaičiuoti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, atsakovas būdamas patalpos savininku, privalo kiekvieną mėnesį mokėti kaupiamąsias lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovas mokėtinų kaupiamųjų lėšų dydžius paskaičiavo remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jame nurodyta apskaičiavimo tvarka. Ieškovė nuo 2009 m. liepos 1 d. vykdo šilumos tinklų priežiūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintomis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalūs tarifai yra nustatyti Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-81. Šilumos tinklų priežiūros mokestį sudaro trys dedamosios: šildymo sistemos priežiūros tarifas; karšto vandens sistemos priežiūros tarifas; ir šilumos punkto priežiūros tarifas. Kadangi, daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), karšto vandens sistema nesumontuota, vartotojų mokestis susideda iš dviejų dedamųjų. Bute 2018 m. gegužės mėn. atsakovui už skolas atjungus šildymo prietaisus, šilumos tinklų priežiūros mokestis atsakovui buvo perskaičiuotas. Skola už šilumos tinklų priežiūrą nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. – 342,57 Eur. Skola už šilumos tinklų priežiūrą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 rugsėjo 1 d. – 46,90 Eur (atjungus buto šildymą). Bendra atsakovo skola už šilumos tinklų priežiūrą yra 389,47 Eur. Nustačius, jog ieškovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, o atsakovas yra patalpos, esančios daugiabučiame name, kuris pavestas administruoti ieškovei, savininkas, taigi, būdamas daugiabučio namo bendraturtis turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo 129,50 Eur administravimo išlaidų. Dalį administravimo išlaidų, t. y. 79,05 Eur sumokėjo 2020 m. lapkričio 26 d. pavedimu, o likusią dalį, t. y. 50,45 Eur sumokės ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, nuo šio atsiliepimo pateikimo. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl 32,35 Eur skolos už bendro naudojimo elektrą priteisimo, nes, pasak atsakovo, ieškovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių atsakovo įsiskolinimą už bendro naudojimo elektrą, t. y. nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad skola už bendro naudojimo elektrą egzistuoja ir ji nebuvo įskaičiuota į kurį nors iš mokesčių, nenurodoma kaip buvo paskaičiuotas šis mokestis, kokiu pagrindu ir už kokį terminą. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo skolą už šilumos tinklų priežiūrą, tai atsakovas sutinka su šia skolos dalimi, dalį jos, t. y. 103,85 Eur, yra sumokėjęs 2020 m. lapkričio 26 d. pavedimu, o likusią dalį 15,36 €, sumokės. Dėl nuolatinės priežiūros darbų atsakovas sutinka su dalimi reikalaujamos iš jos priteisti sumos, t. y. su ta dalimi, kurią ieškovė pagrindė atliktų darbų aktais už 2019 metus. Tačiau nėra pateikti aktai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys atliktus darbus iki 2018 m. gegužės 5 d. Paaiškinime ieškovė nurodo, kad Techninė priežiūra vykdyta vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintais tarifais, tačiau nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, kada nors teikė techninės priežiūros paslaugas. Dėl kaupiamųjų įmokų, pasak atsakovo, ieškovė nepateikė aiškaus pagrindo ir paskaičiavimų, kodėl būtent tokia kaupiamųjų įmokų dalis reikalaujama iš jos priteisti. Dėl eksploatacinių lėšų, atsakovas nesutinka su tokiu reikalavimu, nes ieškovė nepateikia jokių dokumentų ar įrodymų, kokiu pagrindu iš atsakovo reikalaujama sumokėti už „Eksploatacines išlaidas“.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, buvo gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad po močiutės mirties paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nei jis tame bute gyveno, nei juo naudojosi, nei nuomojo butą, nes butas buvo apleistas. Nėra turėjęs nekilnojamojo turto, todėl nežinojo, kaip tokie dalykai yra tvarkomi. Jis asmeniškai niekada negaudavo iš ieškovės sąskaitų už suteiktas paslaugas, tik kartą jo teta jam perdavė registruotą laišką iš ieškovės. Jis sutinka tik su dalimi skolos, t. y. 564,03 Eur +65,81 Eur, kurią sumokėjo ieškovei. Nepripažįsta eksploatacinių išlaidų, mokesčių už bendrojo naudojimo elektrą ir dalies kaupiamųjų lėšų. Eksploatacinės išlaidos ieškovės ieškinyje nebuvo nurodytos, mokesčiai už bendrojo naudojimo elektrą nedetalizuoti. Ieškovė nepagrindė dokumentais reikalaujamos įsiskolinimo sumos, o ir aktai išrašyti ne ieškovės vardu. Prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškiniu ir jo patikslinimu, ieškovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, atsakovo pateiktais atsiliepimais bei teisme duotais paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – dokumentais: Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. A-981 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Joniškio butų ūkio skyrimo Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo objektų administratoriumi“, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro bazės išrašu, 2017 m. liepos 17 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės liudijimu, pažyma apie atsakovo įsiskolinimą ieškovei, nustatyta, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriumi ir teikia šio daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės administruojamame name; atsakovas nemokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas ir taip susidarė 958,60 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.
Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabutyje esančio buto savininkų prievolę apmokėti išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra paskirta administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir teikia šio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. A-981 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Joniškio butų ūkio skyrimo Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo objektų administratoriumi“ pagrindu.
Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82-4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus lėšų kaupimui, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013). Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, kildinamas iš savininko pareigos rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti.
Taigi, atsakovas, turėdamas asmeninės nuosavybės teise patalpas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat yra pastato bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų (elektros, vandentiekio ir pan.), pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogas, sienos, laiptinės ir pan.) bendrasavininkas, todėl jam nepriklausomai nuo to ar jis naudojasi ir kiek naudojasi šiuo turtu pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis kyla pareiga apmokėti šio turto išlaidas, kaupti lėšas, mokėti rinkliavas ir pan.
Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė faktiškai suteikė ieškinyje nurodytas paslaugas, už kurias reikalauja skolos padengimo iš atsakovo, taip pat nepateikė skaičiavimų, ataskaitų ir kitų būtinų duomenų, kurie būtini tokiai skolai priteisti.
Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
Taigi, pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus. Ieškovei teigiant, kad atsakovas nepadengė 958,60 Eur skolos už nurodytas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, susidariusios laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., turėjo pareigą pateikti teismui tikėtinus įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Ieškovė pateikė Pažymą apie atsakovo įsiskolinimą, kurioje konkretizuota kaip ši skola paskaičiuota, dokumentus, patvirtinančius, kaip ir kokiais tarifais buvo skaičiuojamas atsakovo įsiskolinimas ieškovei, daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras ir pan., be to, pats atsakovas patvirtino, kad jis pats nesidomėjo jam priklausančiu butu, niekada nemokėjo jokių mokesčių, susijusių su butu, dalį skolos ieškovei sumokėjo tik prasidėjus šiam teisminiam ginčui. Teismo vertinimu, ieškovė pateikė pakankamus įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytą įsiskolinimą ir jo dydį, o atsakovas nepateikė priešingų įrodymų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, išskyrus deklaratyvų nesutikimą su ieškinio reikalavimais.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Be to, remiantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas nustatytais terminais ir tvarka už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2021 m. sausio 15 d. mokėjimo pavedimu ieškovei pervedė 65,81 Eur, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 892,79 Eur (958,60 Eur – 65,81 Eur = 982,79 Eur) skolos už suteiktas paslaugas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).
Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas, nes tokią jos teisę numato įstatymas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovė byloje yra pateikusi mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 36 Eur žyminio mokesčio nuo 1578,95 Eur ieškinio sumos sumokėjimą, vėliau ieškovė savo ieškinį patikslino, prašydama iš atsakovo priteisti 958,60 Eur skolą, atsakovas 2021 m. sausio 15 d. ieškovei pervedė 65,81 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 892,79 Eur skolos ir 20 Eur žyminio mokesčio, o likusi ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 16 Eur, yra grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsniu, 6.37 straipsniu, 6.38 straipsniu, 6.71 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 6.388 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 892,79 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 79 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 892,79 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 79 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio būtų ūkis“, įmonės kodas 157521319, buveinės adresas: Vilniaus g. 46, 84166 Joniškis, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT73 7230 0000 0546 7174, esanti UAB Medicinos bankas, naudai.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio būtų ūkis“ 16 Eur (šešiolikos eurų) dydžio žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. spalio 1 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.