Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1030-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
e2S-1030-560/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02008-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Dainius Rinkevičius (pirm.)
Ieškovas
A. V., V. V., G. V.
Atsakovas
I. B., F. V., E. V.
Trečiasis asmuo
GM projektai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1030-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02008-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.3.; 3.1.7.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. V., V. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. V., V. V. ir G. V. patikslintą ieškinį atsakovams I. B., F. V. ir E. V. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys UAB „GM projektai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. V., V. V. ir G. V. ieškinį atsakovams I. B. ir F. V. dėl pažeistų teisių gynimo atsisakant duoti sutikimą, tretieji asmenys UAB „GM projektai“ ir E. V..

2. Teisme 2020 m. gegužės 5 d. gautas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriuo jie prašo atidalinti ieškovų nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o būtent atsakovų nuosavybėn priteisti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo rūsys, garažas, lauko virtuvė, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai) ieškovams priteisti iš atsakovų 22 072,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be viso kito ieškinyje nurodo, kad neprieštarauja dėl atvirkštinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (ieškovams paliekant visą nekilnojamąjį turtą, o atsakovams išmokant 22 072,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją).

3. Teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškovų pateiktą patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovų pasirinktas turto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas pažeidžia atsakovų teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl prašo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti solidariai iš ieškovų atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas; atsiliepimu taip pat prašo pripažinti ieškovų asmeninį dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu; pašalinti trečiąjį asmenį UAB „GM projektai“ iš proceso.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi nutarė priimti atsakovų atsiliepimą; išsiųsti atsakovų atsiliepimą ieškovams, trečiajam asmeniui susipažinti; nustatyti ieškovams terminą iki 2020 m. birželio 4 d. primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 812 Eur; atšaukti 2020 m. gegužės 26 d. 9 val. teismo posėdį; pasiūlyti ieškovams bei trečiajam asmeniui pareikšti nuomonę dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos.

5. Nurodė, kad atsakovai atsiliepime nesiūlo alternatyvaus ieškovų pasiūlytam atidalytam iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, tačiau siūlo ieškovams parduoti mišką ir pasidalinti gautus pinigus pagal nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis ir tik tuomet spręsti klausimą dėl tolimesnio naudojimosi ir/ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovų nuomone, pardavus mišką likusiu nekilnojamuoju turtu įmanoma bendraturčiams naudoti ir nustačius teisingą naudojimosi juo tvarką, todėl prašo ieškovų ieškinį atmesti. Teismas darė išvadą, jog atsakovai nesutinka su ieškovų pareikštu reikalavimu atidalyti nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovams, reiškiant reikalavimą pripažinti jiems nuosavybės teisę į visą bendraturčių nekilnojamąjį turtą priteisiant atsakovams piniginę kompensaciją, o atsakovams su tuo kategoriškai nesutinkant, teismas konstatavo, kad kilęs šalių ginčas – turtinis, nes kilo šalių ginčas dėl turto atsidalijimo poreikio ir būdo. Tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl paties atsidalijimo būdo, tačiau ir dėl pačios turto vertės, priteistinos kompensacijos dydžio bei atsidalijimo poreikio. Ieškovai, siekdami atsidalyti nuo viso jiems su atsakovais bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto, nurodė, kad žemės sklypo su statiniais vidutinė rinkos vertė yra 22 100 Eur, o žemės sklype esančių medynų vertė – 22 045,77 Eur. Atsakovai su ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytomis rinkos vertėmis nesutinka argumentuodami tuo, jog turto vertė nuo jų vertinimo laiko yra pakitusi, nors savo nuomonės dėl jos vertės ir nenurodė. Teismas konstatavo, kad kilo turtinis šalių ginčas. Konstatavus, jog šiuo atveju ieškovai patikslintu ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia turtinius reikalavimus, ieškovai už ieškinį turėjo sumokėti 887 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovai, reikšdami ieškinį atsakovams dėl pažeistų teisių gynimo atsisakant duoti sutikimą, sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį, taigi teismas ieškovams nustatė terminą iki 2020 m. birželio 4 d. primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 812? Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovai A. V., V. V. ir G. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22d. nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, bylą grąžinti teismui tolimesniam nagrinėjimui. Nurodo, kad teismas tiek patikslintą ieškinį, tiek atsiliepimą į ieškinį priėmė, tačiau 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi įpareigojo ieškovus sumokėti 887 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, byloje du kartus sprendė ieškinio priėmimo klausimą. 2020 m. gegužės 6 d. teismui nenustačius patikslinto ieškinio trūkumų, priėmus patikslintą ieškinį bei 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntus šalims pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį, ieškovai suprato, kad patikslintas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus, tad du kartus spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą teismas neturėjo pagrindo. Teismas neteisingai laikė ieškovų reikalavimą turtiniu, nors jie ieškiniu prašo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą priteisiant kompensaciją. Ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo natūra ir dėl piniginės kompensacijos ieškovams priteisimo yra ieškovų pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas.

Atsiliepimas

7. Atsakovai I. B., F. V., E. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovai ieškiniu reiškia iš esmės du alternatyvius turtinius reikalavimus, kurie turėjo būti įkainoti bei apmokestinti proporciniu žyminiu mokesčiu. Buvo pažeisti teisėti lūkesčiai ne ieškovų, bet atsakovų, kadangi CPK 141 straipsnyje nustatytas terminas keisti ieškinio pagrindą ar dalyką pasibaigė dar 2019 m. spalio 22 d., kai buvo priimta Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis skirti šią bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nesąžiningi ieškovai, teikdami visiškai naują ieškinį, praėjus 7 mėnesiams nuo teismo posėdžio paskyrimo ir metams po bylos iškėlimo, nusprendė, kad jiems įstatymo reikalavimai gali būti netaikomi. Nesąžiningi ieškovai tik didina atsakovams bylinėjimosi išlaidas, vis keisdami savo nepagrįstus reikalavimus byloje, taip galimai tikėdamiesi išvengti jų atlyginimo. Ieškinio priėmimo klausimas neabejotinai turėjo būti išspręstas pakartotinai, teismui nustačius, kad ieškinys paduotas su trūkumais, nes priešingu atveju, nesąžiningi ieškovai, išvengę žyminio mokesčio mokėjimo, teiks vis naujus ieškinius byloje. Nepriklausomai nuo to, kad naujuoju ieškiniu ieškovai ne tik reiškia reikalavimą priteisti pinigus bei siekia ir papildomos turtinės naudos. Ieškovai nereiškia reikalavimo dėl turto atidalijimo natūra, jie reikalauja kompensacijos. Ieškovai nusprendė sunkiu visiems laikotarpiu pasipelnyti nepatiriant ir didelių išlaidų procese, ir už savo turto dalį iš atsakovų gauti ženkliai per didelę kompensaciją. Ieškovų naujojo ieškinio reikalavimai neabejotinai gali būti įkainoti, yra pareikšti dėl turto priteisimo ir turi tiesioginį ryšį su konkrečiu turtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad teisme 2020 m. gegužės 5 d. gautas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriuo jie prašo atidalinti ieškovų nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o būtent atsakovų nuosavybėn priteisti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo rūsys, garažas, lauko virtuvė, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai) ieškovams priteisti iš atsakovų 22 072,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2020 m. birželio 4 d. primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 812 Eur.

10. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo išaiškinęs, jog reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Dėl to už jį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas žyminis mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

11. Tačiau, teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (papildoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

12. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovai neprašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę, o prašo atidalinti jiems priteisiant iš atsakovų kompensaciją, kurią įvardina konkrečia pinigų suma - 22 072,89 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, jog byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl paties atsidalijimo būdo, tačiau ir dėl turto vertės, priteistinos kompensacijos dydžio bei atsidalijimo poreikio. Pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovams byloje prašant atidalinti ieškovų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienai pusei priteisiant visą nekilnojamąjį turtą, o kitai pusei priteisiant 22 072,89 Eur kompensaciją, o atsakovams nesutinkant nei su atidalinimo būdu, nei su ieškovų nurodomos kompensacijos dydžiu, toks ginčas laikytinas turtiniu ir ieškovų mokėtinas žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių ginčo pobūdį ir įpareigojo ieškovus sumokėti žyminį mokestį.

13. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo antrą kartą spręsti ieškinio priėmimo klausimo, nes jis jau buvo išspręstas. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Taigi, teisės aktuose yra įtvirtinta teismo teisė nustatyti terminą trūkumų pašalinimui, kai aplinkybė, jog ieškinys yra paduotas su trūkumais paaiškėja bylos nagrinėjimo metu, kas šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui pastebėjus, jog ieškinys nėra apmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, ir buvo padaryta.

14. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir pagrįstai nustatė terminą sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

15. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovams nustatytas terminas trūkumų šalinimui jau yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato ieškovams naują terminą trūkumų pašalinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovų A. V., V. V. ir G. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams terminą iki 2020 m. liepos 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėjas Dainius Rinkevičius