Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-22 · Byla Nr. ATP-858-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-858-658/2014Nutartis · 2014-07-22Kauno apygardos teismas
  2. A2.13.-6-610/2015Nutartis · 2015-01-12Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-22
Bylos Nr.
ATP-858-658/2014
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00967-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pažeidėjas
D. Š.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-858-658/2014Teisminio proceso Nr.4-28-3-00967-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3; 50.1.1; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimu D. Š. paskirta 1000 Lt (vieno tūkstančio Lt) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2014 m. gegužės 31 d. 1.15 val. (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, Marijampolėje vairavo transporto priemonę – automobilį BMW x6 xdrive 30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,86 prom.) girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su paskirtos nuobaudos dydžiu, D. Š. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą, taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą ir dėl jo gailisi, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas jo nurodytas aplinkybes ir nepakankamai individualizavo skiriamą nuobaudą. Teigia, kad išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, laikytina tai, kad automobilį vairavo vėlai vakare, nejudriame kelyje, eismo įvykis nebuvo sukeltas, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Anot D. Š., atsižvelgtina ir į teigiamą jo asmenybę, t. y., kad yra neteistas, per 22 metų vairavimo stažą nebuvo baustas už analogišką pažeidimą, galiojančių nuobaudų už kitų KET pažeidimų padarymą neturi, alkoholiu nepiktnaudžiauja, teigiamai charakterizuojamas darbe. Pažymi, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, jo darbinių funkcijų pilnas bei sėkmingas įgyvendinimas bus apribotas iš esmės, dėl ko gali prarasti darbą, o kartu ir pagrindinį šeimos pragyvenimo šaltinį. Atkreipia teismo dėmesį, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir rūpinantis dviem mažamečiais vaikais, juos nuvežant į mokymo bei neformaliojo ugdymo įstaigas bei parvežant į namus. Akcentuoja, kad jam nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo minimaliąją leistiną ribą, automobilį vairavo, nes nesijautė neblaivus, t. y. suklydo vertindamas savo galėjimą vairuoti transporto priemonę.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

D. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl šio pažeidimo padarymo ir D. Š. kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apeliaciniu skundu D. Š. prašo skiriant bausmę pritaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-1052-348/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas Apeliantas pažymi, kad dėl pažeidimo jis prisipažino ir gailisi, yra neteistas, per 22 metų vairavimo stažą nebuvo baustas už analogišką pažeidimą, galiojančių nuobaudų už kitų KET pažeidimų padarymą neturi, alkoholiu nepiktnaudžiauja, teigiamai charakterizuojamas darbe, tačiau pažymėtina, kad D. Š. padarė grubų administracinį teisės pažeidimą, už kurį pirmosios instancijos teismas jam skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Todėl minėtos aplinkybės, kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareiga rūpintis vaikais nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).

Aplinkybės, jog D. Š. automobilį vairavo vėlai vakare, nejudriame kelyje, eismo įvykis nebuvo sukeltas, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi ir paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Pažymėtina, kad pažeidimai transporto srityje, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, laikytini vienais pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų.

D. Š. argumentas, kad jam nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo minimaliąją leistiną ribą, automobilį vairavo, nes nesijautė neblaivus, nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Priešingai, išgėręs alkoholio privalėjo suvokti, jog jo apsvaigimas gali viršyti minimaliąją leistiną ribą, tačiau prisiėmė kylančią riziką ir vairavo automobilį. Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. D. Š. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

D. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis